Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. T. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. A. T. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 18 d. nuosprendis iš dalies pakeistas: iš aprašomosios nuosprendžio dalies pašalinta aplinkybė, kad A. A. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 207 punkto reikalavimus, t. y. sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams esant draudžiamam šviesoforo signalui nesustojo prieš „Stop“ liniją.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. T. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2004 m. birželio 11 d., apie 13.25 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairuodamas automobilį ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 173 punktų reikalavimus, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, kai sankryžoje pėsčiosios J. J. ir E. J. ėjo pėsčiųjų perėja, ir šias pėsčiąsias partrenkė. Nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė J. J., kuri buvo nėščia, o E. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl A. A. T. veikos

A. A. T., neginčydamas eismo įvykio padarinių, nurodo, jog BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo nepadarė. Tačiau iš teismų sprendimuose išdėstytų įrodymų matyti, kad eismo įvykio, dėl kurio nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė pėsčioji J. J. ir buvo sužalota kita pėsčioji E. J., kaltininkas yra A. A. T..

Kelių eismo taisyklių 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Šių taisyklių 173 punkte nustatyta, kad, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad A. A. T., įvažiuodamas į sankryžą, matė pėsčiųjų perėja einančias minėtas pėsčiąsias, tačiau važiavo toliau ir nestabdė vairuojamo automobilio. Tai iš esmės pripažino ir pats A. A. T., teisiamajame posėdyje nurodydamas, jog tuo metu važiuodamas manė, kad jo vairuojamą automobilį praleis pėsčiosios. Šie duomenys rodo, kad taip važiuodamas ir kliudydamas pėsčiąsias A. A. T. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 173 straipsnio reikalavimų, nebuvo atsargus, nors, kaip nurodė specialistas, laiku stabdydamas vairuojamą automobilį turėjo galimybę išvengti pėsčiųjų partrenkimo. Vairuotojas privalo elgtis pagal Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus, net jeigu pėsčiasis eina per gatvę pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pėsčiojo buvimas važiuojamojoje dalyje jau kelia grėsmę eismo saugumui. Šiuo atveju nuteistojo pasitikėjimas, kad pėsčiosios sustos ir praleis jo vairuojamą automobilį, buvo nepateisinamas. Kasatoriaus teiginiai dėl specialisto išvados atmestini, nes ši išvada kitiems teismų ištirtiems įrodymams neprieštarauja. Be to, minėta specialisto išvada yra paremta objektyviais duomenimis, užfiksuotais, be kita ko, eismo įvykio vietos apžiūros protokole, bei apskaičiavimais, o ne, kaip teigia kasatorius, spėjimais. Todėl laikyti, kad priežastinis ryšys tarp A. A. T. veikos ir padarinių nustatytas neteisingai, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad teismų išvados dėl A. A. T. kaltės, padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei priežastinio ryšio tarp jo veikos ir eismo įvykio padarinių yra grindžiamos ne tik specialisto išvada bet ir kitais įrodymais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, atsako pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. A. A. T. vairuodamas automobilį partrenkė pėsčiąsias J. J. ir E. J. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl šio eismo įvykio pėsčioji J. J. nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. A. A. T., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Kasatoriaus motyvai dėl esminio BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo yra nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo A. A. T. apeliacinį skundą, bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų nepažeidė. Svarstydamas apelianto argumentus dėl įrodymų, apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimą nuosprendyje patikrino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir apeliacinį skundą iš dalies tenkino. Apeliacinėje nutartyje taip pat nurodyti išsamūs motyvai, susiję su specialisto išvados vertinimu.

Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius A. A. T. apeliacinio skundo argumentus, jo apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. A. T. kasacinį skundą atmesti.