Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L. , dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio (toliau-str.) 1 dalį (toliau d.), (2022 m. vasario 10 d., apie 18.15 val., pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko įvykis kurio metu dėl gautų sužalojimų A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismo medicinos ekspertė nurodė, kad peržiūrėjus VšĮ Kėdainių ligoninės gydytojo A. H. įrašą matyti, kad nukentėjusi 2022-07-02 buvo nukreipta kompiuterinei tomogramai. Kompiuterinės tomogramos metu rasta žastikaulio galvutės viršutinio/lateralinio krašto senas impresinis lūžis. Mentės apatinio glenoido sena avulsija, apie 0,2 cm. Aiškių ūmių lūžio linijų nematyti. Tai čia mentės ir kaklo lūžimas, kuris buvo nustatytas kompiuterinės tomogramos metu. Apie tai yra kalbama ir specialisto išvadoje, vasario 12 d. atstatytas priekinis žastikaulio galvos išnirimas. O žastikaulio galvos išnirimas yra, kai galva remiasi į mentės sąnarinę duobę ir mentės apatinį kraštą, kaklą. Įraše rašoma, kad tai senas lūžimas ir galėjo būti padarytas eismo įvykio metu. Sužalojimas atitiks nesunkų, tik galima išvadoje papildomai įrašyti menties sąnarinės duobės ir kaklo lūžimą, kuris buvo nustatytas liepos 2 d., atlikus kompiuterinę tomogramą. Galima daryti išvadą, papildo savo duotą specialisto išvadą, kad nukentėjusiajai įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, tai dešinio blauzdikaulio intrasąnarinis lūžimas, kairio žastikaulio galvutės priekinis išnirimas, menties sąnarinės duobės ir kaklo lūžimas. Sužalojimo mastas nesikeičia, lieka tas pats, t. y. nukentėjusiajai įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Į nukentėjusios atstovo klausimą: Ar išnirimas tolygus lūžiui?

Teismo medicinos ekspertė nurodė, kad išnirimas nėra tolygus lūžiui, lūžis yra lūžis. Žastikaulio išnirimo repozicija buvo atlikta vasario 12 d., o liepos 2 d. buvo rastas lūžimas. Lūžimas iš karto nebuvo nustatytas, kadangi vasario mėn. nebuvo daryta kompiuterinė tomograma. Buvo uždėtas Dezo tvarstis po repozicijos ir viskas.

Į nukentėjusios atstovo klausimą: Ar teigdama senas lūžis, turite mintyje vasario mėnesio traumą?

Į nukentėjusios atstovo klausimą: Kas yra repozicija ir kodėl jų prireikė dviejų?

Teismo medicinos ekspertė nurodė, kad repozicija tai sąnario atstatymas į vietą. Rašoma, kad repozicija buvo atlikta pakartotinai. Tai gal pirmos repozicijos metu buvo kažkas ne taip padaryta, gal kažkas įvyko. Rašoma kad buvo padaryta pakartotinai, o daugiau duomenų nėra, nieko nerašo apie tai, kodėl ji buvo atlikta pakartotinai. Kėdainių ligoninė labai gerai dar aprašo, palyginus su kitomis ligoninėmis. Kitur kompiuterinės tomogramos tikrai nebūtų darę. Nukentėjusiajai dabar skiriama mankšta, dar jai yra dešinio kelio osteoartrozė, tai yra sąnarinė liga.

Į nukentėjusios atstovo klausimą: Iš praktikos gal galite pasakyti, ar lūžio, išnirimo pasekmės liks ar žmogus pasveiks pilnai be jokių pasekmių?

Į teisėjos klausimą: Draudimo bendrovė atsisako atlyginti žalą už balzamą „Žvaigždutė“, širdies darbą gerinančius vaistus, raminamuosius vaistus, priemones plaukams. Ar šie vaistai, priemonės buvo reikalingi, patyrus tokio pobūdžio traumą?

Teismo medicinos ekspertė nurodė, kad tai paprasti, eiliniai vaistai, širdies darbą gerinantys vaistai, jie yra nebrangūs. Jie reikalingi po tokios traumos, pagerina širdies darbą, reikalingi nervų sistemai ir pan. Dėl balzamo „Žvaigždutė“, tai nežino, tai su trauma nesusiję, tai nuo osteoartrozės, tepti sąnarius tepalas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2022-02-10, apie 18.17 val., Kėdainių m., ties J. Basanavičiaus g. 39, namu, pėsčiųjų perėjoje A. O. automobiliu „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės veidrodžiu, užkabino perėja baigiančią pereiti A. M.. A. M. po eismo įvykio išvežta į VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b. l. 13-14);

Iš byloje esančio kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi už pėsčiųjų perėjo. Automobilio galas yra ties pėsčiųjų perėjos pabaiga. Kelio dangos būklė – sausa, asfaltas. Sudarytas eismo įvykio planas. Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytas veidrodėlio dešinės pusės apgadinimas. Iš eismo įvykio vietos niekas nepaimta. (b. l. 17-25, 26, 27-35).

Iš byloje esančio 2022 m. vasario 10 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad 18.45 val. – 19.00 val., nurodyta oro sąlygos: apsiniaukę, dirbtinis apšvitimas; buvo apžiūrėta transporto priemonė - „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta: apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (1 t., b. l. 36-37); pakvitavimu automobilis „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iki atskiro nurodymo grąžintas A. O. (1 t., b. l.38);

Iš VĮ „Regitra“ ir kitų gautų pažymų matyti, kad automobilis „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas A. O. vardu, techniškai tvarkingas, draustas UADB „Ergo Insurance“ Lietuvos filialas (1 t. b. l. 39, 41-42, 145,146).

Iš alkoholio kiekio prietaiso matavimo panaudojimo žurnalo matyti, kad A. O. ir A. M. buvo blaivūs. (b. l. 53-54, 55)

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Kauno a. VPK Kėdainių r. policijos komisariate policijos registruojamų įvykių registre (toliau PRĮR) gautas pranešimas apie eismo įvykį – 2022 m. vasario 10 d. 18.17 val. (1 t., b. l. 49-50).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, t. y. 2022 m. vasario 10 d., apie 18.15 val., Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus gatvėje, ties namu Nr. 39, vairuodamas kelių transporto priemonę– automobilį „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusį, žengiantį arba stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 30 p.), važiuodamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido iš kairės pusės pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusios A. M., ją parbloškė, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamojo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo padaryti kelių eismo taisyklių 9 p. 30 p. punktų reikalavimų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis - eismo įvykiu, dėl kurio nukentėjusiai A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti pagrindai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (LR BK 16 str. 3 d.);

Teismas daro išvadą, kad išanalizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad nukentėjusiai nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl kaltinamojo veiksmų, t. y. tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. reiškinys dėl kurio vyksta kitas reiškinys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kasacinė byla 2K-150/2008), t. y. kaltinamasis yra kaltas dėl šios veikos padarymo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo dukra A. K. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei atlygino nukentėjusiai dalį žalos (300 Eur, BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas 1 kartą (1 t., b. l. 158-159), neteistas (1 t., b. l. 157), dirba, įsigijęs verslo liudijimą (1 t., b. l. 160), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 161); (duomenys neskelbtini); kaltinamasis atlygino nukentėjusiai 300 Eur turtinės žalos (2 t., b. l. 116), kitą dalį turtinės žalos atlygino draudimo bendrovė (2 t., b. l. 100-112); civ. ieškinio byloje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusi, civ. ieškovė atsisakė, kadangi jai turtinė žala atlyginta visiškai. Civ. ieškinį nukentėjusi reiškia draudimo bendrovei dėl likusios dalies neturtinės žalos atlyginimo. Iš byloje esančių išanalizuotų duomenų matyti, kad kaltinamasis stengėsi padėti nukentėjusiai, tuoj po įvykio ėjo į nukentėjusios namus, nukentėjusios atsiprašyti, siūlė pagalbą, tačiau nukentėjusi kaltinamojo pagalbos atsisakė. Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pats teisme pasižadėjo, pateikė rašytinį prašymą (2 t., b. l. 43-44).

Laiduotoja A. K. yra kaltinamojo dukra, ji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis ją gerbia, klauso jos nuomonės ir patarimų. Byloje pateiktas A. O. prašymas perduoti jį dukros A. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 43), byloje yra A. K. prašymas-sutikimas dėl laidavimo (2 t., b l. 47); A. K. neteista (2 t., b. l. 60 ), administracine tvarka nebausta (2 t., b l. 61), ji šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, darbdavio charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 59); Nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusi tėvas ir dukra. Laiduotoja nurodė, kad jos ir tėvo santykiai artimi. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinus tiek kaltinamąjį, tiek galimą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismui nekyla jokių abejonių šių abiejų asmenų patikimumu, todėl laidavimas skirtinas be užstato.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise - vairuodamas transporto priemonę, įvertinus veikos pobūdį ir pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padaryti KET pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus, jis dirba, transporto priemones vairuoja nuo 1995 m. (1 t., b. l. 155), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus 1-ną kartą 2018-01-31, pagal ANK 417 str. 2 d. , bauda 15 Eur sumokėta 2018-02-05 (1 t., b. l. 158-159), neteistas (1 t., b. l. 157), jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - atėmimas naudotis specialia teise.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nukentėjusi A. M. pateikė civ. ieškinį 2022-07-11 kuriuo prašė atsakovų draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir kaltinamojo subsidariai priteisti 1360,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2160,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 12-13);

Papildomai 2022-08-17 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusi pateikė patikslintą civ. ieškinį , kuriuo prašė iš atsakovų draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir kaltinamojo subsidariai priteisti 1382,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1093,61 Eur negautų pajamų, nustatė neturtinę žalą ir 10 000 Eur, prašo priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 4160,00 Eur (2 t., b. l. 82-83);

2022-10-06 teisiamojo posėdžio metu patikslino savo reikalavimus, nurodė, kad civ. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisako, nes turtinė žala jai visa atlyginta, kaltinamasis jai išmokėjo 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat draudimo bendrovė papildomai jai sumokėjo negautas pajamas ir turinę žalą. Teismo prašo priteisti iš draudimo bendrovės ar iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo likusią neatlygintą dalį - 4160,00 Eur, nes viso jai neturtinė žala yra padaryta 10 000 Eur, jai atlyginta neturtinės žalos dalis 5840,00 Eur, taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 1800 Eur turėtų advokato išlaidų, pagal į bylą pateiktus kvitus.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Aukščiausiojo teismo apžvalgoje „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos“, 2008-07-03, 12.2p. nurodyta, kad nuosprendžiu atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40, kt. straipsniai ) teismas, jeigu žala neatlyginta, civilinio ieškinio klausimus išsprendžia iš esmės t. y. pareikštą civ. ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina, arba jį atmeta (Teismų Praktika Nr.29, 498 psl.).

Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad kaltinamasis šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (19 str. 6 d.). Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajai atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusios sveikatai. Jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes eismo įvykio metu dėl kaltų A. O. veiksmų nukentėjusiajai buvo konstatuota Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 287/2022(02), jog A. M. konstatuotas dešinio blauzdikaulio intrasąnarinis lūžimas, kairio žastikaulio galvutės priekinis išnirimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022-02-10. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 76-78). Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė Z. M. patvirtino, kad papildo savo duotą specialisto išvadą, nurodė, kad nukentėjusiajai įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, tai dešinio blauzdikaulio intrasąnarinis lūžimas, kairio žastikaulio galvutės priekinis išnirimas, menties sąnarinės duobės ir kaklo lūžimas. Sužalojimo mastas nesikeičia, lieka tas pats, t. y. nukentėjusiajai įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad dėl paties įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrė išgąstį, fizinį skausmą, buvo operuota, nukentėjusi ilgą laiką buvo priversta gulėti, ligoninės stacionare buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini), jai taikyta reabilitacija, nedarbingumas buvo tęsiamas iki (duomenys neskelbtini) ( tai patvirtina byloje pateikti medicininiai dokumentai, proceso dalyvių asmens duomenyse esanti informacija). Atkreiptinas dėmesys, kad A. M. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, nustatyta jai pagal neįgalios pobūdį, darbo pobūdis, darbo aplinka, bei rekomendacija dėl specialios pagalbos priemonių; sprendime 2022-09-12, Nr. STS-3803 dėl darbingumo lygio, nurodyta diagnozės dėl ko buvo nustatytas nedarbingumas 45 procentų, darbingumo lygis 55 procentai (2 t., b. l. 118, 119,120-123). Teismo medicinos ekspertė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad paminėtų tokių sužalojimų gydymas yra ilgas, skiriamos fizioterapinės procedūros. Nukentėjusi taip pat patyrė ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – nerimą ir baimę, nesaugumo jausmą. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, nerimą, nepatogumus ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, gydymas užtruko ilgą laiką. Taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios vyresnį amžių ir sužalojimo pobūdį, yra pagrindas tikėti nukentėjusiąja, kad jos fizinė sveikata nėra tokia gera ir ji negali taip aktyviai judėti, kaip iki įvykio. Visos šios pasekmės kilo dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų.

Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinama ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog pagrindinis ir esminis kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, yra dėl nusikalstamos veikos patirtos pasekmės asmens sveikatai, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Analizuojant naujesnę teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu, matyti, kad teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 2000 eurų iki 8000 eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015 – nustatyta 2027,34 Eur (7000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyti kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-507/2015 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontraktūra), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2018 – nustatyta 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos III, IV delnikaulių lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015 – nustatyta 3475 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma, neįskaitant draudimo bendrovės jau atlygintos 8632,00 Lt sumos, išmokėtos kartu ir kitiems nukentėjusiesiems (nukentėjusysis patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai), Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018 – nustatyta 3400 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatytas abiejų dilbių alkūnkaulio ir stipinkaulio atviri lūžiai, ji buvo operuota, po operacijos praėjus dviem mėnesiams vis dar buvo laikinai nedarbinga bei turėjo riboti fizinį krūvį, po atliktos operacijos yra likę randai, kurių savaiminis užgijimas nėra galimas ir reikalingas gydymas lazeriu), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016 – nustatyta 8000 Eur neturtinės žalos suma, tačiau įvertinus nukentėjusiojo nepriimtiną elgesį, turėjusį įtakos eismo įvykio kilimui, sumažinta 15 proc. – iki 6 800 Eur (nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-123-768/2020 – nustatyta 3500 Eur (sumušimai veide, kojoje ir stuburo krūtininės dalies VII-to slankstelio lūžis), Šiaulių apygardos teismo nutartis 1A-325-744/2019 – nustatyta 5000 Eur neturtinė žala (nukentėjusiajam nustatyti dešinio šlaunikaulio lūžis, kairės plaštakos I piršto lūžis, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžiai, žaizda kairės rankos I piršte, gydytas reanimacijoje, patyrė keturias operacijas, išliko liekamieji reiškiniai). Kauno apygardos teismo nutartis 1A-278-888/2022- nustatyta 9000 Eur dydžio neturtinė žala ( nukentėjusiai padaryta nesunkus sveikatos sutrikdymas - odos nubrozdinimais kairėje plaštakoje, muštinėmis žaizdomis apatinės lūpos-smakro srityje ir kairėje alkūnėje, kastine žaizda liežuvyje, kairio šlaunikaulio proksimalinio trečdalio skeveldriniu lūžimu, dešinės plaštakos IV delnakaulio skeveldriniu lūžimu, dešinės plaštakos V piršto proksimalinės falangos bazės intrasąnariniu lūžiu, kairės čiurnos kaulų ir kairės pėdos II, III, IV padikaulių bazių lūžimais, dešinio viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu nuo 11 iki 15 danties imtinai su alveolinių duobučių pažeidimu, apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžiu nuo 32 iki 45 danties imtinai su alveolinių duobučių pažeidimu, 21 ir 22 dantų vainikų lūžimu bei 31,41,42, 43,44 dantų trauminiu išnirimu, kaklinio IV slankstelio kairės skersinės ataugos bei kairio faceto ir užpakalinio lanko lūžiu kairėje, kaklinio VII slankstelio kairės skersinės ataugos ir kairio faceto skeveldriniu lūžimu nusitęsiančiu į užpakalninį lanką bei fragmentų dislokacija į kaklinio VI/ kaklinio VII slankstelių intervertebrinę angą, dešinio stipinkaulio lūžiu tipinėje vietoje);

Iš byloje ERGO Insurance Lietuvos filialo pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiai išmokėta 5840,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir turtinei žalai atlyginti išmokėta suma 379,39 Eur, 826,95 Eur ir 348,49 Eur. Ieškovės civ. ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos prašo atmesti visa apimtimi (2 t., b. l. 100-113).

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes dėl nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo ir kitų neigiamų dvasinių išgyvenimų, o taip pat ir atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 8000 eurų pinigine išraiška. Kadangi dalį neturtinės žalos – 5840,00 eurų nukentėjusiajai jau yra atlyginusi draudimo bendrovė, iš civilinio atsakovo ERGO Insurance Lietuvos filialo nukentėjusiajai priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 2160 eurų, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Byloje nukentėjusioji taip pat prašo priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų – pinigų priėmimo kvitų (2 t., b. l. 27, 91) matyti, kad nukentėjusioji patyrė 1800 eurų išlaidas už civilinio ieškinio parengimą, nukentėjusiosios atstovavimą baudžiamojoje byloje.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Nustatyta, jog byloje nukentėjusiajai teisinę pagalbą suteikė advokatas Antanas Jarašius Jis parengė civilinį ieškinį, patikslintą civilinį ieškinį, teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šios išlaidos yra pagrįstos, proporcingumo ir teisingumo principui neprieštarauja. Kaltinamasis sutiko su minėtomis proceso išlaidomis, jis užsiima veikla pagal verslo liudijimą, todėl laikoma, jog yra darbingas ir ateityje turės realią galimybę šias išlaidas atlyginti, todėl jos visa apimtimi priteistinos nukentėjusiajai iš A. O..

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

pakvitavimu automobilis „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki atskiro nurodymo grąžintas A. O. (1 t., b. l.38), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas A. O. žinioje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 105 str. 1 d. 2 d. iš A. O. priteistina proceso išlaidos – 9,46 Eur ( pašto išlaidos), valstybės naudai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. 302-303 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. O. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos A. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. O., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. K., kad ji gali atsisakyti laidavimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiai A. M. iš ERGO Insurance, Lietuvos filialo – 2160,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiai A. M. iš A. O. priteisti 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) proceso išlaidų (už advokato pagalbą).

Priteisti iš A. O. proceso išlaidų (pašto) – 9,46 Eur( devynis eurus 46 ct.) , valstybės naudai.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

pakvitavimu automobilis „Peugeot Boxer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki atskiro nurodymo grąžintas A. O. (1 t., b. l.38), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas A. O. žinioje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.