- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-461-174-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Rasa Valentinienė
- Kaltinamasis
- D. U., L. J.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Eugenijus Antanauskas Baudž. byla Nr. 1A-461-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.7.1.2.2.; 1.2.7.2.2.2.; 2.1.7.4.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2010 m. spalio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danieliaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-04 nuosprendžio, kuriuo:
R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį atleistas pagal J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
D. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
L. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisinta, nesant jos veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2008-03-19 nutarimu laikinai apribotas nuosavybės teises į UAB „Salvijos“ medicinos centro turtą – 5 508,36 litus, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti, ir šiuos pinigus, saugomus FNTT prie LR VRM sąskaitoje, kaip lėšas, gautas iš nusikalstamos veikos, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti, perduodant juos valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, saugomus prie bylos 3 vokus su mokamaisiais žiniaraščiais, 8 sąsiuviniais bei 8 tuščiais vokais su užrašytomis gydytojų pavardėmis, nuspręsta sunaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. B., būdamas UAB ,,Salvijos“ medicinos centro, įmonės kodas 110165745, registruotos adresu Herkaus Manto g. 2, Klaipėdos m., generaliniu direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., kuriame nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ – 12 straipsnio 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...>, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 02 17 nutarimo Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p., kuriame nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“ bei nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1283 patvirtinto kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 5 p., kuriame nurodyta, kad „kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą...“, UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojai bendruomenės slaugytojai D. U., kuri pagal įmonės gen. direktoriaus R. B. 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 3 buvo atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi, darbą su elektroniniu kasos aparatu, bei kitoms slaugytojoms nurodė, kad dalis gautų pinigų iš fizinių asmenų už jiems suteiktas medicinines paslaugas nebūtų fiksuojami elektroniniu kasos aparatu bei nebūtų išduodamas kasos aparato kvitas, o gauti ir elektroniniu kasos aparatu neįtraukti į apskaitą grynieji pinigai būtų atiduodami jam. R. B. suvokdamas pavojingo veikimo pobūdį, numatydamas, kad dėl dalies ūkinių operacijų nefiksavimo elektroniniu kasos aparatu nebus galima iš dalies nustatyti UAB „Salvijos“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdamas, kad neįtraukiant į apskaitą elektroniniu kasos aparatu gautų grynųjų pinigų ir neišduodant kasos aparato kvito vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, tyčia organizavo apgaulingą UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad gavus pinigus iš fizinių asmenų už jiems suteiktas paslaugas, nebūtų išduodamas kasos aparato kvitas bei pirminiais apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais nebūtų įformintos ir UAB „Salvijos“ medicinos centro kasoje įtrauktos į apskaitą laikotarpiu nuo 2006 03 01 iki 2008 03 12 už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautos įplaukos, būtent:
laikotarpiu nuo 2006 03 01 iki 2008 03 12 nepateikė duomenų įmonės vyr. finansininkėms D. J., (laikotarpiu nuo 2006 01 01 iki 2006 05 04) ir N. S. (laikotarpiu nuo 2006 05 05 iki 2008 03 31) apie 223 atvejais už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas, UAB „Salvijos“ medicinos centro patalpose, adresu Herkaus Manto g. 2/Vytauto g. 17, Klaipėda, gautų pinigų, dėl to pastarosios, būdamos suklaidintos, apskaitos registruose neužregistravo duomenų apie UAB „Salvijos“ medicinos centro laikotarpiu nuo 2006 03 01 iki 2008 03 12 iš viso 223 atvejais už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautų pinigų: 2006 m. – 41834,75 Lt, 2007 m. – 22992,50 Lt, 2008 m. – 11142,95 Lt, iš viso 75970,20 Lt.
Be to, R. B. laikotarpiu nuo 2007 12 01 iki 2008 02 29 davė žodinius nurodymus UAB „Salvijos“ medicinos centro apskaitininkei L. J., kuri pagal UAB „Salvijos“ medicinos centro direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl priėmimo į darbą Nr. 30, ,,Nuo 2006 m. gegužės 9 d. pavedu apskaitininkei L. J. tvarkyti įmonės kasą, skaičiuoti darbo užmokestį...“, buvo atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, apskaičiuoti įmonės darbuotojams atlyginimus bei juos išmokėti. L. J., vykdydama gen. direktoriaus R. B. žodinį nurodymą, nesuvokdama R. B. nusikalstamų ketinimų, laikotarpiu nuo 2007 12 01 iki 2008 02 29 61 atveju priskaičiavo iš viso 36815,75 Lt, kurių R. B. vėliau buhalterinėje apskaitoje neparodė kaip darbo užmokesčio bei už darbo laikotarpį nuo 2007 12 01 iki 2008 02 29 nepagrindė kasos išlaidų orderiais 61 atveju išmokėto iš viso 29639,04 Lt darbo užmokesčio, kurį R. B. nurodymu išmokėjo L. J. arba kitos bendrosios praktikos slaugytojos, bei UAB „Salvijos“ medicinos centro apskaitos registre „Kasos knyga“ neįrašė duomenų apie darbuotojams 61 atveju išmokėto iš viso 29639,04 Lt darbo užmokesčio bei nepateikė duomenų įmonės vyr. finansininkei N. S. apie 61 atveju darbuotojams išmokėtą neoficialų darbo užmokestį, dėl to ši, būdama suklaidinta, įmonės buhalterinės apskaitos registre neįrašė duomenų apie UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojams už darbo laikotarpį nuo 2007 12 01 iki 2008 02 29, iš viso 61 atveju išmokėto iš viso 29639,04 Lt darbo užmokesčio, būtent:
2007 m. gruodžio mėn. A. B. išmokėjo 51,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. A. B. išmokėjo 74,57 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. A. B. išmokėjo 82,57 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. D. U. išmokėjo 87,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. D. U. išmokėjo 72,27 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. I. Š. išmokėjo 263,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. I. Š. išmokėjo 619,46 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. A. M. išmokėjo 564,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. A. M. išmokėjo 393,70 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. G. K. išmokėjo 62,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. G. K. išmokėjo 153,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. V. L. išmokėjo 596,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. V. L. išmokėjo 696,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. V. L. išmokėjo 575,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. V. G. išmokėjo 910,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. V. G. išmokėjo 1669,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. V. G. išmokėjo 1019,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. R. I. išmokėjo 972,52 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. R. I. išmokėjo 2010,47 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. R. I. išmokėjo 1734 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. Z. B. išmokėjo 364,08 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. Z. B. išmokėjo 784,08 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. mėn. Z. B. išmokėjo 634,12 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. R. R. išmokėjo 700,53 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. R. R. išmokėjo 1275,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. O. K. išmokėjo 2,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. O. K. išmokėjo 17,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. O. L. išmokėjo 6,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. O. L. išmokėjo 27,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. R. R. išmokėjo 1369,28 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. R. R. išmokėjo 955,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. R. R. išmokėjo 955,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. J. D. išmokėjo 454,93 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. J. D. išmokėjo 259,92 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. L. B. išmokėjo 30,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. L. B. išmokėjo 245,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. N. K. išmokėjo 426,26 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. N. K. išmokėjo 355,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. N. K. išmokėjo 209,82 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. V. D. išmokėjo 219,66 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. V. D. išmokėjo 259,70 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. V. D. išmokėjo 106,04 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. V. K. išmokėjo 88,16 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. V. K. išmokėjo 56,73 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. V. K. išmokėjo 95,81 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. Č. S. išmokėjo 52,67 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. Č. S. išmokėjo 773,93 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. Č. S. išmokėjo 49,23 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. M. S. išmokėjo 932,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. M. S. išmokėjo 998,65 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. M. S. išmokėjo 1596,35 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. A. D. išmokėjo 17,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. A. D. išmokėjo 1011,69 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. A. D. išmokėjo 1138,75 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. R. B. išmokėjo 120,35 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. R. B. išmokėjo 76,99 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. Z. L. išmokėjo 12,05 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. J. D. išmokėjo 19,41 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. J. J. išmokėjo 166,22 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. Ž. Š. išmokėjo 39,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. R. Š. išmokėjo 124,99 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.
Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų, pagal UAB „Salvijos“ medicinos centro gen. direktoriaus R. B. organizuojamą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006 03 01 iki 2008 03 31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,Salvijos“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
Be to, R. B., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:
R. B. būdamas UAB ,,Salvijos“ medicinos centro, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Herkaus Manto g. 2, Klaipėdos m., generaliniu direktoriumi ir atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 4 str., kuriame nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, laikotarpiu nuo 2006 01 01 iki 2007 12 31 vykdydamas ūkinę finansinę veiklą bei veikdamas per įmonės vyr. finansininkes D. J., (laikotarpiu nuo 2006 01 01 iki 2006 05 04) ir N. S., (laikotarpiu nuo 2006 05 05 iki 2008 03 31), nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinėje apskaitoje neįtraukė į apskaitą už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautų 75970,20 Lt pajamų, į 2006 metų, 2007 metų pelno mokesčio deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei elektroniniu būdu jas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, būtent:
UAB „Salvijos“ medicinos centro laikotarpio nuo 2006 01 01 iki 2006 12 31 metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204D), 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę suma“, užpildytoje 2007 09 06 ir tą pačią dieną elektroniniu būdu pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, neparodė apmokestinamojo pelno 41834,75 Lt bei neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 6275,21 Lt pelno mokesčio.
UAB „Salvijos“ medicinos centro laikotarpio nuo 2007 01 01 iki 2007 12 31 metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204D), 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę suma“, užpildytoje 2008 09 09 ir tą pačią dieną elektroniniu būdu pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, neparodė apmokestinamojo pelno – 22992,50 Lt – bei neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 3448,88 Lt pelno mokesčio.
Be to, R. B., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 23 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, veikdamas per UAB „Salvijos“ medicinos centro apskaitininkę L. J., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, laikotarpiu nuo 2007 12 01 iki 2008 02 29 įmonės darbuotojams išmokėjo 29639,04 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į įmonės buhalterinę apskaitą, bei nepateikė duomenų vyr. finansininkei N. S. apie 61 atveju darbuotojams išmokėtą neoficialų darbo užmokestį, dėl to ši, būdama suklaidinta, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio – iš viso 9342,97 Lt – bei į 2007 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis bei ją elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, būtent:
2007 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ užpildytoje 2008 01 21 ir tą pačią dieną elektroniniu būdu pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, – nenurodė iš viso 11943,20 Lt; 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nenurodė iš viso 3000,11 Lt,
2007 m. gruodžio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje 18 eilutėje, užpildytoje 2008 01 15 ir tą pačią dieną pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, nenurodė išmokėtų 10539,98 Lt, 20 eilutėje nenurodė išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų – 3000,11 Lt;
2008 m. sausio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje 18 eilutėjem užpildytoje 2008 02 14 ir tą pačią dieną pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, nenurodė išmokėtų 1650,77 Lt, 20 eilutėje nenurodė išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų – 3963,35 Lt;
2008 m. vasario mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje 18 eilutėje užpildytoje 2008 03 15 ir tą pačią dieną pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, nenurodė išmokėtų 9725 Lt, 20 eilutėje nenurodė išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų – 2379,51 Lt.
Be to, R. B., pažeisdamas 2004 11 04 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ (galioja nuo 2005 01 01) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 06 14 nutarimo Nr.647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo, kad „Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga“, 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn., vasario mėn. nuo įmonės apskaitoje nepriskaičiuoto darbo užmokesčio 36815,75 Lt, neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų iš viso 12912,46 Lt bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš viso 1103,31 Lt, bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV – 2008 metų I ketvirčius, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, būtent:
2008 01 04 užpildytoje ir 2008 01 10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g.12A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2007 metų IV ketvirtį 6 eilutėje „Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nenurodė 10539,98 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo įmokų, 3 stulpelyje neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų – 4078,22 Lt;
2008 04 10 užpildytoje ir tą pačią dieną elektroniniu būdu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12 A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2008 m. I ketvirtį eilutėje „Rodiklis F6“ „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nenurodė 26275,77 Lt, bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų eilutėje „Rodiklis M3“ „Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų – 9937,55 Lt;
Tokia savo veika R. B. į deklaracijas ir finansines ataskaitas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą bei jas pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.
Pirmosios instancijos teismas R. B., vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį atleido pagal J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laidavimą be užstato, nustatydamas vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukė.
L. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB ,,Salvijos“ medicinos centro, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Herkaus Manto g. 2, Klaipėda, apskaitininke, pagal UAB „Salvijos“ medicinos centro direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl priėmimo į darbą Nr. 30, „Nuo 2006 m. gegužės 9 d. pavedu apskaitininkei L. J. tvarkyti įmonės kasą, skaičiuoti darbo užmokestį...“, būdama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str.1d., „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, generaliniam direktoriui R. B. būnant atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 14 str. 2 d. ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“, privalėdama surašyti apskaitos dokumentus laiku ir teisingai, rašyti į juos tik tikrus duomenis bei atlikti tik teisėtas ūkines operacijas, padėjo įmonės gen. direktoriui R. B. pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų“ – 12 str. 1 d., „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 02 17 nutarimo Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą, „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausias buhalteris (buhalteris)“, 16 punktą, „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, suvokdama pavojingo veikimo pobūdį, numatydama, kad dėl neoficialių žiniaraščių vedimo bei dalies ūkinių operacijų nefiksavimo nebus galima iš dalies nustatyti UAB „Salvijos“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdama, kad pasinaudojus jos teikiamais klaidingais duomenimis apie priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, sudarė laisvos formos darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo žiniaraščius ir pridengdama direktorių R. B., sąmoningai leido kilti nusikalstamiems padariniams, būtent:
laikotarpiu nuo 2007 12 01 iki 2008 02 29 direktoriaus R. B. žodiniu nurodymu UAB „Salvijos“ medicinos centro patalpose, adresu Jūreivių g. 19, Klaipėda, 61 atveju priskaičiavo iš viso 36815,75 Lt buhalterinėje apskaitoje neparodyto darbo užmokesčio, 61 atveju ji arba veikdama per įmonės bendrosios praktikos slaugytojas, nesupratusias jos nusikalstamos veikos pobūdžio, išmokėjo iš viso 29639,04 Lt darbo užmokesčio įmonėje dirbusiems darbuotojams, nefiksavo oficialioje įmonės buhalterinėje apskaitoje įvykusių ūkinių, komercinių, finansinių operacijų, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu, už bendrą 29639,04 Lt sumą, neužregistravo šių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įmonės kasos knygoje bei nepateikė duomenų įmonės vyr. finansininkei N. S., dėl to pastaroji, būdama suklaidinta, neįregistravo šių ūkinių operacijų, susijusių su išmokėtu darbo užmokesčiu, už bendrą 29639,04 Lt sumą, šių patirtų išlaidų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, neišrašė šioms išmokėtoms piniginėms lėšoms kasos išlaidų orderių, šių ūkinių operacijų neįregistravo laikotarpiu nuo 2007 12 01 iki 2008 02 29 UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinės apskaitos registruose. Tokiu būdu L. J. pridengdama gen. direktoriaus R. B. vykdytą nusikalstamą veiklą, iš anksto žinodama, kad jos pateikiami direktoriui R. B. neteisingi duomenys apie įmonės išlaidas bus panaudoti įmonės buhalterinės apskaitos teisingumui iškreipti ir informacijos vartotojams suklaidinti, gen. direktoriaus R. B. nurodymu pateikė jam žinant neteisingus oficialius ir teisingus neoficialius mokėjimo žiniaraščius, turint tikslą padėti jam šiomis priemonėmis nuslėpti 2001 11 06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimus, dėl to už laikotarpį nuo 2006 03 01 iki 2008 03 31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,Salvijos“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, L. J., siekdama išvengti mokesčių į finansines ataskaitas, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: ji, būdama UAB ,,Salvijos“ medicinos centro, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Herkaus Manto g. 2, Klaipėda, apskaitininke, pagal UAB „Salvijos“ medicinos centro direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymą dėl priėmimo į darbą Nr. 30, ,,Nuo 2006 m. gegužės 9 d. pavedu apskaitininkei L. J. tvarkyti įmonės kasą, skaičiuoti darbo užmokestį...“, būdama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, ataskaitų pateikimą, padėjo įmonės gen. direktoriui R. B. pažeisti 2004-11-04 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 2 d., kurioje nurodyta, kad „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ (galioja nuo 2005-01-01) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr.647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo kad „Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga“, 2007 m. gruodžio mėn.–2008 m. sausio mėn., vasario mėn. nuo įmonės apskaitoje nepriskaičiuoto darbo užmokesčio 36815,75 Lt, neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų iš viso 12912,46 Lt bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų iš viso 1103,31 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV–2008 metų I ketvirčius, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, būtent:
2008-01-04 užpildytoje ir 2008 01 10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12 A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2007 metų IV ketvirtį 6 eilutėje „Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nenurodė 10539,98 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo įmokų 3 stulpelyje neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų – 4078,22 Lt;
2008 04 10 užpildytoje ir tą pačią dieną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12 A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2008 m. I ketvirtį eilutėje „Rodiklis F6“ „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nenurodė 26275,77 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų eilutėje „Rodiklis M3“ „Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų – 9937,55 Lt.
Tokia savo veika L. J., padėdama išvengti mokesčių, finansinėse ataskaitose įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą bei jas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.
Pirmosios instancijos teismas D. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisino, nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
D. U. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB ,,Salvijos“ medicinos centro, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Herkaus Manto g. 2, Klaipėda, bendruomenės slaugytoja, pagal gen. direktoriaus R. B. 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. 3, būdama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymąsi, darbą su elektroniniu kasos aparatu, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d., „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, generaliniam direktoriui R. B. būnant atsakingu už UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinės apskaitos organizavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu ,,Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr.1283 patvirtinto kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos Aprašo 5 p., „Kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą...“, privalėdama atlikti tik teisėtas ūkines operacijas, padėjo įmonės gen. direktoriui R. B. pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ –12 str. 1 d. „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, suvokdama pavojingo veikimo pobūdį, numatydama, kad dėl dalies ūkinių operacijų nefiksavimo elektroniniu kasos aparatu nebus galima iš dalies nustatyti UAB „Salvijos” medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, suprasdama, kad neįtraukiant į apskaitą elektroniniu kasos aparatu gautų grynųjų pinigų ir neišduodant kasos aparato kvito vidaus ir išorės informacijos vartotojams bus pateikiama iškreipta informacija, sudarė laisvos formos suvestinius registrus – sąsiuvinius ir, pridengdama direktorių R. B., sąmoningai leido kilti nusikalstamiems padariniams, būtent: laikotarpiu nuo 2006 03 01 iki 2008 03 12 vykdydama gen. direktoriaus R. B. žodinį nurodymą, UAB „Salvijos“ medicinos centro patalpose, adresu Herkaus Manto g. 2/Vytauto g. 17, Klaipėda, iš viso 223 atvejais už fiziniams asmenims suteiktas medicinines paslaugas neįtraukė į apskaitą elektroniniu kasos aparatu (tipas OMRON; modelis RS-19 MF; korpuso Nr.C00400356) gautų pinigų: 2006 m. – 41 834,75 Lt, 2007 m. – 22 992,50 Lt, 2008 m. – 11 142,95 Lt, iš viso 75 970,20 Lt, šiuos gautus pinigus registravo neoficialiuose registruose – sąsiuviniuose, tokiu būdu pridengdama įmonės gen. direktoriaus R. B. vykdytą nusikalstamą veiklą, jam neįtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą gautų įplaukų bei D. U. iš anksto žinodama, kad jos pateikiami gen. direktoriui R. B. neteisingi duomenys apie įmonės gautas pajamas bus panaudoti įmonės buhalterinės apskaitos teisingumui iškreipti ir informacijos vartotojams suklaidinti, gen. direktoriaus R. B. žodiniu nurodymu pateikė jam teisingus neoficialius registrus – sąsiuvinius, turint tikslą padėti jam šiomis priemonėmis nuslėpti 2001 11 06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 pažeidimus, dėl to laikotarpiu nuo 2006 03 01 iki 2008 03 31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,Salvijos“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pirmosios instancijos teismas L. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisino, nesant jos veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Danielius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-04 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti: pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir galutinę bausmę paskirti 100 MGL dydžio baudą (13 000 Lt); L. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti: pagal BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje – 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir galutinę bausmę paskirti 80 MGL (9 100 Lt) dydžio baudą; D. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti – 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atleisdamas R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukdamas bei išteisindamas D. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, L. J. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo izoliuotai vienus nuo kitų ir todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtinas naujas nuosprendis.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendyje išdėstęs kaltinamųjų parodymus Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo, kad ,,be kaltinamųjų parodymų R. B. kaltė bei L. J. ir D. U. nekaltumas grindžiamas ir šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais“. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pasirėmė vien tik kaltinamųjų parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, tačiau visiškai nevertino bei neanalizavo ne tik kaltinamųjų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bet ir liudytojų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, rašytinės bylos medžiagos, šių duomenų neanalizavo, nevertino ne tik atskirai, bet ir kaip įrodymų visumos, dėl to padarė neteisingas išvadas, kurių pagrindu priėmė neteisingą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 nurodyta: ,,kai kaltinamasis ar kitas asmuo keitė parodymus, teismas privalo nurodyti, kuriuos atmeta ir kodėl. <...> Aprašomoji išteisinamojo nuosprendžio dalis turi atitikti LR BPK 305 str. 3 d. reikalavimus. <...> Toliau nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, svarbios priimtam sprendimui pagrįsti, įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo ir išteisinimo pagrindas“. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Jeigu byloje yra prieštaringų įrodymų, svarbu atkreipti dėmesį į tai ir, prieš vertinant įrodymus bei vienais grindžiant nuosprendį, imtis priemonių prieštaravimams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2007-12-01 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr.27-1).
Šiuo konkrečiu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas neanalizavo, nevertino kaltinamosios L. J. prisipažinimo padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas bei L. J. 2008-03-15 įtariamojo apklausos metu duotų parodymų, kurių metu ji patvirtino, kad įmonės direktoriaus R. B. nurodymu kai kuriems gydytojams, kurie dirba UAB „Salvijos“ medicinos centre, be pagrindinio atlyginimo, įtraukto į įmonės buhalterinęapskaitą, apskaičiuoja ir atlyginimus, kurie nėra įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Šiuos atlyginimus apskaičiuoja pagal pateiktus mėnesio apyvartos sąrašus pritaikydama tam tikrą procentą, kurį nurodo įmonės direktorius. Procento dydį direktorius su gydytoju yra sutaręs asmeniškai, tai yra nuo 30 iki 50 proc. nuo konkretaus gydytojo mėnesio įmonėje gautos pajamų sumos. Sąrašus su mėnesine apyvarta pateikia tie darbuotojai, kurie dirba su kasos aparatu. Tuos pačius duomenis turi ir direktorius R. B.. Šis neoficialus atlyginimas yra skaičiuojamas nuo bendros sumos, kurią gydytojas uždirbo per mėnesį, neatsižvelgiant į tai, kiek pinigų buvo įnešta į įmonės kasą ir kiek nebuvo įnešta. Kad dalis gautų pajamų nėra įnešama į įmonės kasą, numano iš to, kad jai pateiktuose apyvartos žiniaraščiuose ties kai kuriomis pinigų sumomis yra nurodytas minuso ženklas, kuris gali reikšti, kad šie pinigai neįnešti į kasą. Apskaičiavusi oficialius bei neoficialius atlyginimus ji užpildo atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius. Žiniaraštyje, kuris nėra oficialus, yra nurodyta bendra išmokama gydytojui suma į rankas. Po to, kai ji apskaičiuoja atlyginimus, tiek oficialų, tiek neoficialų, ji iš kasos paima reikiamą kiekį pinigų, kuriuos sudeda į vokus, ant kurių užrašo gydytojo vardo pirmą raidę bei pavardę bei kartu su oficialiu ir neoficialiu atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais perduoda darbuotojui, kuris vyksta į Herkaus Manto g. 2, Klaipėdoje. Ten tuos vokus ir žiniaraščius perduoda ten dirbantiems darbuotojams. Pinigų sumai, paimtai iš kasos, kuri yra skirta neoficialaus atlyginimo išmokėjimui, išrašo kasos išlaidų orderį, pagrindu nurodo paskolos grąžinimą direktoriui R. B.. Direktorius orderyje pasirašo. Vėliau abu atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai yra sugrąžinami jai. Neoficialų atlyginimų žiniaraštį ji atiduoda direktoriui, kuris patikrinęs tą žiniaraštį vėliau jį sunaikina. Tiek oficialiame žiniaraštyje, tiek ir neoficialiame gydytojai gaudami vokus su pinigais pasirašo. Jei žiniaraščiuose nėra gydytojų parašų, vadinasi, jie dar nėra atsiėmę atlyginimo. Neoficialūs atlyginimai yra mokami tik įmonėje dirbantiems kai kuriems gydytojams bei meistrui R. R., kitas įmonės personalas gauna tik oficialų, t. y. į apskaitą įtrauktą atlyginimą.
Taip pat teismas neanalizavo bei nevertino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytojų apklaustų J. D., L. B., N. K., R. B., A. B., A. M., V. L., V. G., R. K. I., Z. B., O. K., O. L., V. D., V. K., Č. S., Z. L., J. J., R. Š. parodymų, kas ir kada bei kokiu būdu jiems išmokėdavo atlyginimus. Dalis liudytojų nurodė, kad atlyginimus jiems išmokėdavo L. J. bei D. U.. Taip pat teismas neanalizavo bei nevertino liudytojos N. S. parodymų, kad į L. J. pareigas įėjo atlyginimų darbuotojams skaičiavimas bei deklaracijų pildymas ir pateikimas. Liudytojos D. J. parodymų, kad įmonėje kasininke dirbo D. U., o ,,Salvijos“ medicinos centre gauti grynieji pinigai buvo fiksuojami kasos aparatu, o vėliau D. U. gautus ir elektroniniu kasos aparatu įtrauktus į apskaitą pinigus atnešdavo į buhalteriją. Liudytojos V. K. parodymų, kad iš centro pasiimdavo įvairius dokumentus ir atlyginimų žiniaraščius, kuriuos jai įduodavo D. U.. Liudytojų J. L., E. L. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vyr. slaugytoja D. U., jai pradėjus dirbti prie kasos aparato, pasakė, kad reikės ne visus gautus pinigus iš pacientų įnešti į kasą, t. y. išspausdinti čekį, kadangi įmonės direktorius jai yra sakęs, kad reikalingi neįtraukti į apskaitą pinigai, iš kurių yra išmokami atlyginimai. D. U. jai paaiškino, kad sąsiuviniuose yra registruojamos visos dienos gautos pajamos, tai yra ties gydytojų pavardėmis yra rašoma pinigų suma ir jei prie tos sumos dedamas pliusas, tai reiškia, kad šie pinigai yra įnešti į kasą, o jei dedamas minusas, tai reiškia, kad šie pinigai nėra įnešami į kasą. Taip pat ties pinigų suma, skliaustuose, yra nurodomas privačių asmenų skaičius, iš kurių tie pinigai yra gauti. Kiek reikia neįnešti pinigų į kasą, tai yra neišduoti kasos aparato čekių, nurodyta nebuvo. Dienos pabaigoje reikėdavo užpildyti ataskaitą už dienos darbą ir ją nusiųsti faksu direktoriui R. B.. Direktorius paskambinęs klausdavo, kodėl nėra minusinių pinigų. Yra mačiusi, kaip D. U. paimdavo iš dėžutės pinigus, kurie nebuvo įnešti į kasą, ir su jais nueidavo pas įmonės direktorių R. B.. Liudytoja E. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vyr. slaugytoja D. U. žodžiu yra sakiusi, kad išduoti vokus ir paimti gydytojų parašus šiuose žiniaraščiuose yra nurodęs įmonės direktorius R. B.. Taip pat vyr. slaugytojos D. U. nurodymu įmonės dienos pajamas rašydavo į languotą sąsiuvinį. Į šį sąsiuvinį taip pat rašydavo pati vyr. slaugytoja D. U. bei bendrosios praktikos slaugytoja J. L.. Šiuose sąsiuviniuose buvo nurodoma diena, kurią yra gaunamos pajamos, taip pat yra parašoma, iš ko gaunamos pajamos. Sąsiuviniuose yra nurodyti gydytojų vardai, ties jų vardais yra rašoma, kiek šis gydytojas gavo tą dieną pajamų, o skliausteliuose nurodoma iš kelių pacientų jis gavo tuos pinigus. Ties pinigų suma parašytas pliusas reiškia, kad šie pinigai yra įnešti į kasos aparatą. Pinigų sumos, ties kuria nurodytas minusas, kasoje nebūdavo, jie buvo įdėti į tam skirtą plastikinę baltą dėžutę, kuri būdavo įdedama į seifą. Pasibaigus darbui tame sąsiuvinyje yra braukiamas brūkšnys ir suskaičiuojamos bendros pajamos, įtrauktos į apskaitą kasos aparatu bei įdėtos į tą plastikinę dėžutę. Darbo pabaigoje pinigai iš kasos yra išimami ir sudedami į žalios spalvos dėžutę, kuri kartu su balta dėžute yra įdedamos į seifą. Per savo darbo laikotarpį kasoje nė karto nėra dėjusi gautų pinigų į baltą dėžutę, o visus įnešdavo į kasą. Nurodymą pildyti tokius sąsiuvinius yra davusi vyr. slaugytoja D. U., tai pat ji yra sakiusi, kad dėl minusų ir pliusų dėjimo tuose sąsiuviniuose nurodymą yra davęs direktorius R. B.. Teismas taip pat nevertino liudytojo R. R. parodymų, kad UAB „Salvijos“ medicinos centre dirba universaliu statybininku nuo 2007 m. lapkričio mėn. Įsidarbinant UAB „Salvijos“ medicinos centre dėl darbo sąlygų kalbėjosi su direktoriumi R. B.. Sutarė, kad atlyginimas bus 1 000 Lt į rankas per mėnesį. Po kurio laiko direktoriaus paprašė padidinti atlyginimą. Sutarė, kad atlyginimas bus padidintas vienu tūkstančiu litų per mėnesį ir iš viso gaus 2 000 Lt į rankas. Suprato, kad bus mokamas oficialus 1 000 Lt atlyginimas per mėnesį į rankas, o likusi dalis atlyginimo bus neoficiali. Atlyginimas būdavo išmokamas adresu Jūreivių g. 19, Klaipėda. Atlyginimas buvo išmokamas vieną kartą per mėnesį grynaisiais į rankas, jį išmokėdavo buhalterė, vardu Lijana. Pagal parodytus žiniaraščius be pavadinimo ties jo vardu ir pavarde yra nurodytos sumos – 2 000 Lt, 2 000 Lt, 1 950 Lt – bei jo parašas, tai reiškia, kad tokią pinigų sumą gavo už darbą. Kiek pamena, gaudamas atlyginimą pasirašydavo tik viename žiniaraštyje. Pasirašyti žiniaraštį pateikdavo buhalterė, vardu Lijana, ji ir nurodydavo pasirašyti žiniaraštyje.
Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismas neanalizavo bei nevertino ir rašytinės bylos medžiagos – 2001-09-13 UAB „Salvijos“ medicinos centro gen. direktoriaus įsakymo Nr. 3 apie tai, kad D. U. paskirta atsakinga už kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi, taip pat paskirta kasininke. Darbuotojų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei grynuosius pinigus UAB ,,Salvija“ medicinos centre laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-05-08 atsakė bendruomenės slaugytoja D. U., paskirta direktoriaus R. B. 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 3. Kasos knygą (pradėtą 2005-03-14, baigtą 2007-07-05) vedė bendruomenės slaugytoja D. U..
Šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas pasirėmė vien tik kaltinamųjų parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, be pagrindo visiškai nevertino bei neanalizavo ne tik kaltinamų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bet ir liudytojų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat rašytinės bylos medžiagos, pažeisdamas BPK 20 straipsnio bei BPK 305 straipsnio 3 dalies nuostatas, šių duomenų neanalizavo, nevertino ne tik atskirai, bet kaip ir įrodymų visumos, dėl to padarė neteisingas išvadas, kurių pagrindu priėmė neteisingą sprendimą.
Dėl anksčiau paminėtų priežasčių ir BPK 20 straipsnio bei BPK 305 straipsnio pažeidimų Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė visiškai nepagrįstas ir nelogiškas išvadas nuosprendyje konstatuodamas tai, kad išteisintosios L. J. bei D. U., darydamos paminėtus pažeidimus, negalėjo suvokti tikrų savo direktoriaus R. B. ketinimų apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, siekiant išvengti mokesčių, ir sąmoningai padėjo jam siekti šių nusikalstamų tikslų. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB ,,Salvijos“ medicinos centro direktoriui R. B. sumanymas išvengti privalomų įmokų bei nemokėti mokesčių ir taip pagerinti įmonės finansinę būklę kilo neįtraukiant į apskaitą gautų grynųjų pinigų, o tam tikslui įgyvendinti jis pasitelkė bendrininkes – D. U. bei L. J., kurios nusikaltime atliko padėjėjų vaidmenį – neįtraukdamos į apskaitą dalies gautų pinigų kasos aparatu, pagal gautus ir kasos aparatu neįtrauktus į apskaitą pinigus, sudarant neoficialius atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, išmokant darbuotojams neoficialų atlyginimą bei valstybinėms institucijoms pildant ir pateikiant neteisingus duomenis apie mažesnių privalomų mokėti mokesčių priskaičiavimą. B. R. B. veiksmai buvo suderinti su padėjėjomis D. U., L. J., nes be padėjėjų – D. U., L. J. – indėlio nusikalstamos veikos negalėjo būti realizuotos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad ,,padėjimas padaryti nusikaltimą yra galimas tik esant tyčinei kaltės formai, o padėjėjas turi aiškiai suvokti, kokių tikslų siekia asmuo, kuriam jis padeda“, tačiau neteisingai konstatavo, kad ,,nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad jos žinojo apie R. B. vykdomą nusikalstamą veiką apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, o L. J. žinojo ir apie R. B. nusikalstamus ketinimus, jo nurodymu pateikiant valstybės įgaliotoms institucijoms žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, siekiant išvengti mokesčių ir savo veiksmais aktyviai siekė padėti jam padaryti šiuos nusikaltimus“. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nusikalstamos veikos bendrininkų L. J. bei D. U. suvokimo pagrindą sudarė ne tik tai, kad joms buvo tiesiogiai žinoma apie R. B. ketinimus, šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino L. J., liudytojos J. L., E. L., bet taip pat būtina atsižvelgti ir į nusikaltimo padėjėjų L. J., D. U. išsilavinimą, darbo patirtį, užimamas pareigas ir kt. aplinkybes: L. J. turi aukštąjį (neuniversitetinį) išsilavinimą, nuo 2002 m. UAB ,,Salvijos“ medicinos centre dirbanti apskaitininke, kasininke, D. U. aukštesniojo išsilavinimo, nuo 2001-09-13 paskirta į kasininko pareigas, taip pat atsakinga už kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi, nuo 2006-01-01 iki 2006-05-08 atsakė už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei grynuosius pinigus, nuo 2005-03-14 iki 2007-07-05 pildė kasos knygą ir pan. Iš baudžiamosios bylos faktinių duomenų matyti, kad valingus L. J. bei D. U. veiksmus nulėmė konkretus tikslas – padėti UAB ,,Salvijos“ medicinos centro direktoriui R. B. nemokėti mokesčių nuo visų gautų pinigų sumos neįtraukiant į apskaitą dalies gautų grynųjų pinigų kasos aparatu, pagal gautus ir kasos aparatu neįtrauktus į apskaitą pinigus, sudaryti neoficialius atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, išmokėti darbuotojams neoficialų atlyginimą. Šį tikslą D. U. ir L. J. realizavo. Tai patvirtino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje konstatuodamas, kad: ,,kaltinamosios – bendruomenės slaugytoja D. U. ir apskaitininkė L. J., būdamos atsakingos už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą tiriamuoju laikotarpiu, nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p. nuostata, kurioje nurodyta, kad: „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 16 p. nuostatos, kurioje nurodyta, kad: „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ ir padarė minėtus pažeidimus“. Būtent šiuo konkrečiu atveju nusikaltimo tikslo siekimas ir patvirtina padėjėjų D. U. bei L. J. subjektyvinę pusę – tyčios elementą. Be to, L. J. tyčią akivaizdžiai įrodo ir tai, kad pastaroji dirbdama apskaitininke ir skaičiuodama atlyginimus darbuotojams bei pildydama oficialius ir neoficialius atlyginimų žiniaraščius turėjo teisingus duomenis apie tai, kiek UAB ,,Salvijos“ medicinos centro darbuotojams realiai išmokėjo darbo užmokesčio, tačiau pildydama valstybinėms institucijoms pateiktas deklaracijas nurodė mažesnes darbuotojams išmokėtas darbo užmokesčio sumas. Šie duomenys neabejotinai įrodo, kad L. J., žinodama, kiek realiai buvo išmokėta darbo užmokesčio, sąmoningai į valstybinėms institucijoms teikiamas deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, L. J. pildydama deklaracijas išskaičiavo ir mokėtinas atitinkamų mokesčių sumas. Tai patvirtina, kad ji parodydama deklaracijose tikrus duomenis apie realiai išmokėtą darbo užmokestį būtų privalėjusi priskaičiuoti daug didesnes mokėtinas mokesčių sumas į valstybės biudžetą. Tokiais veiksmais ji taip pat padėjo ne tik apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, bet ir įgyvendinti pagrindinį R. B. tikslą – apgaulingai tvarkant apskaitą išvengti mokesčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 1999-06-29 nutartyje (byla Nr.2K-422/1999, skelbta 1999 m. ,,Teismų praktika“ Nr.12, p.217-221) nurodyta, kad: ,,Bendrininkavimas yra bendra ir vieninga kelių asmenų veika. Bendrininkavimo esmė yra ta, kad visi bendrininkai atsako susitarimo ribose už tuos veiksmus, kuriuos realizavo vykdytojas ar vykdytojai. Padėjėjas savo nusikalstamą veiką dažnai atlieka anksčiau, negu nusikaltimo objektyviąją pusę realizuoja nusikaltimo vykdytojas ir, kaip nusikaltimo bendrininkas atsako susitarimo ribose už veiksmus, kuriuos padarė nusikaltimo vykdytojai“.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo padaryta išvada, kad: ,,iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad analogiško pobūdžio pažeidimus dirbant su kasos aparatu bei perduodant neoficialius pinigus gydytojams darė ir kitos medicinos centre dirbusios darbuotojos, tačiau jos baudžiamojon atsakomybėn patrauktos nėra“, negali ir neturi būti aplinkybe, lemiančia sprendžiant L. J. bei D. U. kaltės klausimą. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą nagrinėti bylą tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Asmens baudžiamoji atsakomybė yra individuali ir negali priklausyti nuo kitų asmenų baudžiamosios atsakomybės. Visais atvejais dėl kiekvieno kaltu pripažįstamo asmens teismas turi individualiai įvertinti įrodymus ir konstatuoti, kad jų pakanka arba ne šiam asmeniui nuteisti. Negali asmens kaltės klausimas priklausyti nuo to, ar kaltais dėl tos pačios ar kitos nusikalstamos veikos baudžiamojon atsakomybėn patraukti ir kiti asmenys. Jeigu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuomone, nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo ar kiti asmenys, teismas motyvuota nutartimi apie tai turėjo pranešti prokurorui BPK 257 straipsnyje nustatyta tvarka.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą padaryti BPK 20 straipsnio bei BPK 305 straipsnio pažeidimai turėjo įtakos teismui taikant ir BK 40 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tam turi būti ir visos kitos būtinos sąlygos: asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – nustatymas, BK 59 straipsnio1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis – tai kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2008-02-26 nutartis 2K-57/2008). Taip pat teismų praktikoje laikoma, kad prisipažinimas laikomas savanorišku, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2009-03-10 nutartis 2K-91/2009). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Vertinant kaltininko parodymus, taip pat svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2010-04-13 nutartis byloje Nr.2K-193/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai pripažino R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas nagrinėdamas bylą bei priimdamas nuosprendį visiškai neanalizavo bei nevertino R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Remiantis bylos duomenims matyti, kad R. B. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, 2008 m. kovo 17 d. įtariamojo apklausos metu R. B. paklaustas, ar prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, ir parodymus dėl sveikatos būklės pareiškė norą duoti kitą dieną. 2008 m. kovo 27 d. įtariamojo apklausos metu R. B. pareiškė, kad: ,,parodymus duosiu tuomet, kai bus įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą ir kai bus atlikta UAB ,,Salvijos“ medicinos centro ūkinės finansinės veiklos tyrimas, o savo kaltę dėl įteikto pranešimo apie įtarimą aš pripažįstu iš dalies“. 2008 m. liepos 29 d. įtariamojo apklausos metu R. B. savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, kad dėl įvykdytų nusikalstamų veikų kaltas yra tik jis vienas, o D. U. ir L. J. dirbdamos UAB ,,Salvijos“ medicinos centre vykdė jo nurodymus ir jos nežinojo, kad įmonėje apgaulingai tvarkoma apskaita bei dalis gautų pinigų iš klientų nėra įtraukta į įmonės apskaitą, o gauti pinigai yra išmokami gydytojams kaip atlyginimas. 2008 m. lapkričio 24 d. įtariamojo apklausos metu R. B. pareiškė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, bei nurodė, kad pinigus pacientai palikdavo slaugytojoms, dirbusioms prie elektroninio kasos aparato nurodydami, kad šie pinigai yra skirti būtent tam gydytojui, pas kurį jie lankėsi. Darbuotojoms sakė, kad jei asmuo paliko pinigus konkrečiam gydytojui, vadinasi, šiuos paliktus visus pinigus ir reikia perduoti tam gydytojui, kuriam šie pinigai buvo palikti. Apie tai, kad šiuos pinigus reiktų įnešti į įmonės kasą ar įtraukti į apskaitą elektroniniu kasos aparatu darbuotojams nesakė. Taip pat nesakė, kad dalį gautų pinigų iš klientų reikia neįnešinėti į įmonės kasą. Visi pinigai, kurie nebuvo įtraukiami į apskaitą elektroniniu kasos aparatu, būdavo paliekami pacientų savanoriškai. Darbuotojai, dirbę prie elektroninio kasos aparato, neįneštus pinigus į kasą perduodavo jam. Tuomet jis asmeniškai arba per UAB „Salvijos“ medicinos centro slaugytojas šiuos pinigus perduodavo gydytojams. Bendrosios praktikos slaugytoja D. U. sakydavo, kad yra grynųjų pinigų, kuriuos pacientai paliko gydytojams ir kad šie pinigai nėra įnešti į įmonės kasą, o jis nieko nesiėmė, kad tokių atvejų nebūtų. Žinodavo, kiek konkrečiam gydytojui reikia perduoti pinigų, iš sąrašų, kuriuos pateikdavo D. U.. Nurodydavo apskaitininkei L. J. papildomai išmokėti ir tuos pinigus. L. J. perduodavo pinigus, sakydamas, kiek ir kam reikia išmokėti. Kodėl ir kokie čia pinigai, L. J. neaiškino. 2009 m. kovo 27 d. įtariamojo apklausos metu R. B. pareiškė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, ir nurodė, kad D. U. nebuvo davęs konkretaus nurodymo nefiksuoti dalies gautų pajamų elektroniniu kasos aparatu, tai išėjo savaime, t. y. pokalbio su D. U. metu. Jai sakė, kad jei pacientas atėjęs į kasą sumokėti pinigus neprašo kasos kvito, tai pinigų į kasą galima ir neįnešti. Kitiems UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojams nieko nesakė, kad nemuštų kasos aparato kvito. Neįtrauktus į apskaitą kasos aparatu pinigus jam atiduodavo D. U. grynaisiais. Ji taip pat vesdavo sąsiuvinį, kuriame fiksuodavo, koks gydytojas konkrečią dieną uždirbo pinigų ir kiek iš tų pinigų yra įtraukta į apskaitą elektroniniu kasos aparatu, o kiek neįtraukta. Visus tuos pinigus, kurie būdavo neįtraukti į įmonės apskaitą, perduodavo gydytojams, sau nieko nepasilikdavo. L. J. nedavė nurodymo apskaičiuoti neoficialius atlyginimus gydytojams. Tuos atlyginimus apskaičiuodavo pats, kadangi pats su gydytojais derindavo valandinį jų atlyginimą ir žinodavo kiek konkretus gydytojas dirbo valandų per mėnesį ir uždirbo pajamų. L. J. nurodydavo, kiek papildomai reikia perduoti konkrečiam gydytojui pinigų, neaiškindamas, už ką tie pinigai jiems yra mokami. L. J. savo iniciatyva sudarydavo žiniaraščius, pagal kuriuos ji ar kiti įmonės darbuotojai išmokėdavo tuos atlyginimus gydytojams. Žiniaraščius L. J. sudarydavo tik tam, kad ji galėtų atsiskaityti, kad tikrai tie duoti pinigai yra išmokėti gydytojams. Dėl ko buvo mokamas neoficialus atlyginimas R. R., paaiškinti negali. Kiek pamena, jam buvo sumokėta iš asmeninių pinigų už gerą darbą. 2009 m. liepos 29 d. įtariamojo apklausos metu R. B. pareiškė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad D. U. ir L. J., dirbdamos UAB „Salvijos“ medicinos centre, vykdė jo nurodymus, jos tikrai nežinojo apie tai, kad įmonėje yra apgaulingai tvarkoma apskaita, t. y. kad dalis gautų pinigų iš klientų nėra įtraukta į apskaitą įmonės apskaitoje bei kad tie gauti pinigai yra išmokami gydytojams kaip atlyginimas. D. U. ir L. J., darbiniais santykiais būdamos priklausomos nuo jo sprendimų ir nurodymų, vykdydavo jo paliepimus, o kaip būdavo ir ar apskritai būdavo parodomi apskaitoje iš klientų gauti pinigai ir kokiu pagrindu buvo nurodoma apskaičiuoti ir išmokėti didesnį atlyginimą darbuotojams, jos nežinojo. Joms nieko nėra apie tai sakęs. Apie gautas ir neįtrauktas į apskaitą pajamas bei neoficialius išmokėtus atlyginimus įmonės buhalterės taip pat nieko nežinojo. Tikrieji duomenys buvo žinomi tik jam vienam ir pagal juos buvo pildomos deklaracijos ir ataskaitos. Asmenys, kurie pildė deklaracijas ir ataskaitas, tarp jų ir L. J., į jas duomenis įrašydavo tik tokius, kokius žinodavo, o tikruosius duomenis žinodavo tik jis vienas.
Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu davė gan prieštaringus parodymus, kuriais siekė sušvelninti ne tik savo kaltę, bet ir padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės nusikalstamos veikos bendrininkėms – L. J. bei D. U.. Kaltinamasis R. B. savo parodymais niekaip neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Nusikalstamų veikų aplinkybės buvo išaiškintos ikiteisminio tyrimo metu suriktais duomenimis. O R. B. atsisakydamas duoti parodymus bei vėlesnėje ikiteisminio tyrimo bylos stadijoje teisminio nagrinėjimo metu duodamas parodymus ir pripažindamas savo kaltę jau buvo susipažinęs su specialisto išvada dėl UAB ,,Salvijos“ medicinos centro ūkinės finansinės veiklos bei baudžiamosios bylos medžiaga ir aiškiai suprato, kad visiškas kaltės neigimas būtų buvęs beprasmiškas, todėl davė tokius parodymus, kuriais siekė ne tik sušvelninti savo kaltę, bet ir padėti išvengti atsakomybės nusikalstamos veikos bendrininkėms. Taigi jo prisipažinimas yra tik pripažinimas pačių nusikalstamų veikų fakto, o ne nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Toks jo prisipažinimas visiškai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, todėl negali būti laikomas visišku prisipažinimu ir tuo labiau nuoširdžiu gailėjimusi. Klaipėdos miesto apylinkės teismas neįvertinęs visų byloje esančių duomenų pasirėmė vien tik kaltinamojo R. B. teisminiame nagrinėjime duotais parodymais, todėl padarė klaidingą išvadą, kad: ,,R. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas“.
Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-04 nuosprendyje nurodė, kad: ,,R. B. veikiamas vieningos tyčios, siekiant sumažinti mokesčių dydį, padarė du glaudžiai tarpusavyje susijusius nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus“. Kadangi BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas atleisdamas R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį dėl dviejų nusikalstamų veikų (nesunkaus ir apysunkio tyčinių nusikaltimų) netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Netinkamai taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nepagrįstą nuosprendį – kaltinamąjį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukė.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – R. B., ir išteisintosios D. U. bei J. J. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl kaltės
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl R. B. kaltės bei L. J. ir D. U. nekaltumo. R. B. įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o R. B. veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje, bei L. J. ir D. U. nekaltumą dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, o L. J. – ir dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo. Vyriausiojo prokuroro teiginiai, kad teismo išvados neparemtos įrodymais, nepagrįsti.
Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. B., būdamas UAB „Salvijos“ medicinos centro direktoriumi, atsakingu už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, vienasmeniškai sugalvojo nuslėpti dalį UAB „Salvijos“ medicinos centre gaunamų pajamų, nefiksuoti jų buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu vėliau sumokant mažesnius mokesčius į valstybės ir „Sodros“ biudžetą, ir sąmoningai medicinos centro vyr. finansininkėms, nesuvokusioms jo nusikalstamų ketinimų, pateikdavo neteisingus duomenis apie bendrovės gautas pajamas, o iš neįtrauktų į apskaitą pinigų mokėjo priedus medicinos centro darbuotojams. Dėl šių R. B. tyčinių veiksmų sudarant sąlygas, dėl kurių jo įkurtame ir vadovaujamame medicinos centre buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada, nebuvo galimybės iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši R. B. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas UAB „Salvijos“ medicinos centro generaliniu direktoriumi, atsakingu už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas per jo nusikalstamų ketinimų nesuvokusias vyr. finansininkes, nefiksuodamas visų gaunamų pajamų, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, byloje nustatyta, kad R. B., siekdamas tų pačių tikslų – išvengti mokesčių, šiuos žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas bei išmokėtus atlyginimus įrašė į deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms.
Vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde R. B. kaltės klausimas neginčijamas, tačiau tvirtinama, kad jis šias nusikalstamas veikas įvykdė padedant UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojoms D. U. ir L. J.. Kolegija atmeta šiuos prokuroro apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. B. parodė, kad visus medicinos centro finansinius reikalus, iš jų ir kiek medicinos centre dirbusiems gydytojams reikalinga išmokėti atlyginimų, sprendė jis vienas. Kadangi buvo labai sunki medicinos centro finansinė padėtis, jis vienasmeniškai nusprendė nefiksuoti buhalterinėje apskaitoje visų gaunamų pajamų, o dalį atlyginimų gydytojams išmokėti būtent iš šitų į buhalterinę apskaitą neįtrauktų pinigų. Apie tokį jo sumanymą nežinojo nei asmenys, tiesiogiai tvarkę medicinos centro buhalterinę apskaitą` ir būdami už tai atsakingi, tai yra vyr. finansininkės, nei medicinos centre dirbančios slaugytojos ir apskaitininkė. D. U. ir L. J. bei kitos UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojos vykdė jo, kaip centro vadovo, nurodymus, nežinodamos apie tai, kad įmonėje yra apgaulingai tvarkoma apskaita. D. U. ir L. J., būdamos priklausomos nuo medicinos centro vadovo sprendimų ir nurodymų, vykdydavo jo paliepimus, o ar būdavo ir kaip būdavo parodomi apskaitoje iš klientų gauti pinigai ir kokiu pagrindu buvo nurodoma apskaičiuoti ir išmokėti didesnį atlyginimą darbuotojams, jos nežinojo. Tai nebuvo žinoma ir bendrovės vyr. finansininkėms. Tikrieji duomenys buvo žinomi tik vienam R. B., ir pagal juos buvo pildomos deklaracijos ir ataskaitos. Asmenys, kurie pildė deklaracijas ir ataskaitas, iš jų ir vyr. buhalterės bei L. J., į jas duomenis įrašydavo tik tokius, kokius nurodydavo R. B..
Išteisintoji L. J. apklausiama teisme parodė, kad jos darbas UAB „Salvijos“ medicinos centre buvo skaičiuoti atlyginimus darbuotojams, buhalterinės apskaitos ji nevedė. Po to, kai ji apskaičiuodavo atlyginimus, direktorius R. B., kaip ji suprato, duodavo dalį ir savo asmeninių pinigų, liepdamas juos papildomai išmokėti nurodytiems gydytojams. Apskaičiuodama papildomai išmokėtinus pinigus ji pildydavo žiniaraštį, kurio forma yra tokia pati kaip ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių. Gydytojai, gaudami atlyginimą ir papildomus pinigus, pasirašydavo abiejuose žiniaraščiuose, viename iš jų už išmokėtą atlyginimą, kitame – už bendrą išmokėtą sumą. Žiniaraščius atiduodavo R. B. kaip patvirtinimą, kad jo duoti pinigai tikrai išmokėti, ir tikrai nežinojo, kad dalis pinigų yra ne jo asmeniniai, o į medicinos centro buhalterinę apskaitą neįtraukti pinigai, nes ji buhalterinės apskaitos nevedė, be to, manė, kad direktorius duodavo tuos pinigus, kuriuos gaudavo iš kasos pagal kasos išlaidų orderius, nes R. B. UAB „Salvijos“ medicinos centrui buvo suteikęs paskolą, ir jam buvo išmokami pinigai kaip paskolos grąžinimas pagal orderius. Pinigus išmokėdavo ne tik ji, bet ir kiti darbuotojai. Ketvirtines deklaracijas „Sodrai“ pildydavo ji pagal direktoriaus R. B. pateiktus duomenis nežinodama, kad šie duomenys neteisingi.
Išteisintoji D. U. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad UAB „Salvijos“ medicinos centre dirbo slaugytoja, į jos pareigas įėjo darbas su pacientais, pagalba gydantiems gydytojams, taip pat darbas su kasa. Darbas medicinos centre buvo pamaininis, todėl su kasa dirbo visos slaugytojos. Būdavo dienų, kai pacientų ateidavo labai daug. Vieni iš jų palikdavo pinigus, nelaukdami kvitų. Direktorius R. B. jai ir kitoms slaugytojoms buvo užsiminęs, kad dėl didelio pacientų kiekio nespėjus įtraukti visų pinigų į kasą, jie būtų surašomi sąsiuvinyje, o vėliau perduodami jam, kad jis šiuos pinigus įtrauktų į apskaitą. Tai, kad šie pinigai nebūdavo fiksuojami buhalterinėje apskaitoje, nežinojo, nes ji buhalterinės apskaitos nevedė.
Apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu D. U. ir L. J. nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes, kaip ir duodamos paaiškinimus teisme.
Nors prokuroro apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas be pagrindo nevertino kai kurių liudytojų bei pačios L. J. parodymų, kas ir kokiu būdu išmokėdavo atlyginimus UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojams, tačiau šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad bendruomenės slaugytoja D. U. ir apskaitininkė L. J., būdamos atsakingos už kasos operacijų taisyklių laikymąsi bei UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą kaltinime nurodytu laikotarpiu, nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...< > Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto nuostatos, kad ,,Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 16 punkto nuostatos, kad ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ ir padarė minėtus pažeidimus.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB „Salvijos“ medicinos centro vadovu buvo R. B., jis kaip bendrovės vadovas buvo atsakingas ir už apdraustų asmenų socialinio draudimo įmokų teisingą apskaičiavimą ir sumokėjimą bei teisingų duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikimą Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV–2008 metų I ketvirčius. Kaltinime nurodytais laikotarpiais bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2006-01-01 iki 2006-05-04 tvarkė vyr. finansininkė D. J., laikotarpiu nuo 2006-05-05 iki 2008-03-31 – N. S.. Tuo tarpu nei D. U., nei L. J. nebuvo atsakingos už UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinę apskaitą, šios apskaitos netvarkė, todėl jos negali būti BK 222 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos subjektais.
Šioje baudžiamojoje byloje D. U. ir L. J. buvo kaltinamos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo, kad jos savo veiksmais padėjo UAB „Salvijos“ medicinos centro direktoriui R. B. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą.
Šioje byloje R. B. pripažintas kaltu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Iš D. U. ir L. J. pareikšto kaltinimo reikia suprasti, kad D. U. ir L. J. yra asmens, kuris pats tiesiogiai nevedė buhalterinės apskaitos, bendrininkės – padėjėjos.
Kaip minėta, „Salvijos“ medicinos centre buhalterinę apskaitą vedė ne bendrovės vadovas R. B., o vyr. finansininkės. D. U. ir L. J. nebuvo atsakingos už UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinę apskaitą, šios apskaitos netvarkė. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad medicinos centro direktorius R. B. sąmoningai pateikdavo vyr. finansininkėms, kurios nesuprato pastarojo nusikalstamų ketinimų, tikrovės neatitinkančius duomenis apie medicinos centro gautas pajamas ir išlaidas. Todėl akivaizdu, tai pagrįstai nustatyta ir skundžiamame nuosprendyje, kad jeigu šių nusikalstamų R. B. ketinimų nesuprato bendrovės vyr. finansininkės, kurios tvarkė UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinę apskaitą ir buvo už tai atsakingos, kyla klausimas, kaip D. U. bei L. J., darydamos anksčiau paminėtus pažeidimus, galėjo suvokti tikrus direktoriaus R. B. ketinimus dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, siekiant išvengti mokesčių, jei to nesuprato asmenys, tiesiogiai tvarkę bendrovės buhalterinę apskaitą – vyr. finansininkės, ir sąmoningai padėjo jam siekti šių nusikalstamų tikslų. Tokių objektyvių įrodymų byloje nenustatyta.
Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų, kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir padarė neteisingas išvadas, tačiau nuosprendyje išdėstyti liudytojų parodymai parodo, jog iš esmės liudytojai patvirtino aplinkybę, jog nei L. J., nei D. U. nepriėmė jokių sprendimų dėl susitarimo mokėti atlyginimus. Kaip liudytojai apklausti UAB „Salvijos“ medicinos centro gydytojai patvirtino, kad jiems atlyginimai būdavo išmokami „Salvijos“ centre pas L. J. pasirašant žiniaraščiuose, o kartais kitoje vietoje, kur atlikdavo darbines pareigas, paliekant pas D. J. vokus su pinigais. Vokus perduodavo D. U. arba kitos slaugytojos, o gydytojai pinigines sumas pasitikrindavo žiniaraščiuose. Kaip minėta, L. J. nurodė, jog ji pildydavo ir žiniaraštį, kurio forma yra tokia pati, kaip ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių. Gydytojai, gaudami atlyginimą ir papildomus pinigus, pasirašydavo abiejuose žiniaraščiuose, viename iš jų – už išmokėtą atlyginimą, kitame – už bendrą išmokėtą sumą. Žiniaraščius ji atiduodavo direktoriui R. B. kaip patvirtinimą, kad jo duoti pinigai yra išmokėti. Tačiau ji nežinojo, kad dalis pinigų neįtraukti į medicinos centro buhalterinę apskaitą, nes buhalterinės apskaitos ji nevedė. Jau minėta, kad jei medicinos centro vyr. finansininkės nesuvokė ir nesuprato, kad R. B. atlieka tam tikrus neteisėtus veiksmus su grynaisiais pinigais, lieka neaišku, kaip eilinės darbuotojos galėjo būti padėjėjos vykdant nusikalstamą veiką. Susitarimo tarp R. B. ir D. U. bei L. J. dėl nusikalstamų veikų nebuvo.
Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas padaryti nusikaltimą yra galimas tik esant tyčinei kaltės formai. Padėjėjas turi aiškiai suvokti, kokių tikslų siekia asmuo, kuriam jis padeda. Tačiau, kaip minėta, kad nors D. U. bei L. J. ir padarė anksčiau minėtus specialisto išvadoje nurodytus pažeidimus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jos žinojo apie R. B. vykdomą nusikalstamą veiką apgaulingai tvarkant UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinę apskaitą, o L. J. žinojo ir apie R. B. nusikalstamus ketinimus, jo nurodymu pateikiant valstybės įgaliotoms institucijoms duomenis, žinodama, kad jie neteisingi, apie bendrovės pajamas, pelną ar turtą, siekiant išvengti mokesčių, ir kad D. U. bei L. J. savo veiksmais aktyviai siekė padėti R. B. padaryti šiuos nusikaltimus. Tai nepatvirtina jokie bylos duomenys. Tiek liudytojų, tiek atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. B., tiek pačių D. U. ir L. J. parodymai patvirtina, kad pastarosios padarė atitinkamus anksčiau paminėtus pažeidimus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl pastarųjų kaltės padarius joms inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Esant išdėstytų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog D. U. ir L. J. veikoje nėra visų būtinų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, o L. J. veikoje – ir BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl D. U. ir L. J. dėl šių nusikaltimų pagrįstai išteisintinos. Nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Byloje apklausti liudytojai parodė, kad analogiško pobūdžio pažeidimus, kuriuos padarė D. U. ir J. U., dirbdamos su kasos aparatu bei perduodamos neoficialius pinigus gydytojams, darė ir kiti baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojai, ir šios aplinkybės nurodymas skundžiamame nuosprendyje nėra įstatymo pažeidimas ir, priešingai nei nurodyta apelianto skunde, neturėjo įtakos sprendžiant L. U. ir D. U. atsakomybės klausimą, dėl to nebuvo išplėstos kaltinimo ribos.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų R. B. taikymo
Priešingai nei tvirtinama vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai atleido R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį J. P. pagal laidavimą be užstato.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, tai yra asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės, nes jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Apeliaciniame skunde vyriausiasis prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Mano, jog aplinkybė, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, davė gan prieštaringus parodymus, kuriais siekė sušvelninti ne tik savo kaltę, bet ir padėti išvengti atsakomybės nusikalstamos veikos bendrininkėms – L. J. bei D. U., o vėlesnėje ikiteisminio tyrimo bylos stadijoje bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duodamas parodymus ir pripažindamas savo kaltę jau buvo susipažinęs su specialisto išvada dėl UAB ,,Salvijos“ medicinos centro ūkinės finansinės veiklos bei su baudžiamosios bylos medžiaga, rodo, jog R. B. visiškai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, jo prisipažinimas yra tik pripažinimas pačių nusikalstamų veikų fakto, o ne nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Todėl tokie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai negali būti laikomi jo visišku prisipažinimu dėl pareikšto kaltinimo ir tuo labiau laikomi nuoširdžiu gailėjimusi. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino ikiteisminio tyrimo metu duotus R. B. parodymus, parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kitus byloje esančius duomenis ir pagrįstai pripažino prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi lengvinančia atsakomybę aplinkybe. Nors prokuroro skunde teigiama, kad tik vėlesnių ikiteisminio tyrimo apklausų metu R. B. pripažino savo kaltę, tai yra 2008-03-27 ir 2009-03-27 apklausiamas kaip įtariamasis R. B. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau pažymėtina, jog 2008-03-27 įtariamojo apklausos metu jis konkrečių aplinkybių dėl dalinio savo kaltės pripažinimo dėl jam 2008-03-17 pareikšto įtarimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nenurodė, o 2009-03-27 įtariamojo apklausos metu nors ir teigė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau iš šio R. B. apklausos protokolo matyti, kad jis tik papildė ankstesnius savo parodymus, tai yra 2008-11-24 ir 2009-11-29 įtariamojo apklausų metu R. B. savo kaltę dėl atitinkamai 2009-11-20 ir 2009-11-29 jam pareikštų įtarimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį pripažino visiškai bei nurodė, kad gailisi nusikaltęs bei atlygino visą padarytą žalą valstybei, taigi dėl jam inkriminuotų nusikaltimų ta apimtimi, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas, kaltu prisipažino ne tik apylinkės teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, tai neabejotinai padėjo nustatyti nusikalstamų veikų aplinkybes.
Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau, kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010-03-18 nutartyje, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. Todėl, kolegijos manymu, paminėti R. B. pirminių ikiteisminio tyrimo apklausų metu duoti parodymai, kuriais jis iš dalies pripažino savo kaltę, negali būti vertinami kaip savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažinimas. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Toks visiškas kaltės pripažinimas reiškia, jog kaltininkas privalo besąlygiškai pripažinti ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro, o tik teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoti teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad R. B. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, be ginčo sumokėdamas ir priskaičiuotus delspinigius, tai rodo jo nuoširdų gailėjimąsi. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atleisdamas R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, dėl dviejų nusikalstamų veikų (nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes pagal jį asmuo nusikaltimą turi būti padaręs pirmą kartą.
BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.
Remiantis teismų praktiką, jeigu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos, visos jos kvalifikuojamos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas bei išmokėtus atlyginimus valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio 1 dalis). Būtent apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, tuo pačiu metu R. B. padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką – pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei išmokėtus atlyginimus. Taigi jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė byla Nr. 2K-430/2009).
BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta viena iš būtinųjų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmenų nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, kad Baudžiamajame kodekse esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (nutartys 2K-P-85/2008, 2K-632/2005, 2K-P-82/2010), tai nustatyta nagrinėjamoje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę taikyti R. B. BK 40 straipsnį, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo imperatyvų.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, esant byloje visoms BK 40 straipsnyje nustatytoms būtinoms sąlygoms, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir R. B. pagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Esant aptartoms aplinkybėms atmestini kaip nepagrįsti vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo R. B. taikė BK 40 straipsnio normas, nesant visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui būtinų sąlygų bei nesivadovavo teismų praktika.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danieliaus apeliacinį skundą atmesti.