Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1272-1082/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-30Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-02-28Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2019-11-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
1-1272-1082/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03514-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Kaltinamasis
A. J.
Nukentėjusysis
A. J.
Advokatai
Arvydas Penelis
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1272-1082/2018Teisminio proceso Nr.1-01-1-03514-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2.2; 2.3.6.4.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei, Vilmai Bučaitei, Irmai Valikonytei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,kaltinamajam A. J. ir jo gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,nedalyvaujant nukentėjusiajam A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. sausio 20 d. apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini) antro aukšto koridoriuje, nukentėjusiajam A. J. nurodžius, jog šiuo metu neturi 10 eurų skolos grąžinimui, jis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą - rankoje demonstratyviai laikydamas peilį ir grasindamas juo durti į koją, pareikalavo A. J. perduoti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, dėl ko šis, išsigandęs, kad nebūtų sunkiai sužalotas, perdavė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, tuomet, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sukurta bauginančia situacija, liepė A. J. atnešti pinigus, šiam atnešus ir padavus 50 eurų, 30 eurų grąžino, tokiu būdu pagrobė svetimą, A. J. priklausantį turtą bendros 379 eurų vertės - mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, bendros 369 eurų vertės, ir pinigus – 10 eurų.

Kaltinamasis A. J. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 metų vasarą A. J. pasiskolino iš jo 50 Eur, tą matė O. V.. Dėl susigrąžinimo sąlygų nesitarė, A. J. sakė, kai turės – atiduos. Po to A. J. ilgai nesirodė. Kai pasirodė, pasiskolino dar 20 Eur, bet tuos 20 Eur atidavė kažkur per savaitę. Dėl skolos jis jokių veiksmų nesiėmė, A. neieškojo. Įvykio dieną vakare jis išgėrinėjo bute pas M. G.. Jiems vakarojant kalbos apie skolas nebuvo. Jis pats M. G. telefonu nesinaudojo, pats A. J. neskambino ir jam A. J. neskambino. Nežino, ar kas galėjo pasinaudoti jo telefonu jam nematant. Įvykio dieną ryte jis išėjo parūkyti į koridorių ir pamatė sėdint A. J. ant fotelio. A. J. atsirado netikėtai, atsitiktinai. Pamatęs A. jis paklausė šio, kur jo skola. A. J. sakė dabar neturintis. Tada jis jam pasakė, kad šis už skolą duotų telefoną, o atnešus pinigus – telefoną pasiims. Tuo metu nebuvo jokio pykčio ir jis A. J. negrasino. A. J. sutiko, padavė telefoną ir kažkaip kalba baigėsi. Pinigų A. J. jam neatnešė ir niekur nebuvo išėjęs ar parėjęs, tiesiog jis A. J. ir paliko sėdintį, o pats išėjo iš bendrabučio ir nuėjo į parduotuvę. A. J. brolio nepažįsta, o O. V. pažįsta, jam išėjus iš bendrabučio jų kieme nebuvo. Iš parduotuvės išėjęs jis ėjo takeliu ir pamatė policiją bei A. J., rodantį į jį pirštu. Pagalvojo, kad tas bus kažką apie atėmimą pasakęs, todėl pradėjo bėgti. Telefonas buvo pas jį kišenėje. Nieko neplanavo daryti su telefonu, neturėjo ketinimo sau pasilikti, jis nebuvo net kortelės išėmęs. Tiesiog norėjo atgauti skolą. Nežino, kodėl A. J. nurodė, kad jis naudojo peilį, gal bijojo pasakyti, kad skoloj buvo ir kad už skolą telefoną paėmė. Jų tarpusavio santykiai nebuvo konfliktiški, nebuvo jokių pykčių, jie gražiai šnekėjo. A. J. nieko nesakė, kai jis jam pasakė, kam čia tas nesąmones daro, išsiaiškins – atiduos tą telefoną, o A. J. tik tylėjo ir nieko jam nesakė.

A. J. patvirtino teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kur davė analogiškus teisme duotiems parodymams. Be to, juose parodė, kad A. J. visą laiką sėdėjo ant fotelio, nebuvo niekur išėjęs, neatnešė ir nepadavė jam (A. J.) jokių pinigų, jokių 50-ies eurų. Pradžioje jie buvo dviese, jis ir A. J., paskui buvo išėjęs iš savo draugės buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, A. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini). A. R. išėjo parūkyti, pasisveikino su juo ir A. J., parūkė, ir sugrįžo į savo draugės butą. Tuo metu A. J. jau buvo padavęs jam (A. J.) savo mobilųjį telefoną, ir toliau sau sėdėjo fotelyje. M. G. prie jų priėjęs nebuvo, nebuvo išėjęs iš savo buto. Iš vakaro, atėjęs pas M. G., jis (A. J.) turėjo su savimi 100 eurų. Tą vakarą pirko alkoholinius gėrimus parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (nepamena, kaip ji vadinasi, lygtai (duomenys neskelbtini)), ir jam liko 50 eurų. Tą vieną 50 eurų kupiūrą jis ir turėjo su savimi, kai 2018-01-20 apie 8.30 val. nuėjo į parduotuvę AIBĖ. Išėjęs iš AIBĖS ėjo namo, tai yra į (duomenys neskelbtini), pamatė šalia sustojusį policijos automobilį ir jame A. J., rodantį į jį (A. J.) pirštu. Iš karto suprato, kad A. J. bus išsikvietęs policiją dėl to telefono ir, nors A. J. ir pats padavė jam tą savo telefoną už skolą, jis (A. J.) išsigando ir pradėjo bėgti. Supranta, kad gal ir netinkamai pasielgė paimdamas iš A. J. už skolą tą telefoną, bet jokio plėšimo jis neįvykdė, neturėjo jokio peilio ir negrasino A. J.. Jo pravardė draugų tarpe yra Š. (1 t., b.l. 130-132, 135-137, 140-141).

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A. J. 2018-01-20 pareiškime ir 2018-01-20 bei 2018-02-06 apklausų metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2018-01-20 apie 07.30 val. jis nuėjo pas savo bendradarbį M. G., gyv. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) antro aukšto koridoriuje įrengtoje rūkymo vietoje nepažįstamas vaikinas, grasindamas peiliu, atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus - 50 eurų. 2018 m. sausio 20 d. gal apie 7.30 val. jis parašė SMS žinutę savo bendradarbiui M. G., kiek pamena, klausė, ar važiuos į darbą. M. G. atrašė, kad nevažiuos. Tada jie vėl susirašė SMS žinutėmis, o tada M. G. jam paskambino ir pakvietė ateiti pas jį. Žinojo, kad M. G. iš vakaro baliavojo pas save namie, su kuo jis baliavojo, nežino. Jis su M. G. rašinėjosi SMS žinutėmis būdamas kaime pas tėvus, tai yra (duomenys neskelbtini). Jis su broliu N. J. sėdo į autobusą ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jie abu ir dar O. V. brolio N. J. automobilį SEAT važiavo į (duomenys neskelbtini), kur O. iš kažkokio vyro nusipirko du plastikinius butelius alaus. Tada jie grįžo į (duomenys neskelbtini), sustojo prie bendrabučio, tai yra (duomenys neskelbtini), kur automobilyje N. ir O. gėrė alų, o jis (A. J.) nuėjo pas M. G.. Susitiko M. G. laiptinėje, M. G. paklausė, kas yra lauke, jis pasakė, kad brolis ir O.. M. G. jam pasakė eiti į viršų ir nulipo laiptais žemyn, o jis (A. J.) užlipo laiptais į antrą aukštą. Tada jis atsisėdo parūkyti antrame aukšte įrengtoje savotiškoje rūkymo vietoje, ir prie jo priėjo vaikinas, kurį jis žino iš matymo, nes vieną kartą teko kartu su juo važiuoti automobilyje. Žino, kad vaikinas gyvena (duomenys neskelbtini), jo pravardė yra Š.. Tas Š. išsitraukė peilį (nematė, iš kurios vietos išsitraukė), ir, pridėjęs tą peilį jam (A. J.) prie kaklo, pasakė, kad duotų jam savo telefoną. Atsakė, kad neturi. Tuo metu Š. stovėjo šalia jo, o jis (A. J.) sėdėjo. Tada Š., laikydamas rankoje peilį, nuleido peilį žemyn ir paklausė, į kurią koją durti. Atsakė, kad nereikia niekur durti, duos telefoną, ir padavė jam savo mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI Mate 10 lite“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 369 eurų vertės. Be jo (A. J.) ir to Š. jokių žmonių rūkymo vietoje ir laiptinėje nebuvo, niekas to įvykio nematė. Kai padavė telefoną, Š. pasakė, kad jei duos jam 50 eurų, grąžins telefoną. Jis (A. J.) buvo padavęs savo broliui palaikyti 50 eurų, todėl greitai išbėgo iš namo į kiemą ir paprašė savo brolio duoti 50 eurų. Brolis padavė. Šalia brolio stovėjo O. V. ir M. G., jie matė, kaip N. padavė pinigus. Jis (A. J.) nesakė, kam jam reikia tų pinigų. Kai nunešė vėl į bendrabučio antrą aukštą 50 eurų, vieną kupiūrą, ir juos padavė Š., Š. pasakė, kad dingtų iš čia, arba papjaus. Nors peilio jis tuomet rankose jau neturėjo, nežino, kur buvo jį padėjęs. Jis (A. J.) labai išsigando ir išbėgo iš bendrabučio. Kai išbėgo iš bendrabučio, kieme prie automobilio vis dar stovėjo jo brolis N., O. V. ir M. G.. Nieko jiems nesakęs greitai ėjo namo. Buvo labai išsigandęs, manė, kad tas Š. gali jį sužaloti, bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės, o taip pat ir dėl draugų sveikatos, todėl nieko draugams ir broliui nesakė, nenorėjo, kad jie pultų aiškintis su tuo Š., ginti jo (A. J.). Vėliau, jau jam būnant namie, atėjo (ar atvažiavo automobiliu, jis nematė) N. ir O., jis (A. J.) jiems nieko smulkiai nepasakojo, tik pasakė, kad iš jo atėmė telefoną ir pinigus. Grįžęs į namus paskambino į policiją ir, kai atvyko pareigūnai, važiavo kartu su jais tą bendrabutį, kur viskas vyko. (Duomenys neskelbtini), pamatė stovintį tą Š., kuris jį apiplėšė. Tada vienas pareigūnas šoko iš mašinos, o Š. pradėjo bėgti, tačiau nubėgo netoli, jį pareigūnas pavijo ir sulaikė prie (duomenys neskelbtini) namo. Policijos pareigūnai Š. striukės kišenėje rado jo mobiliojo ryšio telefoną, kurį iš jo pagrobė, ir 40 eurų (dvi kupiūras po 20 eurų) bei kažkiek centų. Kiek girdėjo, tas Š. policijos pareigūnams pripažino, kad tai jo (A. J.) telefonas, tačiau sakė, kad neva jis (A. J.) skolingas tam Š.. Telefoną bendrai su SIM kortele ir dėklu vertina 369 eurais (1 t., b.l. 8-10, 19-22, 23-25).

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusiojo A. J. 2018-04-06 duoti parodymai, kur jis parodė, kad kai jis 2018-01-20 sėdėjo fotelyje M. G. namo koridoriuje, iš M. kambario išėjo A. (J.). Jie pradėjo kalbėti apie skolas. A. klausė jo, kada jis atiduos 10 eurų, nes jis (A. J.) buvo pasiskolinęs iš A. 10 eurų. Jis (A. J.) pasakė, kad dabar pinigų neturi. Tada A. sako, duok telefoną, jis sakė, kad neduos, bet paskui išsigando ir padavė A. savo telefoną. Atidavęs telefoną jis nulipo žemyn ir paėmė iš brolio 50 eurų vieną kupiūrą. Grįžęs padavė 50 eurų A., o šis jam atidavė 30 eurų. Kai atnešė pinigus ir paprašė grąžinti telefoną, A. jam pasakė eiti iš čia. A. rankoje laikė virtuvinį apie 15 cm ilgio peilį. Iš kur paėmė – nežino. Kaip A. atėjo iš kambario, tai jau peilį laikė už nugaros. A. sakė, kad jei neduos telefono, durs į koją. Įtariamasis sakė, kad, jei nori atgauti telefoną, atnešk pinigus. Jis (A. J.) galvojo, kad grąžins 10 eurų ir atiduos telefoną. Bet telefono negrąžino. Jo parodymai neaiškūs dėl to, kad buvo stipriai girtas, kitus to ryto įvykius nelabai atsimena. Visą naktį vartojo alkoholį ir nė kiek nemiegojo. Tiksliai nematė, kur buvo peilis, atrodo, peilį įtariamasis laikė už nugaros. Koridoriuje daugiau žmonių nebuvo. Nieko broliui ir draugui nesakė ir nubėgo namo, nes buvo išsigandęs (1 t., b.l. 30-32).

Liudytojas N. J. parodė, kad įvykio dieną jis su broliu A. J. (duomenys neskelbtini) išgėrinėjo. Broliui A. J. kažko įsireikė (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, todėl jis su broliu ir O. V. nuvažiavo iki bendrabučio. Brolis išlipo iš mašinos, nuėjo į bendrabutį, o jie su O. V. liko prie mašinos. A. J. sakė, kad eina pas draugą, neklausė ko. Brolis sakė, kad išeina 10 min., užtruko gal 5 min., ne ilgiau. Jis su O. V. stovėjo lauke, laukė prie mašinos, stovint iš bendrabučio išėjo žmonių. Prie jų buvo priėjęs žmogus, bet jis jo vardo nepamena, tas žmogus jam irgi nepažįstamas. Kaip supranta, ten buvo brolio bendradarbis. Jie pasikalbėjo mandagiai ir viskas. Brolis išėjo laukan ir jie išvažiavo. Brolis tik vieną kartą įėjo ir išėjo iš bendrabučio. Brolis nebuvo grįžęs prie mašinos ir jo pinigų neprašė. Kai brolis išėjo, prie jų nebuvo priėjęs, jie tik klausė, kas nutiko, šis nieko neatsakė ir nubėgo namo pas sesę. Jie jį vijosi su mašina, pasivijo jį prie sesers namų. Klausė kas nutiko, sakė, kad grasino su peiliu, atėmė telefoną ir 50 eurų. O. V. buvo šalia, kai pasivijo, tai faktiškai turėjo girdėti. Matė, kad brolis pinigų turėjo. Brolis buvo sutrikęs, mažai kalbėjo, pasiėmė sesers telefoną ir kvietė policiją. Apie brolio skolas nieko nežino. M. G. nepažįsta. Brolis iki įvykio bendrabutyje skambino jam priklausančiu telefonu, nes pats neturėjo sąskaitoje pinigų. Jis M. G. telefono neturi, brolis turėjo savo telefoną, iš jo turėjo ir numerį. Negirdėjo apie ką kalbėjo, nesidomėjo dėl ko brolis skambino. Brolis tą dieną buvo išgėręs skardinę, tai yra šiek tiek išgėręs.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, balsu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo N. J. duoti parodymai, kuri jis parodė, kad 2018 m. sausio 20 d. gal apie 7 val. su savo broliu A. J. autobusu atvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini) kaime į (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko jo draugas O. V.. Matė, kad brolis visą laiką susirašinėjo su kažkuo SMS žinutėmis, sakė, kad rašinėjasi su savo bendradarbiu M. G.. Gal apie kokias 7.30 val. brolis pakvietė eiti iki M., ir jie - jis (N. J.), jo brolis A. J. ir O. V., nuėjo iki M. namų, tai yra iki bendrabučio. Jo brolis A. pasakė jam ir O. pabūti lauke prie namo, o pats nuėjo į namo vidų. Jis (N. J.) ir O. liko laukti kieme, stovėjo ne prie pat įėjimo į bendrabutį, o ant kelio. Po kurio laiko iš bendrabučio į kiemą išėjo M. G., jie su juo pasisveikino, M. G. sustojo šalia jų ir jie visi kalbėjosi. Jiems visiems trims pastovėjus kelias minutes, iš bendrabučio išėjo jo brolis A.. A. priėjo prie jo (N. J.) ir paprašė duoti 50 eurų. A. nesakė, kam jam tų pinigų reikia. Jis (N. J.) iš savo piniginės paėmė vieną 50 eurų kupiūrą ir padavė ją savo broliui A.. Tie pinigai iš tikrųjų ir buvo A., A. tik buvo jam padavęs juos pasaugoti. Kai jis davė 50 eurų A., M. G. ir O. V. stovėjo šalia ir mano, kad turėjo tai matyti. A., paėmęs tuos 50 eurų, nieko nesakęs vėl nuėjo į M. G. bendrabutį. Gal po kokių dviejų minučių A. išėjo iš bendrabučio ir nieko nesakęs nuėjo link savo namų. Jis (N. J.) nieko nesuprato, šaukė A., kad sustotų, palauktų, tačiau A. nereagavo. Kai A. išėjo iš bendrabučio, M. G. stovėjo kartu su juo (N. J.) ir O. V.. Tada jis ir O. V. atsisveikino su M. G. ir pradėjo vytis A.. Kai jį pavijo, A. pasakė, kad iš jo atėmė telefoną ir pinigus. Kas tai padarė, A. nesakė. A. buvo labai susinervinęs, išsigandęs. Kai jie paklausė, kodėl A. atidavė savo telefoną ir pinigus, A. pasakė, kad negalėjo neduoti, nes jam į koją buvo įremtas peilis. Kai A. parėjo į namus, jis iš sesers paėmė telefoną ir paskambino į policiją. Jam A. daugiau apie tą įvykį nieko nepasakojo, jis jo ir neklausinėjo, tačiau mano, kad iš A. telefonas ir pinigai buvo atimti tame bendrabutyje, kur gyvena M. G.. Tik po kurio laiko po (duomenys neskelbtini) pasklido kalbos, kad iš A. telefoną ir pinigus atėmė vaikinas, kurio pravardė yra K., dar jį vadina K.. Jokio A. J. jis nepažįsta. Kokie santykiai tarp jo brolio A. ir to K., nežino. A. niekada nėra jam minėjęs, kad yra skolingas tam K., apskritai nėra girdėjęs iš savo brolio, kad šis būtų kam nors skolingas. 2018-01-20 rytą jis (N. J.) buvo nevisai blaivus, buvo išgėręs dvi skardines 5 proc. stiprumo alaus, O. V. irgi buvo išgėręs 2 skardines alaus. A. J. tą rytą nieko nebuvo gėręs, buvo blaivus. Nežino, ar buvo išgėręs M. G., tačiau iš pažiūros neatrodė girtas, nesvirduliavo ir panašiai (1 t., b.l. 56-58).

Liudytojas O. V. parodė, kad neatsimena kada buvo tas įvykis, atrodo buvo 2017 m. A. J. paskambino jam labai anksti ryte, apie 6.30 val. A. J. paklausė ką jis veikia, o jis pasakė, kad miega. A. J. pakvietė jį išeiti į lauką, kad reikia pakalbėti. Jis apsirengė ir išėjo. A. J. jam sakė, kad sėstų į mašiną. Jis atsisėdo į mašiną ir paklausė, kur jie važiuoja, o jis atsakė, kad kur nors. Automobilį vairavo N. J.. Jie išvažiavo, važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur pirko alų. Pasivažinėję grįžo pas jį į (duomenys neskelbtini) ir prie konteinerio atsigėrė alaus. Po to vėl išvažiavo. Pasivažinėjo (duomenys neskelbtini). Privažiavo prie bendrabučio. A. J. pasakė, kad jam reikia eiti pasišnekėti ir A. J. išėjo. A. buvo išgėręs. Nežino, su kuo A. bendrabutyje šnekėjosi. A. buvo išėjęs apie 5-10 min. Jis tuo metu stovėjo kieme su N. J. ir laukė A.. Kai A. buvo išėjęs į bendrabutį, iš bendrabučio išėjo ir prie jų buvo priėjęs M. G.. M. buvo negirtas. Jie pakalbėjo ir viskas. Kai A. išėjo iš bendrabučio, M. su jais stovėjo ir jie dar bendravo. A. išėjus iš bendrabučio, jis sparčiai nuėjo pas seserį. Iki to išėjimo, A. prieš tai iš bendrabučio išėjęs nebuvo, nebuvo grįžęs prie automobilio, priėjęs prie jų nebuvo. A. sparčiu žingsniu nužingsniavo į namus. Tada jis su N. nuėjo iš paskos. A. išėjęs į lauką pasakė, kad dingo telefonas. Nebuvo jokių smurto žymių. Neminėjo, kad daugiau kas dingo. A. pasakė, kad iškvietė policiją. A. neįvardino asmens, prisidėjusio prie to. A. detaliau apie tą įvykį nepasakojo. Jis jo neklausinėjo. Žino, kad A. J. pasiskolino iš A. J. pinigų. Tai buvo vasarą. Jam pasakė A. J., kad skolinosi. Nežino kiek skolinosi ir ar grąžino skolą.

Liudytojas O. V. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus teisme duotiems parodymams. Be to, parodė, kad įvykio dieną jam su N. J. stovint prie bendrabučio ir laukiant A. J., prie jų priėjo M. G., jie kalbėjosi gal kokias 10-15 minučių, per tą laiką prie jų nebuvo niekas priėjęs, nei A., nei kas kitas. Tada pamatė, kaip iš bendrabučio išėjo A. ir, nieko nesakęs, pasuko link savo namų. Jie su N. šaukė A., bet jis net neatsisuko, nereagavo. Tada jis (O. V.) ir N. sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie A. namų, (duomenys neskelbtini). A. buvo labai susinervinęs, kai paklausė jo, kas nutiko, A. pasakė, kad iš jo pavogė telefoną. Paklausus, kas pavogė, A. kažką sumurmėjo, kad nesvarbu, ir nesakė, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis pavogė iš jo telefoną, neminėjo apie jokius grasinimus peiliu, bent jau jis (O. V.) negirdėjo (1 t., b.l. 60-61).

Liudytojas M. G. parodė, kad įvykio išvakarėse apie 6 valandą vakaro (duomenys neskelbtini) susitiko su A. J., kuris vadinamas (duomenys neskelbtini) ar š., kartu pas jį-M. G. namuose išgėrė po 2 butelius alaus, po to nusipirko butelį degtinės, alkoholį pirko A., ir jie gėrė namuose, jis prisigėrė ir nuėjo miegoti. Tą vakarą jam skambino jo buvęs bendradarbis A. J., kuris gyvena už 300-500 metrų nuo jo namų, prašė už jį padirbėti, nes geria, bet jis atsakė negalintis, nes irgi geria. Su A. J. bendravo tik tą vieną kartą. Nežino, ar A. J. buvo pas jį atvykęs. Jį pažadino tik 2018-01-20 apie 1 valandą dienos, nes turėjo važiuoti į gimtadienį į (duomenys neskelbtini). Dėl skambučių iš jo telefono ar į jį negali nieko paaiškinti. Įvykio dieną jis nebendravo nei su O. V., nei broliais Juškomis, nei su niekuo kitu. Jis pats A. J. neskambino, jo telefonas buvo padėtas ant stalo ir juo daug kas galėjo naudotis, nes jis durų nerakina, nesaugo, užeina draugai. Prabudus namuose nieko nebuvo. Kur buvo A. J., nežino, nepastebėjo išeinant jo. Nežino, ar jis naudojosi jo-M. G. telefonu. Kalbų su A. J. apie skolas nebuvo. Išgertuvių metu pas A. J. peilio nematė. Namuose jis mažo peilio neturi. Apie įvykį sužinojo iš tyrėjos.

Liudytojas A. R. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), bendrabutyje, kur viskas įvyko. 2018-01-20 anksti ryte, gal 7 valandą, vesdamas šunį į kiemą jis koridoriuje sutiko A. J. ir A. J.. A. J. sėdėjo ant fotelio, o A. buvo atsitūpęs. Jokių santykių su jais nepalaiko, bet juos pažįsta iš matymo, todėl jis su abiem pasisveikino. Matėsi, jog abu buvo išgėrę, jie sėdėjo tyliai, ramiai, nieko blogo nedarė, šnekėjosi, nesipyko. A. J. laisvai šnekėjo su A. J.. Abiejų rankos jam buvo matomos, nei vienas, nei kitas nieko rankose neturėjo, telefono, peilio rankose nematė. Išėjus į kiemą, kitų asmenų prie bendrabučio nebuvo, kaimynystėje gyvenančio M. G. nematė. N. J., O. V. jis nepažįsta. Pavedžiojęs išėjo pas mamą, jų nesutiko. Apie įvykį sužinojo po 2 dienų iš žmonių kalbų. J. jam nepasakojo.

Liudytojas M. R. parodė, kad įvykio dieną pagal iškvietimą nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas nukentėjusįjį, kuris pasakė, kad iš šio pavogė telefoną. Važiavo su nukentėjusiuoju pas užpuoliką, nukentėjusysis važiuodamas pamatė užpuoliką stovintį prie laiptinės, tada tas asmuo juos pamatė ir pradėjo bėgti, jie jį sulaikė. Pas sulaikytąjį rado nukentėjusiojo, gal dar 40 Eur, o peilio nerado.

Liudytojas M. R. patvirtino teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio pagrindu pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kur davė analogiškus teisme duotiems parodymams. Be to, juose parodė, kad nuvykus pas nukentėjusįjį A. J. paaiškino, kad 2018-01-20 apie 8 val. jam paskambino bendradarbis M. ir paprašė ateiti susitikti. A. J. nuėjus į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su bendradarbiu M. buvo jam (A. J.) iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris, grasindamas peiliu, tai yra pridėjęs peilio geležtę A. J. prie kaklo, liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. A. J. atidavus mobiliojo ryšio telefoną, vaikinas pasakė, kad grąžins telefoną, jei A. J. duos jam 50 eurų. A. J. padavus vaikinui 50 eurų, vaikinas telefono negrąžino. Iš A. J. pasakojimo jis suprato, A. J. buvo ne vienas, buvo ir tas A. J. bendradarbis M.. A. J. neminėjo savo brolio N. J. ar O. V. (1 t., b.l. 98-99).

Liudytoja N. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur parodė, kad jai dirbant pardavėja J. R. įmonei priklausančioje parduotuvėje AIBĖ, esančioje (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 20 d. apie 8.40 val. į parduotuvę atėjo vaikinas, vardu A., jo pavardės nežino, žino jį kaip (duomenys neskelbtini). Jis pasiėmė iš prekybos salės prekes, kiek pamena-plastikinį butelį limonado, dvi skardines giros, ir prie prekystalio dar paprašė pakelio cigarečių. Atsiskaitydamas A. padavė jai vieną 50 eurų kupiūrą, ir iš jos ji atidavė jam grąžą, nes prekės kainavo apie 7 eurus. Grąžos jam davė dvi kupiūras po 20 eurų ir dar metalinių monetų. Atsiskaitęs už prekes, A. su prekėmis išėjo iš parduotuvės. A. buvo parduotuvėje vienas, nematė, kad kas nors būtų jo laukęs prie parduotuvės. Jai atrodo, kad A. buvo blaivus, bent jau vizualiai nesimatė, kad būtų vartojęs alkoholio, jis elgėsi normaliai.

Iš 2018-01-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 13-15).

Iš 2018-01-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. J. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Huawei Mate 10 Lite“ įsigijimo dokumentų kopijas. Dokumentuose nurodytas pilnas telefono pavadinimas - „Huawei Mate 10 Lite 4G Gold RNE-L21 64GB dualSIM“, IMEI numeris – (duomenys neskelbtini). Telefono vertė 369 eurai (1 t., b.l. 42-46).

2018-01-20 Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-01-20 apie 09.10 val. jis su kolega V. V. (duomenys neskelbtini) sulaikė nukentėjusiojo A. J. nurodytą asmenį – A. J.. Dalinės apžiūros metu A. J. striukės vidinėje kišenėje rastas mobiliojo ryšio telefonas HUAWEI p10 ir pinigai – dvi 20 eurų kupiūros bei 57 euro centai (1 t., b.l. 77).

Iš 2018-02-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei Mate 10 Lite“ su dėklu. Telefono IMEI numeriai yra: IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini). 2018-01-20 00.18-01.41 val., 02.43 val., 07.09-07.53 val. bendrauta su „M. Krek“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 78-90).

Iš 2018-02-12 tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės matyti, kad 2018-01-20 M. G. 2018-01-20 ryte telefonu bendravo su A. J., N. J. ir A. J. tiek skambučiais, tiek trumposiomis SMS žinutėmis nuo 06.57 val. iki 08.30 val. (1 t., b.l. 108-112).

Iš neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad 2018-01-20 09.19 val. A. J. nustatytas 0,92 prom. girtumas (1 t., b.l. 41).

Iš neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad 2018-01-20 10.09 val. A. J. nustatytas 1,49 prom. girtumas (1 t., b.l. 145).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veiksmų kvalifikavimas

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą.

Iš kaltinimo matyti, kad kaltinamajam A. J. inkriminuojamas mobiliojo ryšio telefono su SIM kortele bei dėklu ir pinigų – 10 eurų pagrobimas iš nukentėjusiojo A. J., peiliu grasinant panaudoti fizinį smurtą.

Nukentėjusysis A. J. nuo pat proceso pradžios teigė, kad grasinant peiliu iš jo buvo pagrobtas jo mobiliojo ryšio telefonas ir pinigai. Tačiau teismas negali nepastebėti, kad nukentėjusiojo parodymai dėl šio įvykio aplinkybių viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir kito. Ikiteisminio tyrimo pradžioje apklausiamas A. J. parodė, kad jį apiplėšė nepažįstamas vaikinas, vėliau jau teigė – kad iš matymo pažįstamas vaikinas, galiausiai nurodė, kad tas vaikinas jam pažįstamas ir jį įvardino kaip A. J.. Nenuosekliai buvo nurodomos ir kitos nukentėjusiojo aplinkybės – tiek dėl pagrobtos pinigų sumos (pradžioje nurodant iš jo pagrobtų 50 Eur pinigų sumą, vėliau – tik 10 Eur sumą), tiek dėl jį apiplėšusio asmens reikalavimų (pradžioje nurodė, kad iš jo iš karto reikalavo atiduoti telefoną, o jį davus – pinigų, vėliau parodė A. J. reikalavęs skolos, o tik tada telefono bei pinigų), tiek dėl grasinimo peiliu (ikiteisminio tyrimo pradžioje A. J. teigė, kad priėjęs asmuo išsitraukė peilį (nematė, iš kurios vietos išsitraukė), ir, pridėjęs tą peilį jam (A. J.) prie kaklo pareikalavo atiduoti jam savo telefoną, vėliau nurodė, kad kaltinamasis iš karto su peiliu rankoje, lyg laikydamas jį už nugaros, išėjo iš kambario ir priėjo prie jo, grasino durti į koją). Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš A. J. pasakojimo jis suprato, kad plėšimo metu A. J. buvo ne vienas, buvo ir A. J. bendradarbis M., apie ką nukentėjusysis apklausų metu net neparodė, to nepatvirtina ir bylos duomenys. Šios aplinkybės rodo akivaizdų nukentėjusiojo A. J. parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą ir verčia abejoti jo parodymų patikimumu. Šias abejones dar labiau sustiprina nukentėjusiojo parodymų neatitikimas ir kitiems byloje esantiems įrodymams, taipogi paties nukentėjusioji A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytos aplinkybės, kad įvykio metu jis buvo stipriai girtas, to ryto įvykius nelabai atsimena.

Iš nukentėjusiojo A. J. parodymų seka, kad jam padavus A. J. savo mobiliojo ryšio telefoną, jis išėjo iš bendrabučio, kur kieme jo laukė brolis N. J. ir O. V., šalia jų dar stovėjo M. G., ir iš brolio N. J. pasiėmęs 50 eurų, ką matė ir O. V. su M. G., juos nunešė į bendrabutį ir padavė A. J.. Tačiau kaltinamasis A. J. parodė, kad bendrabučio rūkamajame pakalbėjęs su A. J. ir paėmęs jo jam duotą mobiliojo ryšio telefoną, A. J. prie jo nebuvo niekur išėjęs ir atgal grįžęs. Teisme apklausti liudytojai N. J. ir O. V. taipogi parodė, kad A. J. prie automobilio bei prie jų pačių iš bendrabučio nebuvo grįžęs ir pinigų neėmė. Be to, iš karto po įvykio su nukentėjusiuoju bendravęs O. V. parodė, kad A. J. jam sakė tik apie telefono dingimą. Šie liudytojų parodymai minėtoje dalyje atitinka kaltinamojo duotus parodymus bei paneigia nukentėjusiojo A. J. parodymus.

Nors nukentėjusiojo A. J. parodymus dėl M. G. stovėjimo bendrabučio kieme kartu su N. J. ir O. V., A. J. išeinant iš bendrabučio, teisme patvirtino liudytojai N. J. ir O. V., šioje dalyje pastarųjų liudytojų parodymais teismas abejoja ir juos vertina kritiškai, nes šią aplinkybę kategoriškai neigė pats M. G., taip pat ir kaltinamasis A. J. parodydamas, kad M. G. iki įvykio nebuvo išėjęs iš savo buto. Be to, šią abejonę sustiprina ir liudytojo N. J. teisme duoti parodymai apie tai, kad jis M. G. nepažįsta ir jo vardo ir pavardės nežino, ją ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams įvardinęs pagal brolio A. J. pasakymą.

Pats kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje bendravęs su nukentėjusiuoju A. J., taipogi neneigė paėmęs pastarojo jam duotą mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nuosekliai tvirtino jokio peilio nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojęs, pastarajam juo negrasinęs, pinigų iš jo negrobęs ir telefono prievarta neėmęs. Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis buvo jam skolingas pinigų ir kurį laiką jų negrąžino, todėl jis draugiško pokalbio metu pasiūlęs A. J. duoti jam mobiliojo ryšio telefoną, kurį jis palaikysiąs pas save iki skolos grąžinimo. Kaltinamojo parodymus dėl nukentėjusiojo skolos jam patvirtina paties nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti, taip pat iš dalies ir liudytojo O. V. parodymai. Kad kaltinamasis A. J. ir nukentėjusysis A. J. įvykio metu bendravo draugiškai patvirtino ir liudytojas A. R., kuris parodė matęs kaltinime nurodytu laiku juos bendraujant bendrabučio koridoriuje, rūkamajame, su jais pasisveikinęs ir trumpai pabendravęs. Pasak liudytojo A. R., abu buvo išgėrę, jie sėdėjo tyliai, ramiai, šnekėjosi, nesipyko, abiejų rankos jam buvo matomos, nei vienas, nei kitas nieko rankose neturėjo, peilio rankose nematė. Atkreiptinas dėmesys, kad peilis nebuvo rastas pas kaltinamąjį jį sulaikius policijos pareigūnams, jis nerastas ir įvykio vietoje. Be to, iš karto po įvykio su nukentėjusiuoju bendravęs O. V. parodė, kad A. J. neminėjo apie jokius grasinimus peiliu.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo A. J. parodymus dėl jo atžvilgiu kaltinamojo A. J. atliktų grasinimo peiliu veiksmų, taip pat dėl pinigų bei mobiliojo ryšio telefono pagrobimo grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, teismas nukentėjusiojo A. J. parodymus vertina kritiškai, kaip nepatikimus.

Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnams sulaikius A. J., pas jį kišenėje rastas nukentėjusiajam A. J. priklausantis mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele bei dėklu. A. J. to neneigė ir tai pripažino, tik nurodė, kad A. J. pats padavė jam savo telefoną už skolą, neturėjo ketinimo sau pasilikti, jis nebuvo net kortelės išėmęs, tiesiog norėjo atgauti skolą. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas į nepatikimus nukentėjusiojo parodymus, neturi pagrindo konstatuoti nukentėjusiajam A. J. priklausančio mobiliojo ryšio telefono paėmimo prievartinį pobūdį. To nepatvirtina ir byloje esantys duomenys apie nukentėjusiojo emocinę būklę po įvykio, kurią gali sąlygoti įvairūs veiksniai – tiek jo buvęs girtumas įvykio metu, tiek nuovargis nemiegojus naktį, tiek paties telefono laikinas netekimas net neprievartiniu būdu.

Byloje esantys duomenys dėl A. J. nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų kaltinime nurodytų smurto vartojimo ir turto pagrobimo veiksmų yra akivaizdžiai prieštaringi, o esant prieštaravimams šioje situacijoje būtina pažymėti tai, kad pagal vieną iš nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertintinos kaltinamojo naudai.

Teismas pažymi, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytomis aplinkybėmis pas kaltinamąjį rastas nukentėjusiajam A. J. priklausantis mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele bei dėklu neleidžia konstatuoti neteisėto turto užvaldymo fakto.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Nesurinkus neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, o byloje esant abejotiniems, neišsamiems bei neleidžiantiems daryti patikimų išvadų dėl kaltinamojo kaltumo, duomenims, turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog A. J. atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio turto pagrobimo veiksmus, teismas daro išvadą, kad A. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Esant minėtoms aplinkybėms kaltinamasis išteisintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas sprendžia, jog atsižvelgdamas į visas įvykio aplinkybes: nukentėjusiojo parodymų nepatikimumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio paskolinius santykius, jų elgesį prieš inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus, taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize, yra pagrindas manyti, kad A. J. veikė ne vedinas tyčios įvykdyti plėšimą, o kitu tikslu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad A. J. paėmė iš nukentėjusiojo A. J. mobiliojo ryšio telefoną siekdamas susigrąžinti skolą, o ne apiplėšti nukentėjusįjį. Teismas pažymi, kad veiką, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, draudžia kita materialinės teisės norma – tai BK 294 str. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kadangi didelės žalos požymis šios normos taikymui yra privalomas, o nagrinėjamoje byloje jis nenustatytas, BK 294 str. kaltinamajam taip pat negali būti inkriminuotas ir gali būti sprendžiama tik dėl A. J. taikytinos administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį.

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Byloje yra susidariusios 26,60 Eur proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti, jos vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi apmokėtinos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalimi nuosprendžio nuorašą nusiųsti įgaliotai institucija (policijai) administracinio nusižengimo teisenai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį A. J. atžvilgiu pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Teisėja Rita Dirkė