- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- 2YT-21429-854/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- V. T., Vilniaus miesto 36-asis notaro biuras, VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Svetlana Brencienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys V. T., Vilniaus miesto 36-asis notaro biuras, VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po motinos N. T. 2004-04-20 mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo, kaip N. T. įpėdinio, teises ir pareigas. Paaiškino, kad pareiškėjo tėvas J. T. mirė 2006-02-19, mama N. T. mirė 2004-04-20. Po tėvų mirties liko palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Notaro biuro buvo išduoti nuosavybės teisės liudijimai, kurie nustatė, kad N. T. ir J. T. priklausė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas su broliu V. T. paveldėjo tėvui priklausantį turtą – po ¼ dalį buto. 2016-11-15 V. T. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo pareiškėjui visas paveldėjimo teises į visą jam priklausantį palikimą po J. T. mirties. Po mamos mirties turtas – ½ dalis buto, nebuvo paveldėtas. Notaro patvirtintas brolio V. T. pareiškimas, kuriuo brolis atsisakė priklausančios palikimo dalies, atsiradusios po motinos mirties. Dėl susiklosčiusių asmeninių gyvenimo aplinkybių pareiškėjas neatliko įstatymo nustatyto palikimo priėmimo veiksmų. Palikimo priėmimas nepažeis kitų asmenų teisėtų interesų, nes suinteresuoti asmenys yra informuoti apie termino praleidimą.
Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad dar esant gyviems tėvams šeimoje buvo susitarimas, kad butas, esantis Brolių g. 21-30A, Vilniuje, po tėvų mirties liks pareiškėjui. Pareiškėjas butą visą laiką laikė kaip savo, juo rūpinosi, jame gyveno ir esant tėvams gyviems, ir po jų mirties. Nurodė, kad pareiškėjas buvo išvykęs į užsienį, butą paliko buvusiai sugyventinei. Jam išvykus už butą susidarė įsiskolinimas, kurio jis neneigia.
Atsiliepimas
Suinteresuotojo asmens Vilniaus miesto 36-asis notaro biuro notarė Jolanta Dubinienė pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Vilniaus miesto 36-asis notaro biuras neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo po N. T., mirusios 2004-04-20, mirties. Informavo, kad notaro biure nėra užvestos paveldėjimo bylos po N. T. mirties, paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą ir/ar testamentą nėra išduotas.
Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė teismo pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, atsižvelgus į VĮ turto banko atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodė, kad pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad jis po savo motinos mirties per 3 mėnesių laikotarpį pradėjo rūpintis N. T. priklausiusiu turtu, vykdė minėto paveldimo turto priežiūrą, mokėjo už jį mokesčius ir pan., nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. VĮ Turto banko nuomone, tai sukuria pagrįstą abejonę apie tai, kad pareiškėjas savo mamos palikimą pradėjo valdyti per įstatyme nustatytą terminą ir laikė save paveldimo turto savininku.
Suinteresuotasis asmuo V. T. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotiesiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai, suinteresuotojo asmens Vilniaus miesto 36-asis notaro biuro notarė Jolanta Dubinienė pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, VĮ Turto bankas atsiliepimą į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta suinteresuotiesiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo A. T. tėvai J. T., gim. 1944-07-29, mirė 2006-02-19, N. T., gim. 1947-01-02, mirė 2004-04-20 (b. l. 5, 6, 7). Pareiškėjų tėvai susituokė 1969 m. gruodžio 19 d. (b. l. 9).
Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarės Jolantos Dubinienės 2015-08-19 išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuriuo patvirtinta, jog J. T., mirusiam 2006-02-19, priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su N. T., - ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-20).
Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarės Jolantos Dubinienės 2015-08-19 išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuriuo patvirtinta, jog N. T. priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su J. T., - ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-23).
Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarės Jolantos Dubinienės 2016-05-03 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo patvirtinta, kad mirusio J. T. turtą – ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise paveldi sūnus A. T. (b. l. 15-17).
Į bylą pateikta 2016-11-15 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, kuria V. T. padovanojo A. T. visas V. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančias paveldėjimo teises, atsiradusias po tėvo J. T. mirties (b. l. 12-13).
Į bylą pateiktas V. T. 2017-03-06 pareiškimas Vilniaus miesto 36-tam notaro biurui dėl palikimo atsisakymo, kuriuo V. T. atsisakė jam pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies, atsiradusios po jo motinos N. T. mirties, pareiškė, jog nepriėmė palikimo faktiškai jį valdydamas, taip pat nesikreipė į kitą notarų biurą dėl palikimo priėmimo arba į antstolį dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (b. l. 14).
Pagal 2017-01-26 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą buto, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalis nuosavybės teise priklauso A. T., ¼ dalis – J. T., ½ - N. T. (b. l. 28-30).
A. T. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs nuo 2016-05-24 (b. l. 8).
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjo bei jo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas tiek po savo motinos, tiek vėliau ir po tėvo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, elgėsi kaip buto savininkas. Pareiškėjo paaiškinimais įsiskolinimas už butui suteiktas komunalines paslaugas susidarė dėl to, kad jis buvo išvykęs į užsienį, ir panaudos pagrindais palikęs butą buvusiai sugyventinei.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. T. po savo motinos N. T. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 str. 1 d.). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po N. T. mirties 2004-04-20 likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2004-04-20 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.