Utenos apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2018-04-19 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 str. 1 d., 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 11 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui. 20218-12-10 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2) 2018-12-13 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu pagal BK 258 str. 2 d. - 20 parų arešto bausme; 3) 2019-02-25 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d.- 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m.; 4) 2019-03-07 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. - 8 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2019-05-08 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi pagal 2019-02-25 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2019-03-07 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė- 1 m. laisvės atėmimo bausmė; 5) 2020-11-05 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu pagal BK 286 str., 243 str.- 6 mėn., laisvės atėmimo bausme (LITEKO duomenys), atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustato:

L. Š. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2020 m. sausio 10 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, tyčia vengė atlikti 2019 m. vasario 25 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ar ją įgyti trims metams, t. y. 2020 m. birželio 27 d., 22.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. liepos 4 d., 13.39 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. liepos 8 d., 9.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. rugpjūčio 14 d., 20.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. spalio 8 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo nenustatytam asmeniui priklausantį automobilį VW Passat, kurio valstybinių numerių skaičiai 700.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis L. Š. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais ir nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemones, kai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones trims metams.

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 str.).

Kaltinamasis L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pasielgė lengvabūdiškai, nes tikėjosi, kad važiuojant visus kartus jo niekas nestabdys. Stabdomas nestojo, nes išsigando, kad jam baigsis blogai, naiviai tikėjosi išvengti atsakomybės. Visuose epizoduose vairavo tą patį jam priklausantį automobilį VW Passat, kurio tikrieji valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu automobilio neįregistravo, turėjo tik automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Kiti valstybiniai numeriai, kurie nurodyti kaltinime, priklauso jam, nes jis turėjo įsigijęs tuos automobilius, tačiau taip pat nebuvo jų įregistravęs savo vardu, turėjo tik pirkimo - pardavimo sutartis. Automobilį VW Passat iš jo konfiskavo, o kiti automobiliai, kurių valstybinius numerius naudojo, yra parduoti arba išardyti dalimis. 2020 m. spalio 8 d. vairavo automobilį VW Passat, kurio valstybinių numerių skaičiai yra (duomenys neskelbtini), važiavo vienas. Buvo nusipirkęs šį automobilį, tačiau neturėjo susitvarkęs pirkimo - pardavimo dokumentų savo vardu. Nežino tikslių šio automobilio valstybinių numerių ir nežino kam pagal dokumentus jis priklauso. Šiuo metu šis automobilis yra parduotas. Tą dieną, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), jį stabdė nežymėtas policijos automobilis, kuris buvo be jokių skiriamųjų ženklų, todėl jis nesuprato, kad jį stabdo policija ir nuvažiavo toliau. Nuvažiavęs link (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jo niekas neseka ir apsisukęs stotelėje grįžo namo. Negali paaiškinti kodėl visus kartus vairavo automobilius, nors teismas jam uždraudė vairuoti transporto priemones trims metams. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto ir pažada ateityje nenusikalsti (tomas 2, b. l. 32, 38-39).

Liudytojas O. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 6 d., dirbant kartu su Utenos apskr. vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja V. T., buvo gauta užduotis surasti L. Š., kuriam teismo nutartimi paskirtas suėmimas. Apie 14.00 val. nežymėtu tarnybiniu automobiliu Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini) link L. Š. namų. (duomenys neskelbtini) prasilenkė su automobiliu VW Passat, kurio valstybinio numerio nematė, tik matė, kad automobilis buvo tamsios spalvos, labai purvinas. Matė, kad už vairo sėdėjo jam iš tarnybos žinomas L. Š.. Apsisuko ir važiavo link jo. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), priešais esančioje (duomenys neskelbtini), pamatė, kad stovi tas pats automobilis, su kuriuo prasilenkė ir prie jo stovi L. Š.. Pamatęs juos L. Š. sėdo į automobilį, bet jis tarnybiniu automobiliu užstatė L. Š. pravažiavimą ir išlipęs iš tarnybinio automobilio bandė jį stabdyti rankoje laikydamas eismo reguliavimo lazdelę skersai judėjimo krypties. L. Š. važiavo tiesiai į juos su kolege, bet kadangi jie buvo užstatę jam pravažiavimą, L. Š. nusuko į šoną ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). L. Š. automobilyje buvo vienas. Kolegė įžvelgė, kad automobilio, kuriuo važiavo L. Š., numerių skaičiai buvo (duomenys neskelbtini), tačiau raidžių neįžiūrėjo, kadangi numeriai buvo purvini. L. Š. padidino greitį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Bandė važiuoti paskui jį ir vytis, tačiau nepavijo (tomas 1, b. l. 137-138).

Analogiškas įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytoja V. T. ( tomas 1, b. l. 143-144).

Iš L. Š. asmens bylos Nr. Z-02/1-35/19 kopijų matyti, jog 2019 m. balandžio 9 d. į Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus (Zarasų r. sav. veiklos teritorijoje) duomenų registrą buvo įrašytas L. Š., kuris 2019 m. vasario 25 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 str. 7 d., 8 mėn. laisvės atėmimo bausme bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis (įgyti) teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 12 d. 2019 m. gruodžio 20 d. sudarytas bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės priežiūros planas Nr. 3DN-2971, su kuriuo L. Š. buvo pasirašytinai supažindintas 2020 m. sausio 10 d. L. Š. supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, teisės pažeidimų darymą (tomas 1, b. l. 22-92).

Iš Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog L. Š. pripažintas kaltu padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 426 str. 5 d., ANK 415 str. 1 d., ANK 415 str. 2 d., ANK 424 str. 2 d. , t.y. už tai, kad 2020 m. birželio 27 d., apie 22.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir nepakluso teisėtam uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Automobilis nedraustas nustatyta tvarka privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui neatlikta privaloma techninė apžiūra (tomas 1, b. l. 93-94).

Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad 2020 m. liepos 4 d., apie 13.39 val., automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. Š., atvažiavęs adresu (duomenys neskelbtini), į degalinę „Orlen“ prisipylė 61,40 l DK markės dyzelino už 62,38 Eur ir nesusimokėjęs išvažiavo, tuo savo veiksmais L. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 str. 1 d. (tomas 1, b. l. 103-120).

Iš Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. Š. pripažintas kaltu padarius nusižengimus, numatytus ANK 426 str. 5 d., ANK 415 str. 5 d., ANK 417 str. 3 d., ANK 424 str. 2 d., t.y. už tai, kad 2020 m. liepos 8 d., apie 08.53 - 09.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir nepakluso teisėtam uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Transporto priemonė yra su ne tai transporto priemonei priskirtais valstybinio numerio ženklais. Be to, L. Š. vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliąja ryšio priemone (tomas 1, b. l. 95-96).

Iš Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. Š. pripažintas kaltu padarius nusižengimus, numatytus ANK 415 str. 1 d., ANK 415 str. 2 d., ANK 426 str. 5 d., t.y. už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepakluso teisėtam uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra (tomas 1, b. l. 97-99).

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020 yra išaiškinusi, kad šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Veiksmų sistemingumas teismų praktikoje dažnai siejamas su jų pasikartojimu ne mažiau kaip tris kartus. Kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-238-744/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-02-25 nuosprendžiu L. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019 m. balandžio 1 d., redakcija) ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis (įgyti) specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones. Iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 20 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. 3DN-2971 kopijos matyti, kad 2020-01-10 L. Š. buvo pasirašytinai supažindintas su minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis bei nevykdymo pasekmėmis. Nepaisant to, per gana trumpą laiką, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 27 d. iki 2020 m. spalio 8 d., L. Š. iš viso penkis kartus pažeidė teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemones. Pabrėžtina, jog L. Š. ne tik, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės, bet ir atliko kitus pažeidimus (nepakluso teisėtam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, naudojosi mobilaus ryšio telefonu, automobilis buvo neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra), kas neabejotinai didina jo padarytos veikos pavojingumą. Pabrėžtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme L. Š. savo kaltės neneigė. Jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, t.y. liudytojų parodymai, administracinių nusižengimų tyrimo duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga. L. Š. patvirtino, jog transporto priemonę vairavo nesant rimtos priežasties, žinodamas baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisines pasekmes, kas rodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia, o tokie jo veiksmai atitinka BK 243 str. sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, praeityje teistas penkis kartus, paskutinį kartą už analogišką nusižengimą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) paskutiniu metu nebuvo gavusi nusiskundimų dėl jo elgesio, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padarytos veikos pavojingumą - padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau taikytos laisvės atėmimo ar arešto bausmės nuo naujų nusikalstamų veiksmų neatgrasė, todėl jam skirtina bausmė - areštas (BK 49 str.).

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

L. Š. paskirta bausmė bendrintina BK 63 str. 9 d. tvarka su 2020-11-05 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu.

Dėl daiktinių įrodymų

CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais (tomas 1, b.l. 121, tomas 2, b.l. 42) paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Dėl valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų apmokėjimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma iš L. Š. išieškoti valstybės naudai 293,94 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato E.Karoso suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs L. Š. antrinę teisinę pagalbą. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą 2021 m. vasario 1 d. pažymą Nr. (12.36Mr) PT-689 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, advokato E.Karosos teiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 293,94 EUR.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant L. Š. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad L. Š. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš L. Š. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį ir paskirti jam areštą 45 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. Š. areštą 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 3, 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2020-11-05 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, visiškai jas sudedant, ir paskirti L. Š. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2020-11-05 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendį.

CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti byloje.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.