Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovui P. T. (P. T.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Iš nagrinėjamos bylos, antstolės pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) turinio ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatytos šios aplinkybės:

8.1. 2021 m. gruodžio 3 d. Pirkimo pardavimo sutarties pagrindu R. M. kartu su sutuoktine D. M. įgijo nuosavybės teisę į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir 6405/267380 žemės sklypo (duomenys neskelbtini)

8.2. 2022 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)k.v.) neypatingosios kategorijos gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučio pastato) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinėje fasado dalyje, prie gyvenamosios (butų) paskirties patalpos (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ant polinių pamatų įrengta ir prie pastato fasado pritvirtinta inžinerinė metalinė konstrukcija su grūdintu stiklu bei medinio tipo grindimis (terasa); ties įrengta inžinerine konstrukcija ant žemės yra pastatytas kondicionieriaus blokas; žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).) šiaurinėje sklypo dalyje yra įrengta 54,89 m² trinkelėmis grįsta aikštelė ir 14 m ilgio ir 1,10 m aukščio metalinio tinklo tvora su 1,10 m aukščio automatiniais vartais;

8.3. 2023 m. kovo 14 d. Privalomasis nurodymas, kuriuo R. M. įpareigotas iki 2023 m. balandžio 17 d. išardyti įrengtą medinę 6,330 m ilgio, 4,415 m pločio, 27, 95 m² ploto terasą ir prie pastato fasado pritvirtintą inžinerinę metalinę konstrukciją su grūdintu stiklu taip, kad atitiktų statybos projekto „Pastatų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas“ sprendinius, kuriems 2001 m. gegužės 9 d. Inspekcija yra išdavusi statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).

8.4. 2023 m. birželio 1 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad 2023-05-30 patikrinimo metu nustatyta, jog statytojas įrengtos medinės 6,330 m ilgio, 4,415 m pločio, 27,95 m² ploto terasos ir prie pastato fasado pritvirtintos inžinerinės metalinės konstrukcijos su grūdintu stiklu nėra išardęs taip, kad atitiktų statybos projekto „Pastatų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas“ sprendinius, kuriems 2001-05-09 Inspekcija yra išdavusi statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 2023-03-14 privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti pažeidimus yra neįvykdytas.

8.6. 2023 m. liepos 7 d. antstolei pateikė prašymą Privalomąjį nurodymą vykdyti priverstinai, prašė iš karto pradėti vykdymo veiksmus nesiunčiant skolininkui raginimo, kadangi vykdomajame dokumente yra nurodytas jo įvykdymo terminas.

8.8. 2023 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas R. M. per 3 darbo dienas nuo patvarkymo įteikimo įpareigotas informuoti apie privalomojo nurodymo tinkamą įvykdymą.

8.9. 2023 m. liepos 18 d. skolininko R. M. įgaliotas asmuo informavo antstolę apie ketinimus keiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo.

8.10. 2023 m. liepos 19 d. Regionų administraciniame teisme gautas R. M. prašymas pratęsti 2023 m. kovo 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą.

8.11. 2023 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. prašymas pratęsti 2023 m. kovo 14 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini)įvykdymo terminą atmestas.

8.12. 2023 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka (administracinės bylos numeris (duomenys neskelbtini)), byla Lietuvos administraciniame teisme nėra išnagrinėta.

8.13. 2023 m. liepos 19 d., 2023 m. rugpjūčio 10 d. , 2023 m. rugpjūčio 30 d., 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m/ spalio 12 d., 2024 m. balandžio 18 d. elektroniniais laiškais skolininko R. M. įgaliotas asmuo informavo antstolę apie prašymo dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo nagrinėjimo teisme eigą.

8.14. 2024 m. liepos 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė kreipėsi į išieškotoją prašydama informuoti, ar antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas yra įvykdytas

8.15. 2024-08-20 Inspekcija surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad skolininkas Privalomojo nurodymo neįvykdė.

8.16. Inspekcija 2024-09-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo antstolę apie Privalomojo nurodymo neįvykdymą ir prašė tęsti vykdomuosius veiksmus kuo operatyviau, kreiptis į teismą su prašymu skirti skolininkui iki 300 Eur baudą.

8.17. 2024 m. rugsėjo 3 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto ir vykdomosios bylos perdavimo.

8.19. 2024 m. spalio 30 d. skolininkas pakarotinai informavo Inspekciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą 2024 m. rugsėjo 30 d.

8.21. 2024 m. gruodžio 18 d. patvarkymu Nr.(duomenys neskelbtini)dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo antstolė baigė vykdomąją bylą.

10. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1692-910/2018).

12. CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti; jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5)jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.).

13. CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko šio Kodekso 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

14. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, išieškotoja privalomąjį nurodymą antstolei pateikė vykdyti pasibaigus privalomojo nurodymo vykdymo terminui. Antstolė, spręsdama vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo vykdomojo dokumento nepriimti vykdyti. Byloje nustatyta, kad prašymas dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo teismui pateiktas jau po vykdomojo dokumento priėmimo vykdymo. Pažymėtina, kad nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad antstolė privalomąjį nurodymą, kurio vykdymo terminas suėjęs, priėmė nepagrįstai. Pažymėtina, kad skolininko inicijuotas teisminis procesas dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino, kuris buvo pasibaigęs, pratęsimo nesudarė pagrindo antstolei vykdomąją bylą nutraukti.

15. CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

16. CPK 626 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai antstolis privalo stabdyti vykdomąją bylą: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

17. CPK 627 straipsnio 1 dalyje išvardinti atvejai, kai antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; 8) kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (šio Kodekso 771¹ straipsnio 3 dalis).

18. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nėra numatyta antstolio pareiga stabdyti vykdymo veiksmus tuo pagrindu, jog skolininkas yra kreipęsis į teismą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo, kai vykdymo terminas yra suėjęs. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatyme antstolio procesinė pareiga stabdyti vykdomąją bylą taip pat nėra numatyta.

19. Administracinėje byloje R. M. neteikė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tokių kaip vykdymo stabdymas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tiek išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tiek antstolei A. S. buvo žinoma ne tik apie prašymo dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo nagrinėjimą, bet ir apie tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo prašymas yra atmestas, iki šiol yra neįsiteisėjęs, nes apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme neišnagrinėtas.

20. Kaip jau nustatyta šioje byloje, tiek antstolei, tiek išieškotojai buvo žinoma, kad skolininko prašymo nagrinėjimas teisme yra nebaigtas (pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs pateikus apeliacinį skundą). Vien tai, kad antstolė išieškotojos užklausė apie privalomojo nurodymo vykdymo eigą, savaime nereiškia, kad išieškotoja, turėdama žinoti ir žinodama apie nebaigtą prašymo dėl privalomo nurodymo vykdymo termino pratęsimo nagrinėjimą, turėjo siekti baudos skyrimo. Atvirkščiai, išieškotoja, nustačiusi, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą, kartu su patikrinimo aktu papildomai pateikti informaciją apie administracinės bylos, kurioje ji yra šalis, eigą. Pažymėtina, kad antstolė paskutinį kartą teiravosi apie vykdomosios bylos eigą 2024 m. balandžio mėnesį.

21. Antstolė, nuo 2023 m. liepos 19 d. žinodama apie prašymą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo (tokio prašymo nagrinėjimą), vykdomojoje byloje iš esmės nesiėmė jokių aktyvių vykdymo veiksmų (išskyrus periodinį vykdymo išlaidų skaičiavimą ir užklausas skolininko įgaliotam asmeniui apie šio prašymo išnagrinėjimo teisme rezultatus). Tokiais savo veiksmais antstolė sukūrė skolininkui lūkestį, kad aptartų skolininko įgalioto asmens pranešimų apie administracinės bylos eigą pakanka, kad aktyvūs vykdymo veiksmai nebūtų tęsiami iki įsiteisės sprendimas dėl skolininko prašymo pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti..

22. Byloje nustatyta, kad būtent Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2024 m. rugsėjo 2 d. antstolei teikė prašymą kuo skubiau tęsti vykdymo veiksmus ir kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Antstolė 2024 m. rugsėjo mėnesį, gavusi tokį išieškotojos prašymą, nesidomėjo administracinės bylos baigtimi, t. y. nesidomėjo, ar skolininko prašymas yra išnagrinėtas ir teismo sprendimas dėl prašymo yra įsiteisėjęs. Teismo vertinimu, antstolė skubotai, neišsiaiškinusi visų reikšmingų aplinkybių, surašė 2024 m. rugsėjo 3 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė jį teismui kartu su prašymu skirti baudą.

23. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju baudos skyrimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas, o neįvykdymo priežastys nesusijusios su R. M. piktybiniu nusistatymu nevykdyti privalomojo nurodymo. Teismo vertinimu, baudos paskyrimas šioje konkrečioje situacijoje ne tik neatitiktų tokios sankcijos tikslų – paskatinti greičiau įvykdyti teismo sprendimą, tačiau gali sukelti priešingą efektą, pavyzdžiui, gali paskatinti suinteresuoto asmens, kuriam paskirta bauda, teisinį nihilizmą, neteisingumo ir nusivylimo valstybe jausmą. Teismo vertinimu, net ir simbolinės baudos paskyrimas šiuo atveju būtų neadekvatus esamai situacijai, bauda būtų skiriama tik formaliai, o tai neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Vien tai, kad skolininkas R. M. įvykdė privalomąjį nurodymą ir pašalino savavališkos statybos padarinius teismui neišnagrinėjus jo apeliacinio skundo dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino įrodo, kad paskirta net ir minimali už privalomojo nurodymo nevykdymą neatitiktų jokių tokios sankcijos tikslų.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas (CPK 771 str. 6 d.).

25. Kiti šalių argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 str. 2 d.).

27. Suinteresuotas asmuo R. M. prašo atlyginti jo patirtas 1101,10 Eur išlaidas bylinėjimosi išlaidas, jas priteisiant iš antstolės ir išieškotojos lygiomis dalimis. Suinteresuoto asmens atstovas su tokiu prašymu nesutinka, nurodydamas, kad,, remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teismas pažymi, kad CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta ir tai, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

28. Šioje byloje akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei išieškojimą vykdanti antstolė byloje turėjo bendrą interesą - abu šie proceso dalyviai siekė baudos suinteresuotam asmeniui R. M. paskyrimo. Šios aplinkybės pakanka konstatuoti, kad suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir antstolės A. S. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas nei R. M..

29. Pažymėtina, kad teismo procesas negali būti savitikslis. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai matyti, kad inspekcijos priimtas privalomasis nurodymas įvykdytas, o neįvykdymo priežastys buvo susijusios ne su skolininko piktybiškumu, bet su skolininko inicijuotu bandymu pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą bei ketinimais siekti įteisinti statybą. Nepaisant šių aplinkybių tiek išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tiek šią bylą inicijavusi antstolė nesiėmė teisinių priemonių elgtis protingai ir rūpestingai ne tik kaip proceso dalyvis civiliniame procese, bet ir kaip asmuo, kuriam yra deleguotos tam tikros valstybės funkcijos. Pažymėtina, kad teismas sudarė galimybes tiek antstolei, tiek išieškotojai įvertinti tolesnį proceso tikslingumą, tačiau antstolė raštu, o išieškotojos atstovas teismo posėdyje žodžiu nurodė, kad procesas turi būti tęsiamas. Toks veikimas, atsisakant užbaigti klausimo išsprendimą ir toliau bylinėjantis teisme, nėra suderinamas su protingu ir sąžiningu asmens elgesiu bei civilinio proceso paskirtimi.

30. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių suinteresuotas asmuo R. M. patyrė bylinėjimosi išlaidas, taip pat įvertinus tai, kad šios patirtos išlaidos neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių, buvo pagrįstos ir būtinos, jos suinteresuoto asmens R. M. naudai lygiomis dalimis (t. y. po 550,55 Eur) priteistinos iš priešingą teisinį suinteresuotumą turinčių bylos dalyvių – pareiškėjos antstolės A. S. ir suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (CPK 98 str. 1 d., 443 str. 6 d.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 771 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos antstolės A. S. suinteresuoto asmens R. M. naudai 550,55 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų penkiasdešimt penki centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos suinteresuoto asmens R. M. naudai 550,55 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų penkiasdešimt penki centai) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.