Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (kaip asmens, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Dėl išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos

5. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

6. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. Migracijos departamentas) konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 24S96887, kuriuo pareiškėjo prašymo netenkino, konstatavęs, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo motina S. B. ir S. B. yra tie patys asmenys.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas laikėsi išankstinės prašymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir įgijo teisę kreiptis į teismą ypatingosios tvarkos tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

9. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 11 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad S. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Š. B. duktė, kuri (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susituokė su E. P., turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Tačiau Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad S. B. (pareiškėjo motina), kuri 1938 m. emigravo į Izraelį ir (duomenys neskelbtini) susituokė su J. B., ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo, nes nėra išlikę asmens ištuokos ir naujos santuokos su Y. B. patvirtinantys dokumentai.

11. Iš byloje esančio Izraelio vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 22 d. išduoto pareiškėjo A. B. gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas yra Y. ir S. sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini). Remiantis Izraelio gyventojų registro duomenimis, pareiškėjo motina S. B. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Š.–I. ir L. šeimoje. Iš minėto Gyventojų registro išrašo taip pat matyti, kad pareiškėjo motina S. B. 1938 m. iš Lietuvos emigravo į Izraelio žemę. Remiantis S. B. asmens tapatybės kortelės duomenimis bei Tel Avivo–Jafos apygardos rabinų teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu, pareiškėjo motina S. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Y. B. (pareiškėjo tėvu).

12. Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai apie S. B., kuri, anot pareiškėjo, ir yra jo motina, t. y. S. B. yra tas pats asmuo kaip S. B.. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); jos tėvas – Š. B., kuriam (duomenys neskelbtini) buvo išduotas vidaus pasas. (duomenys neskelbtini) S. B. baigė (duomenys neskelbtini), priklausė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) S. B. sudarė santuoką su L. P. (E. P.). Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. rugpjūčio 25 d. archyvo pažyma apie santuoką Nr. (P1-3355) P2-9233); Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. liepos 26 d. pažyma Nr. R4-2301).

13. Pareiškėjas į bylą taip pat pateikė Tel Avivo–Jafos apygardos rabinų teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą, kuriame konstatuota, kad S. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Š. Y. B. duktė, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susituokusi su E. P., yra tas pats asmuo, t. y. S. B., kuri 1938 m. emigravo į Izraelio–Palestinos žemę ir (duomenys neskelbtini) susituokė su J. B. P.. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad žydų konfesinis teismas nėra valstybinė teisminė institucija, kuri turi kompetenciją nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ir kurios sprendimai turi privalomą teisinę galią, tačiau šios institucijos raštai ar sprendimai gali būti įrodymais teismų nagrinėjamose juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-239-701/2021). Taigi šiuo atveju Tel Avivo–Jafos apygardos rabinų teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimas laikytinas vienu iš rašytinių įrodymų, kuris vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

15. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareiškėjo pateiktų netiesioginių rašytinių įrodymų visuma teikia pagrindą daryti tikėtiną išvadą, kad pareiškėjo motina S. B. ir S. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Š. B. duktė, yra tas pats asmuo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad esminiai S. B. ir S. B. identifikuojantys asmens duomenys (vardas, gimimo data ir vieta, tėvo vardas) sutampa. Šiuo atveju pareiškėjo pateikti įrodymai iš esmės vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja. Esant pagrindinių asmens duomenų sutapčiai, vien tai, kad Izraelio valstybėje išduotose dokumentuose naudojamas sutrumpintas pavardės variantas („B.“), o Lietuvos Respublikoje išduotuose dokumentuose pavardė rašoma pagal moterų pavardžių darybos taisykles, pridedant atitinkamą priesagą („B.“), laikytina neturinčia esminės reikšmės aplinkybe, kurią, tikėtina, lėmė skirtingų kalbų ypatumai rašant asmenvardžius.

16. Migracijos departamentas savo sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, be kita ko, grindė tuo, kad nėra išlikę S. B. ištuokos ir naujos santuokos su Y. B. patvirtinantys dokumentai. Teismo vertinimu, nustačius, kad byloje esantys įrodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, nenustatyti juridinės reikšmės fakto vien todėl, kad nėra išlikę dokumentai apie pirmosios santuokos nutraukimą ir naujos santuokos sudarymą, nebūtų teisinga. Visų pirma, nurodytų dokumentų nebuvimas nepaneigia byloje nustatytų asmens duomenų sutapties, be to, pareiškėjas paaiškino, kad S. ir J. santuoka Izraelio žemėje sudaryta iki 1948 m. gegužės 14 d., t. y. iki Izraelio valstybės įkūrimo, dar egzistuojant Palestinos mandatui, dėl to šiuo atveju, kaip ir dažnais kitais atvejais, to laikotarpio dokumentai neišliko.

17. Išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Š. B. duktė, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susituokusi su L. P. (E. P.), yra tas pats asmuo, t. y. S. B., kuri 1938 m. emigravo į Izraelio–Palestinos žemę ir susituokė su J. B..

18. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Pilietybės įstatymą tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjo A. B. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Š. B. duktė, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susituokusi su L. P. (E. P.), yra tas pats asmuo, t. y. S. B., kuri 1938 m. emigravo į Izraelio–Palestinos žemę ir susituokė su J. B..

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.