Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Audriui Klišauskui ir Ingridai Mockutei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei R. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovės R. G. priešieškinį E. V. dėl vaiko grąžinimo, priteisto išlaikymo padidinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas E. V. ieškiniu pareiškė reikalavimus: nustatyti nepilnamečio sūnaus J. V. gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nuo 2018 m. kovo 15 d. priteisti išlaikymą kas mėnesį po 200 Eur, paskirti ieškovą uzufrukto teise priteisto išlaikymo tvarkytoju ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo nepilnametis sūnus J. V. nuo 2018 m. kovo 15 d. gyvena su juo. Nurodo, kad vaiko mama R. G. išlaikymo sūnui neteikia, išlaidos sūnui per mėnesį sudaro apie 382-400 Eur, iš atsakovės prašo priteisti po 200 Eur išlaikymo iki sūnaus pilnametystės. Prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, įsipareigoja leisti atsakovei be jokių apribojimų matytis su sūnumi, bendrauti.

Atsakovė R. G. priešieškiniu pareiškė reikalavimus: atmesti ieškinį, grąžinti nepilnametį sūnų J. V. atsakovei, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, pakeisti priteistą išlaikymo dydį ir padidinant priteistą iš ieškovo išlaikymą vaikui iki 300 Eur kas mėnesį, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką bendru sutarimu, dalyvaujant psichologui apklausti nepilnametį sūnų J. V., išreikalauti dokumentus ir kviesti liudytojus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas E. V. ir atsakovė R. G. turi nepilnametį sūnų J. V., gimusį (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 6). J. V. gyvenamoji vieta nuo 2018 m. lapkričio 23 d. deklaruota su tėvu E. V. adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 7).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 19 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis (II t., b. l. 18-34).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovo reikalavimas dėl sūnaus J. V. gyvenamosios vietos nustatymo tenktintinas, o priešieškinio reikalavimai dėl sūnaus J. V. grąžinimo atsakovei ir jo gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove atmestini.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad abu tėvai gali suteikti nepilnamečiui vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Iš byloje esančių dokumentų galima daryti išvadą, kad mama R. G. rūpinasi sūnumi, domisi jo ugdymu, kai vaikas gyveno pas mamą R. G. nebuvo priekaištų, kad vaikas buvo neaprūpintas (I t., b. l. 51).

Į bylą pateikti dokumentai rodo, kad vaiko mama R. G. serga (duomenys neskelbtini). VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro 2016 m. sausio 5 d. rašte nurodyta, kad R. G. gydosi (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ligos paūmėjimų metu gali neadekvačiai elgtis aplinkinių ir savo vaiko atžvilgiu (I t., b. l. 77). Gydytojo psichiatro Dariaus Eremino rašte nurodyta, kad R. G. gydosi (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini), gydytojo rekomendacijų nesilaiko, skirtų medikamentų nevartoja. Iš medicininių dokumentų matyti, kad R. G. nesuvokia savo sveikatos problemų, nebendradarbiauja su medikais ir socialinėmis tarnybomis (II t., b. l. 9). VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. rugpjūčio 22 d. rašte nurodyta, kad R. G. yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre. 2015, 2016 ir 2018 m. R. G. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė (II t., b. l. 10). VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro 2018 m. gegužės 3 rašte nurodyta, kad R. G. neatvyksta į VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos centrą ir neįsileidžia gydytojo psichiatro apžiūrai jos namuose (I t., b. l. 108). Tiek pateikti mediciniai dokumentai, tiek nepilnamečio vaiko apklausos metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ligos paūmėjimo metu R. G. gali elgtis taip, kad tiek aplinkiniams, tiek sūnui jos elgesys gali atrodyti neadekvatus ir sukelia nesaugumo jausmą.

Viena iš būtiniausių vaiko vystymosi sąlygų yra saugumas ir tinkamos sąlygos ugdytis. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad būtent šių sąlygų suteikti atsakovė nepilnamečiui vaikui J. V. negali. Pažymėtina, kad mamos elgesys ir nesaugumo jausmas yra vieni iš svarbiausių vaiko nurodytų motyvų, dėl kurių jis nenorėtų gyventi su mama.

CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, privaloma išklausyti vaiką, sugebanti išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. 2018 m. gegužės 7 d. J. V. paaiškinime nurodyta, kad pas tėtį yra geriau ir jaučiasi saugesnis. Kai gyveno pas mamą, bijojo dėl savęs ir jos veiksmų (I t., b. l. 110). 2018 m. lapkričio 20 d. paaiškinime J. V. nurodė, kad dabar jaučiasi gerai ir nori gyvent su tėčiu (I t., b. l. 114). 2019 m. kovo 19 d. paaiškinime J. V. nurodė, kad norėtų toliau gyventi su tėčiu (I t., b. l. 115). Nepilnametis J. V. tiek apklaustas teismo posėdyje, tiek raštu yra išdėstęs nuomonę, kad nori gyventi su tėčiu E. V. Teismas pažymi, kad įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes vaiko išsakyta nuomonė atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl teismas į šią nuomonę turi atsižvelgti.

Akmenės rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2019 m balandžio 18 d. nurodyta, kad J. V. 7 klasę baigė vidurkiu 8,36, 8 klasės I pusmetį – 9,2, II pusmečio – 9,12 (I t., b. l. 118). Akmenės rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2018 m. lapkričio 22 d. rašte nurodyta, kad vaiko elgesys apsigyvenus su tėčiu kasdien keičiasi ir gerėja (I t., b. l. 8). Tai patvirtina, kad vaikui pakeitus gyvenamąją vietą pradėjo geriau sektis mokytis ir vaiko bendravimas su aplinka tapo atviresnis. Be to, tiek ieškovas paaiškinimuose, tiek liudytojos S. S. ir J. M., tiek išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad J. V. elgesys pasikeitė į gerąją pusę, vaikas lengviau bendrauja.

Byloje esantys dokumentai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad iki 2018 m. kovo 15 d. tėvo ir sūnaus santykiai nebuvo labai artimi (I t., b. l. 86, 98). 2018 m. kovo 7 d. J. V. paaiškinime nurodyta, kad norėtų pagyventi pas dėdę iki tol, kol mamai pasidarys geriau. Nurodyta, kad su tėčiu E. V. mažai bendrauja (I t., b. l. 86). Faktas, kad anksčiau vaiko tėvas E. V. su vaiku bendravo nedaug ir neteikė išlaikymo vaikui (I t., b. l. 38), nesuteikia pagrindo neatsižvelgti į vaiko nuomonę dėl noro gyventi kartu su ieškovu E. V. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp tėvo E. V. ir sūnaus J. V. susiformavo pakankamai stiprus ryšys.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas E. V. gali geriau užtikrinti nepilnamečio J. V. teisę į saugią aplinką, geresnes vystymosi ir tobulėjimo sąlygas, todėl nepilnamečio J. V. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu E. V.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Ieškovo reikalavimas dėl ieškovo nurodytos bendravimo tvarkos tenkintinas iš dalies.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Ieškovas pateikė prašymą nustačius nepilnamečio sūnaus J. V. gyvenamąją vietą su ieškovu, leisti atsakovei R. G. bendrauti su nepilnamečiu sūnumi tiek jai, tiek nepilnamečiui sūnui pageidaujant ir ieškovui bei atsakovei susitarus iš anksto (nors prieš tris dienas) bei suderinus vaiko lankymo, pasimatytų, susitikimų vietą, datą ir laiką.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui J. V. jau yra daugiau nei 15 metų, jis yra iš dalies savarankiškas, turi mobilųjį telefoną bei gali bendrauti su mama tiek susitinkant, tiek ryšio priemonėmis, todėl teismas mano, kad ieškovo prašoma tvarka tikslintina, sutrumpinant laiką, prieš kurį reikia suderinti vaiko tėvams susitikimo su vaiku laiką, taip pat numatomi kiti bendravimo su vaiku būdai.

Akmenės rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2018 m. kovo 8 d. rašte nurodyta, kad J. V. mama R. G. sistemingai kontroliuoja sūnaus elgesį (I t., b. l. 95). Šeimos aplankymo akte nurodyta, kad J. nerimauja, kad mama skambina naktimis (I t. b. l. 103). J. V. 2019 m. liepos 19 d. paaiškinime nurodyta, kad mama dažnai skambina naktį (II t., b. l. 15). Atsižvelgdamas į nurodytus faktus, teismas papildo bendravimo tvarką sąlyga, kad bendravimas telefonu turi vykti nekenkiant vaiko interesams, t. y. neskambinti nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu, bendrauti tinkamu vaikui metu.

Remiantis bylos duomenimis ir atsižvelgiant į vaiko interesus, nustatytina tokia bendravimo tvarka: atsakovė R. G. ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko tėvu E. V. susitikimo su sūnumi J. V. datą, laiką ir numatomą trukmę; bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (neskambina nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu, bendrauja vaikui tinkamu metu), o tėvas tokiam bendravimui netrukdo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, CK 3.192 straipsnio, įtvirtinančio tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Ieškovo nurodyta nepilnamečio vaiko išlaikymo suma nėra pagrįsta išlaidas pagrindžiančiais įrodymais. Teismo vertinimu, nurodyta suma atitinka formuojamą praktiką ir laikytina protinga, tačiau nustatant priteistiną iš atsakovės sumą kartu būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su bylos šalių turtine padėtimi ir valstybės parama vaikus auginantiems tėvams.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo metu išmoka vaikui iš valstybės biudžeto yra 50,16 Eur. Kadangi ieškovas įgis teisę gauti 50 Eur išmoką vaikui iš valstybės iki jų pilnametystės, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog valstybė skiria dalį lėšų vaikų poreikiams patenkinti ir tėvams tenkanti išlaikymo pareigos apimtis mažėja.

Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas taip pat atsižvelgia ir į tėvų turtinę padėtį. Ieškovas E. V. šiuo metu dirba ir gauna pajamas, viršijančias 770 Eur per mėnesį, gyvena jo tėvui priklausančiame name. Atsakovei R. G. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, jos pagrindinės gaunamos pajamos yra iš netekto darbingumo išmokų ir sudaro apie 300 Eur, todėl jos galimybės uždirbti ir gauti daugiau pajamų yra ribotos (I t., b. l. 32). Atsakovė R. G. kitų išlaikytinių neturi, turi nekilnojamojo turto (I t., b. l. 55). Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo, teismas atsižvelgia į tai, kad vaikui išlaikyti reikalinga suma buvo šiek tiek mažesnė dėl ieškovo gautos kompensacijos mokymosi priemonėms ir vaiko maitinimui (apie 40-50 Eur kas mėnesį). Kadangi šiuo laikotarpiu ieškovas negavo valstybės skiriamos išmokos vaikui, lėšų poreikis vaikui išlaikyti iš esmės nesikeitė. Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad priteistina 170 Eur periodinėmis išmokomis išlaikymo suma kas mėnesį atitinka vaiko interesus, leidžia patenkinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius ir kartu atitinka šalių turtinę padėtį bei galimybę tokio dydžio išlaikymą mokėti.

Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms ir šalių argumentams, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju iš atsakovės R. G. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui J. V. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170 Eur nuo ieškinio padavimo iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.3, 3.194, 3.208 straipsniai).

Ieškovas E. V. skirtinas vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.157, 3.190 straipsniai).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. tenkintinas iš dalies.

CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Ieškovas prašo priteisti išlaikymą nuo 2018 m. kovo 15 d., nes nuo šios dienos nepilnametis J. V. apsigyveno kartu su tėvu ir vaiko mama neteikė išlaikymo. Teismas tokį ieškovo prašymą vertina kaip reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 15 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos. Ieškovo E. V. ieškinys teisme priimtas 2019 m. vasario 27 d. Ieškovas šiuo laikotarpiu prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį.

Teismas pažymi, kad ieškovo nurodyta išlaikymo suma nėra pagrįsta išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, į bylą pateiktas tik išlaidų skaičiavimas (I t., b. l. 10). Teismo posėdžio metu ieškovas pateikė paaiškinimus, kad išlaidos J. V. mokymo priemonėms, taip pat dalis išlaidų maitinimui buvo kompensuotos. Teismas atkreipia dėmesį, kad J. V. 2018 m. lapkričio 20 d. paaiškinime nurodyta, kad iš mamos pasiėmė tris poras pirštinių (I t., b. l. 114). Pagal šalių pateiktus paaiškinimus ir byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad vaiko mama iš dalies prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo, todėl yra pagrindas ieškovo prašomą sumą sumažinti.

Teismo vertinimu, išlaidos vaiko išlaikymui tuo laikotarpiu galėjo būti šiek tiek mažesnės nei ieškovo pateiktame paskaičiavime nurodyta, todėl išlaikymo įsiskolinimo dydis mažintinas ir priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 160 Eur kas mėnesį. Laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2019 m. vasario 26 d. išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 1818,67 Eur (11 mėn. x 160 Eur + (11 d. x 160 Eur) / 30 d.) ir ši suma priteistina iš atsakovės R. G.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. spalio 23 d. sprendimu ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidas, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose numatytas bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 29 d. sprendimu atsakovei taip pat suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidas, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose numatytas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. spalio 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 400,43 Eur. Duomenų apie ieškovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas į bylą nepateikta. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ nurodyta, kad teikiant teisinę pagalbą E. V. valstybės išlaidos sudaro 260 Eur.

Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė yra atleisti nuo žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt Eur) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. vasario 27 d., iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1818,67 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 67 ct) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 15 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovas E. V.

Nustatyti, jog atsakovė R. G. ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko tėvu E. V. susitikimo su sūnumi J. V. datą, laiką ir numatomą trukmę; bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (neskambina nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu, bendrauja vaikui tinkamu metu), o tėvas tokiam bendravimui netrukdo.

Išaiškinti šalims, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai; taip pat esant nesutarimui dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.