- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- 1-1138-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58226-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- S. K.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis S. K. 2015-10-09, apie 21.45 val., viešoje vietoje – prie parduotuvės „IKI Papartis“, adresu Architektų g. 43, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, kilusio konflikto metu, tyčia kojos keliu sudavė V. S. į apatinę pilvo dalį, po ko galva sudavė nukentėjusiajam į galvos viršugalvį, o nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam atsirėmus į turėklą, kaltinamasis dar vieną kartą ranka sudavė V. S. į veidą, pataikydamas į lūpas bei nuskeldamas priekinio danties vainiką, vėliau V. S. nueinant ir pasakant, kad rašys pareiškimą policijai, pasivijo ir dar kartą ranka sudavė į kairės pusės šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. viršutinio kairės pusės 1-o danties vainiko lūžį, kairės pusės VI-to šonkaulio lūžį, kas visumoje vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. S..
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis S. K. teisiamajame posėdyje nusikalstamų veikų padarymo fakto nepripažino ir parodė, kad kaltinimus supranta. Nukentėjusįjį V. S. pažįsta, kadangi dirbo kartu su juo apie metus laiko bendrovėje „Vilniaus baldai“. Jau tada tarp jų vyko konfliktai dėl bendradarbės A. Nukentėjusysis buvo ją įsimylėjęs ir pavydėjo to jam. Matėsi akivaizdžiai, nukentėjusysis pasakydavo replikas. Jis gi su A. tik bendraudavo ir tiek. Be to iš nukentėjusiojo pusės buvo pasiūlymas kartu su juo važinėti jo automobiliu, jis atsisakė. Nukentėjusysis ir jo pažįstami žinojo, kad anksčiau jis yra dirbęs Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kad turi analogišką bylą teisme, kuri dar neišnagrinėta. Dienos neatsimena, įvykio vakarą su pažįstamu T. D. nuėjo į lošimo saloną. Išgėrė pusę bokalo alaus. Nepratęs daug gerti, todėl to užteko organizmui, kad iš karto po to būtų nustatytas girtumas. Išėjo su draugu (T. D.) parūkyti. Stovėjo prie turėklų, kai priėjo nukentėjusysis, matėsi, kad jis neblaivus. Jis nemandagiai pasisveikino, kalbėjo įžūliai. Pradėjo priekaištauti jam dėl A., kalbėjo nerišliai. Buvo ir necenzūriniai žodžiai. Neatsimena, ką jam atsakė atgal. Jie apsižodžiavo. Ketino grįžti į saloną, tuo metu nukentėjusysis spyrė jam koja, jis gi taip pat spyrė jam nestipriai atgal į dešinę koją. V. S. nuo to neparkrito. Nukentėjusysis buvo per arti priėjęs, jam buvo nekomfortiška, todėl lengvai pastūmė jį. Nukentėjusysis žengė žingsnį atgal, tačiau nenukrito, sužalojimų jokių negalėjo gauti. Nukentėjusysis vėl priėjo, jis vėl jį pastūmė nuo savęs, numetė jam prie kojų nuorūką ir pasišalino. Po kažkiek laiko užėjo nukentėjusysis su policijos patruliais ir jį išsivežė. Tik komisariate jam paaiškino, dėl ko jis buvo sulaikytas - pats to nesuprato. Prie salono buvo filmuojama, kodėl laiku nebuvo išimti vaizdo įrašai, jam nėra žinoma. Kaltės nepripažįsta, kadangi smūgių nukentėjusiajam į veidą, per šonkaulius nesudavė, galimai nukentėjusysis vėliau gavo tokius sužalojimus arba iki susitikimo su juo. Jo manymu, nukentėjusysis tiesiog tokiais veiksmais keršija jam ir nori pasipelnyti. Neatsimena situacijos, kad darbe būtų paspyręs jam koja. Dėl įvykio rūkomajame, kai jie kartu dirbo įmonėje „Vilniaus baldai“, gali pasakyti tiek, kad tai V. jam prieš tai pakišo koją, todėl jis delnu per pakaušį ir sudavė jam rūkomajame.
Nukentėjusysis V. S. parodė, kad su S. K. dirbo kartu apie metus įmonėje „Vilniaus baldai“, tai buvo 2015 m. Jam nėra žinoma, kodėl, bet kaltinamasis pradėjo pavydėti jam, kai jis nusipirko mašiną. Ką kalbėjo kaltinamasis dėl A., tai to nebuvo, jis (nukentėjusysis) su ja gražiai bendravo. Dėl automobilio, tai pasakė jam, kad gali kartu važinėti į darbą, tik reikėtų primokėti per pusę už kurą, jis atsisakė. Nepyko ant jo, nes tai jo pasirinkimas važiuoti kartu ar ne. Buvo dar vienas įvykis, kai jis stovėjo darbe prie konvejerio kartu su A.. Kaltinamasis, praeidamas kliudė jam už kojos, o kuomet kiek vėliau jis išėjo parūkyti, S. K. trenkė jam į galvą. Pernai, spalio 9 d. eidamas pro parduotuvę pamatė S. K.. Jis norėjo prieiti ir tik pasisveikinti. Prie turėklų buvo dar mergina ir vaikinas, kurių požymių neatsimena. Pripažįsta, kad buvo neblaivus, tačiau įvykius atsimena gerai. Kaltinamasis iš karto užsipuolė necenzūriniais žodžiais, aiškino, kad šiandien jis išgėręs. Jis spėjo pasakyti jam „apsiramink, viskas gerai“ ir gavo smūgį iš kojos į pilvo apačią. Klausė jo, ką jis daro. Tuomet gavo smūgį galva į galvą, apsvaigo ir atsirėmė į turėklą. Netoliese buvo vaikinas su mergina, kurie pasišalino į kazino. Dar merginos žodžiai buvo: - „S., ką tu darai? Kaltinamasis sudavė ranka jam į veidą. Išspjovė dantį ir pasakė jam, jog už tai jis turės atsakyti, kad kvies policiją ir rašys pareiškimą. Nueidamas kaltinamasis sudavė jam dar ranka smūgį į kairįjį šoną. Eidamas kaltinamasis grasino, kad iki pirmadienio jis neišgyvens. Iš karto kvietė policiją, parašė pareiškimą. Nuvažiavo dėl danties į Žalgirio polikliniką, o dėl šonkaulių skausmo pirmadienį kreipėsi į polikliniką, kur jam buvo diagnozuotas 6-to šonkaulio lūžis. Neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti iš kaltininko 600 eurų, kadangi patyrė stresą, nepatogumus, po gautos traumos buvo apsunkintas jo bendravimas. Taip pat prašo priteisti 700 eurų turtinei žalai atlyginti dėl neapmokėto nedarbingumo, danties tvarkymo išlaidų.
Liudytoja S. A., policijos pareigūnė, parodė, kad dėl įvykių gausos šio įvykio aplinkybių dabar neatsimena, prašo vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Iš paskelbtų liudytojos parodymų (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.) matyti, jog S. A. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio pareigose. 2015-10-09 apie 22.00 val., patruliuodama kartu su vyr. patruliu T. V., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad Architektų g. 43, pranešėją užpuolė pažįstamas, kuris nuskėlė dantį. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko V. S., gim. 1983 m., kuris paaiškino, kad pažįstamas, kaip vėliau paaiškėjo S. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., jį sumušė ir nuskėlė dantį. Kaip suprato, konfliktas įvyko dėl merginos. S. K. apie įvykį nieko neaiškino, elgėsi ramiai, sulaikymui nesipriešino. V. S. skundėsi dėl danties, ar matėsi ant jo kūno kokių sužalojimų, neprisimena (b.l. 65).
Liudytojas T. D. parodė, kad yra kaltinamojo pažįstamas. Tuo tarpu nukentėjusiojo jis nepažįsta, tik iš matymo, nes anksčiau dirbo „IKI“ parduotuvėje Lazdynuose. Įvykio dieną susitiko su S. (K.), nuėjo į kazino, išgėrė po bokalą alaus, po ko išėjo į lauką parūkyti. Jokios merginos su juo nebuvo. Ten ir pamatė kaltinamojo buvusį kolegą, tai yra V. (S.). V. priėjo, kažko S. paklausė, buvo negražus žodis pavartotas, matėsi, kad jis išgėręs. Jie apsižodžiavo, susistumdė: V. pastūmė S., šis atsakė tuo pačiu, tiesiog rankomis pastūmė į šoną. Vėl jie apsižodžiavo. Po ko V. spyrė S. į koją, gal į dešinę. Po to S. atgal spyrė į koją nukentėjusiajam ir viskas. Jis buvo kartu su S. viso konflikto metu. V. išėjo į parduotuvę, o jie - į kazino. Paskui atvažiavo policija, sulaikė S., nieko nepaaiškino. Po valandos susitiko, S. pranešė, kad V. kaltina jį sumušimu, tačiau to nebuvo, tikrai nematė smūgio galva į galvą, kaip ir jokios merginos tikrai su juo nebuvo.
Liudytoja A. M. parodė, kad pažįsta abu, nes jie dirbo kartu apie metus 2015 metais įmonėje „Vilniaus baldai“. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju nesutardavo tarpusavyje. Buvo atvejis, kai jai sėdint rūkomajame su V., S. atėjo ir nei iš to, nei iš šio, be žodžių trenkė V. per galvą, pastarajam net cigaretė iš burnos iškrito. Nesuprato, dėl ko. Smūgis buvo suduotas tarp smilkinio ir žandikaulio, veidas V. paraudonavo. Atsimena, kad V. dar jam pasakė: - ką čia darai? Ir nieko - atgal muštis su juo nešoko. Policijos jis nekvietė. V. pats sakė, kad nesuprato, už ką S. sudavė jam. Taip pat kartą matė, kaip S., eidamas pro šalį, paspyrė nukentėjusiojo, kuris buvo prie konvejerio, koją. Ji su V. darbe bendravo, kažkiek charakteriai sutapo. Ar K. galėjo pavydėti, nežino. Bendradarbis A. berods yra sakęs, kad S. prie gėrimo aparatų buvo pastūmęs V.. Darbe S. visi vadindavo „psichu“, nes jis darbo vietoje „gofrą“ padaužydavo su kojomis, rankomis, paletes spardydavo. S. elgesys buvo keistokas, susinervindavo be priežasties. Nežino įvykių, kaip yra kaltinime rašoma, bet tai panašu į S.. V. niekada nemeluoja.
Specialisto išvada Nr. G3524/15(01) nustatyta, kad V. S. buvo padarytas viršutinio kairės pusės 1-o danties vainiko lūžis, kairės pusės VI-to šonkaulio lūžis, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-10-09). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai viršutinio kairės pusės 1-o danties vainiko lūžis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytų sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį objektą (objektus), neužfiksavo (b.l. 20-21).
Kaip matyti iš įvykių registravimo policijoje, 2015-10-09 21.58 val. V. S. telefonu 860541122 pranešė bendrajam pagalbos centrui, kad „pažįstamas nuskėlė dantį“ (b.l. 4).
Dėl sumušimo 2015-10-09 nukentėjusysis V. S. pateikė pareiškimą policijai (b.l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvada dėl veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.
Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo surinktų bei teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą daro išvadą, jog, nepaisant kaltinamojo S. K. neigimo, bylos medžiaga yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis S. K. dėl menkavertės dingsties, dėl prieš tai buvusių jų darbe nesutarimų pavartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nesunkiai sužalojo jo sveikatą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, šio nusikaltimo padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Jos pasireiškė neišprovokuota agresija, kaltininko paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus veiksmų neadekvatumas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2014, 2K-286/2011, 2K-272/2010, 2K-293/2009). Netgi jei konflikto pradžia siejama su asmeniškumų aiškinimusi, tačiau tai daroma viešoje vietoje, veikiant įžūliai.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nukentėjusysis bei kaltinamasis prieš tai apie metus dirbo vienoje įmonėje, kad kaltinamasis neretai neadekvačiai reagavo į jų santykius ir be priežasties vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą. Iš nukentėjusiojo V. S. bei liudytojos A. M. parodymų matyti, kad buvo atvejis, kai darbe S. K. sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą ir padarė tai be aiškios priežasties. Kaltinamasis neneigia to, tačiau aiškina, kad sudavė ne į veidą, tačiau delnu ir per pakaušį, padarė tai todėl, kad prieš tai V. S. pakišo jam koją.
2015-10-09 nukentėjusysis norėjo su S. K. pasisveikinti, įvykus apsižodžiavimui iš karto kaltinamasis pavartojo jo atžvilgiu smurtą, spyrė jam į apatinę pilvo dalį, po ko galva sudavė nukentėjusiajam į galvos viršugalvį, po ko nukentėjusiajam atsirėmus į turėklą, kaltinamasis dar vieną kartą ranka sudavė V. S. į veidą, pataikydamas į lūpas bei nuskeldamas priekinio danties vainiką, o V. S. nueinant pasivijo jį ir dar kartą ranka sudavė į kairės pusės šoną. Kaltinamasis S. K. neigia 2015-10-09 spyręs ir sudavęs nukentėjusiajam smūgius ranka, nurodo, kad nukentėjusysis atstūmė jį, jis taip pat nustūmė pastarąjį nuo savęs, nes jis „buvo jo komforto zonoje“ (kaip paaiškino teismui kaltinamasis, šis posakis reiškia, kad nukentėjusysis buvo priėjęs per arti prie jo ir tai jam nepatiko), po ko jie apsikeitė po vieną spyrį į kojas. Todėl jis nepadarė nukentėjusiajam nei šonkaulio lūžio, nei danties sužalojimo. Iš karto po įvykio 2015-10-09 rašytiniame paaiškinime S. K. nurodė, kad jie „pasistumdė“ (b.l.67). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs ir jo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis V. S. nuo pat tyrimo pradžios parodė, kaip jo atžvilgiu ir kokį smurtą panaudojo kaltinamasis. Jis neneigia, kad taip pat buvo išgėręs (b.l. 131), tačiau nurodo, kad visus įvykius atsimena gerai. Nustatyta, kad jis iš karto skambino Bendrajam pagalbos centrui, kvietė policiją (b.l. 1, 4). Kaip nurodė atvykusi į įvykio vietą policijos pareigūnė S. A., nukentėjusysis įvykio vietoje aiškino, kad jį užpuolė pažįstamas, nuskėlė jam dantį. Nukentėjusysis dėl nuskelto danties iš karto po įvykio 2015-10-09 kreipėsi į Žalgirio kliniką, 2015-10-12 – dėl skausmų krūtinėje į Lazdynų polikliniką, kur jam nustatytas šonkaulio lūžis (b.l. 4, 13-14). Liudytojas T. D. teigia, kad matė, kaip vyrai vienas kitam spyrė, tačiau daugiau kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu nesmurtavo. Teismas įvertina tai, kad liudytojas yra kaltinamojo pažįstamas, jie kartu tą vakarą buvo kazino, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Taigi, galimas liudytojo suinteresuotumas sušvelninti savo draugo padėtį. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad, kaip nurodė nukentėjusysis V. S., vaikinas buvo ne vienas, bet su mergina, ir prie parduotuvės „IKI“ buvo ne iki galo, pasišalino į Kazino, todėl galėjo nematyti, kaip jam buvo suduotas smūgis į veidą bei šonus. Kaip nustatyta teismo medicinos specialisto išvadoje, V. S. buvo padarytas viršutinio kairės pusės 1-o danties vainiko lūžis, kairės pusės VI-to šonkaulio lūžis, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-10-09). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai viršutinio kairės pusės 1-o danties vainiko lūžis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis neigia spyręs kaltinamajam, pastarasis apie sužalojimus nekalba, į medicinos įstaigą nesikreipė. Patikimų ir pakankamų įrodymų, kad nukentėjusysis būtų atlikęs smurtinius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis pirmas spyrė jam į koją, o jis jį tik atstūmė. Apie tai, kad jis spyrė nukentėjusiajam, S. K. tyrimo eigoje neparodė (b.l.75). Neparodė to tyrimo eigoje ir liudytojas T. D., aiškindamas, kad „S. jį pastūmė rankomis“ (b.l. 46). Teisme jis pakeitė parodymus, aiškina, jog nukentėjusysis spyrė kaltinamajam, o pastarasis atsakė tuo pačiu. Parodymų pakeitimų priežasčių liudytojas motyvuotai nepaaiškino. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad bylos duomenimis neįrodyta, jog nukentėjusysis spyrė kaltinamajam.
Tokiu būdu, visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, ir kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas jais remdamasis nusprendžia, kad S. K. pareikštas kaltinimas dėl smurto panaudojimo iš chuliganiškų paskatų pasitvirtino. Neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis buvo neblaivus (b.l. 66) ir ši aplinkybė akivaizdžiai turėjo įtakos jo atliktiems veiksmams.
Taigi kaltinamasis savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.
Taip pat savo tyčiniais įžūliais veiksmais viešojoje vietoje, prie parduotuvės „Iki Papartis“ kaltinamasis S. K. pažeidė viešąją tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kaltinamojo veika įvykdyta viešojoje vietoje, žmonių akivaizdoje. Kaip nurodo nukentėjusysis, netoli buvo vaikinas, mergina, kurie netrukus pasišalino, kaltinamasis aiškina, kad žmonės buvo, tačiau toliau nuo jų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje veika laikoma padaryta viešojoje vietoje netgi nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t.y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, 2K-281/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta, kad kaltinamasis S. K. be aiškios priežasties ir motyvacijos (aiškina, kad nukentėjusysis priėjo per arti, buvo „jo komforto zonoje“), būdamas neblaivus, smurtavo prieš nukentėjusįjį, spyrė jam į pilvą, galva smūgiavo į galvą, po ko ranka sudavė į veidą ir į šoną, padarė tai kitų asmenų akivaizdoje (T. D., nenustatyta mergina, kiti žmonės), demonstratyviai, viešojoje vietoje - prie parduotuvės. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad S. K. be priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, elgėsi įžūliai ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jo veiksmai kvalifikuojami teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmes kaltinamajam S. K. teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis.
Kaltinamasis S. K. įvykdė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus.
Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamas veikas jis vykdė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis neteistas. Byla dėl jo veikų pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. teisme dar neišnagrinėta (b.l. 97). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, priklausomybės ligų centruose neregistruotas. Dirba.
Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamajam už veiką pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia numatyto sankcijoje vidurkio, už veiką pagal BK 284 str. 1 d. –arešto bausmė, kurios dydis nesiekia šios bausmės rūšies numatyto vidurkio. Taikytini BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p. dėl bausmių subendrinimo apėmimo būdu.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. K. yra jauno amžiaus, dirba, administracinių nuobaudų neturi, teisiamas yra pirmą kartą, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, remiantis BK 75 str. jos vykdymas atidedamas, nuteistajam skirtini įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos 40,02 eurų dydžio civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo įrodytas ir tenkintinas, prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina, kad už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasos apmokėjo 40,02 eurų (b.l. 56-59).
Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltininko 600 eurų neturtinei žalai bei 1400 eurų turtinei žalai atlyginti (700 eurų už danties gydymą bei 700 eurų už tai, kad buvo nedarbingas dėl sumušimo ir jam nedarbingumas neapmokėtas, todėl neteko 700 eurų).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės.
Dėl kaltinamojo S. K. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Patirtą moralinę žalą nukentėjusysis motyvavo tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, dėl danties vainiko lūžio, šonkaulio lūžio teko gydytis, vartoti vaistus (analgetikus, b.l. 20), negalėjo dirbti, be to jis patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bendravime, teko keisti laisvalaikio bei darbo planus.
Teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai sukėlė jam skausmą ir nemalonius išgyvenimus, nepatogumus.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį, kuris dirba, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kuris gydėsi virš 10 dienų, vėliau turėjo vartoti vaistus, riboti bendravimą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, susiklosčiusia teismine praktika tokiose bylose, daro išvadą, kad 600 eurų piniginė kompensacija yra tinkama kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą.
Analizuodamas teismų praktiką, teismas pažymi, kad priteisiamas dydis atitinka teismų praktikoje dėl nežymių ir nesunkių sveikatos sutrikdymų priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K–223–139/2015, 2K-258-699/2015, 2K-5/2014, 2K-405/2013, 2K-42/2013, 2K-147/2012, 2K-621/2011).
Nukentėjusiojo V. S. pateiktas ieškinys dėl 1400 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis pateikė įrodymus, kad dėl danties gydymo turėjo 393 eurų išlaidų (b.l.143-144). Šioje dalyje ieškinio reikalavimai įrodyti ir tenkintini.
Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti 700 eurų už tai, kad 20 darbo dienų buvo nedarbingas ir negavo už nedarbingumą išmokų. Atkreipiamas dėmesys, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t.y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Nukentėjusysis teigia, kad dėl nedarbingumo prarado apytikriai 700 eurų, kad pats turėjo sumokėti Sodrai 19 eurų, tačiau kvito dabar neturi. Tokiu būdu, teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. Tam teismui turi būti pateikti dokumentai, įrodantys turėtas pajamas iki sveikatos pakenkimo (pvz. negautą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, atskaičius nukentėjusio asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį, dėl patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Šioje dalyje nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio dėl netekto atlyginimo kompensavimo patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi jo dydžio nustatymui reikalinga papildomai duomenų apie tai, kiek tiksliai dienų jis nedirbo, koks buvo jo realios pajamos iki nedarbingumo, kokio tiksliai atlygio jis neteko.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:
nusprendė:
pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal LR BK 284 str. 1 d. - 25 paromis arešto.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., S. K. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., bausmės vykdymą atidėti 1 metams.
bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d., 72/2 str. pagrindu taikyti nuteistojo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę:
per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vilniaus teritorinės ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą 40,02 eurų;nukentėjusiojo V. S. naudai neturtinei žalai atlyginti 600 eurų;nukentėjusiojo V. S. naudai turtinei žalai atlyginti už danties gydymą 393 eurus.
Pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl negauto atlyginimo ryšium su nedarbingumu po gautų sužalojimų atlyginimo, jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti nuteistajam S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.