- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- 1-1248-573/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10834-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- R. Ž., T. Ž.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, susituokusi, dirba (duomenys neskelbtini), teista 2010-07-13 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta 3 MGL bauda,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,
T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, dirba (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. Ž. laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2017 m. tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia smurtaudamas nepilnametės G. S. atžvilgiu, tai yra nenustatytą skaičių kartų sudavęs lazda, trenkdamas įkrovikliu, bizūnu, kartą ranka trenkęs per šlaunį ir 2018-03-06 apie 21 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia ranka sudavė G. S., gim. (duomenys neskelbtini)m., į dešinį skruostą, padarydamas jai kraujosruvą dešiniajame skruoste, tokiais savo veiksmais sukėlė nepilnametei G. S. potrauminio streso sutrikimą, kas sukėlė G. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
R. Ž., būdama atsakinga už nepilnametės dukters G. S., gim. (duomenys neskelbtini)m., auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama dukrai sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad G. S. būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996-03-14 priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jos protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydama savo dukrą G. S., tai yra laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2017 metų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir laikotarpiu nuo 2017 m. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2018-03-06 apie 21 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, naudodama G. S. atžvilgiu psichologinį smurtą, tai yra vadindama „debile“, „sterva“ ir kitais necenzūriniais žodžiais, kaltindama, jog vagia jaunesnių brolių maistą, vadindama ne savu vaiku bei sistemingai naudodama fizinį smurtą G. S. atžvilgiu, tai yra suduodama G. S. laidu per veidą ir šlaunis nenustatytą skaičių kartų, suduodama kočėlu bei metaliniu valymo putų buteliu, o 2018 m. kovo mėn. pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, stumdydama nepilnametę G. S., padarė jai nubrozdinimus kaklo kairėje ir tokiais veiksmais padarydama G. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, piktnaudžiavo savo kaip motinos teisėmis ir pareigomis, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.
Be to, R. Ž. nuo 2007 m. iki 2017 m., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir laikotarpiu nuo 2017 m., tikslus laikas nenustatytas, iki 2018-03-06 apie 21 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, naudodama G. S. atžvilgiu psichologinį smurtą, tai yra vadindama „debile“, „sterva“ ir kitais necenzūriniais žodžiais, kaltindama, jog vagia jaunesnių brolių maistą, vadindama ne savu vaiku bei sistemingai naudodama fizinį smurtą G. S. atžvilgiu, suduodama jai laidu per veidą ir šlaunis nenustatytą skaičių kartų, suduodama kočėlu bei metaliniu valymo putų buteliu, trenkdama su metaliniu buteliu, o 2018 m. kovo mėn. pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, stumdydama nepilnametę G. S., padarė jai nubrozdinimus kaklo kairėje ir tokiais veiksmais padarydama G. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pati naudodama psichologinį smurtą G. S. atžvilgiu bei pritardama ilgalaikiam kito šeimos nario naudojamam emociniam ir fiziniam smurtui G. S. atžvilgiu, tokiais veiksmais sukėlė nepilnametei G. S. potrauminio streso sutrikimą, kas sukėlė G. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamasis T. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis G. nėra tikras tėvas, nuo 2007 m. kartu gyveno. Bandė ją auklėti kaip savo dukrą, kad išeitų į žmones ir žinotų kaip užsidirbti. Jos charakteris impulsyvus, prisipažįsta perlenkęs lazdą su fizinėmis bausmėmis, reikėjo pagalvoti prieš tai darant. Labai gaila, kad tokia situacija išėjo. Su ja buvo normaliuose santykiuose ir į susirinkimus mokykloje vaikščiodavo, pamokas ruošti padėdavo, atsakydavo, jei klausdavo patarimų. 2018-03-06 pripažįsta sudavęs G. ranka, nes ėmė jos telefoną, ji šoko, o jis atsistumdamas galėjo jai suduoti. Pripažįsta, kad bizūnu jai sudavė, jo veiksmai galėjo G. sukelti potrauminio streso sutrikimą, buvo, kad po šaltu vandeniu pakišo G.. Virtuvėje jos miegojimo vietos nebuvo, ji šlapindavosi į lovą, nespėdavo keisti čiužinių. Šiuo metu ji su jais negyvena. Po visų įvykių matė G. tik vieną kartą. Prisiskambinti negalėjo jai, nes ji nekelia ragelio. G. atsiprašė dėl savo elgesio iš karto po 2018 metų kovo 6 dienos įvykio, vakare kartu arbatos išgėrė. Gailisi dėl to, ką padarė jai. Gyvena su žmona ir turi tris bendrus vaikus, dar du vaikai iš žmonos pirmos santuokos. Augina iš viso penkis vaikus. Mėnesinės pajamos yra 550 eurų, toks jo darbo užmokestis, neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, labai padėjo draugas, po to atgavo savo licenciją apsaugos darbuotojo. Turbūt jau 14 metų kaip pasveikęs yra nuo alkoholizmo.
Kaltinamoji R. Ž. kalta prisipažino pilnai, iš jos parodymų matyti, kad 2018 metų kovo 6 dieną įvykusio konflikto nematė, mačiau tik, kad G. pikta nuėjo į kitą kambarį. Paklausė jos kas įvyko, kartu atsigėrė arbatos. Klausė sūnaus kas nutiko, bet jis sakė, kad nieko nematė. G. ir su ja, ir su T. Ž. pasipykdavo. Jei ji susipykdavo su G., ji sakydavo, kad gali išeiti, sakė kad niekur neisi, o ji man atkirsdavo „ką padarysi?“, sakiau, kad nieko nepadarysiu. Aiškino G., kad nori, jog ji siektų mokslo, bet buvo sunku įtikti visiems vaikams. Paskutinis konfliktas jos su G. buvo 2016 metais, nes ji naktį negrįžo namo. Kai grįžo pavadino ją „čiūčela“, susistumdė su ja. Tai toks tada rimtas konfliktas tarp jų įvyko. 2018 metų kovo mėnesio pradžioje nebuvo fizinio smurto jos atžvilgiu. Kai išsiskyrė su savo vyru, nes jis buvo alkoholikas, G. buvo labai sunku be tėvo. Nenorėdavo jos leisti pas tėvą į kaimą, jai tas nepatiko, bet iš kaimo teko ją su žalotą parsivežti, ten ji nebuvo prižiūrima. Vieną kartą G. diržą paėmė, nes ji alaus buvo išgėrusi. Dažnai G. sakydavo, kad ji jai ne motina, žodiniai konfliktai vykdavo. 2018 metų kovo 6 dieną matė, kad ji virtuvėje pamokas ruošė, prašė jos, kad telefoną padėtų į šoną kai ruošdavo namų darbus, nes jai pastoviai žinutės buvo siunčiamos. Iš kur pas G. nubrozdinimai kairėje kaklo pusėje buvo nežino, gal griežčiau buvau paėmusi už peties ar pagriebė už kaklo, kad eitų galvą išsipurkšti ir išsivalyti. „Čiūčela“ „Čiučiundra“ vadino savo dukrą. Pastaba buvo G. duota, kad mažamečių vaikų mišinėlių nevalgytų. Prašė, kad tyreles taupytų mažesniems vaikams. Nekaltino, kad ji vogė mažesniu brolių maistą. T. Ž. su G. ir griežčiau, ir švelniau kalbėdavo. Auklėdavo ir prašydavo, kad būtų tvarkingesnė. Kad jis ją muštų, nematė. Kai gyveno (duomenys neskelbtini)gatvėje, auklėjo vaikus griežtai. Buvo kelis sykius diržą paėmusi, vieną kartą dilgėlę atsinešusi ir rykštę. Vaikai diržą bizūnu vadino. Kelis sykius yra sudavusi G. su diržu. Gal ir vyras T. Ž. sudavęs yra G., daug dirbdavo, iki 22 val. Galėjo pavadinti necenzūriniais žodžiais savo dukrą. Laidas įkroviklio kaip drausmės priemonė buvo, nes ji pastoviai su telefonu sėdėdavo, gal jai per nagus suduodavo su pakrovėju. Jos veiksmai ir jos vyro T. Ž. veiksmai galėjo sukelti G. potrauminio streso sutrikimą. Savo elgesį vertina blogai. Kai G. buvo vaikų gerovės centre „Pastogė“ dažnai ten nuvažiuodavo. Prižiūrėtojos sakė, kad iš jos pusės pažanga buvo padaryta. Dabar su G. susiskambina ir žinutėmis susirašo, susitikusios tik vieną kartą buv. Susitaikymas su G. vyko telefonu, su ja anksčiau kalbėjo, kad ji atleis. Įdomu, kaip G. sekasi, jai skambina, parašo žinutę, ji atrašo. Su kaltinamuoju aktu susipažino, pripažįsta viską, kas nurodyta kaltinamajam akte. Jos pajamos šiuo metu yra tik už vaikus gaunami pinigai. Dukros atsiprašė už savo elgesį, ji sakė, kad atleidžia.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog kaltinamųjų kaltę, be jų pačių prisipažinimo, įrodo:
nukentėjusioji G. S. parodymai, iš kurių matyti, kad vakare, apie 21.00 ji darė pamokas virtuvėje. Pamokas darė iš telefono, nes mokytoja liepė nusifotografuoti užduotis iš uždavinyno. Atėjo išgėręs patėvis T. Ž.. Jis galvojo, kad ji „facebuk“ buvo. Jam pasakė, kad "va žiūrėk aš pamokas darau". Jis paėmė telefoną, ir kažką nusisukęs darė su jos telefonu. Ji atsistojo ir norėjo atsiimti telefoną. Norėjo paimti iš jo rankų telefoną ir jis trenkė. Nepastebėjo, nepamena su kuo trenkė, ar su kumščiu ar su ranka. Trenkė vieną kartą, pataikė į dešinį skruostą, buvo mėlynė. Dabar dar biškį skauda, bet nieko. Kai jis jai trenkė ji atsisėdo ant žemės ir pradėjo verkti. Tada atbėgo mama, jai pasakė „ko lindau prie jo, matai kad jis girtas“. Mama liepė eiti į savo kambarį ir būti ramiai. Patėvis mamai nieko nesakė. Mama surinko jos daiktus, ją palydėjo į kambarį ir viskas. Ji tada neišlindo iš kambario, pamatė, kad guzas iššoko. Ji verkė, nes skaudėjo žiauriai. Mama kai palydėjo į kambarį jai sakė susitaikyti su patėviu, paskui jis atėjo. Jai pasakė, kad jeigu ji kažkam pasakys ir jį pasodins, tai kai po dviejų metų jis išeis ir bus dar blogiau“. Ji nieko nesakė, tylėjo. Dar po kokios valandos jis vėl atėjo, sakė, kad nori atsiprašyti, kad taip padarė. Ji nieko nekalbėjo ir jis išėjo. Tada ji ryte atsikėlė, patėvis su mama atėjo ir prašė atleisti, žadėjo jai kažką duoti. Sakė, kad pirks naują telefoną, džinsus. Mama jai sakė neiti į mokyklą nes pamatys mėlynę. Patėvis pasiūlė užsipudruoti mėlynę. Jau ryte buvo pas ją ant veido mėlynė. Ji vistiek išėjo į mokyklą. Pirmą pamoką buvo pamokoje, o per pertrauką koridoriuje pamatė ją pavaduotoja ir pasikvietė pasikalbėti. Tada ji papasakojo kas nutiko. Viskas čia buvo jų namuose. Dar virtuvėje tada buvo ir jos broliai dvyniai T. ir M. S.. Patėvis buvo išgėręs, nes matė kaip parsinešė ir gėrė. Parsinešė degtinės, pavadinimo nepamena, bet degtinę. Jis gėrė virtuvėje, paskui jis išėjo ir tada ji atėjo į virtuvę daryti namų darbus. Jis gėrė vienas, mama negėrė. Kai ji bandė pasiimti telefoną jis traukė savo ranką, ji vėl bandė paimti telefoną ir tada jis jai trenkė. Jie nesistumdė, nežino, ar jis specialiai jai trenkė (1 t., b. l. 41) CD su apklausos įrašu. (1 t., b. l. 42);
nukentėjusios G. S. papildomos apklausos metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad pas ją buvo daugiau sužalojimų, čia kažkur prie kaklo buvo apdraskyta. Kurioje vietoje neatsimena. Ten su mama susipyko ir ji su nagais apdraskė. Iki to įvykio buvo gal prieš kokias keturias dienas, tiksliai nepamena. Buvo ten dėl telefono, ji pasakė, kad neis tvarkyti jos triušio, nes savo kambarį tvarkėsi, tai mama pasakė, kad atims telefoną ir jos susistumdė, mama kažkaip ją pastūmė ir kaip drėskė ir taip gavosi. Jai skaudėjo, bet čia jau ne pirmas kartas. Ir anksčiau buvo ten susistumdo ir panašiai. Kai buvo mažesnė yra gavusi su laidais, nuo patėvio ir mamos. Kai buvo antroje klasėje tai mama su laidu trenkė tiesiai per veidą su laidu ir nėjo savaitę į mokyklą. Į mokyklą nėjo nes randas buvo čia prie akių. Ir broliai kai buvo mažesni irgi juos trankydavo ir patėvis ir mama. Jie vadindavo „su bizūnais“. Būdavo toks kaip ir laidas, bet jis tikrai skaudus būdavo. Nu bet kokį laidą paimdavo, kad ir nuo pakrovėjo. Kiek ten tokių kartų ir kada ji pasakyti negali, nes daug tikrai kartų būdavo. Mama kai kaklą apdraskė tai buvo namuose, diena buvo, tik nepamena kurią valandą. Nelabai atsimena, niekas nematė kaip apdraskė. Ant kaktos pas ją buvo, kai ji bandė lyginti bliuską, prailgintuvą bandė ištraukti ir krito karštas lygintuvas ir užgavo. Ten pati bandė lyginti ir pati užsigavo (1 t., b. l. 43), CD su apklausos įrašu ( 1 t., b. l. 44);
nukentėjusios G. S. parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, iš kurių matyti, kad paskutinis įvykis buvo kaip jis darė pamokos, nes užduotys buvo per telefoną, atėjo patėvis pasakė, kad susirašinėja su bernais ir atėmė iš jos telefoną, norėjo atsiimti telefoną, tada ją pastūmė, dėjo į akį, ji į kampą nugriuvo. Į akį dėjo su kumščiu. Mama atėjusi sakė nelysti prie jo, eiti į savo kambarį. Ji buvo savo kambaryje atėjo patėvis ir pasakė jeigu jį nuteis ji už tai atsiims. Mama sakė, kad jam atleisti. Ji ryte norėjo išeiti į mokyklą, bet jai liepė neiti į mokyklą, kad nematytų mėlynės. Sakė jai nupirks džinsus, daiktų, bet ji nuėjo į mokyklą. Sėdėjo istorijos pamokoje ir per pertrauką pavaduotoja pamatė mėlynę, per pertrauką būnant koridoriuje pamatė, kad veidas netoks, kaip visą laiką. Pavaduotoja nusivedė į savo kabinetą, ji nenorėjo sakyti, pasikvietė socialinę darbuotoją, pavaduotoja ir liepė papasakoti. Ji papasakojo jos pasitarė ką daryti nutarė iškviesti policiją, atvyko policija, greitoji, nuvežė ją į Kauno klinikas. Pasižiūrėjo, kad nieko baisaus neatsitiko, atvykusi policija užfiksavo randus, buvo mėlynė dešinėje pusėje (mergaitė parodo kur) ir randas, sudraskytas kaklas. Policija viską nufotografavo. Kai norėjo atimti telefoną patėvis stovėjo, ji sėdėjo, jautė skausmą, ašaras dar buvo abu broliai, jie viską matė. Po to matėsi guzas ar mama matė nežino, mama sakė eiti į kambarį. Rytojaus dieną mama sakė neiti į mokyklą, ji matė mėlynę, bet ji išvyko į mokyklą. Patėvis sakė, kad jeigu jį pasodins dviem metams ir grįš po dviejų metų bus dar blogiau ji buvo kambaryje, sėdėjo lovoje. Minėdavo soc. darbuotojui, kad vyksta tokie dalykai. Turėjo nuo mamos veido kairėje pusėje sužalojimą (parodo kur) jie tuo metu gyveno dar centre bute, ten gyveno patėvis, mama, broliai, nepamena kiek metų buvo, buvo pradinėse klasėse, 11-12 metų buvo, 3 klasėje gal buvo. Broliai ruošėsi į darželį mama buvo sunervinusi ir su bizūnu jai trenkė per veidą, norėjo broliams trenkti, bet ji pasimaišė ir trenkė jai. Ji visą savaitę nėjo į mokyklą. Ten buvo trys kambariai, įvykis įvyko viduriniame kambaryje, ji buvo apsirengusi pasiruošusi eiti į mokyklą. Bizūnas padarytas iš laido, toks juodas ir storas. Stiprus, jį laikydavo ir spintoje, kad jie nerastų. Jeigu kažką ne taip padarydavo gaudavo su bizūnų Jie nenorėjo su juo gauti jį paslėpdavo. Jų buvo kokie keli Juos vadindavo patėvis su mama bizūnais, sakė gaus su bizūnu. Kaip jai trenkė broliai buvo šalia jos. Pajuto skausmą. Buvo mama ir broliai. Buvo toks randas (mergaitė parodo kur) tada savaitę laiko nėjo į mokyklą. Jeigu kas buvo blogai ji tetai pasakydavo. Jeigu kažką padarydavo ji išeidavo pas tetą pabūti. Ji po to karto išėjo pas tetą. Tuo laiku mokėsi Atžalyno mokykloje. Po savaitės randas pagijo ir ji išėjo j mokyklą. Buvo mėlynė, randas, ji tepėsi su pasta, kad greičiau užgytų. Dar buvo gavusi į akį, viso įvykio nepamena. Dėl jos mama susiginčijo ją pasiguldė mama ant žemės su sese dviese ir su pipirais ištrynė jai akis, nes ji siusiodavo į lovą. Kaip ištrynė pipirais kiek jai buvo metų neprisimena, jie tada (duomenys neskelbtini)g. gyveno. Buvo pradinėse klasėse. Tai galėjo būti dėl to, kad siusiojo į lova, sesė laikė, o mama pasiėmė pipirų į rankas ir trynė per veidą. Ji buvo užsimerkusi, mama neįvardijo kodėl taip daro, gal dėl to, kad kažko nepadarydavo, virtuvės nesutvarkydavo. Mušdavo ją su rankomis per veidą, nugarą. Jeigu su laidu mušdavo tai likdavo sužalojimai, (mergaitė parodo sužalojamus šlaunies šoniniame paviršiuje) Laidas tai pakrovėjas. Kiek jai buvo metų gal 13 m gyveno (duomenys neskelbtini)g. Dar buvo gavusi iš metalinio butelio į galvą, nes nerado kažkokias priemonės pradėjo rėkausi ir dėjo per galvą su metaliniu buteliu, (mergaitė parodo kur) buvo guzas, jautė skausmą. Tuo metu dar (duomenys neskelbtini)g. gyvenom. Dažniausiai viską papasakodavo tetai, teta kalbėdavo su mama, bet nieko gero nebūdavo. Kaip jai trenkė buvo patėvis ir broliai jie nieko nesakė. Teta L. A.. Būdavo ir kad mažus vaikus mušdavo. 8 vai. ryto prie ausies trankydavo puodo dangčiais kaip ateidavo žadinti ir sakydavo laikas keltis, ji miegodavo ant lovos. Mušė galimai dėl to, kad susiūdavo į lovą, jai neleisdavo miegoti lovoje duodavo čiužinį ar pagalves ir liepdavo miegoti virtuvėje prie radiatoriaus, duodavo paklodę, kaldrą ir pagalvę ant žemės sakydavo : čia miegok. Mama ir patėvis liepdavo taip miegoti. Po to apsiklodavo ir taip miegodavo. Virtuvė buvo didelė radiatorius ir šunio guolis ir ji ten miegodavo. Taip miegodavo kiekvieną naktį, nežino kiek laiko gal 3 mėn. Gal dar ilgiau. Jeigu prisiusiodavo ant žemės susivalydavo, sakė susivalyk ir viskas. Sakydavo per ją daug lovų reikia išmesti, myžnė. Miegodavo ir ant pripučiamo čiužinio, jeigu viskas gerai leisdavo į lovą grįžti miegoti. Su ja kambaryje broliai miegodavo. Su mama dažnai pykdavosi, nes būdavo kažko nepadariusi. Maistą būdavo, kad mama gamina sakydavo saviems vaikams darys, o svetimiems ne. Savi tai su patėviu, o svetimi tai jie , kurie nuo tėčio. Maisto kur mama pagamindavo neliesdavo, nes žinodavo, kad mažiems vaikams. Kaip imdavo sakydavo vagys ir panašiai. Mažesnius labiau lepindavo, o jie turėdavo kažką padaryti. Jie indus plaudavo, kambarius tvarkydavo, jeigu nesutrankydavo visko būdavo. Ir sesės rūbai likdavo juos nešiodavo. Kaip buvo mažesni ir gyveno kartu su močiute tame bute ją su sese buvo teta pasiėmusi. Nuo 10 m. gyveno pas mamą. Ir patėvis su bizūnu duodavo, bet retai, jeigu ji kažką sugadindavo paliesdavo jo įrankius. Tada gyveno (duomenys neskelbtini)g. susinervindavo ir trenkdavo, būdavo kambaryje ir virtuvėje . Būdavo mėlynės ant kojų. Ji susinervindavo ir pas tetą išeidavo pabūti. Mama ir patėvis skambinėdavo tetai. Kaip ateidavo pas tetą su sužalojimais teta paskambinėdavo mamai kas ten vyksta mama išsigindavo. Dar buvo atvejis kai gyveno (duomenys neskelbtini)g, trenkė jai veidą patėvis. Prieš brolius būdavo, kad mušdavo, bet sesė mokėdavo apsiginti, broliai gaudavo su bizūnų juos mušdavo ir mama. Patėvis gerdavo ir liepdavo atsispaudimus daryti, jeigu nedarydavo sakydavo myžniai, liepdavo atsispausdinus daryti, broliai nenorėdavo to daryti, tai vykdavo kambaryje jis kaip prigerdavo juos pasikviesdavo. Broliai verkė. Su bizūnu brolius mušė, nes kažko neranda, ar kažkokias nesąmones padaro, kažką sugadina. Kai buvo maži jo vaikai prieš juos smurto nenaudojo. O mama ją prikeldavo anksti, kad pampersus jiems pakeisti. Sutvarkytų viską, o pati eidavo su telefonu žaisti ar panašiai. Ji sakydavo eik tvarkytis, gana tau miegoti, kiekvieną savaitgalį taip būdavo. Žadindavo ją, kad prižiūrėtų vaikus. Neišdrįso mamai sakyti, kad nenori tai daryti, tetai pasakodavo teta žinodavo. Jeigu kažkur išeidavo prašydavo žiūrėti vaikus sakydavo jeigu neprisižiūrės kažko negaus, sakydavo ar tau sunku pasižiūrėti tuos vaikus. Tekdavo vaikus žiūrėti, nes gąsdindavo, kad kažko neduos. Norėtų pamiršti tuo įvykius. Kai siusiodavo į lovą, kai buvo mažesnė, buvo 3-4 metai, vesdavo pas gydytojus vaistų išrašydavo. O kai liepdavo miegoti prie šuns guolio, vedė pas psichiatrus ar jai nėra psichinės ligos. Kaip prisiusiodavo į lovą apsiverkdavo, sakydavo, kiek siusiosi ir nešdavo į šaltą dušą prausti ir pastatydavo vonioje, paimdavo šaltą vandenį ir pildavo. Sakydavo, eik dabar susitvarkyti. Patėvis nešdavo į šaltą dušą ją. Būdavo šlapia su visais rūbais, buvo gal 13 m., tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini)g., 5-6 klasėje mokėsi. Taip vykdavo po prisiusiojimų. Daug kartų gal 5 kartus kišdavo ją į dušą, ji priešindavosi, bet patėvis nunešdavo į dušą. Teta žinojo apie visus jos žeminimus. 8 kl. pasiskundė auklėtojai, pasakojo apie visus įvykius, iškvietė soc. darbuotoją, ji papasakojo vaikų teisės išsikvietė jos sesę, jos pabendravo ir išleido ją namo. Sesės patėvis nelabai mušdavo, nes ji mokėjo apsiginti. Sesuo žinojo apie šiuo įvykius matydavo. Sesuo yra mačiusi, kad ją kiša po dušu. Kai (duomenys neskelbtini)g. jai patėvis sudavė į dešinę veido pusę virtuvėje, tai buvo 2018 m. vasario mėn., bet datos tiksliai neatsimena, buvo apie 20 val. vakaro. Kaip gyveno (duomenys neskelbtini) g. nuo 2017 m spalio ar lapkričio mėn., būdavo, kad su laidais trankydavo, nes daug utelių pas ją būdavo, kaltindavo, kad ji atnešė. Ji plovė galvą ir jai mama su žirklėmis nukirpo plaukus. Pasakė kiek gali uteles nešioti. Niekas plaukų jai po to nekirpo, nes ji neleido, kad kažkas kažką darytų. Mama turėjo triušį, jis prišiukšlino, mama liepė sutvarkyti, ji sakė netvarkys, ji sakė atims telefoną ir jos susistumdė ir užgavo ją. Kaip jai liepdavo pareiti namo jai nesinorėjo grįžti namo. Buvo ašaros. Yra skirtumas kaip gyveno šeimoje ir dabar jaučiasi savarankiškai, ramybė, niekas ant jos nerėkia, ji sustiprėjo, turi su kažkuo pasikalbėti. Savo šeimoje mamai kažką pasakydavo, tai kažkam kitam pasakydavo, o dabar gali pasikalbėti, ji savo kambarį susitvarko, nesunku tai daryti yra susitarimas. Nenorėtų grįžti į savo šeimą. Neturėjo draugių su kuriomis bendraudavo. Buvo kakle apdraskymai, jie buvo nuo to kaip susistumdė su mama kaip triušo nesutvarkė, tai buvo prieš pora dienų iki to sužalojimo padaryti ir jie matėsi kaip nuvežė ją į klinikas (1 t., b. l. 51-55) CD, 2 vnt. su apklausos įrašu (1 t., b. l. 56-57);
Specialisto išvada Nr. G806/2018(02), kurioje G. S. nustatyta: pažeidimas kaktos kairėje, kraujosruva dešinio skruosto srityje, nubrozdinimas kaklo kairėje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu, galimai trijų ar daugiau trauminių poveikių: vienas į kaklo kairę pusę, padarant pažeidimą; vienas - į dešinio skruosto sritį, padarant kraujosruvą; vienas - į kaklo kairę pusę, padarant nubrozdinimą. Dešinio skruosto kraujosruvos bei kaklo kairės pusės nubrozdinimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti nurodytu laiku. kaklo kairės pusės pažeidimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu būdu bei laiku, t. y. lygintuvu 2018-03-05 (1 t. b. l. 63);
2018 spalio 23-lapkričio 27 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-202/2018, kuriuo nustatyta, kad byloje nagrinėjamo 2018-03-06 įvykio metu G. S. galėjo suprasti su ja atliekamų įtariamojo veiksmų esmę, tačiau dėl savo priklausomo santykio su įtariamuoju, savo emocinės būsenos įvykio metu, įtariamojo grasinimų, jos motinos išsakytų kaltinimų pačiai G. S. dėl įvykio, savo išmokto bejėgiškumo negalėjo pasipriešinti įtariamojo veiksmams. Šiuo metu G. S. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas F43.1, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių (motinos R. S. ir patėvio T. Ž. veiksmų jos atžvilgiu), ir nesunkiai sutrikdęs jos psichikos sveikatą. Byloje nagrinėjamo 2018-03-06 įvykio metu G. S. galėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus 2018-03-15 ir 2018-05-16 apklausų metu. G. S. nebuvo padarytas toks kitų asmenų poveikis, kuris būtų turėjęs įtakos jos parodymų, duotų abiejų apklausų metu turiniui. Dėl G. S. emocinės būsenos (konstatuojamo potrauminio streso sutrikimo) nerekomenduojama ją daugiau apklausti apie byloje nagrinėjamą 2018-03-06 įvykį bei jai dalyvauti tolesniuose šio įvykio ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje (1 t. b. l. 84-93);
liudytojos E. L. parodymai, iš kurių matyti, kad 2018-03-07 apie 08:50 val. adresu Miško g. 1, Kaune, ji dirbo Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje soc. Darbuotoja, tuo metu ją informavo direktoriaus pavaduotoja ugdymui A. Z., kad į mokyklą atėjo galimai sumušta 2C klasės mokinė G. S. gim. (duomenys neskelbtini), ant kurios veido matosi mėlynės, patinimai, kraujosruvos, mergaitė galimai sumušta. Jai nuėjus iki direktorės pavaduotojos kabineto sutiko nurodytą mokinę, ant kurios veido pamatė akivaizdžius fizinius sužalojimus, tai yra veido srityje matė mėlynę, kraujosruvą, patinimą. Mokinė tuo metu verkė, buvo susijaudinusi, ją nusivedė į savo kabinetą, iškart pasikvietė gimnazijos psichologę R. V., kuri iškart suteikė mokinei psichologinę pagalbą. Jai bendraujant su mokine savo kabinete, mokinė jai nurodė, kad vakar t. y. 2018-03-06 apie 21:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, virtuvėje, mokinei ruošiant matematikos namų darbus ir jai laikant rankoje telefoną su mokymosi užduotimis, prie jos priėjo neblaivus patėvis T. Ž. (apie 40 metų amžiaus), atėmė iš mergaitės rankų telefoną. Mergaitei norint atsiimti telefoną atgal, nes telefone buvo namų darbų užduotys, patėvis ne mažiau vieną kartą su ranka trenkė G. S. į veido sritį, dėl ko veido srityje atsirado mėlynė, patinimas, kraujosruva, mergaitė jautė stiprų fizinį skausmą, verkė. Mergaitė nurodė, kad po patėvio smurtavimo, ji iškart pradėjo verkti, žinodama, kad niekas namuose jos neužstos, pagalbos nesišaukė. Mokinė jai taip pat žodžiu nurodė, kad įvykio metu, virtuvėje, buvo jos du mažamečiai broliai dvyniai T. ir M. S. (abu 12 metų amžiaus), kurie matė smurtavimo faktą. Įvykio metu, kitame kambaryje, buvo mokinės motina, kuri išgirdusi mokinės verksmą atėjo į virtuvę, paėmė mokinės telefoną nuo stalo, trenkė telefoną į žemę ir pasakė mokinei susirinkti savo daiktus ir eiti į savo kambarį. Motina nurodytai mergaitei nesuteikė nei psichologinės nei medicininės pagalvos, o tiesiog liepė eiti į kambarį ir užsidaryti. Papildomai nori parodyti, kad mergaitė jai akcentavo, jos patėvis po smurtavimo atėjo pas mokinę į kambarį ir grasinančiai nurodė, kad nebandytų eiti skųstis soc. pedagogei, nes jeigu jį uždarys į kalėjimą, tada jis grįžęs padarys mokinei dar blogiau. Bendraujant su mokine iškart iškvietė greitąją pagalbą, atvykę medikai mokinę pristatė į Kauno klinikas vaikų priėmimo skyrių, ji su mokine vyko kartu. Kauno klinikose buvo atlikti medicininiai tyrimai, mergaitei diagnozuoti veido fiziniai sužalojimai, mėlynės, patinimai veide, kraujosruvos, toliau atlikinėjami rentgeno tyrimai. Apie įvykį informavo policiją, išsiuntė oficialų raštą ir informavo telefonu vaiko teisių tarnybą. Prašo dėl šio įvykio policijoje atlikti tyrimą. Nori parodyti, kad jos manymu, mokinės motina, negali tinkamai pasirūpinti ir apsaugoti mergaitę, todėl tikslinga mergaitę perduoti kitiems artimiems giminaičiams ar vaiko teisių apsaugos skyriui. (1 t., b. l. 97-98);
liudytojos D. I. parodymai, iš kurių matyti, kad ji dirba S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje, pavaduotoja. 2018-03-07 iš ryto, būnant darbo vietoje, jai kita pavaduotoja A. Z. pranešė, kad mokykloje yra galimai sumušta mokinė. Ji apie tai pranešė bendrame rytiniame susirinkime. Jai atėjus pas socialinę pedagogę, kabinete buvo G. S., kuri verkė ir paklausus kas atsitiko, ji atsakė, kad patėvis jai trenkė, vakar namuose, virtuvėje. Ji papasakojo, kad ruošė namų darbus, sakė, kad patėvis norėjo paimti telefoną, o ji nedavė ir kai jis atėmė telefoną, jai trenkė. Konkrečiai ji neįvardijo ar su ranka, ar su telefonu trenkė, net nesakė kur trenkė. Mergaitė buvo labai susikrimtusi, verkė pasikūkčiodama. Tikrai atrodė, kad ji neišsigalvoja. Įprastai ji yra linksma, aktyvi, bendraujanti mergaitė. Toje situacijoje ryškiai matėsi, kad įvykis buvo ir ji tikrai nejuokauja. Pokalbio metu ji rodė veidą ir sakė, kad ten sumušė. Tikrai matėsi, kažkuris skruostikaulis patinęs ir paraudęs, kuris nepamena. Dar paklausė ar ji sakė mamai, ji patvirtino, kad sakė, tačiau mama matė ir nereagavo. Tuomet nieko daugiau neklausinėjo, iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 119-120);
liudytojos R. V. parodymai, iš kurių matyti, kad ji dirba S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje psichologe. 2018-03-07 ją telefonu pavaduotoja A. Z. informavo, kad mokykloje užfiksuotas smurto atvejis ir paprašė skubiai ateiti. Jai atėjus pas socialinę pedagogę į kabinetą, ten buvo apsiverkusi mergaitė, mokyklos administracija. Direktorė jos iš karto paprašė pabendrauti su nukentėjusia. Ji mergaitę pasikvietė į savo kabinetą ir toliau jos bendravo dviese. Iki šio įvykio asmeniškai su šia mokine nebuvo bendravusi. G. visą laiką verkė, negalėjo sklandžiai reikšti savo minčių, jos balsas virpėjo, ji nuolat verkė. Paklausus, kas nutiko, ji pasakė, kad patyrė smurtą iš savo patėvio. Toliau verkė, jai kaip psichologei susidarė nuomonė, kad tikėtina, jog mergaitės emocinė būsena buvo prasta. Pokalbio metu pastebėjo akivaizdžią mėlynę po dešine akimi, daugiau ji nematė sužalojimų. Jos kaip specialistės tikslas buvo mergaitės emocinis palaikymas ir nuraminimas. Jokių detalių ji jos neklausinėjo, tik ją ramino, kad ji nekalta dėl to kas atsitiko. Tiesiog jokių detalių apie įvykį neklausinėjo, nes jai atrodė, kad dar blogiau ji pasijaus. Jos tikslas buvo ją nuraminti. Pasiūlė arbatos, ji kažkiek aprimo, jai paklausus, papasakojo apie savo šeimą, minėjo, kad turi sesę, brolius dvynius, patėvį T., dar mažesnių brolių ir sesių, kuriais rūpinasi. Tuo metu atvyko greitosios medicinos pagalba, jie apžiūrėjo mergaitę ir pasiūlė vykti mergaitei į gydymo įstaigą. Daugiau jokių detalių apie įvykį ji nežino. Jai kaip specialistei atrodė, kad įvykis buvo, mergaitės emocinė būsena buvo bloga ir ji patyrė iš tikro smurtą (1 t., b. l. 122-123);
liudytojos A. Z. parodymai, iš kurių matyti, kad dirba S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje, pavaduotoja. 2018-03-07 po pirmos pamokos, pertraukos metu apie 08.50 val. ėjo gimnazijos koridoriumi ir pamatė kelias mergaites, stovinčias prie lango. Viena iš jų buvo G. S., kas šalia stovėjo neužfiksavo. Praeidama atkreipė dėmesį, kad G. atrodo pabalusi, tai yra jos veidas atrodė išbalęs, negu visuomet. Ją žino gerai, ji yra aktyvi mergaitė, yra mokinių tarybos aktyvi narė, kuriai ji vadovauja. Šitą mokinę artimiau pažįsta, lyginant su kitais mokiniais. Sustojo ją pakalbinti, pradžioje bent pasisveikinti. Tada pamatė, kad veide yra mėlynė, paklausė kas nutiko, ji atsakė, kad patėvis. Mėlynė buvo ant dešinio skruosto, kaip jai atrodė, kad sužalojimas slepiamas ir yra papudruota. Tuomet iš karto ją pasikvietė į savo kabinetą, pakalbėti be pašalinių mokinių. Pakeliui iš karto pasikvietė ir socialinę pedagogę E.. Kabinete dar kartą paklausė kas nutiko, iš kur mėlynė? G. pasakė, kad patėvis smogė į veidą, tikriausiai su telefonu. Ji taip ir pasakojo, kad darė namų darbus, patėvis norėjo paimti telefoną ir jai smogė. Kaip ji sakė, jai pasirodė, kad smogė galbūt su telefonu. Ji atrodė susijaudinusi, įsitempusi, akyse kaupėsi ašaros, tačiau dar tvardėsi ir neverkė. Tikrai nebuvo pagrindo ja abejoti. Dar matė ir ant kaktos pas G. lyg nubrozdinimą, bet negali pasakyti ką ji paaiškino, tiesiog ne sužalojimų kiekyje buvo esme, o kaip elgtis toje situacijoje. Kadangi mokykloje buvo užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje atvejis, pranešė administracijai ir buvo sušauktas šiuo klausimu susirinkimas. Toliau su G. bendravo psichologė. Anksčiau G. dėl patiriamo fizinio smurto nėra nieko pasakojusi (1 t., b. l. 125-126);
liudytojos L. A. parodymai, iš kurių matyti, kad R. Ž. yra jos sesuo. Ilgą laiką kartu gyveno Centre, Šv. Gertrūdos gatvėje. Butas buvo grąžintinas. Ji tame bute gyveno su pirmu vyru M. S., ten taip pat gyveno ir ji, ir dabar jau mirusi jų mama. Tame bute nuo gimimo gyveno ir G. ir kiti vaikai. Bute buvo du kambariai. G. būdavo (miegodavo) mamos kambaryje iki tol kol gimė broliai dvyniai. Jie gimė (duomenys neskelbtini)metais. Jiems gimus ir parėjus kokiam pusmečiui, jų šeimoje prasidėjo išgėrinėjimai, baliai. Ji su mama 2006 metų pradžioje išsikraustė iš to buto, o R. buvo duoti Kauno m. savivaldybės vieneri metai, susitvarkyti dokumentus, kad gautų kitą butą. Per tuos metus ji dokumentų nesusitvarkė, su vyru išsiskyrė, prasidėjo draugų kompanijos. Tikrai buvo tokie keli atvejai, kai jai paskambindavo socialinė ir ji vykdavau pasiimti visų keturių vaikų. Kiek tokių atvejų buvo nepamena, vaikai kelias dienas pabūdavo pas ją ir vėl grįždavo į šeimą. Tikrai tuo metu dėl jokio smurto vaikai nesuskųsdavo. Vėliau 2007 metais, R. priverstinai iškraustė iš to buto ir ji nuėjo gyventi pas T. Ž., į butą (duomenys neskelbtini)gatvėje. Maždaug nuo 2007 metų vasaros, tikslaus laiko nepamena G. su A. apsigyveno pas ją. Kaip suprato ir taip mano T. nereikėjo tiek daug vaikų. G. ryšys su šeima nenutrūko, ji lankydavosi ten, likdavo nakvoti. Taip gavosi, kad ji gyveno pusiau pas ją, pusiau su šeima. 2008 metais ji pradėjo lankyti mokyklą prie jos namų. Ir tas gyvenimas buvo toks, kad ji kelioms dienoms nuvažiuodavo į šeimą, paskui grįžta iš mokyklos ir sako, kad nevažiuos. Vasarų metu būdavo savo šeimoje. Ji grįždavo ir sakydavo, kad jai ten nepatinka, T. nepatinka, jis kabinėjasi, liepia jai kažką daryti, o jai tas nepatiko. Kad smurtautų nepasakojo, tačiau kad ji nesutaria tai su mama, tai su T. skųsdavosi. Ir taip ji gyveno nuo pirmos klasės iki maždaug aštuntos klasės. Pusiau gyvendama pas ją, pusiau pas mamą. Gal maždaug lankydama aštuntą klasę, ji apsigyveno (duomenys neskelbtini)gatvėje su šeima. Aišku pas ją irgi lankydavosi, likdavo nakvoti. Devintoje klasėje ji pradėjo lankyti Dariaus ir Girėno gimnaziją, nes jai buvo patogiau ir arčiau jos gyvenamosios vietos adreso. Lankydama devintą klasę ji gyveno su šeima, (duomenys neskelbtini)gatvėje. Praktiškai taip daugiau su šeima ji pradėjo gyventi 2016 metų vasarą ir gyveno iki konflikto, kuris dabar tiriamas. Ir per šitą laikotarpį ji kelis mėnesius gyveno pas ją, nes šeimoje irgi buvo susipykusi. Ko jie ten buvo susipykę ji jau nepamena. Negali pasakyti ar su T., ar su mama, ji ten susipyko. Visą G. augimo laikotarpį, maždaug nuo 2007 metų ji gyvendavo tai pas ją, tai su šeima. G. visą laiką buvo uždaro būdo, kas vykdavo jų šeimoje mažai pasakodavo. Ji tik suprasdavo, kad kažkas negerai, jei ji lieka pas ją. Ji tik pasakydavo "ai barasi ir viskas". Jei ji daugiau klausdavo ką nors, ji pradėdavo verkti ir daugiau jos nekalbėdavo. Realiai ji nežino ar R. su T. mušdavo G., nes ji nepasakodavo, tikrai sumuštos nėra mačiusi. Yra kelis kartus mačiusi ją apdraskytą, tai ant veido, ar ant rankos įdrėskimai. Datų ji tikrai nepamena. Kai paklausdavo kas nutiko, ji sakydavo R. padarė. R. ji vadindavo mamą. O kartais tylėdavo. Suprato iš vaiko verkimo, nenoro eiti į namus, kad namuose yra blogai, tačiau realiai kas vyko jų šeimoje ji nežino. (duomenys neskelbtini)gatvėje jų šeima apsigyveno gal prieš porą metų (1 t., b. l. 128); papildomai apklausta liudytoja L. A. parodė, kad kaip ir sakė, jei G. norėdavo pas ją gyventi, suprasdavo, kad jų šeimoje kažkas blogai. G. tikrai visko smulkiai nepasakodavo, tik užsimindavo, kad mama padarė. Kaip ir sakė, kelis kartus matė apdraskymus ant G. veido, rankos. Iš to suprasdavo, kad ji susipyko su R. (ji vadino taip mamą), o pati G. mažai ką sakydavo, tiesiog jos žodžiai būdavo R. padarė. Yra taip pat užsiminusi, kad R. mušė ir su laidais. Tikrai nepamena ar matė sumuštą G. su laidu. Po tokių atvejų kai G. kažkiek užsimindavo apie smurtą nuo mamos, ji kalbėdavosi su R., kas ten vyksta. R. atsakydavo, kad smurto nebuvo, tik taip susipyko ar susistumdė, nes indų neišplovė ar dar kažko nepadarė. Dar sakydavo, kad užsigavo pati G. ar su broliais susimušė. Žodžiu, R. visada išsigindavo. Smulkiai kas vyko jų šeimoje G. nepasakodavo, tačiau iš to, kad ji norėdavo likti pas ją suprato, kad jų šeimoje blogai. G. pasakydavo pavieniais žodžiais, kad mama su laidu davė, mama apdraskė. Dar yra G. pasakojusi, kad jai liepė miegoti ant žemės, nes ji šlapinosi į lovą. Ji tokių dalykų nesureikšmindavo, gal tuo momentu ir netikėjo. Nors G. tikrai šlapindavosi į lovą. Dar buvo tokių atvejų, kai G. kurį laiką neleisdavo į mokyklą ir tada ji neateidavo ir pas ją. G. sakydavo, kad mažus vaikus jai tada reikėdavo prižiūrėti, bet kad būtų sumušta ir dėl to neitų į mokyklą, ji negirdėjo. Tikrai visų aplinkybių gali ir neprisiminti. G. jai gal kokiu vienu žodžiu užsimindavo, kad jai negerai. Bet tikrai daug nepasakodavo, ji daugiau verkdavo. Ji tada skambindavo R., klausti kas nutiko. Ji atsakydavo, kad jos susipyko, apsistumdė. Klausdavo, ar ji muša G., tai ji tikrai sakydavo, kad ne. Ji tik matė kelis apdraskymus pas G., bet senai. Gal kokią mėlynę ir matė ant kojų, bet R. sakydavo, kad su broliais susimušė. Realiai suprasdavo iš G., kad jai blogai, tačiau tikrai ne viską žinojo (1 t., b. l. 129);
2018-03-07 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas butas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 24-29);
2018-03-07 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuotas galimas smurtas nepilnametės G. S. atžvilgiu (1 t., b. l. 6-7);
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamojo T. Ž. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog T. Ž. laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2017 m. tyčia smurtaudamas nepilnametės G. S. atžvilgiu, tai yra nenustatytą skaičių kartų sudavė lazda, įkrovikliu, bizūnu, kartą ranka trenkė per šlaunį, o 2018-03-06 apie 21 val. tyčia ranka sudavė į dešinį skruostą, padarydamas jai kraujosruvą dešiniajame skruoste bei sukėlė nepilnametei G. S. potrauminio streso sutrikimą, tai yra G. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Sužalojimo faktą ir sužalojimo sunkumą patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kaltinamasis prisipažino atlikęs smurtinius veiksmus. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti nukentėjusios parodymais, kadangi juos patvirtina kiti aukščiau išdėstyti įrodymai, todėl priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (suvokė pavojingą veikos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo), jo veiksmai kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes.
T. Ž. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2018-03-06 apie 21 val. tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia ranka sudavė šeimos nariui nepilnametei G. S., gim. 2000 m., į dešinį skruostą, padarydamas G. S. kraujosruvą dešiniajame skruoste, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Teismas, įvertinęs tai, kad veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, faktinės aplinkybės nurodytos ir kaltinime pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, sprendžia, kad kaltinamojo T. Ž. padaryta veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, apima veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl atskirai neinkriminuojama ir vertinama kaip viena, tęstinė veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma taip pat įrodo, jog kaltinamosios R. Ž. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog R. Ž. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydama savo dukrą G. S., tai yra laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2017 metų, namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir laikotarpiu nuo 2017 m. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2018-03-06 apie 21 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, naudodama G. S. atžvilgiu psichologinį smurtą, tai yra vadindama „debile“, „sterva“ ir kitais necenzūriniais žodžiais, kaltindama, jog vagia jaunesnių brolių maistą, vadindama ne savu vaiku bei sistemingai naudodama fizinį smurtą G. S. atžvilgiu, tai yra suduodama G. S. laidu per veidą ir šlaunis nenustatytą skaičių kartų, suduodama kočėlu bei metaliniu valymo putų buteliu, o 2018 m. kovo mėn. pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, stumdydama nepilnametę G. S., padarė jai nubrozdinimus kaklo kairėje ir tokiais veiksmais padarydama G. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Piktnaudžiavimo savo, kaip motinos teisėmis ir pareigomis bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktą patvirtina tiek nukentėjusios ir liudytojų, tiek kaltinamųjų parodymai, tiek kita rašytinė bylos medžiaga, todėl priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi kaltinamoji piktnaudžiavimo savo, kaip motinos, teisėmis ir pareigomis bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.
Dėl bausmės skyrimo
BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.
BK 163 straipsnio sankcijoje numatyta baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam T. Ž. skyrimo, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Kaltinamojo T. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. Ž. praeityje neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b. l. 15), lankėsi psichiatrijos klinikoje nuo 200704-07 iki 2007-04-11 dėl priklausomybės alkoholiui (2 t., b. l. 20, 21), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-346/2018, nustatyta, kad T. Ž. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 26), priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 18).
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, trukmę), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, padarytas apysunkis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę (neteistas), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis (BK 61 str. 2 d.). Taip pat, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., T. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 2K-194-942/2017).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, gyvena santuokoje ir augina mažamečius vaikus, dirba, išlaiko šeimą, žada daugiau nenusikalsti ir gyventi dorą gyvenimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas (BK 75 str. 1 d.). Teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo gautas A. P. prašymas perduoti kaltinamąjį T. Ž. jo atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Prašymas netenkintinas. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nors A. P. yra neteistas ir jam nėra pradėta ikiteisminių tyrimų, jis praeityje yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, o bylos nagrinėjimo metu turėjo galiojančių nuobaudų ir tai jį apibūdina neigiamai, kaip teisės aktų pažeidėją; asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką; nors iš laiduotojo A. P. parodymų matyti, jog jis T. Ž. elgesį vertina kritiškai ir mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, jis nesugebėjo konkrečiau ir išsamiau paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti T. Ž.; nors A. P. ir T. Ž. sieja artimi ryšiai, jie yra draugai, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotojas A. P. T. Ž. gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, nes, kaip matyti iš paties laiduotojo parodymų, jie nesidomi vienas kito šeimos reikalais, A. P. buvo staigmena nusikalstamas T. Ž. elgesys; T. Ž., bendraudamas su A. P., ilgą laiką elgėsi priešingai teisei ir tai rodo, kad, net ir bendraudamas su A. P., T. Ž. nepakeitė savo elgesio ir nuo nusikalstamos veikos padarymo tai jo nesulaikė, t. y. nepadarė jokios teigiamos įtakos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. P. nei prašyme atleisti T. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nei teisme nevertino T. Ž. padaryto nusikaltimo pavojingumo. Taigi teismas sprendžia, kad A. P. negali būti kaltinamojo laiduotoju, nėra vertas teismo pasitikėjimo ir negalės jam daryti teigiamos įtakos. Daroma išvada, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, būtent – verto teismo pasitikėjimo asmens, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką T. Ž., nes A. P. šių laiduotojui įstatyme keliamų reikalavimų neatitinka.
Kaltinamosios R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. Ž. administracinėmis nuobaudomis nebausta (2 t., b. l. 42), psichiatro įskaitoje ir priklausomybės ligų centre neregistruota (2 t., b. l. 49, 51).
Nukentėjusioji kaltinamajai atleido, su ja susitaikė ir prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė apysunkius nusikaltimus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė, nukentėjusioji ieškinio nereiškė, į tai, kad nukentėjusioji prašo kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. Ž. laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, numatyti BK 38 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta kaltinamajai ir nuketėjusiajai susitaikius.
Kaltinamoji R. Ž. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutrauktina, kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems palikti nepakeistas, pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikinti.
Bausmės vykdymo atveju T. Ž. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-03-07 16 val. 05 min. iki 2018-03-08 12:25 val. (1 dieną) (2 t., b. l. 3, 9).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti bausmę – 2 (du) metus laisvės atėmimo.
Remiantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę T. Ž. skirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, skiriant šiuos įpareigojimus:
- tęsti darbą;
- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.
R. Ž. Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą, kaltininkei ir nukentėjusiai susitaikius.
Baudžiamąją bylą R. Ž. atžvilgiu nutraukti.
Kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.