Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-29 · Civilinė byla Nr. 2-1966/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-29
Bylos Nr.
2-1966/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“
Atsakovas
G. D.
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-1966/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-621-262/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui G. D. dėl nuostolių, atsiradusių dėl grūdų pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymo, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuostolių, atsiradusių nevykdant sutarties, atlyginimo.

Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas.

2010 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo UAB „Agrorodeo“ ieškinys, kuriuo prašoma iš G. D. ieškovo naudai priteisti 451 294,91 Lt nuostoliams atlyginti, 6% metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad UAB „Agrorodeo“ 2010 m. liepos 13 d. sudarė su ūkininku G. D. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi G. D. įsipareigojo parduoti ieškovui 1500 tonų II klasės kviečių, atitinkančių sutartyje nustatytus reikalavimus, o ieškovas įsipareigojo juos nupirkti ir sumokėti atsakovui po 495 Lt už vieną toną kviečių, iš viso 898 425 Lt. Sutartyje numatytos kokybės reikalavimus atitinkančius kviečius atsakovas turėjo perduoti ieškovui ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 15 d. Ieškovas prašė atsakovo raštu patvirtinti, kad atsakovas ketina vykdyti Sutartį. Po pakartotinio paklausimo ieškovas patvirtinimo negavo, todėl pranešė atsakovui, kad, negaudamas iš jo jokio atsakymo, laiko, kad atsakovas Sutartį vykdys ir ieškovas gali siųsti mašinas kviečiams pakrauti. 2010 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo užsakyta transporto priemonė nuvyko pas atsakovą, tačiau šis transporto priemonės neįsileido, kviečių pakrauti neleido. 2010 m. rugsėjo 3 d. ieškovas elektroniniu paštu ir registruotu paštu išsiuntė atsakovui pretenziją, kuria informavo atsakovą, jog dėl atsisakymo pakrauti kviečius ieškovas patyrė nuostolius, susijusius su transporto atvykimu pas ūkininką, pakartotinai pareikalavo patvirtinti, kad atsakovas Sutartį vykdys, ir perspėjo, kad atsakovui neįvykdžius Sutarties, ieškovas reikalaus atlyginti nuostolius. Atsakovas į pretenziją neatsakė ir ieškovas turėjo pirkti panašios kokybės ir mažesniais kiekiais kviečius iš įvairiose Lietuvos vietose ūkininkaujančių asmenų. Dėl kviečių kainų skirtumo ir patirtų transporto išlaidų ieškovas patyrė 451 294, 91 Lt nuostolių.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat prašė ieškinio reikalavimo ribose taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui G. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad, ieškovo žiniomis, beveik visas atsakovo vertingas nekilnojamasis turtas yra įkeistas, tuo tarpu neįkeistas nekilnojamasis turtas yra žemės ūkio paskirties žemė, bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausanti atsakovui ir jo sutuoktinei, todėl iš šio turto ieškovo reikalavimai galės būti patenkinti tik ketvirtąja eile, kadangi atsakovo pagrindinis verslas – ūkininkavimas, kuriam reikalinga žemė. Be to, kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, ieškinio suma – 451 294,91 Lt, atsakovui yra didelė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo G. D. turto atžvilgiu: areštuotas atsakovui G. D. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės neviršijant 451 294, 91 Lt sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims.

2010 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teisme gautas patikslintas ieškovo ieškinys, kuriame buvo nurodyta patikslinta patirtų nuostolių suma – 282 981, 24 Lt. Ieškovas, atsižvelgdamas į pasikeitusią ieškinio sumą, prašė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir sumažinti atsakovo turto arešto mastą iki 282 981,24 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartimi pakeista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis ir ieškovo UAB „Agrorodeo“ reikalavimų užtikrinimui sumažintas atsakovo Gintauto pritaikyto turto arešto mastas iki 282 981,24 Lt sumos.

Atsakovas G. D. 2011 m. balandžio 5 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 2594/3445 dalį 34,4500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Velykių km., Panevėžio raj.; 1/2 dalį 953,52 kv.m. pastato – šakniavaisių sandėlio (unikalus Nr. 4400(duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Perekšlių k., Panevėžio raj.; 1/2 dalį 22,8200 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Maženių k., Panevėžio raj.; 1/2 dalį 11,2500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kurio k., Panevėžio raj. Atsakovas nurodė, kad prašomo areštuoti konkretaus atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė sudaro 289 500,00 Lt. Antstolis, vykdydamas 2011 m. sausio 7 d. nutartį, savo nuožiūra areštavo (aprašė) 6 atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus ar jų dalis, kurių bendra vertė 283 300,00 Lt. Antstoliui savo nuožiūra areštavus (aprašius) nekilnojamuosius daiktus, atsakovas, kaip šio turto nuosavybės teisės turėtojas, prarado teisę nevaržomai savo nuožiūra disponuoti šiuo turtu. Toks atsakovo teisių suvaržymas turi esminės įtakos atsakovo vykdomai veiklai (atsakovas yra ūkininkas, įregistravęs ūkininko ūkį), nes atsakovas ne tik neturi teisės šio turto perleisti tretiesiems asmenims, bet ir užtikrinti šiuo turtu savo prievolių įvykdymą kredito institucijoms, kredituojančioms žemės ūkio technikos ir kitų ūkininko veiklai reikalingų priemonių ir daiktų įsigijimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino ir areštavo atsakovui G. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) 2594/3445 dalį 34,4500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Velykių km., Panevėžio raj.; 2) 1/2 dalį 953,52 kv.m. pastato – šakniavaisių sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Perekšlių k., Panevėžio raj.; 3) 1/2 dalį 22,8200 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Maženių k., Panevėžio raj.; 4) 1/2 dalį 11,2500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kurio k., Panevėžio raj. Konstatavo, kad atsakovo siūlomo areštuoti turto bendra vertė yra didesnė už pareikštų ieškininių reikalavimų sumą. Nurodė, kad ieškovo pateikti prieštaravimai dėl nurodyto turto arešto nesudaro pagrindo atmesti prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nes, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nebūtinai turi būti areštuojamas tas atsakovo turtas, kuris jam labiau reikalingas ar yra labiau paklausus, o svarbu, kad tas turtas būtų likvidus ir į jį ateityje būtų galima nukreipti išieškojimą, jeigu bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas ir atsakovas jo geranoriškai nevykdys.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, o atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių būtinumą areštuoti atsakovo nurodytą turtą vietoje jau areštuoto. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas antstolio areštuotu turtu ketina užtikrinti savo prievolių įvykdymą kredito institucijoms, kredituojančioms žemės ūkio technikos ir kitų ūkininko veiklai reikalingų priemonių ir daiktų įsigijimą.Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai areštavo 2594/3445 žemės sklypo, esančio Velykių kaime, Panevėžio rajone, dalis. Ši sklypo dalis laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių G. D. ir R. D. nuosavybe, todėl areštuoti buvo galima tik pusę šios žemės sklypo dalies. Kadangi areštuotinos žemės sklypo dalies vertė yra ne 131 000 Lt, bet tik 65 500 Lt, skundžiama nutartimi areštuoto turto vertės nepakanka užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.Žemės sklypas, esantis Velykių kaime, Panevėžio rajone, nuosavybės teise priklauso net keliems asmenims, todėl jis yra nelikvidus ir, reikalui esant, išieškojimas iš tokio turto būtų labai apsunkintas ar išvis neįmanomas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Teisės kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones neriboja turto aprašų sudarymas ar vykdomosios bylos užbaigimas, todėl atsakovas turėjo teisę po turto aprašų sudarymo ir vykdomosios bylos užbaigimo kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti kitą konkretų atsakovo turtą, kurio areštas mažiau varžytų atsakovo teises.Ieškovo pasirinktas antstolis A. B. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarties vykdymo klausimą išsprendė savo nuožiūra, neatsižvelgiant į atsakovo teisėtus interesus, ginčo šalių interesų pusiausvyros reikalavimus. Atsakovo teisės buvo suvaržytos į 6 nuosavybės teise jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus ar jų dalis, nors nutarties vykdymui būtų užtekę nutartimi areštuoto turto, kurio bendra vertė siekia 289 500 Lt, t. y. net 6 518,76 Lt viršija ieškovo šioje byloje pareikšto patikslinto ieškinio sumą, sudarančią 282 981,24 Lt. Toks atsakovo teisių suvaržymas turi esminės įtakos atsakovo vykdomai veiklai, kadangi atsakovas neturi teisės ne tik perleisti šio turto tretiesiems asmenims, bet ir užtikrinti šiuo turtu savo prievolių įvykdymą kredito institucijoms, kredituojančioms žemės ūkio technikos ir kitų ūkininko veiklai reikalingų priemonių ir daiktų įsigijimą. Duomenys apie atsakovo prievoles yra vieši, todėl ieškovas bei jo atstovas teisės aktų nustatyta tvarka gali su jais susipažinti. Atsakovo ir jo sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2594/3445 daliai 34,4500 ha žemės sklypo nepriklausomai nuo to, ar šis turtas atsakovui priklauso asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise.Antstolis A. B. dar 2010 m. spalio 8 d. turto apyrašu buvo areštavęs ir įkainojęs 2594/3445 žemės sklypo, esančio Velykių kaime, dalį ir daikto savininku nurodęs atsakovą G. D.. Tačiau ieškovas aplinkybę, kad šis daiktas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, ginčijo tik atskirajame skunde. Atsakovo nuomone, tokie ieškovo veiksmai laikytini ieškovo piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis.Jei apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi areštuoto atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neužtenka galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui užtikrinti, atsakovas prašo laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą išspręsti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir papildomai areštuoti šį atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ar bet kurią jo dalį: 1279/1573 dalį 15,7300 ha žemės sklypo, esančio Švaininkų k., Panevėžio raj. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1350/2161 dalį 21,6100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

CPK 146 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Parenkant naują laikinąją apsaugos priemonę taikomos tos pačios aukščiau nurodytos taisyklės kaip ir laikinosios apsaugos priemonės taikymo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-407/2011).

Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pagrįstai panaikino ankstesne nutartimi atsakovo nekilnojamajam, kilnojamajam turtui bei pinginėms lėšoms taikytą atsakovo turto areštą ir areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį konkretų turtą – keturis nekilnojamojo turto objektus – vieną pastato dalį ir trijų sklypų dalis. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir tikslą, kruopščiai ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar šios priemonės užtikrina ieškovui teismo galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar nepagrįstai neriboja ir nevaržo dalyvaujančių byloje asmenų teisių, atitinka šalių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekyla ginčo dėl sumos, kuria turi būti užtikrintas ieškovui galimai palankus sprendimo įvykdymas, tačiau nesutariama, ar teismas turėjo teisėtą pagrindą keisti atsakovui nuosavybės teise priklausančio neapibrėžto turto areštą ir areštuoti konkretų turtą.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas buvo pateikęs antstoliui vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei 2011 m. sausio 7 d. nutartį dėl arešto masto sumažinimo. Tai reiškia, kad atsakovo turto aprašas buvo sudarytas, ir areštuotas turtas buvo aprašytas (CPK 675 str. 3 d., 677 str., b.l. 29-32). Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – keturių nekilnojamojo turto objektų – trijų sklypų ir pastato arešto. Kartu su prašymu teismui pateikti ir prašomo areštuoti konkretaus turto vidutinės rinkos vertės nustatymo dokumentai, iš kurių matyti, jog prašomo areštuoti turto vertė sudaro 307 000 Lt, tai reiškia, ji nėra mažesnė už patikslintu ieškiniu ieškovo prašomą priteisti sumą - 282 981,24 Lt (b.l. 31). Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumu, nurodė, kad prašomo turto reali rinkos vertė mažesnė, kadangi visi keturi nekilnojamojo turto objektai atsakovui nuosavybės teise priklauso kartu su kitais asmenimis, o tai sumažina turto likvidumą.

Kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad teismas turėjo teisę areštuoti ir sklypo dalį, kuri atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kartu su jo sutuoktine. Pagal CPK 145 straipsnio 5 dalį jei turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta (o taip ir yra bendrosios jungtinės nuosavybės teisės atveju), laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas. Tačiau bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto areštas savaime negarantuoja, kad iš šio turto galės būti įvykdytas išieškojimas suma, kuri atitiktų viso areštuoto turto vertę, kadangi išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausančią nustatytą dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 str.). Todėl kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo areštuoto turto gali neužtekti teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymui. Dėl šios priežasties galima būtų taikyti areštą dar ir kitam atsakovo turtui. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės sutiko, kad papildomai būtų areštuotas dar ir kitas nekilnojamasis turtas – atsakovui nuosavybės teise priklausančios dviejų sklypų dalys (vieno sklypo, kurio 1279/1573 dalis nuosavybės teise priklauso G. D. kartu su R. D., vidutinė rinkos vertė pagal masinio įvertinimo duomenis yra 19 500 Lt, o kito sklypo, kurio 1350/2161 dalis nuosavybės teise priklauso G. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vidutinė rinkos vertė - 37 100 Lt, b.l. 59-67).

Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina. Be teismo taikyto arešto nurodytam turtui, papildomai areštuotina atsakovui G. D. nuosavybės teise priklausanti 1279/1573 dalis 15,73 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 1350/2161 dalis 21,61 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Smilgių sen., Panevėžio raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 148 str. 4 d., 337 str. 4 p.,).

Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį pakeisti.

Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“, į. k. 300613433, buveinė Lvovo g. 25, Vilnius, pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklausančią 1279/1573 dalį 15,73 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 1350/2161 dalį 21,61 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai Artūras DriukasAlgirdas GailiūnasEgidijus Žironas