- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-18-334/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03514-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Švitinienė (pirm.), Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės S. P. (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 180 straipsnio 2 dalis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktas galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. sausio 20 d. apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini) antro aukšto koridoriuje, nukentėjusiajam A. J. nurodžius, jog šiuo metu neturi 10 eurų skolos grąžinimui, jis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą - rankoje demonstratyviai laikydamas peilį ir grasindamas juo durti į koją, pareikalavo A. J. perduoti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, dėl ko šis, išsigandęs, kad nebūtų sunkiai sužalotas, perdavė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, tuomet, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sukurta bauginančia situacija, liepė A. J. atnešti pinigus, šiam atnešus ir padavus 50 eurų, 30 eurų grąžino, tokiu būdu pagrobė svetimą, A. J. priklausantį turtą bendros 379 eurų vertės - mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, bendros 369 eurų vertės, ir pinigus – 10 eurų.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti A. J. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką taip pat įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme – nuo 2018-01-20 iki 2018-01-21.
3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. J.išteisinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsta ir neteisinga, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių, t.y. teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuosprendį grindė vien subjektyviu bylos duomenų vertinimu, kadangi buvo vadovaujamasi tik A. J. teisinančiais bei atmetant ir nepripažįstant įrodymais A. J. kaltę pagrindžiančių duomenų. Teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas akcentavo tik abejones dėl atskirų aplinkybių, bylos duomenis analizavo bei vertino atskirai vieną nuo kito ir neatliko visų įrodymų analizės jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu.
4. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme A. J. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir nors neneigė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje bendravęs su nukentėjusiuoju A. J. bei paėmęs šiam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, tačiau tvirtino, jog jokio peilio nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, pastarajam peiliu negrasino, pinigų iš A. J. negrobė ir telefono prievarta neėmė. Prokurorė teigia, kad šie A. J. parodymai, jog nukentėjusysis geranoriškai jam perdavė savo mobiliojo ryšio telefoną, kaip garantą, kol grąžins skolą, iš esmės nepagrįsti jokiais kitais duomenimis, tačiau teismas besąlygiškai patikėjo ir konstatavo, kad kaltinamasis nepadarė inkriminuoto nusikaltimo, t.y. paėmė iš nukentėjusiojo A. J. mobiliojo ryšio telefoną siekdamas susigrąžinti skolą, o ne apiplėšti nukentėjusįjį.
5. Nurodo, kad teismas kritiškai įvertino nukentėjusiojo A. J. parodymus motyvuojant tuo, jog jo parodymai dėl įvykio aplinkybių proceso metu buvo nenuoseklūs ir kito tiek dėl apiplėšusio asmens, tiek dėl pagrobtos pinigų sumos, tiek dėl apiplėšusio asmens reikalavimų, tiek dėl grasinimo peiliu. Prokurorė teigia, kad nei 2018-01-20 pareiškime nei 2018-01-20, 2018-02-06, 2018-04-06 apklausose nenurodė, jog telefoną savo valia perdavė kaltinamajam kaip garantą už aukščiau nurodytą skolą. A. J. pripažino, jog buvo skolingas A. J. 10 eurų, tačiau nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, jog savo mobiliojo ryšio telefoną A. J. perdavė išsigandęs po to, kai šis jam pagrasino peiliu. 2018-01-20, 2018-02-06 ir 2018-04-06 apklausose nukentėjusysis taip pat nurodė, kad norėdamas atgauti mobiliojo ryšio telefoną, kaltinamajam davė 50 eurų kupiūrą, kurią prieš tai gavo iš brolio N. J., kad A. J. pinigus paėmė, tačiau telefono atgal negrąžino. Byloje nėra paneigti nukentėjusiojo A. J. parodymai, kad norėdamas atgauti mobiliojo ryšio telefoną kaltinamajam padavė 50 eurų kupiūrą, tačiau pastarasis telefono atgal negrąžino, t.y. jį užvaldė. Minėtos aplinkybės paneigia A. J. parodymus, kad jo tyčia buvo nukreipta ne į A. J. priklausančio mobiliojo ryšio telefono užvaldymą, o į skolos atgavimą. Nepaisant to, jog dėl tam tikrų aplinkybių nukentėjusiojo A. J. parodymai ir nebuvo nuoseklūs, tačiau A. J. viso tyrimo metu buvo nuoseklus nurodydamas, kad A. J. rankose turėjo peilį, juo jam grasino ir to pasėkoje, išgąsdintas, jog gali būti sužalotas, kaltinamajam atidavė pinigus bei mobiliojo ryšio telefoną. Be to, policijos pareigūno M. R. parodymai visiškai paneigia teismo argumentą, kad A. J. buvo nenuoseklus duodamas parodymus apie jį apiplėšusį asmenį.
6. Nurodo, kad teismas darydamas išvadą, jog A. J. nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jam inkriminuotų veiksmų, rėmėsi liudytojo A. R. parodymais, kad šis praeidamas pro įvykio vietą ir ten matydamas nukentėjusįjį su kaltinamuoju, matė juos besikalbančius, nepastebėjo, kad šie konfliktuotų, nematė, kad A. J. A. J. būtų grasinęs peiliu, negirdėjo, kad šis būtų reikalavęs iš A. J. pinigų ir telefono. Prokurorė teigia, kad tokia išvada nėra pagrįsta, kadangi liudytojas įvykio vietoje nebuvo viso įvykio metu, be to ji prieštarauja po įvykio nukentėjusįjį mačiusių liudytojų O. V., N. J. ir M. R. parodymams, kad iš bendrabučio išėjęs A. J. buvo labai susinervinęs, išsigandęs. Prokurorė mano, kad teismas vertindamas nukentėjusiojo emocinę būklę po įvykio, padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad esą ją galėjo sąlygoti įvairūs veiksniai - tiek A. J. buvęs girtumas įvykio metu, tiek nuovargis nemiegojus naktį, tiek paties telefono laikinas netekimas net neprievartiniu būdu. Tokia išvada prieštarauja liudytojo A. R. parodymams, kuriais teismas besąlygiškai vadovavosi darydamas išvadą, kad nebuvo padaryta kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika.
7. Prokurorė teigia, kad nors nei įvykio vietoje, nei prie įtariamojo nebuvo surastas nusikalstamos veikos padarymo įrankis - peilis, kuriuo, A. J. parodymais, jam grasino A. J., tačiau teismas nevertino aplinkybės, kad po įvykio A. J. nepasiliko įvykio vietoje, vaikščiojo po (duomenys neskelbtini), o ir buvo sulaikytas praėjus maždaug valandai nuo nusikaltimo, kuriuo įtariamas, padarymo, todėl kaltinamasis turėjo pakankamai laiko ir galimybių atsikratyti nusikaltimo įrankiu.
8. Skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė in dubio pro reo principą, kadangi nagrinėjamu atveju neaiškumus dėl reikšmingų bylai aplinkybių buvo galima pašalinti betarpiškai apklausiant nukentėjusįjį, kuris preliminariai iš užsienio turėjo grįžti 2018 m. lapkričio mėn., tačiau teismas tokį prokuroro prašymą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
10. Apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
12. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
13. Prokurorės apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. J. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jį nubausti. Iš esmės apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, dėl ko buvo padarytos faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančios išvados.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendimą išteisinti A. J. motyvavo tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad A. J. atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio turto pagrobimo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymų nepatikimumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio paskolinius santykius, jų elgesį prieš inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus, taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize, yra pagrindas manyti, kad A. J. veikė ne vedinas tyčios įvykdyti plėšimą, o kitu tikslu, t. y. A. J. paėmęs iš nukentėjusiojo A. J. mobiliojo ryšio telefoną siekė susigrąžinti skolą, o ne apiplėšti nukentėjusįjį. Vien tai, kad pas kaltinamąjį rastas nukentėjusiajam A. J. priklausantis mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele bei dėklu, neleidžia konstatuoti neteisėto turto užvaldymo fakto. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. J. pirmosios instancijos teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Vertindamas įrodymus teismas, be kita ko, turi įsitikinti dėl jų pakankamumo asmens (ne) kaltumui nustatyti, o atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes gali būti pripažįstami esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015 ir kt.).
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje iš esmės buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nulėmusios išvadų, neatitinkančių faktinių bylos aplinkybių, konstatavimą ir neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. J. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas). Įrodymų nepakankamumo klausimas, priimant išteisinamąjį nuosprendį, gali būti konstatuotas tik tais atvejais, kai tokių įrodymų negalima gauti dėl objektyviai susiklosčiusių tokių aplinkybių, kurias pašalinti nėra jokios galimybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kurio vaidmuo yra aktyvus, privalo atlikti visus būtinus veiksmus įrodymams gauti. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo išvados padarytos neištyrus ir tinkamai neįvertinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, byloje surinktus įrodymus vertino neatsižvelgdamas į jų visumą - neapklausė nukentėjusiojo A. J., rėmėsi A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, nepagrįstai rėmėsi A. J. parodymais ir nesugretino, nesulygino jų su nuosekliais nukentėjusiojo parodymais bei kitais bylos duomenimis.
18. Iš bylos medžiagos matyti, kad viso baudžiamojo proceso metu A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 metų vasarą A. J. pasiskolino iš jo 50 Eur, tačiau dėl susigrąžinimo sąlygų nesitarė, A. J. sakė, kai turės – atiduos. Po to A. J. ilgai nesirodė. Kai pasirodė, pasiskolino dar 20 Eur, bet tuos 20 Eur atidavė kažkur per savaitę. Dėl skolos jis jokių veiksmų nesiėmė, A. neieškojo. 2018 m. sausio 19 d. vakare jis išgėrinėjo bute pas M. G.. Įvykio dieną, ryte jis išėjo parūkyti į koridorių ir pamatė sėdint A. J. ant fotelio. Pamatęs A. jis paklausė šio, kur jo skola. A. J. sakė dabar neturintis. Tada jis jam pasakė, kad šis už skolą duotų telefoną, o atnešus pinigus – telefoną pasiims. Tuo metu nebuvo jokio pykčio ir jis A. J. negrasino. A. J. sutiko, padavė telefoną ir kažkaip kalba baigėsi. Pradžioje jie buvo dviese, jis ir A. J., paskui buvo išėjęs iš savo draugės buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, A. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini). A. R. išėjo parūkyti, pasisveikino su juo ir A. J., parūkė, ir sugrįžo į savo draugės butą. Tuo metu A. J. jau buvo padavęs jam savo mobilųjį telefoną, ir toliau sau sėdėjo fotelyje. A. J. visą laiką sėdėjo ant fotelio. Jokių pinigų A. J. jam neatnešė ir niekur nebuvo išėjęs ar parėjęs, tiesiog jis A. J. ir paliko sėdintį, o pats išėjo iš bendrabučio ir nuėjo į parduotuvę. Iš parduotuvės išėjęs jis ėjo takeliu ir pamatė policiją bei A. J., rodantį į jį pirštu. Iš karto suprato, kad A. J. bus išsikvietęs policiją dėl to telefono ir, nors A. J. ir pats padavė jam tą savo telefoną už skolą, jis išsigando ir pradėjo bėgti. Telefonas buvo pas jį kišenėje. Nieko neplanavo daryti su telefonu, neturėjo ketinimo sau pasilikti, jis nebuvo net kortelės išėmęs. Tiesiog norėjo atgauti skolą. Supranta, kad gal ir netinkamai pasielgė paimdamas iš A. J. už skolą tą telefoną, bet jokio plėšimo jis neįvykdė, neturėjo jokio peilio ir A. J. negrasino.
19. Iš išteisintojo A. J. parodymų matyti, kad jis neneigia buvęs įvykio vietoje, tačiau neigia plėšimo būdu užvaldęs svetimą turtą. Išteisintojo teigimu, jis tik tenorėjo susigrąžinti skolą iš nukentėjusiojo A. J.. Tačiau išteisintojo A. J. parodymų, kad A. J. geranoriškai perdavė mobiliojo ryšio telefoną, kaip garantą už skolą, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, o išteisintojo A. J. iškeltą versiją, kad jis jam inkriminuojamus veiksmus atliko ne turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, o tik todėl, kad norėjo atgauti skolą iš nukentėjusiojo A. J., paneigia kiti byloje surinkti duomenys.
20. Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. sausio 20 d. apie 07.30 jam paskambino bendradarbis M. G., gyv. (duomenys neskelbtini) ir pakvietė jį pas save į svečius išgerti. Nuėjo pas jį apie 08.00 val., tačiau M. G. bei kartu su juo buvusį draugą, kurio nepažįsta, sutiko (duomenys neskelbtini) namo, antro aukšto laiptinėje. Pas M. G. jis ėjo su broliu N. J. ir draugu O. V., tačiau jie pasiliko laukti kieme. M. G. paklausus ar jis vienas, ar su juo kartu kažkas atėjo, jis atsakė, kad kieme lauke brolis ir draugas. M. G. jam pasakė pabūt, o jis tuoj ateis ir M. G. nulipo žemyn į kiemą, o su juo buvęs M. G. pažįstamas pasiliko. Tai buvo vyriškis apie 28-29 metus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 173 cm ūgio, juodų plaukų, veido bruožų apibūdinti negali, bet jį įsidėmėjo ir atpažintų. Vilkėjo juodą striukę, mūvėjo pilkas sportines kelnes bei avėjo juodos spalvos batus. Nepažįstamas vyriškis jam yra kartą matytas. Kartu su juo važiavo viename automobilyje, kai draugas M., pavardės nežino, pavežė jį iš (duomenys neskelbtini). Tai buvo maždaug prieš tris mėnesius. Bendravo tik su savo draugu M., su nepažįstamuoju beveik nebendravo, jis tik paklausė vienos panelės A. G. telefono numerio. Žino, kad šis nepažįstamas vyriškis gyvena (duomenys neskelbtini)., tačiau nei jo vardo nei pavardės nežino. Kai M. G. nulipo žemyn, jis nuėjo į antro aukšto koridoriuje įrengtą tokį rūkomąjį ir atsisėdo. Jam iš dešinės pusės priėjo tas nepažįstamas vyriškis, iš kelnių išsitraukė peilį ir laikydamas peilį jam prie kaklo pasakė „duok telefoną“. Jis atsakė, kad neturi. Tuomet tas vyriškis dar tris kartus įsakmiai jam pakartojo sakydamas: „duok telefoną“ laikydamas peilį prie kaklo. Nepažįstamas vyriškis užsimojo peiliu iš viršaus į apačią ir grasino jam durti į koją, sakydamas "į kurią", tačiau sustojo kai pasakė, kad duos jam savo mobilaus ryšio telefoną. Jis padavė savo mobilaus ryšio telefoną „HUAWEI Mate 10 lite“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) aukso spalvos, 369 eurų vertės. Jį įsigijo 2018 m. sausio 11 d.. Tuomet jam nepažįstamas vyriškis pasakė, kad jeigu nori atgauti telefoną, turi jam duoti 50 eurų. Jis nulipo žemyn ir nieko nepaaiškinęs paprašė brolio 50 eurų. Brolis jam padavė 50 eurų banknotą. Jis užlipo atgal (duomenys neskelbtini) antro aukšto laiptinę ir nepažįstamam vyriškiui, kuris prieš tai grasindamas peiliu pagrobė jo mobilaus ryšio telefoną, padavė 50 eurų. Jis pasakė: „atiduok telefoną, o vyriškis jam atsakė; dink iš čia, nes smeigsiu“, bet rankoje peilio jis jau neturėjo. Peilis buvo su juoda rankena ir geležte apie 15 cm. ilgio, smailėjančia į viršų. Kadangi žinojo, kad vaikinas prie savęs turi peilį jis išsigando ir pabėgo. Prie laiptinės stovėjusiems broliui, draugui ir bendradarbiui M. nieko nepaaiškinęs bėgo į savo namus, o M. rėkė: “kas atsitiko“. Grįžęs į namus išsikvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams viską paaiškino kas atsitiko. Policijos pareigūnai paprašė jo parodyti kur viskas atsitiko. Jam kartu su policijos pareigūnais vykstant automobiliu, pamatė stovintį vyriškį, tą patį, kuris grasindamas peiliu pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną bei pinigus. Policijos pareigūnai jį sulaikė (t . 1, b. l. 19-20).
21. Nukentėjusysis A. J. apklaustas papildomai, tvirtino savo ankstesnius parodymus ir parodė, kad antrame aukšte įrengtoje savotiškoje rūkymo vietoje, prie jo priėjo vaikinas, kurį jis žino iš matymo, nes vieną kartą teko kartu su juo važiuoti automobilyje. Kiek žino, jo pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. Tas „(duomenys neskelbtini)“ išsitraukė peilį (jis nematė, iš kurios vietos išsitraukė) ir pridėjęs tą peilį jam prie kaklo, pasakė, duok telefoną. Jis atsakė, kad neturi. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo šalia jo, o jis sėdėjo. Tada „(duomenys neskelbtini)“ laikydamas rankoje peilį, jį nuleido žemyn ir paklausė, į kurią koją durti. Atsakė, kad nereikia niekur durti, duos telefoną, ir padavė vaikinui savo mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI. Be jo ir „(duomenys neskelbtini)“ jokių žmonių rūkymo vietoje ir laiptinėje nebuvo, niekas to įvykio nematė. Tada, kai padavė telefoną, „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad jei duosiu 50 Eur, grąžins jam telefoną. Jis buvo padavęs savo broliui palaikyti 50 eurų, todėl greitai išbėgo iš namo į kiemą ir paprašė savo brolio duoti jam 50 eurų. Brolis padavė. Šalia brolio stovėjo O. V. ir M. G., jie matė, kaip N. jam padavė pinigus. Jis nesakė, kam jam reikia tų pinigų. Kai nunešė vėl į bendrabučio antrą aukštą 50 eurų, vieną kupiūrą, ir juos padavė „(duomenys neskelbtini)“, jis pasakė, kad dingtų iš čia, nes jį papjaus. Nors peilio jis tuomet rankose jau neturėjo, nežino, kur buvo jį padėjęs, tačiau jis labai išsigando ir išbėgo iš bendrabučio. Kai išbėgo iš bendrabučio, kieme prie automobilio vis dar stovėjo jo brolis N., O. V. ir M. G.. Nieko jiems nesakęs greitai ėjo namo. Tikrai buvo labai išsigandęs, tikrai manė, kad tas „(duomenys neskelbtini)“ gali jį sužaloti. Jis turėjo peilį, bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės, o taip pat ir dėl draugų sveikatos, todėl nieko draugams ir broliui nesakė, nenorėjo, kad jie pultų aiškintis su „(duomenys neskelbtini)“, gintų jį. Ir vėliau, kai jau jam būnant namie atėjo (ar atvažiavo automobiliu, jis nematė) N.ir O., jis jiems nieko smulkiai nepasakojo, tik pasakė, kad iš jo atėmė telefoną ir pinigus. Kai paskambino į policiją ir atvyko pareigūnai, važiavo kartu su jais į bendrabutį, kur viskas vyko. (duomenys neskelbtini), pamatė stovintį tą „(duomenys neskelbtini)“, kuris jį apiplėšė. Tada vienas pareigūnas šoko iš mašinos, o „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo bėgti, tačiau nubėgo netoli, jį pareigūnas pavijo ir sulaikė prie (duomenys neskelbtini) namo. Kai policijos pareigūnai apžiūrėjo tą vaikiną, jo striukės kišenėje rado mobiliojo ryšio telefoną, kurį jis tuoj pat atpažino kaip savo, kaip tą, kurį iš jo pagrobė. Dar pas vaikiną rado pinigų, 40 Eur (dvi kupiūros po 20 Eur) ir kažkiek centų. Kiek girdėjo, tas vaikinas policijos pareigūnams pripažino, kad tai jo telefonas, tačiau sakė, kad neva jis vaikinui buvo skoloj. Iš tiesų jis niekada nesiskolino pinigų iš to „(duomenys neskelbtini)“ ir nebuvo jam skolingas (t.1, b. l. 23-25)
22. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis A. J. parodė, kad įtariamąjį pažįsta apie 3-4 mėnesius. Žino kur gyvena. Vardą ir pavardę pamiršo, žino pravardę - „(duomenys neskelbtini)“. Iškviesdamas pareigūnus iš karto nepasakė, kas tas asmuo, pareigūnams pasakė, kad jo nepažįsta. Jis parodė, kad 2018 m. sausio 20 d. apie 06.30 val. su broliu N. nuvažiavo pas M. į (duomenys neskelbtini). M.žinojo, kad jis ateina, tačiau nežinojo, kad jis ateina su broliu. Brolis pasiliko lauke, nes sutiko draugą O. V. ir jie šnekėjosi, o jis užlipo pas M.Jam užlipus, M. paklausė, kas atėjo su juo. Jis atsakė, kad brolis su O.. M.s sakė, kad eina žemyn, nes nori pasikalbėti su N. ir O., o jam liepė sėsti ir laukti. Jis liko laukti, atsisėdo į fotelį ir iš kambario išėjo A.. Pasisveikino, pradėjo kalbėti apie skolas, nes kaip važiavo į (duomenys neskelbtini) jis A. prašė pavežti ir buvo pasiskolinęs iš jo 10 Eur. A. pradėjo klausti kada atiduos 10 Eur, tačiau jis atsakė, kad neturi. A.sakė, duok telefoną, sakė neduos, o A. vis tiek sakė duok, jis sakė neduos, tada sakė jei neduos durs į koją. Jis išsigando ir padavė telefoną. A. sakė jei nori atgauti telefoną, jis turi atnešti pinigus. Pinigus jis buvo pasidėjęs pas brolį, todėl nulipo žemyn, paėmė iš brolio 50 Eur ir vėl užlipo, padavė A. 50 Eur, o A. jam atidavė 30 Eur. grąžos. Telefono negrąžino. Kai paprašė grąžinti telefoną, A. sakė dingti iš čia. Jis patvirtino, kad peilis buvo, tačiau jis nematė kur buvo peilis, atrodo peilį įtariamasis laikė už nugaros. Tai buvo virtuvinis peilis apie 15 cm ilgio. Rankena juodos spalvos. Kodėl nesakė tyrėjai, jog buvo skolingas A. J. 10 Eur, nežino. Ar kalbant koridoriuje, pro šalį laiptinėje praėjo A. R., nežino (t. 1, b. l. 30-32).
23. Nukentėjusysis A. J. apklaustas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, 2019 m. sausio 29 d. teismo posėdyje parodė, kad A. J. truputį pažinojo iki įvykio. Žinojo jį iš matymo, vieną kartą su juo pasisveikino, žinojo jo pravardę „(duomenys neskelbtini)“. Konfliktų su juo jokių nėra buvę, neįtaria, kodėl iš jo reikalavo pinigų. Tą vakarą gėrė su broliu N. J., susirašinėjo su M. G., kuris pasiūlė atvažiuoti atsigerti. Jis su broliu nutarė pasikviesti O. V.. Su broliu nuvažiavo pas O. V., po to jis nuėjo pas M., o brolis ir O. liko kieme. Jis įėjo į laiptinę, M. jam liepė eiti į viršų, o pats M. nuėjo pakalbėti su N. ir O.. Jis nuėjo į viršų, atsisėdo ant kėdės ir išėjo žmogus, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, tai A.. Tiksliai neprisimena, ką jis sakė, jie kalbėjosi, kalbos apie skolą nebuvo. Kol jie kalbėjosi vienas asmuo praėjo, bet jo vardo nežino, jam atrodo, jis nesivedė gyvūno. Jis sėdėjo, o A. stovėjo netoli ir laikė peilį. Įrėmęs peilio nebuvo. Sakė „duok pinigus“. Jis sakė, kad neturi, tada A. liepė duoti telefoną, sakė „rinkis į kurią koją durti“, tai išsigandęs ir atidavė telefoną. Tai buvo virtuvinis peilis, ne atlenkiamas, apie 15-20 cm. Dar sakė, kad jei nori atgauti telefoną, turi atnešti pinigų. Kokią sumą turi atnešti norint atgauti telefoną, A. neįvardijo. Tada jis nulipo žemyn, paėmė iš brolio 50 Eur., nes tiek turėjo ir padavė, o A. atidavė gal 20, ar 30 Eur grąžos. Telefono A. negrąžino, liepė dingti. Kadangi liepė dingti, nes padurs, jis išsigando ir pabėgo. O. su N.i liko kieme prie bendrabučio. Buvo išsigandęs, pasimetęs, todėl ėjo namo, nieko nesakė broliui. Nubėgo į sesės namus ir iškvietė policiją. Jis parodė, kad turėjo 10 Eur skolą M. G., bet M. G. ir būtų pasiėmęs. Jis nebuvo skolingas A., jokios skolos nebuvo. O. V. rašinėjo žinutes, kad jis pasakytų, jog buvo pasiskolinęs 10 Eur, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjui sakė, kad yra skola, kaip jo prašė O. V.. Dėl skolos teisme sakė netiesą (t.2, b. l. 79-81).
24. Išteisintojo A. J. parodymus, kad jokio apiplėšimo jis neįvykdė, paneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Štai liudytojas N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 20 dieną, šeštadienį, anksti ryte, gal apie 7 val., jis su savo broliu A. J. autobusu atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kai jie išlipo, juos pasitiko jo draugas O. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) jo brolio A. kaimynystėje. Jis su A. ir O. V. nuėjo į A. namus. Matė, kad A. susirašinėja su kažkuo SMS žinutėmis, A. sakė, kad rašinėjasi su M. G.. M. G. jis žino iš matymo, jis yra A. bendradarbis. Gal apie kokias 07.30 val. brolis jam pasakė einam iki M. ir jie – jis, jo brolis A. J. ir O. V. nuėjo iki M. namų, t .y. bendrabučio. Brolis A. pasakė jam ir O. pabūti lauke prie namo, o A. nuėjo į namo vidų. Jis ir O. liko laukti kieme. Po kurio laiko iš bendrabučio į kiemą išėjo M. G. ir jie visi kalbėjosi. Jiems visiems pastovėjus kelias minutes, iš bendrabučio išėjo jo brolis A.. A. priėjo prie jo ir paprašė duoti 50 Eur. A. nesakė, kam jam tų pinigų reikia. Jis iš savo piniginės paėmė vieną 50 Eur kupiūrą ir padavė broliui. Tie pinigai iš tikrųjų ir buvo A., jis tik buvo palikęs jam juos pasaugoti. A., paėmęs tuos 50 Eur, nieko nesakęs vėl nuėjo į M. G. bendrabutį, o gal po kokių dviejų minučių, t. y. gana greitai, A. išėjo iš bendrabučio ir nieko nesakęs nuėjo link namų. Jis šaukė A., kad sustotų, palauktų, tačiau jis nereagavo. Kai A. išėjo, M. G. stovėjo kartu su juo ir O. V.. Tada jie su O. V. atsisveikino su M. G. ir pradėjo vytis A.. Kai pavijo, A. pasakė, kad iš jo atėmė telefoną ir pinigus. Kas tai padarė, nesakė. A. buvo labai susinervinęs, išsigandęs. Kai jie paklausė, kodėl A. atidavė savo telefoną ir pinigus, A.pasakė, kad negalėjo neduoti, nes A. į koją buvo įremtas peilis. Kai A. parėjo į namus, jis iš jų sesers paėmė telefoną ir paskambino policijai. Kiek vėliau pasklido kalbos, kad iš A. telefoną ir pinigus atėmė vaikinas, kurio pravardė yra (duomenys neskelbtini). Jis nežino nei jo vardo nei pavardės. Jokio A. J. nepažįsta. Kokie santykiai tarp jo brolio A. to (duomenys neskelbtini), jis nežino. A. niekada nėra jam minėjęs, kad yra skolingas tam (duomenys neskelbtini) apskritai nėra girdėjęs iš savo brolio, kad jis būtų kam nors skolingas. Tą rytą brolis nieko nebuvo gėręs. (t.1, b. l. 56-58).
25. Apklaustas teisminio posėdžiu metu liudytojas N. J. parodė, kad tą rytą brolis buvo išgėręs „skarbonkę“ alaus, t. y. šiek tiek išgėręs. Kai brolis nuėjo į bendrabutį, jis su O. liko prie mašinos. Jiems stovint, prie jų buvo priėjęs žmogaus, to žmogaus vardo nežino, tas žmogus jam nepažįstamas. Ikiteisminio tyrimo metu įvardijo vardą ir pavardę, nes brolis buvo jam pasakęs, o jis to asmens nepažįsta. Tas žmogus pažįsta jį, kiek suprato, tai brolio bendradarbis. Jie visi pasikalbėjo mandagiai ir viskas. Brolis kartą įėjo į bendrabutį ir išėjo. Teigė, kad brolis nebuvo priėjęs prie jo prašyti pinigų. Aplinkybių, kad brolis grįžo paprašyti pinigų – nebuvo. Matė, kad brolis turėjo pinigų. Kai brolis išėjo iš bendrabučio prie jų priėjęs nebuvo, jie tik klausė, kas nutiko, brolis nieko neatsakė ir nubėgo prie sesers namų. Jie brolį vijosi ir pasivijo prie sesers namų. Klausė kas nutiko, brolis sakė, kad grasino peiliu, atėmė telefoną ir pinigus, 50 Eur. Brolis buvo sutrikęs, mažai kalbėjo, pasiėmęs sesers telefoną kvietė policiją. Patvirtino, kad brolis savo pinigus nešiojasi tarp piniginės, brolis tuos pinigus turėjo su savimi. Paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo duoti parodymai skiriasi, negalėjo. (t.2, b. l. 35-37).
26. Liudytojas O. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. ir N. J. yra jo pažįstami. A. gyvena (duomenys neskelbtini), N. gyvena kažkokiame kaime netoli (duomenys neskelbtini). Bendrauja su jais mažai. M. G. taip pat pažįsta, jis yra jo pažįstamas, gyvena (duomenys neskelbtini) , bendrabutyje, bendrauja mažai. A. J. žino iš matymo, su juo jis nebendrauja, jis gyvena (duomenys neskelbtini) , tikslaus adreso nežino. 2018 m. sausio 20 d. anksti ryte, gal apie 7 val. jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) paskambino A. J., paklausė ką veikia. Atsakė, kad miega ir dar paklausė ar turi A. ko nors išgerti. A. atsakė, kad turi. Tada jis išėjo iš namų ir išvažiavo pirkti alaus. Nusipirkę alaus grįžo į (duomenys neskelbtini), į jo namo kiemą. Išgėrė alų automobilyje, jis parėjo namo. Kiek vėliau vėl paskambino N. ir pasakė, kad jie su A.eina prie bendrabučio, ir, kad jis ateitų. Jis nuėjo prie bendrabučio, to paties, kuriame gyvena M. G.. N. buvo vienas, A. nebuvo. Jis kalbėjo su N., tada prie jų priėjo M. G., jie pasisveikino ir pasikalbėjo, nepamena apie ką, nieko reikšmingo. Jie kalbėjo gal kokias 10-15 min., per tą laiką prie jų nebuvo niekas priėjęs, nei A. nei kas kitas. Tada pamatė, kaip iš bendrabučio išėjo A. ir nieko nesakęs, pasuko link savo namų. Jis su N. šaukė A., bet jis net neatsisuko, nereagavo. Tada jis su N. sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie A. namų (duomenys neskelbtini) A. buvo susinervinęs, kai paklausė A., kas atsitiko, A. pasakė, kad iš jo pavogė telefoną. Kai paklausė, kas pavogė, A. kažką sumurmėjo, kad nesvarbu. A. nieko nesakė, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis pavogė telefoną, neminėjo apie jokius grasinimus peiliu, bent jau jis negirdėjo. Po kurio laiko atvažiavo policija. Jis yra girdėjęs iš paties A., kad A. kažkam skolingas pinigų, kam ir kiek skolingas nežino (t.1, b. l. 60-61)
27. Apklausiamas teisminio posėdžio metu liudytojas O. V. nurodė analogiškas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad alų pirko A. J., matė, kad A. J. turėjo pinigų. Iki to, kai jis pamatė, kad A.išėjo iš bendrabučio, A. J. nebuvo grįžęs prie automobilio. A. išėjo ir jis pamatė A. nueinant link sesers namų. Kai jis paklausė A., kas atsitiko, A. pasakė, kad dingo telefonas. Neminėjo, kad daugiau kas dingo. Teigė, žinantis, kad A. pasiskolino iš A. J. pinigų. Tai buvo vasara. Jam pasakė A. J., kad skolinosi. Nežino kiek skolinosi ir ar grąžino skolą. Nurodė, kad kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė, todėl teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingesni ir prašė jais vadovautis (t.2, b. l. 8-10)
28. Liudytojas M. G. parodė, kad įvykio išvakarėse apie 6 valandą vakaro (duomenys neskelbtini) susitiko su A. J., kuris vadinamas “ (duomenys neskelbtini)“ ar (duomenys neskelbtini), kartu pas jį-M. G. namuose išgėrė po du butelius alaus, po to nusipirko butelį degtinės, alkoholį pirko A., ir jie gėrė namuose, jis prisigėrė ir nuėjo miegoti. Tą vakarą jam skambino jo buvęs bendradarbis A. J., kuris gyvena už 300-500 metrų nuo jo namų, prašė už jį padirbėti, nes geria, bet jis atsakė negalintis, nes irgi geria. Su A. J. bendravo tik tą vieną kartą. Nežino, ar A. J. buvo pas jį atvykęs. Jį pažadino tik 2018-01-20 apie 1 valandą dienos, nes turėjo važiuoti į gimtadienį į (duomenys neskelbtini). Dėl skambučių iš jo telefono ar į jį negali nieko paaiškinti. Įvykio dieną jis nebendravo nei su O. V., nei broliais J., nei su niekuo kitu. Jis pats A. J. neskambino, jo telefonas buvo padėtas ant stalo ir juo daug kas galėjo naudotis, nes jis durų nerakina, nesaugo, užeina draugai. Prabudus namuose nieko nebuvo. Kur buvo A. J., nežino, nepastebėjo išeinant jo. Nežino, ar jis naudojosi jo-M. G. telefonu. Kalbų su A. J. apie skolas nebuvo. Išgertuvių metu pas A. J. peilio nematė. Namuose jis mažo peilio neturi. Apie įvykį sužinojo iš tyrėjos (1 t. b.l.196-197 ).
29.Liudytojas A. R. apklaustas teisminio posėdžiu metu parodė, kad gyvena ten kur viskas įvyko. 2018-01-20 anksti ryte, gal 7 valandą, vesdamas šunį į kiemą jis koridoriuje sutiko A. J. ir A. J.. A. J. sėdėjo ant fotelio, o A. buvo atsitūpęs. Jokių santykių su jais nepalaiko, bet juos pažįsta iš matymo, todėl jis su abiem pasisveikino. Matėsi, jog abu buvo išgėrę, jie sėdėjo tyliai, ramiai, nieko blogo nedarė, šnekėjosi, nesipyko. A. J. laisvai šnekėjo su A. J.. Abiejų rankos jam buvo matomos, nei vienas, nei kitas nieko rankose neturėjo, telefono, peilio rankose nematė. Išėjus į kiemą, kitų asmenų prie bendrabučio nebuvo, kaimynystėje gyvenančio M. G. nematė. N. J., O. V. jis nepažįsta. Pavedžiojęs šunį išėjo pas mamą, jų nesutiko. Apie įvykį sužinojo po 2 dienų iš žmonių kalbų. J. jam nepasakojo (t.1, b. l.197-198).
30.Liudytojas M. R. parodė, kad įvykio dieną kartu su Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliu V. V. dirbo tarnybiniu automobilių ekipaže. Apie 08.30 val. iš VPK budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas asmuo iš A. J. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI p10 ir pinigus – 50 Eur. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), pas nukentėjusįjį, A. J. paaiškino, kad 2018-01-20 apie 8 val. jam paskambino bendradarbis M. ir paprašė ateiti susitikti. A. J. nuėjus į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini) kartu su bendradarbiu M. buvo A. J. iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris, grasindamas peiliu, tai yra pridėjęs peilio geležtę A. J. prie kaklo, liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. A. J. atidavus telefoną, vaikinas pasakė, kad grąžins telefoną, jei A. J. duos jam 50 Eur. A. J. padavus 50 Eur, vaikinas telefono negrąžino. Jiems kartu su nukentėjusiuoju važiuojant į įvykio vietą, A. J. pamatė stovintį jį apiplėšusį vaikiną. Vaikinas pamatęs juos pradėjo bėgti, jie jį sulaikė. Pas sulaikytąjį rado nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus - 40 Eur (dvi kupiūros po 20 Eur) ir 57 centus. A. J. buvo susinervinęs, jaudinosi, kalbėjo nerišliai, pagal jo elgseną nekilo abejonių, kad jis nukentėjo. Iš A. J. pasakojimo jis suprato, kad A. J. buvo ne vienas, buvo ir tas A. J. bendradarbis Mindaugas. A. J. neminėjo savo brolio N. J. ar O. V. (t.1, b. l. 98-99).
29. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, liudytojas M. R. nurodė tas pačias aplinkybes, visiškai patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas dar kartą patvirtino, kad su kolega važiavo į (duomenys neskelbtini) pas nukentėjusįjį, iš kurio pavogė telefoną, grasinant peiliu. Kai sulaikė A. J., pas jį rado nukentėjusiojo telefoną, peilio nerado (t. 1, b. l. 198-199).
30. Liudytoja N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai dirbant pardavėja J. R. įmonei priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 20 d. apie 8.40 val. į parduotuvę atėjo vaikinas, vardu A., jo pavardės nežino, žino jį kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją. Jis pasiėmė iš prekybos salės prekes, kiek pamena-plastikinį butelį limonado, dvi skardines giros, ir prie prekystalio dar paprašė pakelio cigarečių. Atsiskaitydamas A. padavė jai vieną 50 eurų kupiūrą, ir iš jos ji atidavė jam grąžą, nes prekės kainavo apie 7 eurus. Grąžos jam davė dvi kupiūras po 20 eurų ir dar metalinių monetų. Atsiskaitęs už prekes, A. su prekėmis išėjo iš parduotuvės. A. buvo parduotuvėje vienas, nematė, kad kas nors būtų jo laukęs prie parduotuvės. Jai atrodo, kad A. buvo blaivus, bent jau vizualiai nesimatė, kad būtų vartojęs alkoholio, jis elgėsi normaliai (t.1, b. l. 70-71). Apklausta teisiamojo posėdžio metu, liudytoja N. R. visiškai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 10).
31. 2018-01-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje iš matymo pažįstami asmenys iš piliečio A. J. grasinimo būdu paėmė mobiliojo ryšio telefoną Huawei p10 ir 50 Eur. 9 val. 10 min buvo sulaikytas nukentėjusiojo A. J. nurodytas asmuo – A. J.. Dalinės apžiūros metu A. J. striukės vidinėje kišenėje rastas mobiliojo ryšio telefonas HUAWEI p10 ir pinigai – dvi 20 eurų kupiūros bei 57 euro centai (1 t., b. l. 77).
32. Iš 2018-02-06 apžiūros protokolo duomenų matyti, kad apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate p10“ IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2018 m. sausio 20 d. 00.18-01.41 val., 02.43 val., 07.09-07.53 val. bendrauta su „M. K.“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 78-90)
33. Iš tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės matyti, kad M. G. 2018 m. sausio 20 d. ryte telefonu bendravo su A. J., N. J. ir A. J. tiek skambučiais, tiek trumposiomis SMS žinutėmis nuo 06.57 val. iki 08.30 val. (t.1, b. l. 108-112).
34. Taigi, nors A. J. viso proceso metu neigė plėšimo būdu užvaldęs svetimą turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu vadovautis šiais išteisintojo parodymais negalima, kadangi jie yra nepatikimi, be to, paneigti pakankamai nuosekliais nukentėjusiojo A. J., liudytojų N. J., M. R., N. R., ir iš dalies liudytojų O. V., A. R. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.
35. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už plėšimą. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, atsako pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
36. Vertinant nukentėjusiojo A. J. parodymus, apie jį apiplėšusį asmenį, pažymėtina, kad nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jam būnat (duomenys neskelbtini) antro aukšto koridoriuje, esančioje rūkymo vietoje, iš matymo pažįstamas asmuo liepė atiduoti telefoną, o to nepadarius, grasino peiliu durti į koją. Netikėti nukentėjusiojo parodymais ir jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo, kadangi nukentėjusiojo parodymai dėl esminių bylos aplinkybių, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo pakankamai nuoseklūs. 2018 m. sausio 20 d. apklausos metu, nukentėjusysis nurodė, kad asmuo kuris, grasino jam peiliu ir atėmė telefoną bei pinigus, yra kartą matytas, kartu su juo važiavo viename automobilyje, kai jį draugas M. pavežė iš (duomenys neskelbtini). Tai buvo prieš tris mėnesius. Nei vardo, nei pavardės nežino, tačiau žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje. Nurodė, kad tai buvo vyriškis apie 28-29 metus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 173 cm ūgio, juodų plaukų, vilkėjo juodą striukę, mūvėjo pilkas sportines kelnes bei avėjo juodos spalvos batus. Kad jį apiplėšusio vaikino pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“ ir jis žino jį matymo, nes vieną kartą teko važiuoti su juo viename automobilyje, nukentėjusysis patvirtino ir papildomos apklaustos metu 2018 m. vasario 6 d. bei 2018 m. balandžio 6 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. 2019 m. sausio 29 d. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusysis nurodė analogiškas aplinkybes ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie jį užpuolusį asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė, jog jį apiplėšė nepažįstamas vaikinas, neduoda pagrindo abejoti jo parodymų objektyvumu nustatant jo atžvilgiu įvykdytą apiplėšimą, juolab, jog nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios detaliai apibūdino vaikino išorinius, fizinius duomenis bei tikėtiną amžių, be to, vykstant su policijos pareigūnais į įvykio vietą, nukentėjusysis atpažino A. J., kaip asmenį, kuris grasindamas peiliu atėmė telefoną ir pinigus, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiojo A. J. parodymai apie jį apiplėšusį asmenį yra nenuoseklūs. Pažymėtina ir tai, jog liudytojo M. R. parodymai taip pat patvirtina, jog nukentėjusysis A. J., duodamas parodymus apie jį apiplėšusį asmenį, buvo nuoseklus.
37. Vertinant paties A. J. parodymus dėl skolos, pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jis teigė, kad nukentėjusiajam A. J. jis buvo paskolinęs 50 eurų ir nukentėjusysis jų neatidavė. Nors apylinkės teismas A. J. parodymus dėl paskolinių santykių vertino kaip teisingus, tačiau pažymėtina, kad tokius jo parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys. Nukentėjusysis A. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad jis niekada nesiskolino pinigų iš A. J. ir nebuvo jam skolingas. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. A. J. parodė, kad turėjo 10 Eur skolą M. G., tačiau A. J. jis skolingas nebuvo ir jokios skolos nebuvo. Taip pat parodė, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakė, jog buvo pasiskolinęs iš A. J. 10 Eur tik todėl, jog O. V. rašinėjo žinutes, kad jis pasakytų, jog buvo pasiskolinęs 10 Eur. Kad prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2018 m. vasario 6 d.) O. V. rašė A. J. pasakyti, jog jis buvo pasiskolinęs iš A. J., patvirtina ir byloje esantis apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti 2018 m. sausio 21 d. A. J. susirašinėjimai per socialinio tinklalapio FACEBOOK susirašinėjimo programą Messenger su abonentu, užvardintu O., kur O. rašo; „pasakisiu kat del skolos kat pasiskolinęs buvai ir viskas o tu viska pasakei kas buvo? A. J. atsako: “ as is jo nebuvau pasiskolines nieko“. O. rašo: „ o tu sakik jai klaus kat vasara buvai pasiskolines prie užtvankos“, A. J. atsako: „nesvaik as tiesa sakau ir viskas nebuvau as is jo pasiskolines nieko“ (t.1, b. l. 78-90). Teisėjų kolegija kritiškai vertina liudytojo O. V. parodymus apie tai, kad jis buvo girdėjęs iš A. J., kad jis skolingas A. J. 10 Eur, nes paties liudytojo parodymais, jis su M. G. yra buvę klasiokai, o M. G. su A. J. yra draugai, todėl teismui nekyla abejonių, kad duodamas parodymus apie A. J. skolą A. J. bei prašydamas A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti neteisingus parodymus, jog jis buvo skolingas A. J., siekė sušvelninti A. J. teisinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo A. J. ir liudytojo O. V. parodymuose buvo akcentuojama būtent 10 Eur skola, tuo tarpu A. J. viso proceso metu tvirtino paskolinęs 50 Eur, kas visiškai neatitinka bylos aplinkybių. Be to, teisėjų kolegijos manymu, nelogiška, jog už 10 Eur skolą nukentėjusysis būtų geranoriškai perdavęs 369 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną, kurį nukentėjusysis buvo įsigijęs vos prieš keletą dienų. Atsižvelgiant į objektyvias bylos aplinkybes, kad A. J. niekada nesiskolino iš A. J. pinigų ir nebuvo jam skolingas, o ikiteisminio tyrimo teisėjui A. J. davė neteisingus parodymus įtakotas liudytojo O. V., teisėjų kolegija vertina, kad jokių paskolinių santykių tarp nukentėjusiojo A. J. ir A. J. nebuvo, tad ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
38. Analizuojant A. J. parodymus, kuriuose jis neigia turėjęs peilį ir grasinęs juo nukentėjusiajam, pažymėtina, kad šiuos A. J. teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visetas, visų pirma nukentėjusiojo A. J. parodymai, kurie, kaip nustatyta, viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito.
39. Nukentėjusysis A. J. viso proceso metu kategoriškai tvirtino, kad jį užpuolęs asmuo turėjo peilį, grasino jam, todėl išsigandęs, atidavė telefoną. Iš policijos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. sausio 20 d. 08.30 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) iš matymo pažįstami asmenys iš piliečio A. J. grasinimo būdu paėmė mobiliojo ryšio telefoną Huawei p10 ir 50 Eur (t.1, b.l.77). Pats nukentėjusysis 2018 m. sausio 20 d. apklausos metu nurodė, kad priėjęs nepažįstamas vyriškis, iš kelnių išsitraukė peilį ir laikydamas peilį jam prie kaklo pasakė „duok telefoną“, o jam atsakius, kad neturi, nepažįstamas vyriškis užsimojo peiliu iš viršaus į apačią ir grasino jam durti į koją, sakydamas "į kurią". Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad peilis buvo su juoda rankena ir geležte apie 15 cm. ilgio, smailėjančia į viršų. Apklaustas papildomai, 2018 m. vasario 6 d. nukentėjusysis nurodė, kad vaikinas išsitraukė peilį (jis nematė, iš kurios vietos išsitraukė) ir pridėjęs tą peilį jam prie kaklo, pasakė, duok telefoną. Jis atsakė, kad neturi, tada vaikinas laikydamas rankoje peilį, jį nuleido žemyn ir paklausė, į kurią koją durti. Kad jam buvo grasinama peiliu, nukentėjusysis patvirtino ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nukentėjusysis A. J. nurodė analogiškas aplinkybes, patvirtino, kad tai buvo virtuvinis peilis, ne atlenkiamas, apie 15-20 cm. Nors nukentėjusysis A. J. ir nebuvo itin nuoseklus dėl tam tikrų aplinkybių (peilio panaudojimo momento), tačiau jis viso tyrimo metu buvo nuoseklus nurodydamas, kad A. J. rankose turėjo peilį, juo jam grasino ir to pasėkoje, išgąsdintas, jog gali būti sužalotas, A. J. atidavė mobiliojo ryšio telefoną bei pinigus.
40. Kad nukentėjusiajam A. J. buvo grasinta peiliu, patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Liudytojas N. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad kai pasivijo brolį (A. J.) netoli namų, paklausė jo, kas atsitiko, o A. J. pasakė, kad iš jo atėmė telefoną ir pinigus. A. J. buvo labai susinervinęs, išsigandęs. Paklausus, kodėl A. atidavė savo telefoną ir pinigus, A. pasakė, kad negalėjo neduoti, nes jam į koją buvo įremtas peilis. Liudytojas O. V. parodė, kad nuvažiavus prie A. namų, jis buvo susinervinęs, kai paklausė A., kas atsitiko, A. pasakė, kad iš jo pavogė telefoną, tačiau kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis pavogė telefoną, A. nesakė, apie jokius grasinimus peiliu neminėjo, bent jau jis negirdėjo. Nors liudytojas O. V. tiesiogiai nepatvirtino girdėjęs iš A. J., jog jam buvo grasinama peiliu, tačiau liudytojo O. V. įvardinta A. J. emocinė būklė, neleidžia vertinti, jog mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusysis galėjo atiduoti savo valia. Liudytojas M. R. teisminio posėdžio metu patvirtino, kad su savo kolega važiavo į (duomenys neskelbtini) pas nukentėjusįjį, iš kurio pavogė telefoną, grasinant peiliu. A. J. buvo susinervinęs, jaudinosi, kalbėjo nerišliai, pagal jo elgseną nekilo abejonių, kad jis nukentėjo. Vertinant liudytojo A. R. parodymus, apie tai, jog jis matė A. J. ir A. J. besikalbančius, nepastebėjo, kad šie konfliktuotų, nematė, kad A. J. A. J. būtų grasinęs peiliu, negirdėjo, kad šis būtų reikalavęs iš A. J. pinigų ir telefono, pažymėtina, kad jie patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusysis A. J. ir A. J. buvo kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, tačiau nepaneigia plėšimo, grasinimo peiliu, juolab, kad liudytojas A. R. įvykio vietoje nebuvo viso įvykio metu ir matė tik tam tikrą įvykio epizodą. Be to, liudytojo A. R. parodymai, jog jie abu draugiškai šnekučiavosi, prieštarauja po įvykio nukentėjusįjį mačiusių liudytojų O. V., N. J. ir M. R. parodymams, kad po įvykio A. J. buvo labai susinervinęs, išsigandęs. Abejoti, kad nukentėjusiajam buvo grasinama peiliu, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad liudytojas A. R. galėjo šių aplinkybių nebematyti.
41. Nors nei įvykio vietoje, nei prie A. J. nebuvo rastas peilis, kuriuo buvo grasinama nukentėjusiajam A. J., tačiau teisėjų kolegija įvertina tai, kad A. J. po apiplėšimo nepasiliko įvykio vietoje, vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) , ėjo į parduotuvę ir buvo sulaikytas praėjus maždaug valandai po apiplėšimo, kas pagrįstai leidžia spręsti, jog A. J. turėjo pakankamai laiko ir galimybių išmesti nusikaltimo įrankį. Išanalizavus aptartų faktinių duomenų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo A. J. parodymai apie vieną iš esminių nusikaltimo aplinkybių – peilio panaudojimą plėšimo metu viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito, todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos taip pat patvirtina ir liudytojų N. J., M. R., O. V. bei A. R. (kiek tai susiję su įvykio vieta ir laiku) parodymais. Aplinkybė, jog nukentėjusysis A. J. įvykio metu buvo lengvai apgirtęs, nustatytas 0,92 prom. girtumas (t.1, b. l. 41), nesuteikia pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. J. parodymų patikimumu, juolab, kad, kaip minėta, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
42. Dar viena svarbi bylos aplinkybė yra tai, kad siekiant susigrąžinti mobiliojo ryšio telefoną, A. J. reikalavo duoti pinigų. Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuomet, kai išsigandęs grasinimų peiliu, jis perdavė savo mobiliojo ryšio telefoną A. J., pastarasis pasakė, kad norint atgauti telefoną, jis turi jam duoti 50 eurų. Kadangi nukentėjusysis buvo davęs savo broliui palaikyti 50 Eur, jis nulipo žemyn ir nieko nepaaiškinęs paprašė brolio 50 eurų. Brolis jam padavė 50 eurų banknotą. Jis užlipo atgal į bendrabučio antrą aukštą ir padavė 50 Eur, vieną kupiūrą, A. J., tačiau telefono negrąžino ir A. J. pasakė; dink iš čia, nes smeigsiu“. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis A. J. nurodė ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau papildomai nurodė, kad padavus 50 Eur, A. J. jam atidavė 30 Eur grąžos. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusysis parodė, kad A. J. sakė, kad jei nori atgauti telefoną, turi atnešti pinigų. Kokią sumą turi atnešti norint atgauti telefoną, A. J. neįvardijo. Tada jis nulipo žemyn, paėmė iš brolio 50 Eur, nes tiek turėjo ir padavė, o A. J. atidavė gal 20, ar 30 Eur grąžos. Telefono A. J. negrąžino, liepė dingti, nes padurs. Kodėl jam A. J. davė grąžą, jis nežino. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog A. J. pareikalavus pinigų, jis nulipo žemyn į kiemą ir paprašė brolio N. J. 50 Eur. Nors liudytojas N. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino matęs ateinantį brolį ir davęs 50 Eur, tačiau apklaustas teisminio posėdžio metu, jis neigė pinigų davimo faktą, teigdamas, kad brolis pats turėjo tuos pinigus. Liudytojas O. V. ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kai jis pamatė, kad A. J. nuėjo į bendrabutį, A. J. nebuvo grįžęs prie automobilio, tačiau tvirtino, kad matė, jog A. J. turėjo pinigų. Nors šioje dalyje prieštaravimas tarp nukentėjusiojo A. J. ir liudytojų N. J. bei O. V. parodymų nėra pašalintas, tačiau patvirtina tai, kad nukentėjusysis A. J. turėjo 50 Eur ir juos padavė A. J., juolab, kad liudytojai N. J. ir O. V. patvirtino matę, jog A. J. turėjo pinigų.
43. Kad A. J. padavė 50 Eur kupiūrą A. J. ir pastarasis iškart po įvykio, minėtais pinigais atsiskaitė parduotuvėje už pirktas prekes, patvirtina liudytojos N. R. parodymai, kuriuose ji parodė, kad jai dirbant pardavėja parduotuvėje (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 20 d. apie 8.40 val. į parduotuvę atėjo vaikinas, vardu A., (pavardės nežino, pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją) kuris atsiskaitymas už prekes, padavė jai vieną 50 eurų kupiūrą, ir iš jos ji atidavė jam grąžą dvi kupiūras po 20 eurų ir dar metalinių monetų, nes prekės kainavo apie 7 eurus. Šias aplinkybes patvirtina ir 2018-01-20 Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. R. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 9 val. 10 min buvo sulaikytas nukentėjusiojo A. J. nurodytas asmuo – A. J.. Dalinės apžiūros metu A. J. striukės vidinėje kišenėje rastas mobiliojo ryšio telefonas HUAWEI p10 ir pinigai – dvi 20 eurų kupiūros bei 57 euro centai. Nors šioje byloje negalima nustatyti A. J. parduotuvėje už prekes atsiskaitytos kupiūros tapatumo su ta kupiūra, kurią įvykio metu perdavė nukentėjusysis A. J., tačiau jokiu būdu nepaneigia, kad parduotuvėje už prekes A. J. atsiskaitė ta pačia 50 Eur kupiūra, kurią padavė nukentėjusysis A. J.. Pažymėtina tai, kad A. J. parodymų, kad jis iš vakaro turėjo 100 Eur nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o aplinkybę, kad jam nupirkus alkoholinius gėrimus liko būtent 50 Eur, kupiūra paneigia nukentėjusiojo A. J. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad padavus 50 Eur kupiūrą A. J., pastarasis atidavė jam 30 Eur grąžos. Nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kodėl A. J. atidavė jam grąžą. Nukentėjusiojo A. J. parodymai, kad jam buvo atiduota grąža, byloje nėra paneigti. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų faktinių aplinkybių visumą bei tai, kad A. J. atidavė nukentėjusiajam A. J. 30 Eur grąžos, daro išvadą, kad A. J. iš viso pagrobė 20 Eur, dėl to kaltinimas yra tikslintinas nustatant, kad A. J. pagrobė svetimą, A. J. priklausantį turtą bendros 389 eurų vertės - mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, bendros 369 eurų vertės, ir pinigus – 20 eurų.
44. Teisėjų kolegija kritiškai vertina liudytojo M. G. parodymus, jog 2018 m. sausio 19 d. vakare jis išgėrinėjo su draugais, pasigėrę ir užmigo, o atsikėlė tik kitą dieną apie 13 val., kadangi tokius jo parodymus paneigia nukentėjusiojo A. J. bei liudytojų N. J., O. V. parodymai, kurie vienareikšmiškai patvirtino, kad jie matė M. G. ir su juo bendravo. Šias aplinkybes patvirtina ir 2018-02-06 apžiūros protokolo duomenys. Be to, liudytojo M. G. parodymus, kad jis miegojo ir nei anksti ryte, nei apskritai tą dieną jis nebendravo su A. J. nei gyvai, nei telefonu, jis niekam neskambino ir SMS žinučių nerašė, paneigia byloje esanti tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizė, iš kurios matyti, kad M. G. 2018 m. sausio 20 d. ryte (nuo 06.57 val. iki 08.30 val.) tiek skambučiais, tiek SMS žinutėmis bendravo su A. J., N. J. ir A. J.. Dėl nurodytų priežasčių liudytojo M. G. parodymai laikytini prieštaraujančiais bylos aplinkybėms.
45. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Vertinant analizuojamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, abejonių tuo, kad komentuojamo įvykio metu A. J. grasino peiliu nukentėjusiajam, siekiant užvaldyti turtą, nekyla. A. J. neigia, būtinąjį nusikaltimo požymį, siekį užvaldyti/pagrobti svetimą turtą, paaiškindamas, jog jo tyčia buvo nukreipta į skolos iš nukentėjusiojo A. J. atgavimą, tačiau ištirtų ir išanalizuotų faktinių bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad A. J. tiesioginė tyčia buvo akivaizdi ir nukreipta į svetimo turto užvaldymą. Nukentėjusiojo A. J. parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis norėdamas atgauti telefoną, A. J. padavė 50 Eur kupiūrą, o jis nukentėjusiajam atidavė 30 Eur grąžos, tačiau telefono atgal negrąžino, kas akivaizdžiai rodo, jog A. J. veikė tiesiogine tyčia siekiu užvaldyti svetimą turtą. A. J. suvokė kad, panaudodamas peilį nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu tokiu būdu sukurs bauginančią aplinką, ir siekė būtent tokiu būdu užvaldyti nukentėjusiojo telefoną bei pinigus (BK 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
46. Byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų bei apeliacinės instancijos teisme nustatytų ir įvertintų įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinimas A. J. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį pasitvirtino – jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. sausio 20 d. apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) antro aukšto koridoriuje grasindamas panaudoti fizinį smurtą - rankoje demonstratyviai laikydamas peilį ir grasindamas juo durti į koją, pareikalavo A. J. perduoti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, dėl ko šis, išsigandęs, kad nebūtų sunkiai sužalotas, perdavė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, tuomet, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sukurta bauginančia situacija, liepė A. J. atnešti pinigus, šiam atnešus ir padavus 50 eurų, 30 eurų grąžino, tokiu būdu pagrobė svetimą, A. J. priklausantį turtą bendros 389 eurų vertės - mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, bendros 369 eurų vertės, ir pinigus – 20 eurų.
47. Teisėjų kolegijai pripažinus A. J.kaltu padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turi būti sprendžiamas ir bausmės individualizavimo klausimas.
48. Skirdamas bausmę A. J. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes (BK 54 straipsnis). A. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Praeityje padaręs nusikalstamų veikų, tačiau teistumas išnykęs, laikytina neteistas (t. 1, b. l. 148-150), baustas administracine tvarka (t.1, b. l. 161-163), galiojančių nuobaudų neturi, dirbantis pagal verslo liudijimą (2t. b.l.23-33), duomenų, jog lankėsi ar registruotas pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nėra. Nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, kad nusikalstama veika didesnių pasekmių nukentėjusiajam ir visuomenei nesukėlė nei fizine nei psichologine prasme, į tai, kad įstatymas numato už šią veiką išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę ir prieina išvados, kad A. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti A. J. už sunkaus nusikaltimo padarymą, bet ir paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį, kuriuo A. J. išteisintas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. sausio 20 d. 09.10 min. iki 2018 m. sausio 21 d. 13.52 val. ( 2 dienos).
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pagal šį nuosprendį pradžios.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.