- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- 1A-497-487/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00062-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Jolanta Čepukėnienė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- E. S.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. S. paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.
Nustatyta, kad E. S. paskirtą baudą privalo sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. Disponavo psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti:
jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. kovo 5 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo kompiuteriu ir užsisakydamas ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytoje internetinėje svetainėje, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) neteisėtai įsigijo neturėdamas tikslo platinti psichotropinę medžiagą, įrašytą į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą (MDMA), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, t. y. 1,1980 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios grynasis kiekis 0,9081 g (75,8 %), nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti pašto siunta jo vardu, jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, kurios (psichotropinės medžiagos) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųstos užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, jis neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, siuntėsi šias psichotropines medžiagas, kai 2018 m. kovo 13 d. ši siunta su psichotropinėmis medžiagomis patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
jis, ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. kovo 5 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo kompiuteriu ir užsisakydamas ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytoje internetinėje svetainėje, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) neteisėtai įsigijo neturėdamas tikslo platinti psichotropinę medžiagą, įrašytą į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą (MDMA), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, t. y. 1,1980 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios grynasis kiekis 0,9081 g (75,8 % ), nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti pašto siunta jo vardu, jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, kurios (psichotropinės medžiagos) pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųstos užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu 2018 m. kovo 13 d. neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad „Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, gabeno (siuntėsi) šias psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus mieste, Rodūnios kelias g. 9, kai tuo metu ši siunta su narkotine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendį dalyje dėl jam skirtos bausmės, sumažinant galutinę baudą iki 50 MGL dydžio, paliekant 24 mėnesių sumokėjimą terminą.
2.1. Apeliantas nurodo, kad paskirta bauda yra labai didelė ir jam bus sunku ar visiškai neįmanoma ją sumokėti, todėl su teismo paskirtu baudos dydžiu nesutinka.
2.2. Aptardamas bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), apeliantas pažymi, kad byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, jis visiškai prisipažino ir gailėjosi, nesislėpė, nemelavo bei padėjo išaiškinti Muitinės kriminalinei tarnybai visą nusikaltimo procesą nuo pat tyrimo pradžios, buvo nuoseklus ir nekeitė parodymų, nevengė teismo posėdžių. Nusikaltimo padarymas neatnešė jokios žalos valstybei ar kitiems asmenims ir pats užsakymas buvo finansiškai menkas, jis nesiekė tuo pasipelnyti.
2.3. Anot apelianto, jis yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini) studentas. Nusikaltimą padarė iš smalsumo ir dėl gyvenimiškos patirties stokos, nesiekdamas niekam blogo. Taip pat ankščiau nebuvo teistas, yra charakterizuojamas teigiamai. Pažymi, kad teismai turi atsižvelgdami į išskirtines aplinkybes derinti įstatymo leidėjo nustatytą bausmę ir jos dydį su proporcingumo principu, bei teisingumo principu, kad paskirta bausmė ir jos dydis būtų adekvati ir jo nesuvaržytų labiau nei to reikalauja bausmės paskirtis. Teigia, kad šiuo atveju, jam paskirtos baudos dydis užkrauna per didelę naštą tik pradedant savarankišką gyvenimą. Skirta 100 MGL bauda save išsilaikant ir studijuojant nuolatinėse studijose universitete stipriai paveiks mokymosi rezultatus. Neturi jokio vertingo turto ar santaupų padengti skolai, studijuojant sutaupyti pinigų baudai nepavyks neturint išsilavinimo ir dirbant nekvalifikuotą darbą, o po studijų likusi bauda neskatins įsidarbinti Lietuvoje.
2.4. Apeliaciniame skunde, be kitų aplinkybių, taip pat nurodo, kad 2017-2018 metais jis (E. S.) atliko savanorišką praktiką dviejose nevyriausybinėse organizacijose su tikslu pažinti organizacijų darbą iš vidaus, padaryti gerą darbą, bei įgauti patirties karjerai. Skyrus tokią bausmę bus užkirstas kelias toliau tęsti savanorystę studijų metu ir prisidėti prie valstybės gerovės. Juolab, kad vien užtrauktas teistumas penkiems metams savaime yra didelė bausmė atsižvelgiant į jo studijų kryptį ir būsimą karjerą.
2.5. Apelianto vertinimu, galutinė 100 MGL bausmė yra per didelė atsižvelgus į nusikaltimo pavojingumą, aplinkybes ir bendrą situaciją bei prieštarauja teisingumo principui. Teigia, kad užtrauktas teistumas, bei 50 MGL būtų pakankamai didelė suma kuriai sutaupyti reikės daug pastangų, taip atliekant bausmę ir tai nedarytų tokios didelės žalos mokslams. Mano, kad visos jo aukščiau nurodytos aplinkybės, leidžia paskirti jam švelnesnę bausmę, nei buvo skirta skundžiamu nuosprendžiu.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis E. S. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių, t. y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat jų pagrindu nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose analizuoja bausmės skyrimo klausimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. S. padarė du nusikaltimus, kurių vienas (BK 259 straipsnio 1 dalis) priskiriamas nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kitas (BK 199 straipsnio 3 dalis) sunkiems (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimams, susijusius su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabanda. E. S. nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, baigti. Nusikaltimo padarymo aplinkybės – psichotropinės medžiagas įgijo (užsisakė) asmeniniam naudojimui, neturėdamas tikslo platinti. Tuo pačiu įvertintinas nedidelis užsakytos ir atsisiųstos psichotropinės medžiagos kiekis, veikos atsitiktinumas dėl lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, gyvenimiškos patirties stoka, nepakankamai vertinant veikos pavojingumą ir iš to kylančias pasekmes. Tai, kad kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nebuvo konstatuota. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į E. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nustatyta, kad E. S. jauno amžiaus, studentas (t. 1, b. l. 41), baustas administracine tvarka, teistas nebuvo (t. 1, b. l. 36, 37-38), charakterizuojamas teigiamai, į psichiatrijos ir narkologijos įskaitą neįrašytas.
7. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, už BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą parinko vieną iš švelniausių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą, kurios dydį nustatė 40 MGL. Taip pat teismas, padaręs išvadą, kad E. S. už BK 199 straipsnio 3 dalies punkte nustatyto nusikaltimo padarymą, šio straipsnio sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Todėl jis, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą parinko švelnesnę bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė 150 MGL, t. y. BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą minimalų baudos dydį. Įvertinus, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos, esant idealiajai veikų sutapčiai, teismas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu (griežtesne apimant švelnesnę bausmę) ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė tą, kuri prilygo griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Be to, atsižvelgęs į tai, kad E. S. pripažino padaręs veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
8. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad paskirtos šios rūšies bausmės apeliantas nelaiko netinkama, tik nesutinka su jos dydžiu. Prašydamas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl paskirtos galutinės bausmės, nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurios, jo nuomone, leidžia jam skirti mažesnį baudos dydį, nei buvo paskirtas apygardos teismo, ir taip ne tik nebūtų padaryta žala jo socialiniam gyvenimui, bet ir užtikrintas realus bausmės įvykdymas bei pasiekti bausmės tikslai.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį paduoto apeliacinio skundo ribose, su apelianto argumentais dėl mažesnės bausmės jam skyrimo nesutinka ir juos atmeta.
10. Pasisakydama dėl nuteistajam E. S. paskirtos bausmės, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, kaltininkui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 259 straipsnio 1 dalis) parinkdamas vieną iš alternatyvių straipsnio sankcijoje nustatytų bausmių – baudą, netinkamai buvo vadovavosi BK 47 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ir kategorijos. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, jog už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Šio straipsnio aktuali redakcija galioja nuo 2017 m. spalio 6 d. (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. XIII-653). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas E. S. paskyrė 40 MGL dydžio baudą. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog apygardos teismas nesvarstė galimybės už šią nusikalstamą veiką skirti E. S. bausmę, švelnesnę, negu numatyta įstatymo, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas, taip pat nekonstatavo, jog už nesunkų nusikaltimą skiriamos minimalios baudos dydis – 50 MGL, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Iš tokių skundžiamo nuosprendžio motyvų akivaizdu, kad, žemesnės instancijos teismas, nustatydamas E. S. už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos dydį, neįvertino BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimo (iki 2017 m. spalio 5 d. galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija už nesunkius nusikaltimus nenumatė minimalaus baudos dydžio), dėl to neteisingai parinko baudos dydį, t. y. nukrypdamas nuo bausmių skyrimo procesui būdingų taisyklių, paskyrė 40 MGL dydžio baudą. Vistik, nors nustatyta pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo klaida, nesant prokuroro skundo šioje dalyje, apeliacinės instancijos teismas negali šios klaidos ištaisyti, nes taip būtų bloginama nuteistojo padėtis ir (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Dėl to ši nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.
11. Nuteistojo E. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 3 dalyje, buvo padarytos idealiąja sutaptimi. Teismo už BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytą veiką paskirta bausmė - 40 MGL bauda bausmių apėmimo būdu buvo subendrinta su bausme, skirta už BK 199 straipsnio 3 dalyje padarytą veiką – 150 MGL bauda, t. y. griežtesnė bausmė apėmė švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Todėl galutinė subendrinta E. S. paskirta bausmė prilygo griežčiausiai iš paskirtų bausmių, t. y. 150 MGL baudai. Todėl, nežiūrint teismo padarytos klaidos dėl bausmės už nesunkaus nusikaltimo padarymą paskyrimo, galutinė subendrinta bausmė E. S. liktų nepakitusi.
12. Nenustačius kitų teisės ir proceso pažeidimų, išskyrus jau aptartą, teisėjų kolegija visgi daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos visos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės ir E. S. paskirta teisinga, bausmės paskirtį atitinkanti bausmė, dar labiau ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu E. S. paskirta galutinė bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo laipsnio ir yra per griežta, negalima. Teismo buvo atsižvelgta į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, motyvą ir tikslą, E. S. asmenybę, lengvinančią atsakomybę aplinkybę, kitas aplinkybes, visoms šioms aplinkybėms buvo skiriamas vienodas dėmesys, t. y. nė viena iš jų nelaikyta dominuojančia ar išskirtine, jos vertintos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste.
13. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, gi apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tačiau tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė.
14. Apeliaciniame skunde kaip pagrindas mažinti paskirtą bausmę ar ją keisti kita akcentuojamos aplinkybės dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, padarytos veikos pobūdžio, asmenybę charakterizuojančių duomenų jau buvo vertintos pirmosios instancijos teismo, t. y. teismas į jas atsižvelgė, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, todėl teisinio pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti ir tuo pačiu keisti E. S. paskirtą bausmę nėra.
15. Aplinkybės dėl apelianto finansinės padėties (studentas, vertingo turto ir santaupų neturi), teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Akcentuotina, jog šių aplinkybių reikšmė skiriamai bausmei negali būti suabsoliutinama, t. y. jos turi būti vertinamos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir jos vertintos kitų reikšmingų aplinkybių visumoje. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, įvertinus nuteistojo padėtį ir paskirtos bausmės dydį, buvo nustatytas 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. S. bausmę už jo padarytus nusikaltimus, atsižvelgė į jo interesus, turtinę padėtį, baudos dydį bei realias galimybes ją sumokėti. Pažymėtina, kad bauda - tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl ji yra neišvengiama bei sukelia tam tikrų nepatogumų. Be to, skiriant šios rūšies bausmę, teismo įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį tokios bausmės jam skyrimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie kaltininko turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Šiuo gi atveju matyti, kad nuteistasis yra jauno amžiaus. Nebuvo pateikta duomenų, kad jis turėtų kokią nors fizinę ar psichinę negalią, dėl kurios negalėtų dirbti, taip pat, kad negalėtų gauti su darbo santykiais susijusių pajamų, iš kurių galėtų sumokėti teismo paskirtą piniginę baudą. Taigi E. S. yra darbingas. Šie duomenys patvirtina, kad apeliantas turi visas galimybes per nustatytą pakankamai realų terminą įvykdyti jam skirtą bausmę. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistojo E. S. studijų, kvalifikuoto darbo ir skatinimo įsidarbinti Lietuvoje laikytini deklaratyvūs.
16. Taip pat atmetami nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentai dėl būsimų pasekmių (teistumo, įvertinus jo studijų kryptį ir būsimą karjerą, užkirstą kelią tęsti savanorystę, kilsiančios naštos, įvykdant teismo skirtą bausmę), kurias jis taip pat nurodo kaip pagrindą jam paskirtai bausmei mažinti. Akivaizdu, kad nuteistasis savo veiksmais pats pablogino savo padėtį, todėl tai yra jo paties netinkamo elgesio ir nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų taisyklių rezultatas. Apeliantas buvo nuteistas už dviejų nusikaltimų padarymą, kurių vienas priskiriamas sunkiems, todėl natūralu, kad iš to kyla tam tikros pasekmės, vienokiu ar kitokiu būdu varžančios jo teises ir laisves.
17. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo E. S. paskirta bausmė negali būti vertinama nei kaip neteisinga, nei kaip pernelyg griežta, ji iš esmės atitinka teisingumo principus. Teismas atsižvelgė ne tik į formaliąsias baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Sprendimas paskirti atitinkamą bausmę (rūšį ir dydį) skundžiamu nuosprendžiu yra pakankamai motyvuotas. Švelninti bausmę dėl kokių nors naujų paaiškėjusių aplinkybių pagrindo taip pat nėra, kadangi faktiškai jau buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistajam taikomas baudžiamasis poveikis yra adekvatus ir proporcingas jo įvykdytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus.
18. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo E. S. apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.