- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1850-661/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01826-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- A. R., J. R.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Trakų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams A. R. ir J. R. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius žalos atsiradimo grėsmę, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas prašė uždrausti A. R. ir J. R., gyvenantiems (duomenys neskelbtini), N. L. k., L. sen., Trakų r. sav., 3 metų laikotarpyje nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, užtverti kelią, nutraukti ar kitaip riboti judėjimą vietinės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini), N. L. k., L. sen., Trakų r. sav., kelio atkarpoje, esančioje žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), N. L. k., L. sen., Trakų r. sav.
Ieškovas nurodė, VĮ „Registrų centras“ N. L. k., L. sen., Trakų r. sav. nuo 2011-12-01 yra įregistruota (duomenys neskelbtini), kurios kodas (duomenys neskelbtini). Gatvėje esantis vietinės reikšmės neasfaltuotas kelias jungia L. kaimo centrinę dalį su L. miestu. Kelio faktiškas išdėstymas neatitinka gatvės koordinačių, įregistruotų VĮ „Registrų centras“, dėl nurodytos priežasties tam tikrose vietose kelio dalys patenka į privačių sklypų teritorijas. Viena važiuojamosios (duomenys neskelbtini) dalis patenka į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklauso ½ šio žemės sklypo, o kita ½ žemės sklypo priklauso S. B.. Jos žemės sklypo dalimi pagal 2007-06-14 panaudos sutartį disponuoja atsakovas A. R.. 2013-07-11 į Trakų rajono savivaldybę su kolektyviniu skundu kreipėsi N. L. kaimo (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai ir žemės sklypų savininkai pranešdami, kad 2013-06-30 atsakovai atitvėrė savo privačią valdą ir dalis (duomenys neskelbtini) tapo užtverta. Antstolis D. J. 2013-07-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 127 konstatavo, kad N. L. k. vietinio kelio dalyje, esančioje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atkarpoje, užtvertas kelias iš abiejų pusių iki 2 metrų aukščio stulpais, kurie įmūryti į žemę. Ieškovo manymu, egzistuoja grėsmė padaryti žalos. Atsakovams užtvėrus kelią, gali kilti realus pavojus ir yra reali žalos tikimybė. Tai galimai galinti atsirasti materialinė žala savivaldybei, jei kelią reikėtų tiesti staigiai, neturint tam skirtų lėšų. Taip pat ir N. L. k. (duomenys neskelbtini) gyventojams, kurie negali patekti prie savo namų, sklypų, o gaisro, stichinės nelaimės atvejais, sveikatos sutrikimo atvejais, specialiosios paskirties transporto priemonės negali patekti netrukdomai prie gyventojų gyvenamųjų namų, kas gali sudaryti realią grėsmę ne tik gyventojų žalos turtui padarymui, bet ir žalos padarymui žmonių sveikatai.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jiems bendrosios nuosavybės teise priklauso 1 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), N. L. k., L. sen. Jie užtvėrė tik mažą dalį sklypo, kad kiekvienas namas turėtų privažiavimą, o asmenys skundžiasi tik dėl to, kad jiems nepatogu. Kad tai vietinės reikšmės kelias nesutinka, tai tik pravažinėta jų sklypo dalis. Jų manymu, jog tik dėl ieškovės neveikimo susiklostė ši netoleruotina situacija ir tai atsispindi ir prie ieškinio pridėtame N. L. gyventojų kolektyviniame skunde, adresuotame Trakų rajono savivaldybės merui. Minėtame skunde konstatuojama, kad: „Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės patvirtintuose planuose kelio vieta yra numatyta ne per privačių sklypų teritorijas reikalaujame skubiai imtis veiksmų minimo kelio įrengimui.“
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad teismo vertinimu susidariusi situacija (vietinės reikšmės kelio dalies (duomenys neskelbtini) užtvėrimas) yra ne atsakovų veiksmų, o paties ieškovės neveikimo pasekmė, ką įrodo N. L. k. gyventojų skunde Trakų rajono savivaldybės merui ir vicemerui išdėstytos aplinkybės. Kaip matyti iš skundo, juo buvo prašoma ieškovę imtis veiksmų kelio įrengimui tinkamoje vietoje, tačiau ieškovė vietoje to, kad būdama pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. atsakinga už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą, įgyvendintų savo funkcijas ir nutiestų kelią reikiamoje vietoje, kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas (apeliantas) Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo. Apeliantas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo teisinius santykius ir todėl padarė nepagrįstas išvadas. Apelianto manymu, jis pakankamai argumentavo, jog ginčo kelio užtvėrimas gali sukelti realų pavojų arba žalos atsiradimą. Kelias, esantis N. L. k., L. sen., Trakų r. sav., jungiantis L. kaimo centrinę dalį su L. miestu, yra vietinės reikšmės kelias. Remiantis tuo, visi gyventojai turi vienodą teisę juo naudotis. Atsakovams neteisėtomis priemonėmis užtveriant šį kelią gyventojų teisių įgyvendinimas tampa neįmanomu, o Savivaldybei nebeįmanoma atlikti jai priskirtų funkcijų su minėtu keliu ir užtikrinti minėto kelio priežiūrą. Šio sprendimo įgyvendinimas ir jo vykdymas reikštų, kad kol savivaldybė atliks minėtus veiksmus- rengiant techninį projektą atliekant viešuosius pirkimus dėl projektuotojo parinkimo, bei viešuosius pirkimus dėl atlikti kelio tiesimo darbų, kurie gali trukti ilgą laiko tarpą gyventojai negalės juo naudotis, nes Atsakovai laikys kelią užvėrę. Visa tai kelia realią ir potencialią žalą ateityje. Teismas šių aplinkybių neįvertino.
Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Jie iš esmės sutiko su pirmos instancijos teismo sprendimu. Nurodė, jog jie užtvėrė tik mažą dalį sklypo, kad kiekvienas namas turėtų privažiavimą, o asmenys skundžiasi tik dėl to, kad jiems nepatogu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje sprendžiamas prevencinis ieškinys, kuriuo siekiama 3 metų laikotarpyje nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, užtverti ginčo kelią, nutraukti ar kitaip riboti judėjimą nurodytu vietinės reikšmės keliu (duomenys neskelbtini).
CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovams atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas atsakovo, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai. Taigi prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. Ž. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-415/2009; 2013 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Vilniaus Sigma“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-147/2013; kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas ateityje atsirasiančią žalą įrodinėjo kaip galimai galinčią atsirasti materialinę žalą savivaldybei, nes jei kelią reikėtų tiesti staiga, savivaldybė neturi tam skirtų lėšų; taip pat žalą, jo nuomone, patirs ir N. L. k. (duomenys neskelbtini) gyventojai, kurie negali patekti prie savo namų, sklypų, o gaisro, stichinės nelaimės atvejais, sveikatos sutrikimo atvejais, specialiosios paskirties transporto priemonės negalės patekti netrukdomai prie gyventojų gyvenamųjų namų, kas gali sudaryti realią grėsmę ne tik gyventojų žalos turtui padarymui, bet ir žalos padarymui žmonių sveikatai. Byloje esantis 2013-07-11 (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojų ir sklypų savininkų skundas Trakų rajono savivaldybės merui ir vicemerui dėl N. L. k. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog N. L. k. gyventojai jau ne kartą per pastaruosius dvejus metus kreipėsi į ieškovę ir kitas institucijas dėl kelio (duomenys neskelbtini) tinkamo įrengimo; kelio dalis patenka į privačių sklypų teritorijas, nors nėra nustatytas kelio servitutas, todėl pažeidžiama sklypų savininkų teisė į privačią nuosavybę – naudojantis šių sklypų dalimis kaip keliu. Skunde inter alia nurodyta, jog jei skubiai nebus imtasi veiksmų dėl kelio įrengimo ir naudojimosi ir apie tai nebus per 10 darbo dienų pranešta – gyventojai kreipsis į teismą, patraukdami savivaldybę atsakomybėn kaip instituciją, atsakingą už kelio nutiesimą per privačius sklypus taip padarant žalą sklypų savininkams, per kurių sklypą eina kelias ir žalą asmenims, negalintiems pasiekti privačios nuosavybės (duomenys neskelbtini). Šiuo skundu buvo prašoma apeliantą imtis veiksmų kelio įrengimui tinkamoje vietoje, tačiau apeliantas, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, vietoje to, kad būdamas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. atsakingas už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą, įgyvendintų savo funkcijas ir nutiestų kelią reikiamoje vietoje, kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog šiuo metu išvažinėto ginčo kelio dalis eina per atsakovų žemės sklypą, tačiau planuojamos kelio dalies atsakovų žemės sklype neturėtų būti, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovų veiksmų užtveriant dalį jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, atsižvelgiant į tai, jog kelio jų žemės sklype apskritai neturi būti, nelaikė neteisėtais ar piktnaudžiavimu savo teisėmis.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas(CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.