Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-433-425/2014

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Dzelzienės ir Laimutės Sankauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. B. ir atsakovo D. A. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-857/2014 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui D. A., tretieji asmenys V. M., A. D. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė patirtą žalą įvertina 25000 Lt, teismui pateikdama tik duomenis apie grūdų supirkimo kainas 2012 metais ir rapsų (nenurodant vasariniai jie ar žieminiai) derlingumą Kadangi ieškovė negali tiksliai įrodyti patirtų nuostolių dydžio tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. ld.). Atsakovo tvirtinimu, jis, pardavęs rapsus, iš žemės sklypo gavo nemažiau kaip 18 000 Lt pelno, koks buvo pelnas pardavus kvietrugius, atsakovas paaiškinti negalėjo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė patyrė nuostolių ne mažiau kaip 18 000 Lt, todėl vadovaujantis CK 6.249 str. 1 d. 2 d., teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, šią sumą priteisė iš atsakovo.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė teisės normą, reglamentuojančią žemės nuomos sutarties panaudojimą prieš trečiuosius asmenis. CK 6.547 str. 2 d. numato, kad šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2012-05-05, o panaudos sutartį viešame registre įregistravo tik 2012-09-03, todėl tik po panaudos sutarties įregistravimo ieškovė ją galėjo panaudoti prieš atsakovą. 2012-09-03 derlius buvo nuimtas, žemės sklypas atlaisvintas. Apie sudarytą panaudos sutartį atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį.

Pirmosios instancijos nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, apsėdamas sklypą, neteisėtai veikė, nes 2013-09-26 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu 2010-05-10 žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir A. D., pripažinta negaliojančia. Žemės nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia po metų nuo derliaus nuėmimo neturėjo įtakos per daugelį metų susiformavusiems naudojimosi žemės sklypu santykiams tarp atsakovo ir A. D.. Atsakovas žeme naudojosi A. D. sutikimu. Todėl nėra pagrindo naudojimąsi žemės sklypu kvalifikuoti kaip savavališką. Žemės panaudos sutartis su ieškove buvo sudaryta, neišsprendus su atsakovu klausimo dėl žemės naudojimo pabaigos. CK 6.564 str. įpareigoja šalis, nutraukiant žemės nuomos sutartį, apie tai pranešti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo, o kai nesilaikoma šio įspėjimo termino, derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui patirtus nuostolius. Kadangi atsakovui apie žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir panaudos sutarčių sudarymą nebuvo pranešta, jam negali kilti neigiamų pasekmių. Šiuo atveju aplinkybė, kad žodinio susitarimo su A. D. dėl derliaus nuėmimo nebuvo įregistravęs viešame registre, negalėjo lemti ieškovės interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-157/2013).

Be to, žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp artimų giminaičių. A. D. vardu buvo tik pasinaudota, o visus veiksmus su žeme atliko byloje liudytoja A. M. kaip įgaliotas asmuo, žemes sklypą įregistravo savo anytos V. M. vardu. Faktiškai A. M. veikė ne įgaliotojų, bet savo naudai. Sudarant panaudos sutartį, ieškovė žinojo, kad žemės sklypas užsėtas. Esant tokioms aplinkybėms ieškovė negali būti laikoma sąžininga. Nesąžiningi veiksmai negali būti ginami. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino įrodymus, nevertino įrodymų viseto, rėmėsi nepatikimais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo V. M. 2012-05-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nupirko iš A. D. 19,0332 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 3658-0002-0109, esantį (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. 1. 12-18). Žemės sklypas perduotas pirkėjai tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktu. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nurodytas žemės sklypas iki 2012-04-26 priklausė valstybei (T. 1, b. 1. 7-10). 2012-05-05 panaudos sutartimi V. M. perdavė sklypą ieškovei ūkininkei E. B. neatlygintinai naudotis žemės ūkio veiklai penkerių metų laikotarpiui iki 2017-12-31 (T. 1, b. 1. 11). Iki 2012-04-26 ginčo sklypas priklausė Lietuvos Respublikai (T. 1, b. 1. 7), tretysis asmuo A. D. šį žemės sklypą įgijo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu 2012-04-26 (T. 1, b. 1. 7). Tarp trečiojo asmens A. D. ir atsakovo D. A. 2010-05-10 buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (T. 1, b. 1. 56), žemės sklypo nuomos mokestis sutartyje nebuvo numatytas. Biržų rajono apylinkės teismo 2013-09-26 sprendimu ši 2010-05-10 žemės sklypo nuomos sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, motyvuojant, jog A. D. neturėjo teisės išnuomoti ne jai priklausiusio žemės sklypo. Atsakovas D. A. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , deklaravo 2010-05-10, 2011-05-13, 2012-05-11 kaip dirbamą (T. 1, b. 1. 66-67). Atsakovas 2011 m. rudenį dalį sklypo apsėjo žieminiais kvietrugiais, o 2012 m. pavasarį -vasariniu rapsu. Ieškovė E. B. 2012-11-06 kreipėsi ieškiniu į teismą, nurodydama, kad atsakovas D. A., nesant teisinio pagrindo, savavališkai apsėjo ieškovei pagal panaudos sutartį perduotą naudotis žemės sklypą, dėl ko ieškovė negalėjo naudotis žemės sklypu ir patyrė žalą, prašydama priteisti iš atsakovo 25 000 Lt žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, nurodė, jog atsakovas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir apdairus, elgėsi aplaidžiai nesiaiškindamas, kodėl valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės subnuomos sutartys neregistruojamos Nekilnojamojo turto registre, ir dėl šių atsakovo veiksmų ieškovė negalėjo išauginti derliaus ir negavo pajamų bei patyrė žalą, kurios dydį teismas vertino esant lygų atsakovo už pasėtus rapsus gautam pelnui, t. y. 18 000 Lt.

Ieškovė E. B. teigia, kad atsakovas D. A. neteisėtai veikdamas padarė jai 25 000 Lt žalą. Padarytos turtinės žalos atlyginimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas ir tai reiškia, kad reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo neteisėtas veikimas pasireiškė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai - išsiaiškinti, kodėl sutartis neregistruojama viešame registre - nevykdymu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka tik iš dalies. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) , valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas A. D.. po kurios mirties iš šios sutarties kylančias teises ir pareigas paveldėjo I. D.. Viešajame registre įrašas apie I. D. vardu sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį galiojo nuo 2008-05-16 iki 2012-04-27, o nepilnametės I. D. globėja A. D. 2008-05-30 padavė prašymą įsigyti minėtą žemės sklypą, kaip pati nurodė, sumokėjo už žemės sklypo projektavimą, o 2010-05-10 žemės nuomos sutartimi išnuomojo D. A. (T. 1, b. 1. 56, 65, 66-67). Atsakovas, žinodamas apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomininko pirmumo teisę pirkti nuomojamą sklypą ir aktyvius A. D. veiksmus siekiant žemės sklypą įsigyti, galėjo klaidingai manyti žemės sklypo sutartį buvus pratęstą iki bus patvirtintas sklypo perleidimas A. D. ar net jau jį perėjus A. D. nuosavybėn. Trečiojo asmens A. D. veiksmai, pasirašant 2010-05-10 žemės nuomos sutartį, nepaisant to, jog ji pati privalėjo žinoti neturinti teisės tokios sutarties sudaryti, tikėtina, suklaidino atsakovą. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas turėjo išsiaiškinti, ar nuosavybės teisė į nuomojamą sklypą iš tiesų perėjo A. D. ir žemės sklypas iš valstybinės nuosavybės tapo privačia, kurios nuomos fakto registruoti nėra privaloma, tačiau to nepadarydamas, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Tuo pačiu pažymėtina, kad A. D., žinodama apie savo veiksmus su D. A. pasirašant niekinę žemės nuomos sutartį ir savo žodinį pažadą atsakovui leisti nusiimti derlių, tai, jog D. A. faktiškai šią žemę dirbo, 2012-04-26 įsigydama žemės sklypą nuosavybėn ir 2012-05-04 jį perleisdama naujam savininkui, tačiau apie tai neinformuodama atsakovo, bei E. B.. 2012-05-05 Panaudos sutartį įregistruodama tik 2012-09-03, o iki tol atsakovui nereikšdama pretenzijų, elgėsi nesąžiningai.

Ieškovė, prašydama priteisti atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, privalo įrodyti tokią žalą patyrusi. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK6.249 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Ieškovė E. B. nurodė patyrusi 25 000 Lt nuostolių, nes atsakovo užimtame žemės sklype negalėjo auginti vasarinių rapsų. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad ieškovė patyrė atsakovo turėto pelno už rapsus dydžio nuostolius, apeliaciniame skunde E:. B. nurodo, jog teismas turėjo priteisti ir atsakovo už sklype augintus kvietrugius gautą pelną. Pažymėtina, jog tokio reikalavimo ir argumentų ieškovė pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodžiusi, o apeliacinėje instancijoje draudžiama kelti reikalavimus, teikti naujus įrodymus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 314 str.). Ieškovės prašoma priteisti žala pasireiškia negautų pajamų forma. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), civilinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Šiuo atveju rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o būtent - negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir negautų įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju ieškovei). E. B., teigdama, jog ji panaudos teise gautame žemės sklype būtų auginusi vasarinius rapsus, jei atsakovas nebūtų užėmęs šios žemės, nepateikia jokių įrodymų, kad ji iš tiesų šiame žemės sklype ruošėsi sėti būtent vasarinius rapsus ar šį žemės sklypą 2012 m. vasarą naudoti žemės ūkio veiklai. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų įsigijusi vasarinių rapsų sėklų, ar kitokių duomenų, sudariusi sutartį dėl žemės apdirbimo paslaugų tiekimo, ir 1.1., patvirtinančių, jog ieškovė ketino auginti būtent šią kultūrą. Ieškovė nurodė rapsų sėkloms, trąšoms ir žemės įdirbimui pinigus davusi žentui R. M., tačiau negalėjo nurodyti, kiek pinigų buvo sumokėta ar tie pinigai buvo grąžinti. Vien ieškovės E. B. paaiškinimo nepakanka pripažinti, kad panaudos sutartimi gavusi neužsėtą žemės sklypą, ji šią žemę būtų užsėjusi vasariniu rapsu ir būtų gavusi pajamų.

Pažymėtina, jog ieškovės E. B. paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs: ieškinyje žalą ieškovė skaičiuoja tik nuo 10 ha rapsų, o dublike - nuo 19 ha, teismo posėdyje nurodė, jog 2012 m. gegužės pradžioje nuvykusi apžiūrėti ginčo sklypo, matė, kad žemės sklypas apsėtas, vėliau ieškovė nurodo nemačiusi, kad sklypas buvo apsėtas. Ieškovė teigia, kad Panaudos sutartis buvo sudaryta 2012-05-09, V. M. - jog 2012-05-12. nors Panaudos sutartį ieškovė su V. M. pasirašė 2012-05-05 (T. 1, b. 1. 11). Teismo posėdžio metu A. D. patvirtino, jog buvo pažadėjusi atsakovui D. A. leisti nusiimti derlių, jei ji nupirks minėtą ginčo sklypo (duomenys neskelbtini) Liudytoja A. M., kuri

pagal įgaliojimą A. D. vardu iš valstybės nupirko ginčo žemės sklypą bei pardavė savo sutuoktinio R. M. motinai V. M. bei pagal įgaliojimą tvarko visą savo motinos ieškovės E. B. ūkį, pažymėjo, jog A. D. jai sakiusi, kad žadėjo nusipirkusi žemės sklypą leisti atsakovui nusiimti derlių, o prieš sudarant Panaudos sutartį matė, kad žemės sklypas dirbamas (T. 1, b. 1. 47). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad E. B. ir jos vardu veikianti A. M., panaudos sutarties sudarymo metu, žinojo, jog žemės sklypas yra dirbamas ir apsėtas, o atsakovui yra duotas žodinis pažadas leisti nusiimti derlių, todėl negalėjo realiai tikėtis tą pavasarį dar kartą pasėti rapsus ir iš jų gauti pajamas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų fakto, t. y. neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - žalos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Nesant visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, ieškovės E. B. ieškinys dėl 25 000 Lt žalos priteisimo atmetamas.

Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovas D. A. pateikė įrodymus pirmosios instancijos teisme turėjęs 2 420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 1, b. 1. 69-70). Atsižvelgiant į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį ir teismo posėdžių kiekį bei trukmę, šios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir įrodytomis, todėl priteisiamos iš ieškovės E. B. atsakovo D. A. naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirta 131,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T. 2, b. 1. 1B), todėl jos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas pateikė įrodymus patyręs 540 Li žyminio mokesčio (T. 2, b. 1. 75) ir 968 Lt advokato pagalbos išlaidų (T. 2, b. 1. 75-76), todėl tenkinus apeliacinį skundą, šios išlaidos turi būti atlyginamos priešingos šalies, {vertinus bylos sudėtingumo lygį, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, atsižvelgus į LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patirtos išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir protingomis, todėl priteisiamos iš E. B. D. A. naudai (CPK 98 str. 1-3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu, nusprendžia:

Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškovės E. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 420 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 131.84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Priteisti iš E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 968 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 540 Lt žyminio mokesčio išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.