- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-1072-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00798-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Audrius Saulėnas, Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Šilutės rajono savivaldybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. P., V. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono savivaldybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. P., V. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. Ž. prašo nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 1999-12-28 gyvendama Šilutės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2000 m. vasarą savo lėšomis įsirengė palėpėje esantį atskirą butą adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-02-28 sprendimu pareiškimą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012-11-21 raštu konstatavo, kad 4 butų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 1950-08-08 buvo įregistruotas Šilutės rajono darbo žmonių deputatų tarybos (toliau – DŽDT) vardu. Įregistravimo pagrindas – Šilutės r. DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimai: 1950-08-08, Nr. 9 ir 1950-06-15, Nr. 182. Turimais duomenimis namas pastatytas 1904 m. Butai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo privatizuoti atitinkamai 1992-07-01 ir 1992-06-24, jie priklauso fiziniams asmenims. Butas Nr. 3 nuosavybės teise priklauso Šilutės rajono savivaldybei, nuosavybės teisė įregistruota vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 1999-12-28 patvirtintu perdavimo - priėmimo aktu. Buto Nr. 4 įrašyti tik kadastro duomenys, dėl nuosavybės teisių įregistravimo iki šio laiko niekas nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodinėjo, kad butą Nr. 4 įgijo nuosavybės teise kaip privatizavimo objektą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja nurodo, jog savivaldybės leidimu naudojosi butu Nr. 4, įsirengė jį, kad su ja derino savo veiksmus, rodo, jog pareiškėja suvokė valdanti ne sau priklausantį daiktą. Pasak pirmosios instancijos teismo, kadangi gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 1950-08-08 buvo įregistruotas Šilutės rajono DŽDT vardu, butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino priklausantį valstybei, nors ši ir neįregistravusi nuosavybės teisės į jį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybių, dėl ko būtų pasibaigusi subjektinė valstybės nuosavybės teisė į ginčo butą, byloje nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti priešingą – jos pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pasak apeliantės, butas kurį ji siekia įgyti nuosavybės teise, niekam nepriklauso, daiktinės teisės į jį neįregistruotos. Suinteresuotas asmuo V. K. neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Taip pat apeliantė nurodo, kad nėra CK nurodytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima įgyti buto nuosavybės pagal įgyjamąją senatį, kadangi jis nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, nei kitam asmeniui. Pasak jos, byloje yra duomenys, kad ji šį butą įgijo sąžiningai, ir atvirai nepertraukiamai valdė daugiau nei 10 metų.
Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybė su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje įrodymus ir vadovaudamasis teisės normomis bei suformuota teismų praktika pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje bylojeV. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis P. J. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., civilinė byla Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. G. K., VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal R. V. įmonės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-202/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009;2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.). Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:
1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.
2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.
5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.
6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.
7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).
8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėja butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsirengė iš palėpėje esančių pagalbinių patalpų. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, prie bendro naudojimo patalpų priskiriamos ir palėpės, esančios pagalbinėse patalpose. Dėl to šios patalpos priklauso dalinės nuosavybės teise butams, esantiems name (duomenys neskelbtini) (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Nepaisant to, kad pareiškėja savo lėšomis iš šių palėpių suformavo gyvenamąją patalpą, ji jos negali įgyti pagal įgyjamąją senatį, kadangi šios palėpės nuosavybės teise priklauso trijų butų savininkams. Byloje nėra duomenų, kad visi trys butų savininkai būtų atsisakę jiems priklausiusių palėpių įstatymo nustatyta tvarka. Priešingai, suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybė, pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, išreiškė prieštaravimą, jog pareiškėja įgytų nuosavybės teisę į butą, suformuotą iš palėpių. Šios aplinkybės suteikia pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog byloje nagrinėjamos aplinkybės neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuoto ketvirtojo kriterijaus. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių pareiškėjos paaiškinimų matyti, jog ji suprato, kad naujai suformuotas butas jai nepriklauso, kadangi visus veiksmus ji derino su buto Nr. 3 savininke, t.y. savivaldybe. Dėl to negalima pripažinti, jog pareiškėja buvo įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą, kurį jį siekia įgyti pagal įgyjamąją senatį.
Vis dėlto pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo pripažino, jog butas, kuris buvo suformuotas iš palėpių, visas priklauso savivaldybei, tačiau šie motyvuojamosios dalies netikslumai nedaro teismo sprendimo neteisėto ir nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliacinio skundo.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir atliktą teisinį jų vertinimą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.