Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. gynėjo advokato K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 3 (trijų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, prie 2023 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos 3 (trijų) metų 2 (dviejų) mėnesių ir 5 (penkių) dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirta 3 (trijų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė 6 (šešių) metų 2 (dviejų) mėnesių ir 5 (penkių) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į V. A. paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2023 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Bausmės atlikimo pradžia V. A. skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2024 m. vasario 21 dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A., Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nuteistas už tai kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tikslu platinti psichotropines medžiagas, 2022 m. lapkričio 15 d. 18.58 val. elektroninėmis ryšio priemonėmis per internetinę programėlę „Messenger“ paskambinęs T. Š., nurodė paimti (duomenys neskelbtini) būrio sporto salėje, esančioje atviro tipo bausmių atlikimo vietoje, treniruoklio stovo vamzdyje, paslėptą paketą, kuriame buvo gelsvos spalvos milteliai, kurių sudėtyje 10,1873 g psichotropinės medžiagos - amfetamino ir saugoti iki atskiro nurodymo. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 metų gruodžio mėn. pradžioje, jis per internetinę programėlę „Messenger“ paskambino T. Š. ir nurodė, kad su juo susisieks žmogus ir prisistatys: nuo „D.“, kuriam jis (t. y. T. Š.) turės perduoti paketą. 2022 m. gruodžio 15 d. T. Š. į jo mobilaus ryšio telefoną paskambinęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, nurodė T. Š. nunešti turimą paketą prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato ir „pakišti po palange“. Tačiau T. Š. savanoriškai atsisakius dalyvauti nusikalstamoje veikoje, minėtas paketas su psichotropine medžiaga - amfetaminu nebuvo perduotas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, šiais veiksmais V. A. organizavo psichotropinių medžiagų platinimą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. gynėjo advokato K. A. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos pažeidžiamos, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų; vertinant įrodymus padarant klaidų dėl jų turinio, remiantis duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažįstant duomenis, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėsčius teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-96-489/2018 ir kt.).

7. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, teisėjas R. J. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžiu V. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tas pats teisėjas priėmė ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nuosprendį, kuriuo V. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, rėmėsi kitoje baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kaip vienu iš įrodymų įrodančiu V. A. kaltę. T. y. nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „Tai, kad kaltinamasis V. A. 2022 metais atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje užsiėmė neteisėtu psichotropinių medžiagų laikymu ir platinimu patvirtina ir 2023 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendis (t. 2, b. l.44-55). Šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamasis taip pat buvo nuteistas už psichotropinių medžiagų – amfetamino laikymą ir platinimą 2022 metais, šią psichotropinę medžiagą platino per kitą nuteistąjį, kuris kaltinamojo nurodymu turėjo ją perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui t. y. atliko panašius nusikalstamus veiksmus, kaip ir šioje byloje pagal pareikštą įtarimą.“

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir surašant skundžiamą 2024 m. vasario 21 d. nuosprendį iš tiesų buvo padaryta procesinių klaidų, t. y. skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai remtasi kitoje baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kaip vienu iš įrodymų, įrodančiu V. A. kaltę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant šios klaidos, nagrinėjamu atveju, jos pobūdis nesudaro pagrindo daryti išvados apie galimą teismo šališkumą ir išankstinį teisėjo nusistatymą, kadangi nuteistojo V. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, įrodyta kitais byloje surinktais pakankamais įrodymais (liudytojo T. Š. parodymai, liudytojo M. M. parodymai, 2022 m. lapkričio 16 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, 2022 m. lapkričio 30 d. daiktų apžiūros protokolas, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 20 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, 2022 m. gruodžio 28 d. slapto sekimo protokolas, 2023 m. vasario 9 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. kovo 17 d. tarnybinis pranešimas), o atliktas šių įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

Dėl kaltės.

9. Įrodymų vertinimo taisykles, baudžiamajame procese, reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

10. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

11. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl V. A. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

12. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu V. A. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje neigė. Nuteistasis teigė, jog T. Š. skambino ir su juo kontaktavo tik todėl, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje norėjo įsigyti telefonų, kadangi žinojo, kad T. Š. užsiima tokia veikla. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šios nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje surinktai medžiagai, o būtent liudytojų T. Š. ir M. M. duotiems parodymams, kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei pačio nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra nuteistojo pasirinkta gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina tokių jo parodymų, o juos paneigia.

14. Teisėjų kolegija įvertinusi V. A. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, atkreipia dėmesį, kad V. A. duoti parodymai skiriasi. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu V. A. teigė, kad T. Š. nei telefonu, nei per "Messenger" programėlę aptariamo įvykio metu neskambino ir su juo nekontaktavo, teigė paskutinį kartą T. Š. matęs prie 1,5-2 metus. Pažymėtina, kad T. Š. nuo pat pradžių nuosekliai aiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, kas juos sieja ir kokiu tikslu V. A. su juo bendravo. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu V. A. jau teigė, kad su T. Š. telefonu bendravo ne vieną kartą, tačiau teigė jam skambinęs dėl norimų gauti telefonų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokie V. A. duoti parodymai yra nenuoseklūs, nesutampantys ir nepatikimi, vertinami kaip nuteistojo gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant V. A. jis nepateikė jokių paaiškinimų dėl jam įteiktame pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo metu parodymus sutiko duoti tik po liudytojo T. Š. duotų parodymų. Parodymus davė po T. Š., L. G. ir M. M. duotų parodymų, t. y. išsamiai susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios aplinkybės nuteistojo duoti parodymai bei jo keliama versija tik dar labiau sustipriną pagrįstą manymą dėl nuteistojo parodymų nepatikimumo.

15. Liudytojas T. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, davė iš esmės nuoseklius, patikimus ir su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais sutampančius parodymus. Liudytojas T. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2022 m. lapkričio 15 d. apie 18.58 val. į jo asmeninį mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino V. A. bei pasakė, jog „greitai reikia nueiti į sporto salę pažiūrėti kur yra palikta“. T. Š. manė, jog reikia paimti V. A. asmeninius daiktus. Einant į sporto jie abu kalbėjo vaizdo skambučiu. Atėjus į sporto salę V. A. pasakė, kad T. Š. iš treniruoklio stovo ištrauktų tai kas ten yra. T. Š. patvirtino viską supratęs, pokalbį baigė. Parodė, jog V. A. sakė, kad paskambins kitą dieną ir pasakys ką toliau daryti. T. Š. parodė, kad kitą dieną nuėjęs į sporto salę, iš treniruoklio stovo ištraukė skudurą. Išvyniojęs skudurą pamatė plastikinį permatomą maišelį su gelsvos spalvos milteliais. Įtarė, kad tai gali būti narkotinės medžiagos, nenorėdamas veltis į nusikaltimus, maišelį su milteliais nunešė į Kriminalinės žvalgybos skyrių. Liudytojas T. Š. papildomai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio mėn. gale į jo asmeninį telefoną iš taksofono paskambino V. A. ir pasakė, kad su juo susisieks žmogus, kuris prisistatys nuo „D.“ (tokį slapyvardį T. Š. žinojo, juo pasivadinęs buvo V. A. Facebook paskyroje), pasakė, kad jis turės artimiausiu metu susitikti su juo ir jam perduoti. Ką perduoti tiksliai neįvardino, tačiau T. Š. suprato, kad kalba eina apie narkotines medžiagas rastas treniruoklio stove. 2022 m. gruodžio 15 d. į T. Š. mobilaus ryšio telefoną paskambino nežinomas asmuo iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), neprisistatė, paklausė ar jis viską turi ir nurodė, kad turi palikti viską šiandien prie dvoikės ( t. y. 2-ojo sektoriaus) šalia aikštelės esančio pastato po lango palange ir dar kartą pakartojo, kad būtų gerai jog paliktų šiandien, jeigu nenori turėti didelių problemų. T. Š. suprato, kad turi palikti narkotines medžiagas po palange. Vakare, jau sutemus, po vakarinio patikrinimo, kuris būna 19 val., jis paėmęs sukeistą paketą, nunešė jį į sutartą vietą. Padėjo ir išėjo. Iš savo mobilaus ryšio telefono į numerį (duomenys neskelbtini) parašė sms žinutę, jog paketas padėtas. Atsakymo negavo. 2022 m. gruodžio 17 d. į savo mobilaus ryšio telefoną gavo 2 sms žinutes iš skirtingų jam nežinomų numerių, kuriose buvo parašyta, kad „žmonės nieko nerado, tu juos apgaudinėji ir tave sudegins“. Telefono numeriai buvo: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, vakare, vėl po vakarinio patikrinimo jis vėl pats nunešė paketą ir padėjo atgal į sutartą vietą ir parašė sms žinutes į abu prieš tai nurodytus numerius, kad paketas padėtas. 2022 m gruodžio 18 d. vakare apie 17.50 val. į savo asmeninį mobilaus ryšio telefoną gavo sms žinutę iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kurioje buvo parašyta, kad patikrino paketą ir jame ne tos medžiagos, kad ne narkotikai, o "šudas". Jis atrašė atgal sms žinute ir nurodė, kad padėjo tai kas jam buvo palikta. Jam buvo atrašyta atgal kelios grasinančios trumposios žinutės su tekstu, jog "turėsi atidirbti už nuneštą kaifą, grąžins tave į lagerį", jis suprato, kad turės jiems už tuos narkotikus grąžinti pinigus, užsiimti kita nusikalstama veika arba bus gražintas atgal į pataisos namus. Dėl gautų grasinančių žinučių šiuo metu jokios baimės nejaučia. (1 t., b. l. 21-24). Liudytojas T. Š. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme iš esmės parodė, tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir buvo nurodęs duodamas parodymus ikiteisminio metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti šio liudytojo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, šie parodymai yra patikimi, sutampantys su kitais byloje esančiais parodymais ir jais galima remtis kaip patvirtinančiais nurodytą V. A. padarytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pažymėtina, kad liudytojui T. Š. duodant parodymus pirmosios instancijos teisme buvo tam tikrų nesutapimų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie nesutapimai nagrinėjamu atveju nėra esminiai, parodymai duoti teisme praėjus beveik metams nuo jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, taigi natūralu, jog liudytojas gali tiksliai neatsiminti tam tikrų detalių ar tikslios įvykio eigos.

16. Tai, kad V. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, įrodo ir kito liudytojo parodymai. Liudytojas M. M. apklausiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, parodė, kad liudytojas T. Š. 2022 metų pabaigoje atėjo iki jų skyriaus tarnybinių patalpų, pateikė duomenis, kad galimai jam pateikė ar jis rado narkotines medžiagas ir galimai dabar nenori daryti nusikalstamos veikos dėl ko jis jas pateikė pareigūnams ir paaiškino visas aplinkybes. Jis paaiškino, kad sporto salėje jam nuteistasis V. A., kurį pažinojo iš ankščiau siūlė ar sakė paimti kažkokius daiktus ir jis ten nuėjęs rado kažkokius miltelius dėl ko suprato, kad tai galimai narkotinės medžiagos. Jis buvo pasislėpęs po rūbais, kadangi atvirai neštis negalėjo ir parodęs paaiškino, kad nenori daryti nusikalstamos veikos ir nori kuo greičiau atlikęs bausmę išvykti į namus. Tokiu pagrindu buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuriuo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liudytojas M. M. parodė, kad patalpoje jis buvo ne vienas, kartu dar buvo pareigūnas A. R.. Po liudytojo T. Š. paaiškinimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, liudytojas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnės, jam buvo paaiškinta, kad galima bendradarbiauti, atskleisti daugiau nusikalstamos veikos, tai yra galbūt sužinoti iš kur tos medžiagos pateko, laukti tolimesnių nurodymų ką daryti su ta neva narkotine medžiaga. Liudytojas sutiko, buvo apklaustas ir toliau buvo atliekami kiti slapti proceso veiksmai. Buvo gauta nutartis atlikti nusikalstamos veikos imitavimo būdą, tai yra daryti garso ar vaizdo įrašus, pokalbius su kitais asmenimis būtent apie tą daromą nusikalstamą veiką, tačiau dėl techninių galimybių liudytojui nebuvo pateikta striukė su vaizdo ir garso įrašymo sistema. Bendravimas su liudytoju truko tiek kiek truko ikiteisminis tyrimas, pagal slaptus veiksmus buvo laukiami tolimesni V. A. nurodymai, kuriuos jis būtų pateikęs T. Š. ir pagal aplinkybes veikti. Paketas buvo padėtas nurodytame pastate po palange. Pastatas yra netoli antro kalėjimo. Stebėjimas buvo nutrauktas, kai pasišalino asmuo paėmęs paketą (šis asmuo nebuvo sulaikytas). Taigi, kaip matyti liudytojas M. M. patvirtino liudytojo T. Š. duotus parodymus ir jo atliktus veiksmus po atvykimo pas pareigūnus.

17. V. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, įrodo ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina liudytojų T. Š. ir M. M. duotus parodymus ir paneigia nuteistojo keliamą versiją dėl jo norėtų įsigyti telefonų. Kaip matyti, 2022 m. lapkričio 16 d. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. D. (duomenys neskelbtini), esančiose adresu (duomenys neskelbtini) nuteistasis T. Š. savanoriškai pateikė skudurą, kuriame įvyniotas permatomas plastikinis užspaudžiamas maišelis, jo viduje dar vienas permatomas plastikinis užspaudžiamas maišelis su viduje gelsvos spalvos neaiškios kilmės milteliais. (1 t., b. l. 38-40). Iš 2022 m. lapkričio 30 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas geltonos spalvos, nešvarus skuduras, kurį atvyniojus matyti permatomas plastikinis užspaudžiamas maišelis, kuriame matyti esanti gelsvos spalvos, birūs milteliai. Atvyniojus maišelį matyti dar vienas viduje permatomas užspaudžiamas maišelis, kuriame taip pat matyti gelsvos spalvos, birūs milteliai. Daugiau nieko reikšmingo nepastebėta. (1t., b. l. 53-59). Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gruodžio 19 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tirti pateiktuose milteliuose yra psichotropinės medžiagos - amfetamino. Miltelių masė - 61,0016 g, juose yra 10,1873 g gryno amfetamino. (1 t., b. l. 65-66).

18. Iš 2023 m. balandžio 20 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad, buvo atliekama T. Š. naudoto mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių kontrolė. Nustatyta, kad T. Š. telefonu bendrauja su nuteistuoju V. A., kuris jam skambino iš įkalinimo įstaigos veikiančio taksofono. Toliau atliekant kontrolę liudytojui T. Š. į jo telefono numerį skambino nežinomas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), bei gavo trumpąsias žinutes iš nežinomų numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t ., b. l. 104, 105-119). Iš 2023 m. kovo 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis V. A. naudojosi (duomenys neskelbtini) esančiais taksofonais, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atlikus V. A. skambučių iš šių taksofono numerių išklotinės analizę laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2023 m. kovo 14 d. matyti, kad 2022 m. lapkričio 19 d., 2022 m. lapkričio 21 d., 2022 m. lapkričio 30 d., 2022 g. gruodžio 11 d., 2022 m. gruodžio 21 d., 2022 m. gruodžio 22 d., 2023 m. sausio 3 d., skambinta telefono numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso T. Š.. Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 21 d. buvo skambinta telefono numeriams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurių T. Š. buvo gavęs trumpąsias žinutes. Kam priklauso telefono numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) asmenys nenustatyta. (1 t., b. l. 180-181). Be to, 2023 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime dėl Facebook anketos nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo eigoje, buvo gauta duomenų, apie tai, kad asmuo V. A. turi susikūręs "Facebook" paskyrą, kuri pavadinta "D.", tikslinant ir ieškant tokios anketos, papildomai buvo gauta duomenų, kad anketa vadinasi "D. T.". (1 t., b. l. 172-173).

19. Tai, kad V. A. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo iš anksto susitaręs ir veikė bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tikslu platinti psichotropines medžiagas, įrodo ne tik liudytojo T. Š. duoti parodymai dėl su juo bendravusio nežinomo asmens duotų parodymų, aktyvus V. A. bendravimas su liudytoju telefonu bei bendravimas su telefono numeriais, iš kurių buvo siųstos trumposios žinutės T. Š., bet ir ikiteisminio tyrimo metu atlikti slapti sekimai. Iš Slapto sekimo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 17 d. 19.00 val. iki 2022 m. gruodžio 18 d. 17.00 val., (duomenys neskelbtini) buvo stebėtas pastatas, kur buvo paliktas sukeistas paketas. Užfiksuota, kaip 2022 m. gruodžio 18 d. apie 16.21 val. per automobilių aikštelę pereina nenustatytos tapatybės asmuo, apsirengęs žieminę striukę su gobtuvu, kur eidamas kelis kartus pažiūri į pastatą. Asmuo nueina link (duomenys neskelbtini) pusės (link tvoros). 2022 m. gruodžio 18 d. apie 16.24 val. tas pats asmuo greitu žingsniu ateina nuo kitos pusės ir sustoja prie lango, kur viršuje yra kondicionierius bei pasilenkia ir pakelia lango palangę bei paima paketą. Tada asmuo nueina link (duomenys neskelbtini), kur toliau nueina nesimato. Minėtas asmuo slapto sekimo metu nebuvo sulaikytas. (1 t., b. l. 169-170).??

20. Apeliaciniame skunde teigiama, jog dėl liudytojo T. Š. psichinės sveikatos būklės, jo parodymai negali būti laikomi patikimais. Prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą ir pakartotinai kreiptis į T. Š. gydymo įstaigą dėl atsakymo apie jo sveikatos būklę gavimo bei paskirti liudytojui T. Š. specialisto (psichiatro) tyrimą (konsultaciją). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas buvo atnaujintas iš dalies. Nutarta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikti užklausą dėl T. Š. sveikatos būklės, t. y. ar jis yra įrašytas į psichiatro ar psichologo kabineto įskaitą. Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gauti duomenys, jog liudytojas T. Š. nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei. Taigi, teisėjų kolegija konstatavusi, jog nagrinėjamu atveju iš pateiktų duomenų matyti, kad liudytojas T. Š. neturi psichinės sveikatos problemų, atmetė nuteistojo gynėjo prašymą paskirti liudytojui T. Š. specialisto (psichiatro) tyrimą (konsultaciją). Teisėjų kolegija pažymi, kad akivaizdu, jog įvertinus pateiktą bylos medžiagą byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog liudytojas T. Š. turi kokių nors psichinės sveikatos problemų, dėl kurių jo parodymai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi.

21. Papildomai pažymėtina, kad liudytojai L. G. (nuteistojo sutuoktinė) bei D. S. duodami parodymus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, iš esmės palaikė V. A. keliamą versiją dėl norimų įsigyti telefonų. Tačiau, teisėjų kolegija, šių liudytojų parodymus vertina kaip nepatikimus, kaip siekį V. A. išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kadangi akivaizdu, jog liudytoją L. G. ir nuteistąjį V. A. sieja artimi ryšiai, liudytojas D. S. duodamas parodymus teisme nurodė, kad jis su V. A. yra geri draugai.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde keliamos abejonės, jog T. Š. duoti parodymai yra nepatikimi, kadangi jis yra priklausomas nuo teisėsaugos institucijų ir tokius parodymus davė siekdamas asmeninės naudos, yra nepagrįsti ir atmestini. Liudytojo T. Š. duotų parodymų patikimumą įrodo aukščiau aptarta baudžiamosios bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju duomenų, jog T. Š. būtų įtakojamas teisėsaugos institucijų nėra nustatyta, tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame skunde. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teiginiams, jog liudytojas T. Š. buvo įtakojamas teisėsaugos institucijų.

23. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, liudytojų parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagrįstai V. A. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

Dėl bausmių bendrinimo.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nepagrįstai taikė visišką paskirtų bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka.

25. Bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), taip pat pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-268/2008, Nr. 2K-519/2013, Nr. 2A-2/2014, Nr. 2A-6-495/2022). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, Nr. 2A-6-976/2016, Nr. 2A-6-495/2022).

26. BK 63 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Pažymėtina, kad teismas gali rinktis bausmių bendrinimo būdą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog V. A. anksčiau aštuonis kartus teistas (tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas susijusias neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti). Nusikalstamas veikas jis vykdo sistemingai. Be to, būdamas ankščiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, neatlikęs bausmės, vėl padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Šios aplinkybės rodo aiškias ir susiformavusias antivisuomenines nuostatas, polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, o jo sistemingas pasikartojantis elgesys kelia grėsmę visuomenei. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai skirtingais nuosprendžiais nuteistajam V. A. paskirtas 3 metų 2 mėnesių 5 dienų ir 3 metų laisvės atėmimo bausmes bendrino visiško bausmių sudėjimo būdu bei paskyrė galutinę subendrintą 6 metų 2 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmę. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į V. A. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitė bausmės laiką, atliktą pagal 2023 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. A. gynėjo advokato K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.