Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-04-29 nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir nuteistas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį dėl 12 724,18 Lt vertės turtinės teisės įgijimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį dėl 74 595,47 Lt vertės turtinės teisės įgijimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį dėl 709,57 Lt vertės turtinės teisės įgijimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį dėl 8 868,55 Lt vertės turtinės teisės įgijimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat šiuo nuosprendžiu yra išteisintos R. B. ir J. V., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Taip pat šiuo nuosprendžiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis nuo 2008-02-25 būdamas UAB „Jarka“, registruotos Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre 2004-11-19, adresu Vilnius, Pramonės g. 49A, kodas 300068470 direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” bei 21 str. 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingu už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., nustatantį, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama ir Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Jarka“ buhalterinę apskaitą, nes bendrovės apskaitos registre „sąskaitos 272 apyvarta“ kasoje nurodyti piniginių lėšų likučiai neatitinka pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus apskaičiuotiems piniginių lėšų likučiams, 2008 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėn. pradžiai buvo minusinis piniginių lėšų likutis, t.y. bendrovės kasoje piniginių lėšų nebuvo, tačiau buvo įforminami pinigų išmokėjimai iš kasos, o būtent 2008 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais bendrovės kasoje nesant piniginių lėšų, buvo įforminami pinigų išmokėjimai iš kasos, dėl ko: 2008-06-30 nustatytas (-)2847,75 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008-07-31 nustatytas (-)3011,64 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008-08-31 nustatytas (-)3361,63 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008-10-31 nustatytas (-)3312,04 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008-11-30 nustatytas (-)4464,04 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008-12-31 nustatytas (-)7864,04 Lt (minusinis) likutis kasoje, taigi pagal tyrimui pateiktus pinigų mokėjimo dokumentus nustatyta, kad kasoje apskaitytas minusinis likutis, t.y. kasoje pinigų nebuvo, tačiau buvo įforminami pinigų išmokėjimai iš kasos.

Dėl UAB „Jarka“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Jarka“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems J. G., R. B. ir J. V. taip pat buvo pareikšti kaltinimai kitų nusikalstamų veikų padarymu.

Nuteistasis J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendį toje dalyje, kurioje jis yra nuteistas, bei priimti jo atžvilgiu naują išteisinantį nuosprendį. Taip pat prašo baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos revizorę, surašiusią 2009 m. birželio 12 d. specialisto išvadą Nr. 5-1/121, tikslu išsiaiškinti, ar keičiasi šios revizorės parodymai atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinimo eliminuotas jam inkriminuotas su darbo teisiniais santykiais susijusių dokumentų klastojimas, ir jei keičiasi – tai kaip;

apklausti liudytoja V. V., tikslu išsiaiškinti, ar dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Jarka“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus; tuo pačiu tikslu apklausti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos revizorę, surašiusią 2009 m. birželio 12 d. specialisto išvadą Nr. 5-1/121.

Skunde apeliantas nurodo, jog atsakomybė už buhalterinės apskaitos netinkamą (apgaulingą/aplaidų) tvarkymą yra numatyta ne tik BK 222 str. ir 223 str., bet ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 173¹ str. taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 55 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ nutarimo 32 p., baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo administracinės atsakomybės atriboja tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos pasekmės, nurodytos BK 222 ir 223 str. dispozicijose, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. ATPK 173¹ str. 1 d. jokių pasekmių nereikalaujama, administracinei atsakomybei kilti pakanka apskaitos taisyklių pažeidimo fakto. Pastebi, kad atskiros specialisto išvados vien dėl bendrovės ūkinių operacijų nebuvo prašoma, atkreipia dėmesį, jog jo veiksmai, pasireiškę tuo, jog jis bendrovės kasoje esant minusiniam likučiui atlikdavo atsiskaitymus už bendrovės vardu įsigyjamas prekes savo asmeninėmis bendrovei paskolintomis lėšomis, kurių prieš tai realiai nebuvo įnešęs į bendrovės kasą pagal kasos pajamų orderius, apelianto teigimu tai nesukėlė BK 222 str. 1 d. numatytų pavojingų padarinių, t. y. dėl tokių jo veiksmų nedingo galimybė visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl mano jog pirmosios instancijos teismo teiginys, kad „dėl nustatytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „Jarka“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus”, yra visiškai nepagrįstas. Pažymi, kad pats teismas skundžiamu nuosprendžiu ne litų, bet centų tikslumu nustatė, kada kokia pinigų suma išleista ir kokia įnešta į įmonės kasą. Apelianto teigimu, jo veikoje nėra nei kaltės (tiesioginės tyčios), nei padarinių (dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros), todėl jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d., o jis nepagrįstai patrauktas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Apylinkės teismas nepagrįstai A. G. padarytą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos LR BK 222 str. 1 d., todėl šioje dalyje Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-04-29 nuosprendis šioje dalyje naikintinas dėl žemiau nurodytų argumentų.

Pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies nuostatą, „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

Dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo yra numatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ str. 1 d. nustatyta, kad buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d asmuo atsako tuo atveju, jei dėl apgaulingai tvarkytos apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tai nusikaltimas, kurio sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad BK 222 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti padariniai yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (kada duomenys nebuvo registruojami UAB „Jarka“ apskaitos registre „sąskaitos 272 apyvarta“: 1) pagal 2008-09-15 kasos išlaidų orderį Nr. 23, išduoti 100,00 Lt D. S.; 2) pagal 2008-10-29 kasos išlaidų orderį Nr. 47, išduoti 4000,00 Lt J. G.; 3) Pagal 2008-10-27 kasos išlaidų orderį Nr. 44, išduoti 150,00 Lt A. S.), esant kasoje minusiniam likučiui, nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto bei įsipareigojimų dydžio už 2008 metus. Šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados grįstos prielaidomis. Byloje nesurinkta pakankamai duomenų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, nors vienam iš alternatyvių padarinių atsiradimui pagrįsti.

Pažymėtina, kad išvardinti padariniai yra alternatyvūs, todėl, reiškiant įtarimą, kaltinimą bei nuosprendžiu pripažįstant kaltinamąjį padarius BK 223 straipsnyje numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika (kasacinės nutartys 2K-239/2006, Nr. 2K-265/2006 ir kt.).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 18 punktą asmens turtas – materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja, ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas. Asmens nuosavas kapitalas – subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus kreditoriams (turto aktyvas). Asmens įsipareigojimai – tai skoliniai įsipareigojimai kreditoriams (skolų apimtis, mastas, jų pobūdis ir pan.). Todėl byloje turėjo būti išsiaiškinta, ar visos ūkinės, finansinės operacijos buvo apskaitytos ir patvirtintos dokumentais, įrodyta, jog dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neapskaitant, nepilnai apskaitant ar prirašant ūkinės, veiklos duomenis, ar kaip šiuo konkrečiu atveju – tris kartus išmokant neženklias sumas, esant minusiniam kasos likučiui, nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „Jarka“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.

Tuo tarpu 2009-06-12 specialisto išvadoje Nr. 5-1/121 (t.5, b.l. 10-19) ir vėlesniame FNTT prie LR VRM UFVT vyr. specialistės V. M. paaiškinime (t.5, b.l. 174-176), nurodyta, jog, nustačius pažeidimus trijuose epizoduose, kada duomenys nebuvo registruojami UAB „Jarka“ apskaitos registre „sąskaitos 272 apyvarta“: 1) pagal 2008-09-15 kasos išlaidų orderį Nr. 23, išduoti 100,00 Lt D. S.; 2) pagal 2008-10-29 kasos išlaidų orderį Nr. 47, išduoti 4000,00 Lt J. G.; 3) Pagal 2008-10-27 kasos išlaidų orderį Nr. 44, išduoti 150,00 Lt A. S. ir nesant pinigų kasoje buvo atliekami mokėjimai iš kasos, dėl ko: 2008-06-30 nustatytas (-)2847,75 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008-07-31 nustatytas (-)3011,64 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008-08-31 nustatytas (-)3361,63 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008-10-31 nustatytas (-)3312,04 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008-11-30 nustatytas (-)4464,04 Lt (minusinis) likutis kasoje, 2008-12-31 nustatytas (-)7864,04 Lt (minusinis) likutis kasoje, taigi pagal tyrimui pateiktus pinigų mokėjimo dokumentus nustatyta, kad kasoje apskaitytas minusinis likutis, t.y. kasoje pinigų nebuvo, tačiau buvo įforminami pinigų išmokėjimai iš kasos ir tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatos, pagal kurias į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, tai yra, tik konstatavus nurodytus pažeidimus ir neatlikus išsamaus tyrimo, a priori buvo padaryta išvada, jog dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Jarka“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.

J. G. ir V. V., vykdydami Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų skyriaus 2-ojo poskyrio viršininkės 2009-04-09 rašte Nr. 10-4-S-3738 nurodytą reikalavimą pateikti įmonės UAB „Jarka“ dokumentus (t.3 b.l. 9), šiuos dokumentus pateikė (t.3, b.l. 100-128).

Apklaustas teismo posėdyje J. G. parodė, kad patikrinimo metu nebuvo tikrinamas įmonės kasos grynųjų pinigų likutis. Jis pateikė visus dokumentus, kokių prašė tyrėja. Jis neprisimena, kad tyrėja būtų prašiusi raštu pateikti dokumentus. Jis nemano, kad įmonėje liko kokių nors apskaitos dokumentų, kurių jis nepateikė tyrėjai. Įmonėje, jo žiniomis, nėra dingusių, sudegusių ar kitokiu būdu sunaikintų apskaitos dokumentų. Tuo laikotarpiu, tai yra 2008 m. liepos 1 d., rugpjūčio 1 d., rugsėjo 1 d., spalio 1 d., lapkričio 1 d., gruodžio 1 d. grynųjų pinigų įmonės seife būdavo, bet nedidelėm sumom.

2007 metų įmonės balansas yra teisingas. 2008 m. gruodžio 31 d. įmonė galėjo vykdyti turimus įsipareigojimus. Jis savo įneštų pinigų į įmonės kasą susigrąžinti nereikalauja, neturi pretenzijų įmonei. Jeigu jam skubiai prireikdavo medžiagų, jis jas nupirkdavo už savo turimus pinigus, neatsižvelgęs į minusinį kasos likutį. Pardavėjui išrašius sąskaitą-faktūrą, ją nunešdavo į buhalteriją. Jo manymu, tai tas pats, jei jis nuvažiuotų pas bendrovės buhalterę, įneštų į kasą pinigus, tuomet su tais pačiais pinigais nuvažiuotų į prekybos centrą pirkti varžtų. Jo manymu, buhalterinė apskaita buvo tinkamai sutvarkyta.

Apklausta teismo posėdyje R. B. parodė, kad atlyginimas įmonėje „Jarka“ buvo mokamas įvairiai – ir per kasą, ir per banką. Būdavo, kad atlyginimas vėluodavo. Ji neatsimena, ar 2008 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais jai buvo nemokamas atlyginimas. Galėjo būti, kad tų metų rugsėjo mėnesį jai vienu kartu už kelis mėnesius buvo sumokėtas atlyginimas. Tą atlyginimą jai „į rankas“ sumokėjo J. G.. Nuo įmonės veiklos pradžios buvo ne viena situacija, kai reikėjo įnešti pinigų apyvartinėms lėšoms. Būdavo situacijų, kai užsakovas vėluodavo sumokėti, tai reiškia, kad įmonei reikėdavo iš kur nors gauti apyvartinių lėšų, kad galėtų sumokėti atlyginimus, mokesčius ar atsiskaityti su tiekėjais. Ji žinojo, kad atlyginimai buvo mokami ir iš J. G. įnašų, nuo įmonės veiklos pradžios buvo visokių situacijų, tad tai pasirodė normalu.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. V., parodė, kad ji 2008 m. kovo mėnesį pradėjo dirbti vyr. buhaltere uždarosiose akcinėse bendrovėse „Jarka“ ir „Montvita“. Vieną savaitę dirbdavo UAB „Montvita“, kitą – UAB „Jarka“. UAB „Jarka“ ji dirbo tol, kol jai mokėjo atlyginimą – tai buvo iki 2009 metų vidurio arba antros metų pusės. Ji neprisimena, kiek iš viso J. G. įnešė pinigų, bet šiuo metu tai yra įmonės skola J. G.. 2007 m. pabaigoje įmonės balansas buvo minusinis, taip pat nuostolinis balansas buvo už 2008 metus. Įmonės padėtis neatrodė tragiška, nes įmonė turėjo užsakymų, sutarčių. Būdavo atvejų, kai pinigai iš įmonės paimti ir iškart išleisti, pinigų gavimo kvitas dar būdavo negautas, o išleidimo kvitas – jau gautas. Būdavo, kad įmonės direktorius įnešdavo savo asmeninių lėšų, kai staigiai reikėdavo užbaigti objektą. Per jos darbo laikotarpį vadovas savo asmeninių lėšų įnešė nemažai. Ji buhalterinius dokumentus pildydavo kiekvieną dieną, kai tik jie atsirasdavo ant jos darbo stalo. Jeigu būdavo taip, kad kasa jau minusinė, o vadovas dar perka medžiagas, ji išrašydavo UAB „Jarka“ kasos pajamų orderį. Jeigu direktoriui pritrūkdavo įmonės pinigų, jis paimdavo iš savo kišenės ir primokėdavo, tuomet kasoje tas minusas ir gaudavosi, o jeigu kasoje yra minusas, tai reiškia, kad išlaidų daugiau negu pajamų, tuomet ji užpildydavo kasos pajamų orderį, o direktorius įnešdavo savo asmenines lėšas. Pagal gautas sąskaitas matydavo, kad trūksta pinigų, o gauti pinigai – išleisti. Jie rašydavo sąskaitas etapais pagal sutartį, atlikus dalį darbų, todėl dokumentai bendrovėje nebuvo laiku sutvarkyti. Pavyzdžiui, atliekant darbus už 100 000 Lt, nepriklausomai nuo to, ar darbai atlikti, mokamas 21 000 PVM. Jei sąskaita išrašyta iškart, tuomet reikia iškart sumokėti ir visą PVM, nors darbai neatlikti ir pinigų už juos negauta, būtent dėl to ir gaunasi minusinis balansas. Kad to nebūtų, tą pačią sąskaitą išrašydavo per kokius tris kartus ir tai yra normali verslo praktika. Būdavo, kad įmonė sumoka daugiau mokesčių, negu gauna pajamų.

Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė V. M. paaiškino, kad ji dirba FNTT ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus vyr. specialiste. Ji davė išvadą, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „Jarka“ apskaitos dokumentus dėl UAB „Jarka“ dokumentų nepateikimo bei bendrovėje padarytų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Jarka“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus, vadovaudamasi jai pateiktais dokumentais, jokių paaiškinimų nebuvo. Dokumentus jai pateikė vyr. tyrėja R. Š.. Pagrindinis jai iškeltas klausimas buvo, ar įmonė buvo pakankamai finansiškai pajėgi išmokėti nustatyto dydžio atlyginimus. Savo išvadoje nurodė, kad įmonė neturėjo finansinių galimybių tai nustatyti, todėl ir skolinosi.

Jai buvo pateiktas jau sudarytas 2008 metų registras. Tačiau, kol nesudaryta finansinė atskaitomybė, registrai gali būti keičiami, todėl griežtos išvados ji nedarė. Pirkimo-pardavimo sandorių ji netyrė ir nesiaiškino priežasčių, kodėl įmonės veikla yra nuostolinga. Jos išvadai turėjo reikšmės įmonės minusinių likučių kasoje konstatavimas, tam užtenka vieno dokumento nebuvimo, nes kiekviena ūkinė operacija turi būti pagrįsta dokumentais. Jeigu yra minusinis kasos likutis ir išrašytas kasos išlaidų orderis, tai tokiai sumai operacija negalėjo būti atlikta, nes nebuvo tų pinigų. Negali pasakyti iš kur turi susiformavusią nuostatą, kad, esant tokiai finansinei padėčiai, įmonė pirmiausia turi dengti nuostolius, o ne didinti atlyginimus, bet tiksliai pasakyti negali.

Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė K. L. paaiškino, kad ji dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Vilniaus apskrities skyriuje vyr. specialiste. Pagal Vilniaus apskrities VPK NTV tyrėjos 2009 m. balandžio 27 d. raštą Nr. 10-4-S-453 ji buvo pakviesta dalyvauti byloje. Ji atliko dokumentų apžiūrą. Apžiūros metu buvo užduotas klausimas, ar UAB „Jarka“ nurodytais laikotarpiais, nuo kurių draudžiamųjų pajamų skaičiuojamos motinystės pašalpos R. B. ir J. V., turėjo realią galimybę sumokėti įmonėje nustatyto dydžio atlyginimus. Atsakydama į klausimus, ji naudojosi apžiūrėtais dokumentais. Jai dokumentus pateikė vyr. tyrėja R. Š.. Ji pati jokių dokumentų nereikalavo, išvada buvo padaryta iš jai pateiktų dokumentų. J. V. ir R. B. pinigai buvo išmokėti tada, kai J. G. įnešė į kasą pinigus. Jeigu vertinti, kad tie pinigai buvo kasoje, tai bendrovė galėjo išmokėti tokius atlyginimus. Bet pagal atliktas operacijas, neaišku, kokiu pagrindu tie pinigai įnešti, nes nebuvo paskolų, o priedėlis taip pat nenurodytas. Tik nurodyta, kad pinigai įnešti apyvartinėms lėšoms. Kad J. G. tikrai įnešė minėtą pinigų sumą, parodo kasos pajamų orderiai. Ji netyrė įmonės veiklos. Įmonėje vyko apyvarta, buvo ne tik direktoriaus J. G. piniginių lėšų įnešimai. Pagal jai pateiktus dokumentus, kitiems darbuotojams buvo mokami atlyginimai. Ji negali pasakyti, ar direktoriaus įnešti pinigai buvo skirti tik J. V. ir R. B. atlyginimams išmokėti, ją domino kasa, bankas, pinigai, o apyvartos realizacija ji nesidomėjo. Ji netyrė UAB „Jarka“ pirkimo-pardavimo sutarčių, jai nebuvo užduota tokių klausimų. Kai kaltinamosioms turėjo būti išmokamas atlyginimas, įmonė neturėjo tam pinigų. Dėl to direktorius įnešė pinigines lėšas, iš kurių ir buvo išmokėti atlyginimai. Grynųjų pinigų klausimu ji išvadoje nedavė atsakymo. Jos išvada buvo paremta pateiktais dokumentais. Pagal pateiktus dokumentus buvo reali galimybė išmokėti tokio dydžio atlyginimą. Ji nebendravo nei su įmonės direktoriumi, nei su buhaltere, neskaičiavo įmonės grynųjų pinigų. Pats kasos pajamų orderis apie grynųjų pinigų įnešimą buvo, bet prie orderio nenurodytas priedėlis. Įstatymas nedraudžia įmonės direktoriui įnešti į įmonės kasą pinigų, tik tai turi būti tinkamai įforminama, nurodant, kokiu pagrindu tie pinigai įnešami. Be minėto priedėlio galima nustatyti įmonės veiklą. Metinė atskaitomybė už 2008 metus turėjo būti pateikta iki 2009 metų spalio 1 dienos. Pagal jai pateiktus dokumentus, R. B. buvo išmokėti avansai – 2008 m. sausio 30 d. – 300 Lt, 2008 m. vasario 14 d. – 500 Lt, 2008 m. vasario 29 d. išmokėtas 820 Lt atlyginimas, 2008 m. kovo 6 d. išmokėtas 1 000 Lt avansas, 2008 m. kovo 20 d. išmokėtas 400 Lt atlyginimas, 2008 m. balandžio 1 d. išmokėtas 220 Lt atlyginimas, 2008 m. birželio 2 d. išmokėtas 1 000 Lt avansas už gegužės mėnesį, 2008 m. rugsėjo 25 d. R. B. išmokėtas 10 000 Lt avansas. Atlyginimas buvo mokamas tiek grynais pinigais, tiek bankiniais pavedimais. Iš direktoriaus įneštų į kasą pinigų tik dalis jų buvo panaudoti R. B. ir J. V. atlyginimams išmokėti. Ji neanalizavo finansinės atskaitomybės, tačiau pagal įmonės pateiktą metinę finansinę atskaitomybę nustatė, kad 2007 metais įmonė dirbo nuostolingai. 2007 metų dokumentų ji neanalizavo, kitus dokumentus vertino iki 2008 metų spalio mėnesio.

Tokiu būdu, ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. G. apgaulingas apskaitos tvarkymas nebuvo įrodinėjamas tinkamai, specialistai tyrė tik tuos dokumentus, kuriuos gavo iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir jų pagrindu atsakė į užduotyje suformuluotus klausimus. Pagrindiniai specialistams užduoti klausimai buvo, ar įmonė buvo pakankamai finansiškai pajėgi išmokėti nustatyto dydžio atlyginimus, ar UAB „Jarka“ nurodytais laikotarpiais, nuo kurių draudžiamųjų pajamų skaičiuojamos motinystės pašalpos R. B. ir J. V., turėjo realią galimybę sumokėti įmonėje nustatyto dydžio atlyginimus.

Specialistės K. L. teigimu, įstatymas nedraudžia įmonės direktoriui įnešti į įmonės kasą pinigų, tik tai turi būti tinkamai įforminama, nurodant, kokiu pagrindu tie pinigai įnešami. Nors be minėto priedėlio galima nustatyti įmonės veiklą, tačiau įmonės veikla tiriama nebuvo, ją domino, kasa, bankas, pinigai, įmonės realizacija ji nesidomėjo.

Specialistės V. M. teigimu, pirkimo-pardavimo sandorių ji netyrė ir nesiaiškino priežasčių, kodėl įmonės veikla yra nuostolinga, jai buvo pateiktas jau sudarytas 2008 metų registras, tačiau, kol nesudaryta finansinė atskaitomybė, registrai gali būti keičiami, todėl griežtos išvados ji nedarė. Jos išvadai turėjo reikšmės įmonės minusinių likučių kasoje konstatavimas o tam užtenka vieno dokumento nebuvimo, nes kiekviena ūkinė operacija turi būti pagrįsta dokumentais. Jeigu yra minusinis kasos likutis ir išrašytas kasos išlaidų orderis, tai tokiai sumai operacija negalėjo būti atlikta, nes nebuvo tų pinigų. Negali pasakyti kodėl susiformavo nuostatą, kad, esant tokiai finansinei padėčiai, įmonė pirmiausia turi dengti nuostolius, o ne didinti atlyginimus, tačiau tiksliai pasakyti negali.

Tiek iš kaltinimo akto, tiek iš 2009-06-12 specialisto išvados Nr. 5-1/121 bei vėlesnių FNTT prie LR VRM UFVT vyr. specialistės V. R. bei K. L. paaiškinimų matyti, kad nebuvo tiriama nei įmonės veikla, nei jos turtas, nei nuosavas kapitalas ar įsipareigojimų dydis ar struktūra, paprasčiausiai buvo nustatyti trys buhalterinės apskaitos pažeidimai, išmokant pinigus, esant minusiniam kasos likučiui, tačiau nebuvo atliktas tyrimas, kad nustatyti, kaip šie pažeidimai lėmė kaltinime ir nuosprendyje nurodytų padarinių atsiradimą. Tiek prokuroras kaltinimo akte, tiek pirmosios instancijos teismas nuosprendyje paprasčiausiai atkartojo LR BK 222 str. 1 d. dispozicijoje visus numatytus alternatyvius padarinius, nepagrįsdami, kaip šių padarinių atsiradimą galėjo lemti J. G. padaryta veika, juo labiau, kai byloje tikrinimo laikotarpiu yra nustatytas tiek J. G. įneštų į įmonės kasą pinigų kiekis, tiek ir piniginių išmokų dydis. Pažymėtina, jog vien baudžiamojo kodekso dispozicijos perrašymo nepakanka, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, – tam būtina ne tik nustatyti visus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, bet ir juos tinkamai pagrįsti.

Pareiga konstatuoti, kad apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, tenka ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir teismui, t. y. subjektams, baudžiamajame procese turintiems įrodinėjimo pareigą. Specialistas į procesą yra įtraukiamas, kai sprendžiant tam tikrus klausimus būtina naudoti specialias žinias, tačiau daryti preliminarias (ikiteisminio tyrimo stadijoje) ar galutines (teismo priimame nuosprendyje) išvadas, kad įtariamojo ar kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai, privalo ikiteisminį tyrimą atliekantys ar bylą nagrinėjantys proceso subjektai (kasacinė byla Nr. 2K-329/2006).

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu.

Pažymėtina, kad pagal pateiktus pinigų mokėjimo dokumentus nustatyti trys atvejai, kada duomenys nebuvo registruojami UAB „Jarka“ apskaitos registruose. Apklausta teismo posėdyje specialistė V. M. paaiškino, kad jos išvadai turėjo reikšmės įmonės minusinių likučių kasoje konstatavimas, o tam užtenka vieno dokumento nebuvimo. Dėl kitų duomenų tyrimo paaiškino, kad, jai buvo pateiktas jau sudarytas 2008 metų registras, tačiau, kol nesudaryta finansinė atskaitomybė, registrai gali būti keičiami, todėl griežtos išvados ji nedarė. Teismo posėdyje apklausta specialistė K. L. paaiškino, kad pagal atliktas operacijas, neaišku, kokiu pagrindu tie pinigai įnešti, nes nebuvo paskolų, o priedėlis taip pat nenurodytas, tik nurodyta, kad pinigai įnešti apyvartinėms lėšoms. Kad J. G. tikrai įnešė minėtą pinigų sumą, specialistės teigimu, parodo kasos pajamų orderiai, tačiau, net ir nesant priedelio, galima nustatyti įmonės veiklą.

Taigi neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. G. padaryta veika buvo nuolatinė, besitęsianti visą 2008-ųjų metų antrąjį pusmetį ir todėl šių teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma teikia pagrindą neabejotinai konstatuoti, kad dėl nustatytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „Jarka“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.

Nors faktinėmis bylos aplinkybėmis neginčijamai nustatyta, kad J. G. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, tačiau, nesant UAB „Jarka“ veiklos patikrinimo už 2008 metus rezultatų, nesant duomenų apie jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, tai yra neatlikus visų būtinų veiksmų, kad nustatyti, ar J. G. veiksmai galėjo lemti BK 222 str. 1 d. dispozicijoje numatytų visų alternatyvių padarinių atsiradimą, negalima laikyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog dėl nustatytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „Jarka“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.

Nenustačius vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., sudėties objektyviųjų požymių – padarinių – nėra pagrindo teigti, kad J. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už LR ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. ATPK yra vientisas teisės aktas. Šio kodekso 35 str. 2 d. nustatyta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

ATPK 261 str. 2 d. nustatyta, kad atsisakius kelti arba nutraukus baudžiamąją bylą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, medžiaga per tris dienas nuo sprendimo priėmimo pasiunčiama organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 262 str. 8 d. nustatyta, kad protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas, teisėjas, taip pat prokuroras atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių.

Taigi, išteisinus asmenį ir nutraukus jo atžvilgiu baudžiamąją bylą LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, jam, vadovaujantis LR ATPK 9 str. 2 d., gali būti taikoma administracinė atsakomybė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti nuosprendį dalyje, kur J. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir nuteistas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

J. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir baudžiamąjį procesą nutraukti.

Bylą perduoti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, spręsti klausimą dėl administracinės bylos J. G. iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisė pažeidimų kodekso 173¹ str. 1 d.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.