- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-405/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius, Donatas Šernas
- Atsakovas
- N. G.
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytė Mitkuvienės, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. G. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių - turto arešto - pakeitimo civilinėje byloje L2-118-555/2011 pagal ieškovo restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ ieškinį atsakovui N. G. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir N. G. priešieškinį ieškovui restruktūrizuojamai valstybės įmonei „Visagino statybininkai“ dėl atliktų darbų kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas RVĮ „Visagino statybininkai“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui N. G., prašydamas priteisti iš atsakovo 160 480 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo RVĮ „Visagino statybininkai“ reikalavimų užtikrinimui nutarė areštuoti atsakovui N. G. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o jų esant nepakankamai – atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas jį arba trečiuosius asmenis bendrai 160 480 Lt sumai.
Šalies argumentai
Atsakovas N. G. priešieškiniu prašė: 1) sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą 157 439 Lt suma; 2) ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant 3 041 Lt skolos, o ieškinio dalį dėl 157 439 Lt skolos priteisimo atmetant; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, atsakovo priešieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovo N. G. ieškovui RVĮ „Visagino statybininkai“ 160 480 Lt skolos už atliktus darbus, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 2 178 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei – 4 251,62 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovas N. G. padavė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo, apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsakovas N. G. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pakeisti jo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant jam priklausančio pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,06 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą ir areštuojant šiuos jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 1) pastatą – ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1ž; 2) kitus statinius (inžinerinius), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Savo prašyme atsakovas nurodo, kad antstolis Saulius Užkuraitis, vykdydamas Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartį, kuria jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, aprašė tris jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigia, jog jis rengiasi areštuotą nekilnojamojo turto kompleksą parduoti ir įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Siekiant sudaryti minėto turto pardavimo sutartį, anot atsakovo, būtina panaikinti šio turto atžvilgiu taikomą areštą. Atsakovas prašo vietoj minėto nekilnojamojo turto areštuoti kitą jam nuosavybės teise priklausantį turtą: ūkio pastatą ir kitus statinius (inžinerinius), esančius (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad šie nekilnojamieji daiktai nėra įkeisti ar kitaip apsunkinti, dėl jų nėra ginčų kitose civilinėse bylose, lyginamosios vertės metodu vertinimo dieną (2012 m. sausio 6 d.) turto vertintojas R. P. juos įvertino 232 000 Lt rinkos verte. Jei šį turtą ateityje tektų realizuoti priverstine tvarka, tai įvertinus jį ir apie 30 % mažesne likvidacine verte, būsimo teismo sprendimo įvykdomumo rizika nepadidėja.
Atsiliepimas
Ieškovas RVĮ „Visagino statybininkai“ atsiliepimu (prieštaravimais) prašo atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita neparodo tikrosios prašomų areštuoti statinių vertės dėl šių aplinkybių:
Atsižvelgus į CK 6.394 straipsnio reglamentavimą, darytina išvada, jog statinys ir žemės sklypas yra glaudžiai susiję, todėl vertinant tikėtiną statinio rinkos vertę, už kurią būtų galima jį realizuoti, būtina kartu įvertinti ir visas su žemės sklypu, ant kurio yra statinys, susijusias reikšmingas aplinkybes: jo rinkos vertę, kam jis priklauso (statinio savininkui ar kitam asmeniui), ar jam yra nustatyti servitutai, ar jis yra kaip nors kitaip suvaržytas ir pan. Priešingu atveju, pastatas be žemės sklypo gali būti iš viso nerealizuotas už nurodytą ar panašią tariamą rinkos vertę, nes nėra išspręsti klausimai dėl teisių į žemės sklypą.Pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje prašomų areštuoti statinių rinkos vertė buvo nustatyta, visiškai neatsižvelgus į žemės sklypo, ant kurio yra šie statiniai, savybes, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ patvirtintos Turto vertinimo metodikos 31.5.9 punkte nurodoma, kad vertinant gyvenamųjų namų rinkos vertę lyginamuoju metodu, turi būti įvertintos namų valdos žemės sklypo savybės.Atsakovo statiniai buvo vertinami vadovaujantis lyginamosios vertės metodu, tačiau tų statinių, su kuriais buvo lyginami atsakovo statiniai, pardavimo sandoriai buvo atlikti, įvertinus žemės sklypų, ant kurių jie yra, savybes bei aptarus pirkėjo teises į juos, kitaip tie sandoriai būtų niekiniai ir negaliojantys.Žemės sklypas, ant kurio yra atsakovo statiniai, pagal viešojo registro duomenis nuosavybės teise priklauso ne pačiam atsakovui, o kitam asmeniui, todėl tai gali turėti įtakos atsakovo statinių kainai.Atsakovas nepateikė duomenų, kokiu pagrindu jis valdo žemės sklypo dalį, kuri yra reikalinga naudoti statinius pagal jų paskirtį (nuomos, panaudos ir kt.), o vpagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai be žemės sklypo savininko sutikimo nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
CPK numato galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims pagrįstu prašymu prašyti teismo vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Parenkant naują laikinąją apsaugos priemonę taikomos tos pačios aukščiau nurodytos taisyklės, kaip ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-407/2011; 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-1966/2011). Tuo atveju, kai teismo nutartį dėl atsakovo turto arešto vykdantis antstolis sudarė atsakovo nekilnojamojo turto kelių objektų, kurie atsakovui priklauso nuosavybės teise, aprašą ir aprašė daiktus, kurie atitinka ieškinio sumą, o atsakovas pateikė teismui prašymą panaikinti areštą šiems daiktams ir areštuoti kitą jam nuosavybės teise priklausantį turtą, teismas turėtų tenkinti atsakovo prašymą tik tada, jeigu prašomam areštuoti nekilnojamajam daiktui nėra nustatyta esminių apsunkinimų disponuoti juo ir jo vertės pakanka ieškovo pareikštiems reikalavimams įvykdyti, jeigu jie būtų patenkinti įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu.
Nagrinėjamu atveju atsakovas N. G. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant kitą jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Anot jo, prašomo areštuoti kito turto vertė užtikrintų ieškovo reikalavimų įvykdymą, todėl areštuojamo turto sudėties pasikeitimas neapsunkintų ir nepadarytų neįmanomo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 10 d. nutartimi (17-18 b. l., 1 t.) taikė laikinąsias apsaugos priemones: nutarė areštuoti bendrai 160 480 Lt sumai atsakovui N. G. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o jų esant nepakankamai – atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Ta pačia nutartimi teismas pavedė antstoliams surasti ir aprašyti atsakovo turtą. Iš atsakovo pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0034/08/01018 kopijos matyti, jog antstolis Saulius Užkuraitis, vykdydamas minėtą teismo nutartį, 2008 m. liepos 28 d. surašė turto aprašą, kurio pagrindu ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nustatytas toks areštuojamas turtas: 1) vieno aukšto gyvenamasis namas (bendras plotas 206,32 kv. m.), esantis (duomenys neskelbtini); 2) kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), esantys (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tokie pat duomenys nurodyti ir civilinėje byloje pateiktame 2008 m. liepos 28 d. pažymėjime apie turto arešto akto pakeitimo įregistravimą Turto arešto aktų registre (24-26 b. l., 1 t.). Kadangi vykdomoji byla Nr. 0034/08/01018 yra baigta – įvykdyta, atsakovas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 2 dalimi, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrįstai kreipiasi į teismą.
Savo prašymą pakeisti jo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones kita – areštuoti kitos sudėties jam priklausantį turtą, atsakovas grindžia UAB „Laudomus“ turto vertintojo R. P. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita. Šioje ataskaitoje turto vertintojas pateikė nagrinėjamu atveju prašomo areštuoti kito nekilnojamojo turto, o būtent: 1) 93,38 kv. m. bendro ploto ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7I1ž, esantį (duomenys neskelbtini); 2) kiemo statinius – mažuosius valymo įrenginius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įvertinimą. Turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte nurodyta, kad minėto vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė vertinimo dieną (2012 m. sausio 6 d.) yra 232 000 Lt (įvertinimo ataskaitos 3 l.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog turto vertintojas prašomo areštuoti turto rinkos vertę nustatė tokio dydžio, kuris leidžia manyti, jog bus užtikrintas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesudaro neabejotino ir nenuginčijamo pagrindo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti kitą turtą.
Klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teisingam išnagrinėjimui yra svarbus CK6.394 straipsnio teisinis reglamentavimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal 6.394 straipsnio 3 dalį, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms; kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
Iš nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje esančio 2012 m. sausio 10 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (turto įvertinimo ataskaitos 26-27 l.) matyti, kad žemės sklypas, ant kurio yra prašomas areštuoti ūkio pastatas ir kiti statiniai, nuosavybės teise priklauso ne pačiam atsakovui, o kitam, asmeniui. Atsakovas, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė duomenų, kokiu pagrindu jis naudojasi žemės sklypu, ant kurio stovi prašomi areštuoti ūkio pastatas ir kiti statiniai, ir kokios yra žemės sklypo naudojimo sąlygos. Turto įvertinimo ataskaitoje nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame stovi vertinamas objektas, užsakovo pageidavimu nebuvo vertinamas, žemės atidalinimo ir nuosavybės įregistravimo procedūra nėra pasibaigusi (turto įvertinimo ataskaitos 15 l.). Tačiau atsakovas taip pat nepateikė ir šią aplinkybę įrodančių duomenų. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui nuosavybės teise nedisponuojant žemės sklypu, ant kurio stovi prašomas areštuoti nekilnojamas turtas (pastatas), gali atsirasti kliūčių jį realizuojant, todėl gali būti pažeisti ieškovo turtiniai interesai, vykdant galimai ieškovui palankų teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje nurodyta vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra abejotina. Kaip matyti iš ataskaitos turinio, turto vertintojas nurodė, jog ūkio pastatui ir kitiems statiniams (inžineriniams) įvertinti buvo parinkti panašūs lyginamieji objektai (turto įvertinimo ataskaitos 13 l.). Tačiau, iš ataskaitos turinio matyti, palyginimui buvo parinktas neadekvatus vertinamajam turtui nekilnojamasis turtas, t. y. prašomas areštuoti turtas buvo lyginamas su prekybos pastatu, gyvenamuoju namu, poilsio pastatais, kurių tikslinė naudojimo paskirtis skiriasi nuo ūkio pastatų ir kitų inžinerinių statinių tikslinės naudojimo paskirties (turto įvertinimo ataskaitos 14 l., 1 lentelė). Todėl, nors turto vertintojas ir atsižvelgė į tai, kad turtas yra vertinamas be žemės sklypo (2 lentelė), tačiau minėtos aplinkybės kelia abejonių dėl turto vertintojo nustatytos prašomo areštuoti turto rinkos vertės pagrįstumo. Abejonių dėl galimybės ateityje realizuoti atsakovo prašomą areštuoti turtą kelia ir ta aplinkybė, jog turto vertinimas atsakovo prašymu buvo atliktas įkeitimui (turto įvertinimo atskaitos 6 b. l.).
Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad areštuojant kitą jo nurodytą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą bus užtikrintas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, todėl jo prašymo netenkina (CPK 144 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 148 straipsnio 1 dalimi, 290 ir 302 straipsniais,
nutaria:
Atsakovo N. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti.