- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2-21956-1169/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17139-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos, valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
- Kategorijos
- 2.4.3.3Kiti su turto patikėjimo teise susiję klausimai
- 2.6.18.12pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovams Elvyrai Stancikienei ir Gediminui Joniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – A. N., R. N.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. M. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau – ir LAKD) leisti ieškovui įrengti nuovažą jo prašomoje vietoje valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) 2,75 km, dešinėje pusėje, pagal R. L. parengtą projektą, atitinkamai pakoreguojant techninį projektą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Sklypas yra namų valdos paskirties, jame yra planuojama gyvenamojo namo statyba. Šiuo metu prie Sklypo nėra jokio privažiuojamojo kelio. 2018 m birželio 19 d. ieškovas pateikė prašymą atsakovei dėl nuovažos į Sklypą įrengimo ir LAKD nustatė prisijungimo (projektavimo) sąlygas. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas su atsakove pasirašė Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį Nr. 5-640 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė suteikė teisę ieškovui savo lėšomis, laikantis kelių techninio reglamento reikalavimų ir Sutarties sąlygų, suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) nuovažą. 2019 m. vasario 7 d. atsakovė išdavė techninę užduotį nuovažai projektuoti, kurioje atsakovė išimtinai savo nuožiūra įrašė tikslią nuovažos vietą – kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 2,71 km. Nei Sutartyje, nei ikisutartiniuose santykiuose tiksli nuovažos vieta nebuvo aptarta. Tikslią nuovažos vietą ieškovas pamatė tik gavęs AB „Kelių priežiūra“ parengtą nuovažos projektą. Pagal LAKD reikalavimus, nuovaža rengiama ties ieškovo Sklypo ir kaimyninio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba, kad šia nuovaža galėtų naudotis dviejų žemės sklypų savininkai, nors kaimyninio žemės sklypo savininkas prašymo dėl nuovažos įrengimo atsakovei neteikė. Gretimo žemės sklypo savininkas nesutinka dėl bendros nuovažos įrengimo, nes jam ji nereikalinga. Ieškovo teigimu, kadangi AB „Kelių priežiūra“ parengtas projektas jam yra nepriimtinas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, parengtas neatsižvelgiant į suprojektuotų komunikacijų vietą, nesant kaimyninio sklypo savininko sutikimo, jis kreipėsi į atsakovę dėl pritarimo nuovažos įrengimui kitoje vietoje – apie 30 m atstumu nuo AB „Kelių priežiūra“ suprojektuotos nuovažos vietos, tačiau LAKD atsisakė keisti techninę užduotį.
3. Pasak ieškovo, konkretūs atvejai, kada atsakovė turi teisę atsisakyti derinti projektą, apibrėžti Sutartyje, taigi nesant Sutartyje numatyto atvejo, atsakovė privalo derinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį projektą. Projekto derinimas yra vienas iš Sutarties vykdymo etapų, o atsakovės nepagrįstas atsisakymas derinti ieškovo pateiktą projektą užkerta kelią tolimesniam Sutarties vykdymui. Atsakovė nė viename iš savo atsakymų nenurodė, jog ieškovo prašoma nuovažos vieta pažeistų kokius nors teisės aktų reikalavimus. Ieškovo prašoma nuovažos vieta atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – KTR) reikalavimus, todėl atsakovė neturi pagrindo atsisakyti leisti įrengti nuovažą ieškovo prašomoje vietoje. Nuovažos įrengimas LAKD parinktoje vietoje realiai neįgyvendinamas, neekonomiškas ir nenaudingas, kadangi bus apsunkintas vandentiekio ir vandens nuotekų tinklų tiesimas iš kitos gatvės pusės esančių nuotekų šulinių ir vandentiekio trasų. Ieškovo namų valda liktų be prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų trasų, kadangi trasos bus tiesiamos į namų valdą būtent toje vietoje, kurioje numatyta įrengti nuovažą pagal atsakovės išduotą techninę užduotį. Be to, įvykus avarijai komunikacijų tinkluose, nuovažos buvimas virš jų ženkliai apsunkintų avarijos likvidavimo darbus, lemtų papildomas išlaidas, padidintų žalos tikimybę. Svarbu įvertinti ir aplinkybę, kad nuovažoje sukimosi kampas bus didelis, todėl didesnės transporto priemonės, sukdamos į kairę, galėtų pažeisti nutiestas komunikacijas. Gruntas sklype yra smėlėtas, o tai didina įrengtų komunikacijų deformacijos riziką virš jų važinėjant transporto priemonėms, ypač sunkiasvorėms. Ieškovas pabrėžė, kad pagal Sutarties 1 punktą nuovaža įrengiama tenkinant nuovažos įrengėjo poreikius, taigi tai reiškia, jog esant kelioms galimoms, teisės aktų reikalavimus atitinkančioms nuovažos vietoms, turi būti parenkama ta nuovažos vieta, kuri labiau atitinka įrengėjo (ieškovo) poreikius. Atsisakymas išduoti sutikimą, kai jis reikalingas tinkamam sutarties vykdymui, turi būti pagrįstas. Nepagrįstas atsakovės atsisakymas derinti projektą, kuris atitinka visus teisės aktų reikalavimus, laikytinas piktnaudžiavimu savo teisėmis ir nesąžiningu elgesiu sutartiniuose santykiuose.
4. Ieškovas taip pat pabrėžė, kad nuovaža yra įrengiama ir išlaikoma ne valstybės ar savivaldybės, o privačių asmenų, kurių interesais nuovaža įrengiama, lėšomis. Sprendimas įrengti nuovažą ties kaimyniniu sklypu, kurio savininkas nei teikė prašymą, nei išreiškė sutikimą, nei ketina prižiūrėti nuovažą, yra atsakovės veikimas ultra vires. Nuovažos įrengimas ties dviem sklypais, iš kurių vieno savininkas nesutinka su nuovažos įrengimu, būtų neteisėtas, pažeidžiantis ir nuovažos nepageidaujančio sklypo savininko nuosavybės teisę, ir nuovažą įrengsiančio ir prižiūrėsiančio asmens teises, kadangi jam tektų vienasmeniškai savo lėšomis ir jėgomis įrengti ir prižiūrėti bendrai naudojamą nuovažą. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad kitoje kelio pusėje yra įrengti nuvažiavimai nuo pagrindinio kelio ties kiekvienu sklypu, akivaizdžiai neišlaikant 100 m atstumo vienas nuo kito, todėl neaišku, kodėl yra taikomi skirtingi reikalavimai skirtingose kelio pusėse esančių sklypų savininkams. Atsakovės teiginiai, jog nuovaža būtų labai arti autobusų stotelės, yra subjektyvūs ir vertinamojo pobūdžio. Greitis ties ieškovo Sklypu yra apribotas iki 50 km/h, todėl yra sudarytos visos sąlygos užtikrinti eismo saugumą įrengus nuovažą ieškovo prašomoje vietoje.
Šalies argumentai
5. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad prašo pakeisti parinktą nuovažos vietą atsižvelgdamas ir į savo bei savo sūnaus, kuris taip pat naudosis Sklype planuojamu statyti gyvenamuoju namu, sveikatos būklę. Nuovažą įrengus atsakovės nurodytoje vietoje, automobiliu būtų įvažiuojama į Sklypo pietinę pusę, taigi automobilis labai prikaistų. Ieškovui yra nustatyta hipertenzija, todėl karštis jam yra pavojingas. Ieškovo sūnui yra persodintas inkstas, nustatyta širdies liga, jo darbingumo lygis 25 proc. Stoginės statyti pietinėje namo pusėje nėra galimybės, nes namas turi atitikti griežtus A++ klasės reikalavimus – tokio namo didžiausi langai orientuojami rytų ir pietų kryptimis, o stoginė pietinėje pusėje užstotų saulės šviesą. Atitinkamai, automobilio parkavimo vietą (stoginę) numatyta įrengti šiaurinėje namo pusėje. Jeigu nuovaža būtų įrengta atsakovės pasiūlytoje vietoje, nuo nuovažos iki automobilio parkavimo vietos reiktų įrengti kelią per visą sklypą, o tai kainuotų papildomas lėšas ir lemtų nepatogumus ieškovui ir jo šeimos nariams.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kelias, į kurį ieškovui numatyta įsirengti nuovažą, priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams, kurie nėra skirti patekti į kiekvieną greta kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą. Sankryžų ir nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų. Pagal KTR 162 punktą, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. KTR 166 punkte nustatyta, kad rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Vadovaujantis KTR 169 punktu, kai nėra galimybės įvykdyti 163–166 punktų reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus. Šiuo atveju atsakovė, kaip kelio valdytoja, AB „Kelių priežiūra“ projektui dėl nuovažos įrengimo kelio 2,71 km pritarė ir pastabų neturėjo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas, pirminiu prašymu kreipdamasis į LAKD, konkrečiai neįvardijo tikslios nuovažos įrengimo vietos. Ieškovui buvo nustatytos prisijungimo (projektavimo) sąlygos, kuriose nustatyta, kad nuovažos įrengimo projektą būtina parengti pagal LAKD projektavimo užduotį. LAKD 2019 m. vasario 7 d. nustatė techninę užduotį nuovažai projektuoti, nuovažos įrengimo vietą numatant kelio 2,71 km dešinėje pusėje. Ieškovas nei projektavimo sąlygų nei projektavimo užduoties neginčijo ir neskundė.
7. Atsakovės nuomone, ieškovas, teigdamas, kad AB „Kelių priežiūra“ projektas yra neįgyvendinamas, neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl vandentiekio ir nuotekų trasų tiesimo, remiasi vien tik savo subjektyvia nuomone. Atsakovė neturi jokių duomenų, patvirtinančių pradėtą rengti vandentiekio ir nuotekų tinklų projektą. Be to, tokio pobūdžio projektas turi būti parengtas įvertinus KTR ir Automobilių kelių juostos naudojimo inžineriniams tinklams kloti bendrųjų taisyklių BT ITK 09, patvirtintų LAKD direktoriaus 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-329, reikalavimus, be to, projektas turi būti suderinamas ir su kelio savininku. Ieškovo nurodomas projektas nebuvo derintas su atsakove. Šiuo atveju projektuojami inžineriniai tinklai yra numatyti už nuovažos, kuriai pritarė atsakovė, išorinių spindulių, taigi tai neapsunkina nuovažos įrengimo ir inžinerinių tinklų tiesimo. Be to, inžineriniai tinklai kelio juostos ribose įrengiami uždaruoju klojimo būdu, apsauginiame dėkle. Tinklų gylis parenkamas toks, kad būtų išvengta bet kokių deformacijų klojimo metu ar vėliau veikiant apkrovoms ir klimato sąlygoms. Ieškovas yra pateikęs tik planinę inžinerinių tinklų padėtį, be nurodytų įrengimo gylių, darbo duobių įrengimo ir matmenų, galimų dangų išardymo ir atstatymo sprendinių, todėl ieškovo argumentai, kad įrengus nuovažą pagal AB „Kelių priežiūra“ projektą jam bus užkirstas kelias tiesti vandentiekį, yra nepagrįsti ir neįrodyti.
8. Atsakovė taip pat paaiškino, kad AB „Kelių priežiūra“ projektu ji įvertino esamą situaciją, sklypų išsidėstymą, įrengtą autobusų stotelę, atstumų tarp nuovažų išlaikymus. Ieškovo norimoje vietoje įrengus nuovažą nebus išlaikomi nustatyti atstumai (kas 100 metrų) tarp kitų įrenginėjamų nuovažų. Be to, prašoma įrengti nuovaža būtų labai arti autobusų stotelės, kuriai bus įrengtas keleivių paviljonas, todėl ieškovo prašomoje vietoje įrengti nuovažą nėra galimybės, kadangi būtų pažeidžiami eismo saugos reikalavimai. (duomenys neskelbtini) yra išdėstyti 6 sklypai, neturintys nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelio ar kito legalaus patekimo į sklypą būdo, todėl LAKD į sprendžiamą klausimą žiūrėjo sistemiškai ir kompleksiškai, t. y. suprasdama ginčo vietovės plėtros galimybę. Sklypams yra apskaičiuoti bei išmatuoti kas 100 metrų patekimai į žemės sklypus, todėl nuovažos vieta iš esmės negali būti įrengiama kitoje vietoje, nes bus pažeidžiama KTR nuostata, nustatanti, kad rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Įrengus nuovažą kitoje vietoje, nei nurodyta ieškovui išduotoje projektavimo užduotyje ir AB „Kelių priežiūra“ parengtame projekte, būtų visiškai paneigta kitų ginčo vietovės sklypų savininkų galimybė turėti legalias nuovažas į savo sklypus nuo valstybinės reikšmės kelio. Eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės, turto saugumo užtikrinimas yra svarbesnis už ieškovo interesą turėti nuovažą būtent jo prašomoje vietoje, tuo labiau, kad ieškovui yra leidžiama įsirengti nuovažą pagal AB „Kelių priežiūra“ projektą“, kuriam kelio valdytoja pastabų nepareiškė. Taigi ieškovo pageidaujamos nuovažos įrengimas neatitiktų KTR įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo.
9. Atsakovė taip pat paaiškino, kad iki KTR priėmimo 2008 m., nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose buvo reguliuojamas laisviau. (duomenys neskelbtini) yra įrengta daug nuovažų į valstybinės reikšmės kelią. Pagal esamą situaciją, ieškovo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apsuptas sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie visi turi de facto nuovažas. Nuovažos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra neteisėtos. Nuovaža, esanti (duomenys neskelbtini), buvusių VĮ „Alytaus regiono keliai“ darbuotojų paaiškinimu, yra teisėta, nors jos patvirtintas projektas šiuo metu nėra rastas. Bet kuriuo atveju, net ir pagal KTR reikalavimus, (duomenys neskelbtini) esanti nuovaža jos projektavimo metu išlaikė minimalius atstumus. Nuo nuovažos, esančios (duomenys neskelbtini) (teisėtos), net ir nevertinant neteisėtos ((duomenys neskelbtini)), iki ieškovo prašomos nuovažos tėra 64 metrai, taigi, nėra išlaikomas minimalus atstumas tarp nuovažų. Šiuo metu galiojančios KTR redakcijos 166 punkte nurodyta, kad pirmenybė teikiama nuovažoms į vietinės reikšmės kelius, kurie suprojektuoti patvirtintuose teritorijų ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose, žemės sklypus, kuriuose nustatyti kelio servitutai, taip pat nuovažoms į du ar daugiau žemės sklypų. Ieškovo atsisakymas į nuovažos įrengimą įtraukti sklypo (duomenys neskelbtini) savininką, prieštarauja jo įsipareigojimams pagal Sutarties 6 punktą ir gali būti pagrindas LAKD vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti sutartį.
10. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
11. Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, remdamasis ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Atstovas papildomai nurodė, kad atsakovė savavališkai nustatė nuovažos į ieškovo Sklypą vietą, nors vietą turėjo derinti su ieškovu. Su LAKD parinkta nuovažos vieta nesutinka kaimyninio sklypo savininkai. Net jei kaimynai pritartų nuovažos vietai, tokia nuovaža negalėtų būti įrengiama, nes būtų tiesiama virš inžinerinių tinklų, nors tai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Argumentas, kad ieškovo parengtas projektas yra netinkamas dėl stotelės vietos yra nepagrįstas, nes greta ieškovo sklypo stotelė nėra įrengta, ten stovi tik stulpas su stotelės ženklu, be to, stotelei vieta šalia ieškovo sklypo yra netinkama, nes prie kelio stovi elektros (dujų) pastotė. Ieškovo parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, jo siūloma nuovaža išlaiko reikiamus atstumus, nes nėra jokių duomenų, kad nuovaža į sklypą (duomenys neskelbtini), yra teisėta, o iš ne teisės teisė negali atsirasti. Nesutikimu tvirtinti ieškovo nuovažos projektą jam daroma didėlė žala. LAKD netvirtindama ieškovo projekto tik rodo savo galią, bet nesutikimo nepagrindžia jokiais argumentais.
Atsiliepimas
12. Atsakovės atstovai teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, remdamiesi atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad nuovažos vieta parinkta atsižvelgiant į tai, kad nuovažų kiekis kelyje yra reglamentuotas. Buvo atsižvelgta į gyvenvietės plėtrą. Šalia ieškovo esantis sklypas (duomenys neskelbtini) privažiavimo taip pat neturi. Nuovažos įrengiamos ne pagal patogumą, bet atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Jei ieškovas nesusiderins su kaimyninio žemės sklypo savininkais nuovažos įrengimo, jam teks nusistatinėti servitutą. Šiuo atveju atsakovė tinkamai vykdė Sutartį, nes pritarė AB „Kelių priežiūra“ parengtam projektui, tuo tarpu ieškovo teikiamam R. L. rengtam projektui atsakovė neturi pareigos pritarti, nes jis parengtas ne pagal techninę užduoti, be to, pagal minėta projektą atstumai tarp nuovažų yra tik apie 64 m. Ieškovas pats renkasi, kur jam tiesti vandentiekį, todėl nenorėdama vandentiekio trasos nuovažos vietoje, gali pasikoreguoti savo vandentiekio ir kanalizacijos projektą. Ankstesnis kelio Nr. (duomenys neskelbtini) patikėtinis patvirtino, kad nuovaža į sklypą (duomenys neskelbtini) yra teisėta, bet projekto dokumentai nėra surasti. Tačiau ir istoriniai duomenys patvirtina, kad nuovaža suprojektuota iki 2008 m., t. y. prieš įsigaliojant KTR, reglamentuojančiam atstumus tarp nuovažų, taigi minėta nuovaža išlaiko tinkamus atstumus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Sklypas yra šalia valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 19 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas suprojektuoti nuovažą į minėtą žemės sklypą.
14. 2018 m. liepos 18 d. atsakovė nustatė ieškovui prisijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio sąlygas, kuriose be kita ko, nurodyta, kad projektas turi būti rengiamas, vadovaujantis galiojančiais statybos techniniais reglamentais ir kitais teisės aktais, KTR XI skyriaus II skirsnio reikalavimais, statybos rekomendacijomis, patvirtintomis LAKD, be to, ieškovas turi pasirašyti prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį, nuovažos įrengimo projektą parengti pagal LAKD projektavimo užduotį.
15. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas su LAKD pasirašė Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį Nr. S-640, kuria LAKD, kaip kelio valdytoja, suteikė teisę ieškovui savo lėšomis, laikantis KTR reikalavimų ir Sutarties sąlygų, suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) nuovažą objekte.
16. 2019 m. vasario 7 d. LAKD parengė techninę užduotį nuovažai projektuoti, kurioje nurodyta, kad nuovaža projektuojama kelio (duomenys neskelbtini) 2,71 km, dešinėje pusėje.
17. Ieškovas kreipėsi į AB „Kelių priežiūra“ dėl nuovažos projekto parengimo. AB „Kelių priežiūra“ parengė nuovažos projektą, kuriam pritarė LAKD. Pagal šį projektą nuovažą planuojama įrengti kelio (duomenys neskelbtini) 2,71 km, ties ieškovo ir kaimyninio žemės sklypo, priklausančio tretiesiems asmenims, riba.
18. Ieškovas 2019 m. spalio 7 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas leisti įrengti nuovažą pagal naują ieškovo užsakymu parengtą projektą, kuriame nuovaža planuojama kitoje kelio (duomenys neskelbtini) vietoje, nei AB „Kelių priežiūra“ parengtame projekte, tačiau atsakovė 2019 m. lapkričio 25 d. raštu nusprendė nekeisti nuovažos vietos. 2019 m. gruodžio 20 d. 2021 m. liepos 26 d., 2022 m. birželio 17 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl nuovažos ieškovo pageidaujamoje vietoje įrengimo, tačiau atsakovė sutikimo keisti nuovažos vietą nedavė.
19. Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatos. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja LAKD. Šiame įstatyme taip pat nustatyta, jog keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais (Kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
20. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu.
21. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas sudarė tokią sutartį su LAKD. Sutarties 1 punkte nustatyta, kad šia sutartimi kelio valdytojas suteikia teisę nuovažos įrengėjui savo lėšomis, laikantis kelių techninio reglamento reikalavimų ir šios sutarties sąlygų, suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) nuovažą objekte. Nuovaža įrengiama tenkinant nuovažos įrengėjo poreikius. Laikoma, kad suprojektavus ir įrengus nuovažą šioje sutartyje numatyta tvarka nuovažos įrengėjo lėšomis bus pagerintas kelio valdytojo valdomas objektas. Pagal Sutarties 3 punktą nuovažos įrengėjas, pasirašydamas šią sutartį, patvirtina, jog jam yra žinoma, kad nuovaža yra kelio sudėtinė dalis, priklausanti valstybei išimtine nuosavybės teise, kurią turto patikėjimo teise valdo LAKD, ir jokių teisių nei į nuovažą, nei į objektą (jo dalį) nuovažos įrengėjas neįgis. Pagal Sutarties 6 punktą, tais atvejais, kai numatomas statyti objektas bus ne tik nuovažos įrengėjo žemės sklype (teritorijoje), bet ir kito (-ų) žemės savininko (-ų) sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti objekto statybos metu, nuovažos įrengėjas įsipareigoja pateikti sutartį su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju, kurioje bus šių asmenų Sutarties 2, 3 ir 5 punktuose numatyti pareiškimai ir sutikimai. Nesant sutarties ir šių žemės sklypų (teritorijos) savininkų, valdytojų ir naudotojų pareiškimų ir sutikimų ir dėl tos priežasties nesant galimybių projektuoti ar įrengti nuovažą, kelio valdytojas turi teisę nutraukti Sutartį joje numatyta tvarka. Sutarties 29 punkte nustatyta, kad nuovažos įrengėjas savo lėšomis ir prisiimdamas atsakomybę privalo gauti ne tik kelio valdytojo leidimą įrengti nuovažą (suderinti objekto projektą), bet ir suderinti žemės paėmimo klausimą su asmenimis, kurie VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų registre yra nurodyti kaip objekte esančių žemės sklypų savininkai.
22. Teismas atkreipia dėmesį, kad Sutarties įžanginėje dalyje objektu įvardijamas valstybinės reikšmės kelias ir tam tikra jo vieta, nurodyta Sutarties priede. Nei ieškovas, nei atsakovė į bylą nepateikė tokios formos šalių sudarytos Sutarties priedo, koks numatytas LAKD direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-348 patvirtintoje Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties formoje, tačiau kaip priedas pateikta 2019 m. vasario 7 d. LAKD patvirtinta techninė užduotis, iš kurios matyti, kad nuovaža projektuojama ginčo kelio 2,71 km dešinėje pusėje. Pažymėtina, kad pats ieškovas kreipėsi į projektuotoją AB „Kelių priežiūra“ dėl nuovažos projektavimo pagal tokią techninę užduotį, o atsakovė pritarė parengtam projektui.
23. Ieškovo teigimu, pagal atsakovės techninę užduotį parengtas nuovažos projektas yra netinkamas ir neįgyvendinamas, todėl atsakovė turėtų tvirtinti ieškovo ne pagal atsakovės techninę užduotį parengtą nuovažos projektą, pagal kurį nuovaža yra projektuojama kelio 2,75 km. Nesutikimą su LAKD parinkta nuovažos vieta ieškovas argumentuoja tuo, kad, pirma, nuovaža negali būti projektuojama ant ribos su kaimyniniu sklypu. Antra, nuovaža negali būti projektuojama toje vietoje, kur ieškovas planuoja tiesti vandentiekį ir nuotekų trasą.
24. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato draudimo rengti nuovažą ant ribos su kitu žemės sklypu. Priešingai, šiuo metu galiojančios KTR nuostatos netgi skatina nuovažų įrengimą į du ar daugiau žemės sklypų (KTR 166 punktas). Be to, ir Sutarties 6 punkte, ieškovas įsipareigojo tuo atveju, kai numatomas statyti objektas bus ne tik nuovažos įrengėjo žemės sklype (teritorijoje), bet ir kito (-ų) žemės savininko (-ų) sklype (teritorijoje), pateikti sutartį su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į kaimyninio žemės sklypo savininkus dėl sutikimo įrengti bendrą nuovažą ar kad minėto sklypo savininkai nesutiko su bendros nuovažos įrengimu. Be to, net jei iš tiesų ieškovui nepavyko gauti kaimynų sutikimo dėl bendros nuovažos įrengimo, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad tokia nuovaža apskritai negalima ir jos vieta privalo būti pakeista.
25. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su ieškovo teiginiais dėl negalimumo įrengti nuovažą virš vandentiekio ar nuotekų trasos. Pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad LAKD parinktoje nuovažos vietoje vandentiekis ar nuotekų tinklai dar nėra nutiesti, antra, projektuojami inžineriniai tinklai yra numatyti už nuovažos, kuriai pritarė atsakovė, išorinių spindulių. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė, jokio teisės akto, kuris draustų įrengti komunikacijas po keliu ar jo dalimi laikoma nuovaža. LAKD direktorius 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-329 yra patvirtinęs Automobilių kelių juostos naudojimo inžineriniams tinklams kloti bendrąsias taisykles BT ITK 09, kurios patvirtina galimybę kloti inžinerinius tinklus po kelio danga, kai yra laikomasi minėtose taisyklėse nurodytų reikalavimų. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad paties ieškovo pateiktame lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo projekte, kurio, anot ieškovo, jis negalės įgyvendinti dėl LAKD parinktos nuovažos vietos, nuovažos vieta yra žymima ne kelio 2,75 km, kaip pageidauja ieškovas, o arčiau LAKD siūlomos vietos, taigi tai irgi paneigia ieškovo teiginius apie inžinerinių tinklų įrengimo neįmanomumą.
26. Taigi teismas ieškovo argumentus dėl LAKD parinktoje vietoje suprojektuotos nuovažos neteisėtumo atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju būtent ieškovui reikia privažiavimo prie jo valdomo Sklypo. Atsakovė, kuri yra kelio valdytoja, jam tokią galimybę suteikė, nustatydama tam tikras prisijungimo prie kelio sąlygas, sudarydama su ieškovu sutartį ir patvirtindama nustatytas sąlygas atitinkantį nuovažos projektą. Pažymėtina, kad nors nuovaža įrengiama ieškovo lėšomis, tačiau ji tampa valstybės nuosavybe. Taigi LAKD, kaip kelio valdytoja, turi teisę nustatyti nuovažos vietą, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus. Ieškovas, siekdamas užsitikrinti tinkamą naudojimąsi savo nuosavybės teisėmis į Sklypą, turi nepažeisti ir kitų asmenų, įskaitant valstybės, nuosavybės teisių. Šiuo atveju atsakovė įvykdė savo šalių sudaryta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovui yra sudaryta galimybė patekti į Sklypą, o vien ieškovo nenoras įrengti nuovažą į Sklypą LAKD parinktoje vietoje nesudaro pagrindo keisti techninėje užduotyje nurodytą nuovažos vietą.
27. Teismas taip pat pažymi, kad net jei būtų pagrindas teigti, kad ieškovas turi teisę pats savo nuožiūra išsirinkti nuovažos vietą ir projektuoti ją ne pagal sutartį ar LAKD techninę užduotį, sutiktina su LAKD argumentais, kad šiuo atveju ieškovo norima įrengti nuovaža neatitinka KTR nustatytų reikalavimų.
28. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės turto, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, naudojimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2012; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014). Valstybinės reikšmės kelių, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, valdymo teisiniuose santykiuose viešasis interesas yra svarbus ir dėl to, kad kelio savininkui (valdytojui), be kita ko, tenka pareiga užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas eismui, atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat užtikrinti kelyje saugias eismo sąlygas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 7 dalies 1 punktas). Tinkamas valstybinės reikšmės kelių valdymo teisės organizavimo, kaip savarankiškos valstybės funkcijos, įgyvendinimas yra viešasis interesas.
29. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą (šiuo atveju – siekdamas sumažinti susidūrimų su transporto priemonėmis kiekį pagrindiniame kelyje), numatė prevencines priemones, ribojančias nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių kiekį, ir tuo tikslu minėtą visuomenės interesą iškėlė aukščiau už privataus asmens interesą turėti jam patogią nuovažą nuo kelio (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4944-281/2014, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1781-577/2021).
30. Atstumus tarp nuovažų reglamentuoja kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“. Iki 2022 m. rugsėjo 28 d. galiojusioje KTR 166 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. galiojančiame KTR 166 punkte nustatyta, kad rajoniniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų, jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kelio valdytojo turimais vidutinio metinio paros eismo intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose duomenimis, yra didesnis kaip 200 transporto priemonių per parą.
31. Atsakovo pateikti duomenys (2022 m. lapkričio 21 d. rašytinių paaiškinimų 4 lape esanti nuotrauka) patvirtina, kad ieškovo norimoje vietoje įrengus nuovažą nebus išlaikomas 100 m atstumas iki nuovažos įrengtos žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp šių nuovažų būtų 64,38 m, taigi ieškovo teiginiai dėl jo iniciatyva rengiamos nuovažos kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 2,75 km projekto atitikties teisės aktų reikalavimas yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad nuovaža į sklypą (duomenys neskelbtini) yra neteisėta.
32. Teismas tai pat pažymi, kad viešai prieinami duomenys https://eismoinfo.lt (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini) intensyvumas viršija 200 transporto priemonių per parą, taigi ir pagal naujai galiojantį teisinį reglamentavimą atstumai tarp nuovažų minėtame kelyje turi būti ne mažesni kaip 100 m.
33. Be to, šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 2,756 kilometre yra autobusų stotelė, o ieškovo pageidaujama įrengti nuovaža projektuoja kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 2,75 km. Taigi sutiktina su atsakovė, kad nuovažos įrengimas prie pat autobusų stotelės nesuderinamas su eismo saugumo reikalavimais. Teismas neturi pagrindo sutikti, su ieškovu, kad stulpas su stotelės ženklu nelaikytinas autobusų stotele. Vien tai, kad stotelėje nėra keleivių paviljono, nepaneigia fakto, kad stotelė minėtoje vietoje yra. Nors atsakovės atstovai teismo posėdyje patvirtino, kad stotelės vieta, esant poreikiui, gali būti keičiama, tačiau šiuo metu stotelė yra įrengta būtent kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 2,756 km, todėl galimybė įrengti nuovažą vertintina pagal šiuo metu egzistuojančios stotelės vietą.
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovui yra sudaryta tinkama galimybė patekti į Sklypą per AB „Kelių priežiūra“ pagal techninę užduotį suprojektuotą teisės aktų reikalavimus atitinkančią nuovažą, kuriai pritarė LAKD, todėl ieškovo reikalavimas leisti jam įrengti nuovažą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 2,75 km, dešinėje pusėje, pagal R. L. parengtą projektą, kuris, kaip nustatyta šiame sprendime, pažeidžia KTR reikalavimus, atitinkamai pakoreguojant techninį projektą, atmetamas kaip nepagrįstas.
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovo ieškinys atmetamas, bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos. Atsakovė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neprašė.
36. Byloje patirta 26,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.