- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-596-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17139-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. N., R. N..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau – ir LAKD) leisti ieškovui įrengti nuovažą jo prašomoje vietoje valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) 2,75 km, dešinėje pusėje, pagal R. L. parengtą projektą, atitinkamai pakoreguojant techninį projektą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sklypas yra namų valdos paskirties, jame yra planuojama gyvenamojo namo statyba, prie sklypo nėra jokio privažiuojamojo kelio. 2018 m birželio 19 d. ieškovas pateikė prašymą atsakovei dėl nuovažos į Sklypą įrengimo ir LAKD nustatė prisijungimo (projektavimo) sąlygas. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas su atsakove pasirašė Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį Nr. 5-640 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė suteikė teisę ieškovui savo lėšomis, laikantis kelių techninio reglamento reikalavimų ir Sutarties sąlygų, suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) nuovažą. 2019 m. vasario 7 d. atsakovė išdavė techninę užduotį nuovažai projektuoti, kurioje atsakovė išimtinai savo nuožiūra įrašė tikslią nuovažos vietą – kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 2,71 km. Nei Sutartyje, nei ikisutartiniuose santykiuose tiksli nuovažos vieta nebuvo aptarta, o tikslią nuovažos vietą ieškovas pamatė tik gavęs AB „Kelių priežiūra“ parengtą nuovažos projektą. Pagal LAKD reikalavimus nuovaža rengiama ties ieškovo sklypo ir kaimyninio žemės sklypo riba, kad šia nuovaža galėtų naudotis dviejų žemės sklypų savininkai, nors kaimyninio žemės sklypo savininkas prašymo dėl nuovažos įrengimo atsakovei neteikė. Gretimo žemės sklypo savininkas nesutinka dėl bendros nuovažos įrengimo, nes jam ji nereikalinga. Kadangi AB „Kelių priežiūra“ parengtas projektas ieškovui yra nepriimtinas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, parengtas neatsižvelgiant į suprojektuotų komunikacijų vietą, nesant kaimyninio sklypo savininko sutikimo, jis kreipėsi į atsakovę dėl pritarimo nuovažos įrengimui kitoje vietoje – apie 30 m atstumu nuo AB „Kelių priežiūra“ suprojektuotos nuovažos vietos, tačiau LAKD atsisakė keisti techninę užduotį. Pasak ieškovo, konkretūs atvejai, kada atsakovė turi teisę atsisakyti derinti projektą, apibrėžti Sutartyje, taigi nesant Sutartyje numatyto atvejo, atsakovė privalo derinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį projektą. Projekto derinimas yra vienas iš Sutarties vykdymo etapų, o atsakovės nepagrįstas atsisakymas derinti ieškovo pateiktą projektą užkerta kelią tolimesniam Sutarties vykdymui. Atsakovė nė viename iš savo atsakymų nenurodė, jog ieškovo prašoma nuovažos vieta pažeistų kokius nors teisės aktų reikalavimus.
3. Nuovažos įrengimas LAKD parinktoje vietoje realiai neįgyvendinamas, neekonomiškas ir nenaudingas, kadangi bus apsunkintas vandentiekio ir vandens nuotekų tinklų tiesimas iš kitos gatvės pusės esančių nuotekų šulinių ir vandentiekio trasų. Ieškovo namų valda liktų be prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų trasų, kadangi trasos bus tiesiamos į namų valdą būtent toje vietoje, kurioje numatyta įrengti nuovažą pagal atsakovės išduotą techninę užduotį. Be to, įvykus avarijai komunikacijų tinkluose, nuovažos buvimas virš jų ženkliai apsunkintų avarijos likvidavimo darbus, lemtų papildomas išlaidas, padidintų žalos tikimybę. Nuovažoje sukimosi kampas bus didelis, todėl didesnės transporto priemonės, sukdamos į kairę, galėtų pažeisti nutiestas komunikacijas. Gruntas sklype yra smėlėtas, o tai didina įrengtų komunikacijų deformacijos riziką virš jų važinėjant transporto priemonėms, ypač sunkiasvorėms. Atsisakymas išduoti sutikimą, kai jis reikalingas tinkamam sutarties vykdymui, turi būti pagrįstas. Nepagrįstas atsakovės atsisakymas derinti projektą, kuris atitinka visus teisės aktų reikalavimus, laikytinas piktnaudžiavimu savo teisėmis ir nesąžiningu elgesiu sutartiniuose santykiuose. Nuovaža yra įrengiama ir išlaikoma ne valstybės ar savivaldybės, o privačių asmenų, kurių interesais nuovaža įrengiama, lėšomis. Kitoje kelio pusėje yra įrengti nuvažiavimai nuo pagrindinio kelio ties kiekvienu sklypu, akivaizdžiai neišlaikant 100 m atstumo vienas nuo kito, todėl neaišku, kodėl yra taikomi skirtingi reikalavimai skirtingose kelio pusėse esančių sklypų savininkams. Atsakovės teiginiai, jog nuovaža būtų labai arti autobusų stotelės, yra subjektyvūs ir vertinamojo pobūdžio, greitis ties ieškovo sklypu yra apribotas iki 50 km/h, todėl yra sudarytos visos sąlygos užtikrinti eismo saugumą įrengus nuovažą ieškovo prašomoje vietoje. Nuovažą įrengus atsakovės nurodytoje vietoje, automobiliu būtų įvažiuojama į sklypo pietinę pusę, taigi automobilis labai prikaistų, ieškovui yra nustatyta hipertenzija, todėl karštis jam yra pavojingas. Ieškovo sūnui yra persodintas inkstas, nustatyta širdies liga, jo darbingumo lygis 25 proc., stoginės statyti pietinėje namo pusėje nėra galimybės, nes namas turi atitikti griežtus A++ klasės reikalavimus – tokio namo didžiausi langai orientuojami rytų ir pietų kryptimis, o stoginė pietinėje pusėje užstotų saulės šviesą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad kelias, į kurį ieškovui numatyta įsirengti nuovažą, priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams, kurie nėra skirti patekti į kiekvieną greta kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą. Sankryžų ir nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų. Rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Atsakovė, kaip kelio valdytoja, AB „Kelių priežiūra“ projektui dėl nuovažos įrengimo kelio 2,71 km pritarė ir pastabų neturėjo. Ieškovas, pirminiu prašymu kreipdamasis į LAKD, konkrečiai neįvardijo tikslios nuovažos įrengimo vietos, LAKD 2019 m. vasario 7 d. nustatė techninę užduotį nuovažai projektuoti, nuovažos įrengimo vietą numatant kelio 2,71 km dešinėje pusėje, ieškovas nei projektavimo sąlygų nei projektavimo užduoties neginčijo ir neskundė. Atsakovė neturi jokių duomenų, patvirtinančių pradėtą rengti vandentiekio ir nuotekų tinklų projektą. Šiuo atveju projektuojami inžineriniai tinklai yra numatyti už nuovažos, kuriai pritarė atsakovė, išorinių spindulių, taigi tai neapsunkina nuovažos įrengimo ir inžinerinių tinklų tiesimo. Ieškovo norimoje vietoje įrengus nuovažą nebus išlaikomi nustatyti atstumai (kas 100 metrų) tarp kitų įrenginėjamų nuovažų, be to, prašoma įrengti nuovaža būtų labai arti autobusų stotelės, kuriai bus įrengtas keleivių paviljonas, todėl ieškovo prašomoje vietoje įrengti nuovažą nėra galimybės, kadangi būtų pažeidžiami eismo saugos reikalavimai. (duomenys neskelbtini) yra išdėstyti 6 sklypai, neturintys nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelio ar kito legalaus patekimo į sklypą būdo, todėl LAKD į sprendžiamą klausimą žiūrėjo sistemiškai ir kompleksiškai, t. y. suprasdama ginčo vietovės plėtros galimybę. Sklypams yra apskaičiuoti bei išmatuoti kas 100 metrų patekimai į žemės sklypus, todėl nuovažos vieta iš esmės negali būti įrengiama kitoje vietoje.
5. Įrengus nuovažą kitoje vietoje, būtų paneigta kitų ginčo vietovės sklypų savininkų galimybė turėti legalias nuovažas į savo sklypus nuo valstybinės reikšmės kelio. Eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės, turto saugumo užtikrinimas yra svarbesnis už ieškovo interesą turėti nuovažą būtent jo prašomoje vietoje. Iki KTR priėmimo 2008 m., nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose buvo reguliuojamas laisviau, (duomenys neskelbtini)gyvenvietėje yra įrengta daug nuovažų į valstybinės reikšmės kelią. Pagal esamą situaciją, ieškovo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apsuptas sklypų (duomenys neskelbtini), kurie visi turi de facto nuovažas, nuovažos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra neteisėtos. Nuo nuovažos, esančios (duomenys neskelbtini) (teisėtos), net ir nevertinant neteisėtos ((duomenys neskelbtini)), iki ieškovo prašomos nuovažos tėra 64 metrai, taigi, nėra išlaikomas minimalus atstumas tarp nuovažų. Ieškovo atsisakymas į nuovažos įrengimą įtraukti sklypo (duomenys neskelbtini)savininką, prieštarauja jo įsipareigojimams pagal Sutarties 6 punktą ir gali būti pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš ieškovo 26,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas yra šalia valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 19 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas suprojektuoti nuovažą į minėtą žemės sklypą. 2018 m. liepos 18 d. atsakovė nustatė ieškovui prisijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio sąlygas. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas su LAKD pasirašė Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį Nr. S-640, kuria LAKD, kaip kelio valdytoja, suteikė teisę ieškovui savo lėšomis, laikantis KTR reikalavimų ir Sutarties sąlygų, suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) nuovažą objekte. 2019 m. vasario 7 d. LAKD parengė techninę užduotį nuovažai projektuoti, kurioje nurodyta, kad nuovaža projektuojama kelio (duomenys neskelbtini)2,71 km, dešinėje pusėje. Ieškovas kreipėsi į AB „Kelių priežiūra“ dėl nuovažos projekto parengimo. AB „Kelių priežiūra“ parengė nuovažos projektą, kuriam pritarė LAKD. Pagal šį projektą nuovažą planuojama įrengti kelio (duomenys neskelbtini)2,71 km, ties ieškovo ir kaimyninio žemės sklypo, priklausančio tretiesiems asmenims, riba. Ieškovas 2019 m. spalio 7 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas leisti įrengti nuovažą pagal naują ieškovo užsakymu parengtą projektą, kuriame nuovaža planuojama kitoje kelio (duomenys neskelbtini)vietoje, nei AB „Kelių priežiūra“ parengtame projekte, tačiau atsakovė 2019 m. lapkričio 25 d. raštu nusprendė nekeisti nuovažos vietos. 2019 m. gruodžio 20 d., 2021 m. liepos 26 d., 2022 m. birželio 17 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl nuovažos ieškovo pageidaujamoje vietoje įrengimo, tačiau atsakovė sutikimo keisti nuovažos vietą nedavė.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sutarties įžanginėje dalyje objektu įvardijamas valstybinės reikšmės kelias ir tam tikra jo vieta, nurodyta Sutarties priede. Nei ieškovas, nei atsakovė į bylą nepateikė tokios formos šalių sudarytos Sutarties priedo, koks numatytas LAKD direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-348 patvirtintoje Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties formoje, tačiau kaip priedas pateikta 2019 m. vasario 7 d. LAKD patvirtinta techninė užduotis, iš kurios matyti, kad nuovaža projektuojama ginčo kelio 2,71 km dešinėje pusėje. Pažymėtina, kad pats ieškovas kreipėsi į projektuotoją AB „Kelių priežiūra“ dėl nuovažos projektavimo pagal tokią techninę užduotį, o atsakovė pritarė parengtam projektui. Teisės aktai nenustato draudimo rengti nuovažą ant ribos su kitu žemės sklypu, priešingai, šiuo metu galiojančios KTR nuostatos netgi skatina nuovažų įrengimą į du ar daugiau žemės sklypų (KTR 166 punktas). Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į kaimyninio žemės sklypo savininkus dėl sutikimo įrengti bendrą nuovažą ar kad minėto sklypo savininkai nesutiko su bendros nuovažos įrengimu. Net jei iš tiesų ieškovui nepavyko gauti kaimynų sutikimo dėl bendros nuovažos įrengimo, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad tokia nuovaža apskritai negalima ir jos vieta privalo būti pakeista. Teismas neturėjo pagrindo sutikti ir su ieškovo teiginiais dėl negalimumo įrengti nuovažą virš vandentiekio ar nuotekų trasos. LAKD parinktoje nuovažos vietoje vandentiekis ar nuotekų tinklai dar nėra nutiesti, projektuojami inžineriniai tinklai yra numatyti už nuovažos, kuriai pritarė atsakovė, išorinių spindulių.
9. Būtent ieškovui reikia privažiavimo prie jo valdomo sklypo, atsakovė, kuri yra kelio valdytoja, jam tokią galimybę suteikė, nustatydama tam tikras prisijungimo prie kelio sąlygas, sudarydama su ieškovu sutartį ir patvirtindama nustatytas sąlygas atitinkantį nuovažos projektą. Nors nuovaža įrengiama ieškovo lėšomis, tačiau ji tampa valstybės nuosavybe, taigi LAKD, kaip kelio valdytoja, turi teisę nustatyti nuovažos vietą, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus. Ieškovas, siekdamas užsitikrinti tinkamą naudojimąsi savo nuosavybės teisėmis į sklypą, turi nepažeisti ir kitų asmenų, įskaitant valstybės, nuosavybės teisių, vien ieškovo nenoras įrengti nuovažą į sklypą LAKD parinktoje vietoje nesudaro pagrindo keisti techninėje užduotyje nurodytą nuovažos vietą. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovo norimoje vietoje įrengus nuovažą nebus išlaikomas 100 m atstumas iki nuovažos įrengtos žemės sklype (duomenys neskelbtini), atstumas tarp šių nuovažų būtų 64,38 m., ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad nuovaža į sklypą (duomenys neskelbtini) yra neteisėta. Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 2,756 kilometre yra autobusų stotelė, o ieškovo pageidaujama įrengti nuovaža projektuoja kelio Nr. (duomenys neskelbtini)2,75 km, nuovažos įrengimas prie pat autobusų stotelės nesuderinamas su eismo saugumo reikalavimais. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su ieškovu, kad stulpas su stotelės ženklu nelaikytinas autobusų stotele, vien tai, kad stotelėje nėra keleivių paviljono nepaneigia fakto, kad stotelė minėtoje vietoje yra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas J. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti.
11. Nurodė, kad ieškovas turėtų galimybę įrengti nuovažą pagal atsakovės pateiktas sąlygas tik tuo atveju, jeigu būtų gautas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, tačiau tokio sutikimo gauti nėra galimybės, kadangi gretimo žemės sklypo savininkai kategoriškai atsisakė jį išduoti ir nurodė, jog nuovaža jiems nereikalinga. Gretimo sklypo savininkai buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau jie nepateikė atsiliepimų, nedalyvavo bylos nagrinėjime, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo paskelbta viešo paskelbimo būdu. Aplinkybė, jog gretimo sklypo savininkai sutikimo neišduoda ir kad jie apskritai vengia komunikuoti dar kartą pasitvirtino bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybė, jog ieškovas į gretimo sklypo savininkus kreipėsi tik žodžiu, o ne raštu, neturi jokios reikšmės. Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartis Nr. 5-640 ieškovo kreipimosi pagrindu buvo sudaryta tik su ieškovu, kuris vienasmeniškai įsipareigojo nuovažą įrengti. Gretimo sklypo savininko įtraukimas į nuovažos įrengimo procesą yra neteisėtas vienašališkai atsakovės atliktas sutarties esminių sąlygų pakeitimas. Sutarties sudarymo metu ieškovas neturėjo ketinimo įrengti nuovažą kartu su gretimo sklypo savininku, ieškovas kreipėsi dėl nuovažos įrengimo tik į jo sklypą, ieškovas Sutarties sudarymo metu negalėjo žinoti, jog atsakovė numatys nuovažos įrengimo vietą ne ties jo sklypu, dėl ko ieškovas kreipėsi, o ties dviem sklypais.
12. Ieškovo teisės nebuvo efektyviai apgintos, o pirmosios instancijos teismo sprendimas tėra formalus teisingumo įvykdymas. Pirmenybės tvarka negali būti parenkama tokia nuovažos vieta, kurioje nuovaža apskritai negali būti įrengta. Tuo atveju, jeigu ieškovo prašoma nuovažos vieta yra negalima, atsakovė turėtų apskaičiuoti ir nurodyti, kokia yra artimiausia ieškovo prašomai vietai galima nuovažos vieta. Atsakovė jokių galimų alternatyvų dėl nuovažos vietos, kurios įrengimui nebūtų reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas, nepateikė. Atsakovė nesiekia realiai išspręsti susiklosčiusios situacijos, o piktnaudžiauja jai valstybės suteiktais įgaliojimais. Dokumentais privalomas pagrįsti inžinerinio statinio teisėtumas negali būti nustatomas remiantis šalies persakytais žodiniais paaiškinimais. Byloje nesant absoliučiai jokių įrodymų apie (duomenys neskelbtini)nuovažos teisėtumą, ieškovui negali būti perkelta pareiga įrodinėti šios nuovažos neteisėtumo. Atsakovė teigia, jog jei ieškovas nesusiderins su kaimyninio žemės sklypo savininkais nuovažos įrengimo, jam teks nusistatinėti servitutą, tačiau nesant duomenų apie nuovažos (duomenys neskelbtini) teisėtumą, ieškovas neturėtų net galimybės prašyti nustatyti servituto minėtai nuovažai. Pati atsakovė patvirtino, jog jai „nepavyksta rasti“ nuovažos (duomenys neskelbtini) teisėtumą patvirtinančių dokumentų, kas neišvengiamai lemia išvadą, jog ši nuovaža laikytina savavališka statyba. Teismas nebuvo aktyvus ir nesiaiškino, ar stotelė galėjo būti įrengta ir gali būti saugiai eksploatuojama ties elektros/dujų pastote. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo argumentus dėl nuovažos įrengimo virš vandentiekio trasos keliamų padarinių, nuovažos įrengimas virš numatytų vandentiekio ir nuotekų tinklų lems bereikalingus papildomus nepatogumus ir finansines išlaidas. Pareiškėjo žemės sklypas yra užstatytoje kaimo teritorijoje, o tai reiškia, jog vadovaujantis aktualia redakcija, projektuojant ir įrengiant nuovažą taikomas STR 2.06.04:2014, tuo tarpu KTR 1.01:2008 taikymas, taigi ir nuostatos dėl atstumų tarp nuovažų, negali būti taikomos. Teismas neanalizavo, kokios teisės normos taikytinos ginčo santykiui, nusišalino nuo pareigos nustatyti byloje taikytinos teisės turinį, dėl ko netinkamai pritaikė teisės normas, priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą.
13. Atsakovė akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, apeliantas apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo pirmosios instancijos teismui nurodytas ir šio teismo išsamiai įvertintas aplinkybes. Iš skundžiamojo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek apelianto, tiek atsakovės įrodymus, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialines ar procesines teisės normas. Teismas teisinį reglamentavimą nustatė teisingai, apelianto nuovažai projektavimo sąlygos buvo išduotos 2018 m. liepos 18 d. nurodant projektuoti nuovažą būtent pagal tuo metu galiojusio KTR reikalavimus. Jeigu šalys sutartį nutrauktų ir apeliantui būtų išduotos naujos projektavimo sąlygos, ginčui būtų taikytinos STR 29 punktas ir 6 lentelėje numatyti minimalūs atstumai tarp sankryžų (kadangi, kelio kategorija yra „B“, minimalus atstumas tarp nuovažų būtų dar nepalankesnis apeliantui - 150 metrų). Apelianto užsakytas projektas (projektuotojas - K. L.) nebuvo suderintas, nes projektas neatitiko techninių sąlygų ir KTR nustatytų minimalių reikalavimų. Apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad kreipėsi į kaimyninio žemės sklypo savininkus dėl sutikimo įrengti bendrą nuovažą ar kad minėto sklypo savininkai nesutiko su bendros nuovažos įrengimu. Apeliantas iki šiol turi objektyvias ir nesuvaržytas galimybes ginti savo interesus derybų būdu ar teisminiu keliu.
14. Trečiojo asmens aktyvumo stoka bylos nagrinėjime savaime negali turėti reikšmės bylos teisingam išsprendimui, tai gali sukelti padarinius tik ateities apelianto ginčuose su trečiuoju asmeniu. Kadangi Sutarties 6 punktas tiesiogiai numato pareigą apeliantui gauti kito sklypo savininko sutikimą, o tokio sutikimo negavimas yra pagrindas sutartį nutraukti, tai savaime yra viena iš esminių Sutarties sąlygų. Atsakovė pažymi, kad pagal jos pateiktus paaiškinimus ir įrodymus apie minėtos nuovažos įrengimo laiką ir tuo metu galiojusį reglamentavimą, (duomenys neskelbtini)nuovaža objektyviai negalėjo būti neteisėta, nes buvo išlaikyti net ir dabar galiojantys minimalūs atstumai iki artimiausių nuovažų. Neteisėtas nuovažas įsirengę asmenys negali turėti lūkesčio, kad nuovažos į jų sklypus išliks ir ateityje, neteisėtai darbus kelio juostoje ir/ar svetimame sklype vykdantys asmenys turi suprasti, kad jie bus nubausti administracine tvarka. Teismas siekė padėti būtent apeliantui aiškinantis, ar dabartinis reglamentavimas nenustato apeliantui palankesnio teisinio režimo, nei tas, kuris galiojo ginčo metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas yra šalia valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio 19 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas suprojektuoti nuovažą į minėtą žemės sklypą. 2018 m. liepos 18 d. atsakovė nustatė ieškovui prisijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio sąlygas, kuriose numatyta, kad ieškovas turi pasirašyti prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį, nuovažos įrengimo projektą parengti pagal LAKD projektavimo užduotį. 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas su LAKD pasirašė Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį Nr. S-640, kuria LAKD, kaip kelio valdytoja, suteikė teisę ieškovui savo lėšomis, laikantis KTR reikalavimų ir Sutarties sąlygų, suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) nuovažą objekte. 2019 m. vasario 7 d. LAKD parengė techninę užduotį nuovažai projektuoti, kurioje nurodyta, kad nuovaža projektuojama kelio (duomenys neskelbtini) 2,71 km, dešinėje pusėje. Ieškovas kreipėsi į AB „Kelių priežiūra“ dėl nuovažos projekto parengimo. AB „Kelių priežiūra“ parengė nuovažos projektą, kuriam pritarė LAKD. Pagal šį projektą nuovažą planuojama įrengti kelio (duomenys neskelbtini) 2,71 km, ties ieškovo ir kaimyninio žemės sklypo, priklausančio tretiesiems asmenims, riba. Ieškovas 2019 m. spalio 7 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas leisti įrengti nuovažą pagal naują ieškovo užsakymu parengtą projektą, kuriame nuovaža planuojama kitoje kelio (duomenys neskelbtini) vietoje, nei AB „Kelių priežiūra“ parengtame projekte, tačiau atsakovė 2019 m. lapkričio 25 d. raštu nusprendė nekeisti nuovažos vietos. 2019 m. gruodžio 20 d., 2021 m. liepos 26 d., 2022 m. birželio 17 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl nuovažos ieškovo pageidaujamoje vietoje įrengimo, tačiau atsakovė sutikimo keisti nuovažos vietą nedavė.
17. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neanalizavo, kokios teisės normos taikytinos ginčo santykiui, nusišalino nuo pareigos nustatyti byloje taikytinos teisės turinį, dėl ko netinkamai pritaikė teisės normas, priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Bylos duomenys patvirtina, jog byloje kilo ginčas dėl ieškovo prašymo įpareigoti atsakovę leisti ieškovui įrengti nuovažą jo prašomoje vietoje valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 2,75 km, dešinėje pusėje. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu. Kaip nustatyta byloje, ieškovas su atsakove 2018 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė Prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį Nr. S-640, kurios Sutarties 1 punkte nustatyta, kad šia sutartimi kelio valdytojas suteikia teisę nuovažos įrengėjui savo lėšomis, laikantis kelių techninio reglamento reikalavimų ir šios sutarties sąlygų, suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) nuovažą objekte. Pagal Sutarties 6 punktą, tais atvejais, kai numatomas statyti objektas bus ne tik nuovažos įrengėjo žemės sklype (teritorijoje), bet ir kito (-ų) žemės savininko (-ų) sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti objekto statybos metu, nuovažos įrengėjas įsipareigoja pateikti sutartį su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju, kurioje bus šių asmenų Sutarties 2, 3 ir 5 punktuose numatyti pareiškimai ir sutikimai. Nesant sutarties ir šių žemės sklypų (teritorijos) savininkų, valdytojų ir naudotojų pareiškimų ir sutikimų ir dėl tos priežasties nesant galimybių projektuoti ar įrengti nuovažą, kelio valdytojas turi teisę nutraukti Sutartį joje numatyta tvarka. Iš 2019 m. vasario 7 d. LAKD patvirtintos techninės užduoties matyti, kad nuovaža projektuojama ginčo kelio 2,71 km dešinėje pusėje, ieškovas kreipėsi į projektuotoją AB „Kelių priežiūra“ dėl nuovažos projektavimo pagal tokią techninę užduotį, o atsakovė tokiam projektui pritarė. Taigi, kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas iš pradžių pritarė patvirtintai nuovažos įrengimo vietai, kreipėsi į projektuotoją, tačiau vėliau nurodė, jog pageidauja nuovažos kitoje sklypo vietoje.
18. Sankryžų ir nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų. Pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – KTR) 162 punktą, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. KTR 166 punkte nustatyta, kad rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. KTR 168 punkte nurodyta, kad nuovažos į ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų objektus įrengiamos pagal tipinius projektinius sprendinius. Kai nėra galimybės įvykdyti 163–166 punktų reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus (KTR 169 punktas). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAK įstatymas) 4 straipsnyje nustatyti eismo saugumo principai, tarp jų – principai, numatantys, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas yra svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai, kad būtinas asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą. Taigi, įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą (šiuo atveju – siekdamas sumažinti susidūrimų su transporto priemonėmis kiekį pagrindiniame kelyje), numatė prevencines priemones, ribojančias nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių kiekį, ir tuo tikslu minėtą visuomenės interesą iškėlė aukščiau už privataus asmens interesą turėti jam patogią nuovažą nuo kelio (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4944-281/2014).
19. Apeliantas nurodo, kad jeigu ieškovo prašoma nuovažos vieta yra negalima, atsakovė turėtų apskaičiuoti ir nurodyti, kokia yra artimiausia ieškovo prašomai vietai galima nuovažos vieta, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė LAKD projektavimo užduotyje yra numačiusi galimos nuovažos vietą, kuri ieškovui netinka dėl iš esmės deklaratyvių priežasčių. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad nuovaža negali būti projektuojama ant ribos su kaimyniniu sklypu. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad gretimo žemės sklypo savininkai kategoriškai atsisakė jį išduoti ir nurodė, jog nuovaža jiems nereikalinga, jie buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, tačiau nepateikė atsiliepimų, nedalyvavo bylos nagrinėjime. Sutarties 6 punktu, apeliantas įsipareigojo tuo atveju, kai numatomas statyti objektas bus ne tik nuovažos įrengėjo žemės sklype (teritorijoje), bet ir kito (-ų) žemės savininko (-ų) sklype (teritorijoje), pateikti sutartį su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jis kreipėsi į kaimyninio žemės sklypo savininkus dėl sutikimo įrengti bendrą nuovažą, ar kad minėto sklypo savininkai nesutiko su bendros nuovažos įrengimu, tokių duomenų į bylą nepateikė ir tretieji asmenys. Apeliantas taip pat teigia, kad nuovaža negali būti projektuojama toje vietoje, kur ieškovas planuoja tiesti vandentiekį ir nuotekų trasą, tačiau kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, LAKD parinktoje nuovažos vietoje vandentiekis ar nuotekų tinklai dar nėra nutiesti, o nors ir būtų nutiesti, projektuojami inžineriniai tinklai yra numatyti už nuovažos, kuriai pritarė atsakovė, išorinių spindulių, apeliantas šių argumentų nepaneigė. Byloje nustatyta, kad kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 2,756 kilometre yra autobusų stotelė, ieškovo pageidaujamos nuovažos įrengimas prie pat autobusų stotelės būtų nesuderinamas su eismo saugumo reikalavimais. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus ir nesiaiškino, ar stotelė galėjo būti įrengta ir gali būti saugiai eksploatuojama ties elektros/dujų pastote, tačiau autobusų stotelės įrengimo pagrįstumas ar eksploatavimo saugumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas to vertinti neturėjo.
20. Apeliantas nurodo, jog atsakovė nesiekia realiai išspręsti susiklosčiusios situacijos, o piktnaudžiauja jai valstybės suteiktais įgaliojimais. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad privažiavimo prie jam priklausančio sklypo reikia ieškovui, atsakovė, kaip kelio valdytoja, jam tokią galimybę suteikė, nustatydama tam tikras prisijungimo prie kelio sąlygas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas nenori įsirengti nuovažos atsakovės nurodytoje vietoje, nes jam patogiau nuovažą būtų turėti kitoje sklypo vietoje, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė piktnaudžiauja jai valstybės suteiktais įgaliojimais. Atsakovės, kaip kelių valdytojos pagrindinis prioritetas yra siekis užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, kuris yra svarbesnis nei privataus fizinio asmens noras turėti nuovažą jam patogioje sklypo vietoje. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl tenkinti apelianto apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo J. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.