- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- 2S-1692-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02211-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- D. B., O. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. L. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys byloje D. B. ir O. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė N. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo, prašydama teismo spręsti klausimą dėl nutarties neįvykdymo.
2. Antstolė nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-4895-1019/2017, kuriame nustatyta nepilnamečio sūnaus M. B. bendravimo su tėvu D. B. tvarka. Antstolė, patikrinusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. vykdomojo rašto Nr. e2YT-4895-1019/2017 vykdymą, nustatė, kad vykdomasis raštas nėra vykdomas jame nustatytomis sąlygomis.
3. Suinteresuotas asmuo išieškotojas D. B. su pareiškėjos pareiškimu sutiko ir jį palaikė.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo skolininkė O. B. su pareiškėjos antstolės N. L. prašymu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens D. B. skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo atmetė, priteisė iš D. B. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų O. B. naudai.
6. Teismas vertino skolininkės pateiktą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją, kad D. B. iš Lietuvos Respublikos buvo išvykęs 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir grįžo tik 2017 m. rugpjūčio 22 d., išvyko 2017 m. rugsėjo 10 d. grįžo 2017 m. rugsėjo 22 d. išvyko 2017 m. spalio 3 d. grįžo 2017 m. spalio 18 d. ir t. t. (t. II, b. l. 13-16). Pagal nurodytus duomenis teismas sprendė, kad kas antrą savaitę išieškotojas būna išvykęs iš Lietuvos Respublikos, todėl teismas abejojo, jog skolininkė galėjo drausti D. B. bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį.
7. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismo posėdžio metu paklausus, kuriomis konkrečiai dienomis pagal vykdytiną teismo sprendimą išieškotojas turėjo teisę bendrauti su sūnumi, atsakyti negalėjo nei antstolio atstovė, nei išieškotojas, nei skolininkė. Suinteresuoti asmenys taip pat nėra susitarę, kaip turėtų vykti vaiko paėmimas iš jo gyvenamosios vietos.
8. Suinteresuotiems asmenims palaikant konfliktiškus santykius, jie turėjo aptarti ir tokias sąlygas, kokiu būdu išieškotojas pasiima sūnų, ar turi būti dar papildomai š anksto aptartas vaiko paėmimas. Duomenų byloje, kad išieškotojas vykdavo pasiimti vaiko, bet vaikas jam nebuvo duodamas, teismas nenustatė.
9. Teismo posėdžio metu išklausęs suinteresuotų asmenų paaiškinimus, suinteresuotų asmenų atstovų baigiamąsias kalbas, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad tik O. B. kalta dėl D. B. negalėjimo bendrauti su sūnumi. Teismo nuomone, šiuo atveju sankcijų taikymas skolininkei nepasieks sankcijos taikymo tikslų.
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tik išieškotojo kreipimasis į antstolį dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo neįrodo, kad skolininkė netinkamai vykdė teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, jog antstolis užfiksavo teismo sprendimo nevykdymo faktą.
11. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl baudos skyrimo buvo atmestas, teismas darė išvadą, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš suinteresuoto asmens D. B. (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
12. Suinteresuotas asmuo D. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti suinteresuotam asmeniui O. B. baudą už teismo sprendimo nevykdymą, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra, nepriteisiant O. B. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas šiuo atveju visiškai nevertino fakto, kad sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo gali būti nevykdomas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, tačiau ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams, dėl ko teismo sprendimu siekiami tikslai realiai nebūna pasiekiami. Šiuo atveju tiek O. B. aktyvūs veiksmai, tiek ir nesikooperavimas ir nebendradarbiavimas su D. B., jo aktyvių veiksmų (žinučių ir skambučių, siekiant suderinti pasimatymo su sūnumi laiką ir kt. klausimus) visiškas ignoravimas yra akivaizdus ir objektyviai įrodytas.
12.2. Susitikimai su vaiku kas antrą savaitę turi būti suprantami, kaip kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį. Skolininkė O. B. puikiai žino ir tinkamai supranta šias aplinkybes, toks buvo ir šalių susitarimo, sudarant sutartį, tikrasis turinys. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, taikos sutartį patvirtinęs teismas nenustatė jokių trūkumų šiuo klausimu, taigi šių sąlygų aiškumo/neaiškumo ar tinkamumo/netinkamumo kvestionavimas nebuvo galimas ir tą teismas akivaizdžiai padarė nesąžiningai.
12.3. Teismui išdavus vykdomąjį raštą, antstolei, kuriai jis buvo pateiktas vykdymui, nebuvo pagrindo jo nepriimti vykdyti. Kaip buvo nustatyta, priėmusi vykdomąjį raštą ir jo pagrindu užvedusi vykdomąją bylą, antstolė išsiuntė patvarkymą žinomu skolininkės gyvenamuoju adresu, susisiekė su ja žinomu telefonu, kuriuo skolininkė atsiliepė ir nurodė elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidauja, kad būtų išsiųsti visi dokumentai. Vėliau skolininkė patvirtino dokumentų gavimą, tačiau ignoravo savo pareigą pateikti bet kokius paaiškinimus ginčo klausimu, taigi iš esmės pati savo neveikimu nulėmė antstolės kreipimąsi į teismą ir šios civilinės bylos inicijavimą.
12.4. Skolininkė nevykdė savo pareigos domėtis bylos eiga ir tinkamu jai priskirtų įpareigojimų įvykdymu, nors būtent jai kyla pareiga įrodyti, kad sprendimas buvo vykdomas tinkamai, ar kad dėl jo nevykdymo jos kaltės nėra.
12.5. Byloje buvo pateikti suinteresuoto asmens D. B. siųstų trumpųjų žinučių skolininkei išrašai, kurie patvirtino, kad jis dėjo aktyvias pastangas, siekdamas bendravimo su sūnumi ir tarpusavio ryšio palaikymo. Skolininkės teiginiai apie tai, kad ji neturi teisės ir (ar) pareigos bendrauti su D. B. telefonu, yra nepagrįsti.
12.6. Teismas nutartyje nepagrįstai daug dėmesio skyrė ir suinteresuotų asmenų tarpusavio santykio įvertinimui, nurodydamas, kad šalių santykiai akivaizdžiai konfliktiški, šalys turėjo aptarti sąlygas, kokiu būdu išieškotojas pasiima sūnų ir kt. Teismų praktikoje sprendžiant tapataus pobūdžio bylas pasisakoma, kad aplinkybės, jog tėvai nebendrauja ar konfliktuoja, niekaip nedaro įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumui ir vykdymui, o bylos dalyviai yra tokiu teismo sprendimu įpareigoti laikytis juo nustatytų sąlygų.
Šalies argumentai
12.7. Teismas taip pat nepagrįstai iš suinteresuoto asmens D. B. skolininkei O. B. priteisė bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju nei antstolė, nei D. B. nėra ir negali būti laikomi suinteresuotais ar turinčiais skirtingą interesą, nei skolininkė, asmenimis. Be to, skolininkei priteistų išlaidų dydis yra nepagrįstai didelis.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo O. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl sprendimo nevykdymo, juo labiau, kad šioje byloje nėra nė vieno faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ar kitų duomenų, kuriais būtų užfiksuotas teismo sprendimo nevykdymas.
13.2. 2018 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1822-1019/2018 priėmė nutartį, kuria buvo pakeistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis bei pakeista D. B. bendravimo su sūnumi tvarka. Todėl visiškai nesuprantama ir nepateisinama tokia suinteresuoto asmens pozicija, kuomet jis vėl teikia teismui nepagrįstus skundus.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Teismo sprendimu nustatytoje D. B. bendravimo su vaiku tvarkoje nėra numatytas joks D. B. ir O. B. susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis ar elektroniniu paštu, pokalbiai telefonu. Sprendime tik nurodoma, kad D. B. bendrauja su sūnumi konkrečiomis savaitės dienomis, paimdamas vaiką ir grąžindamas vaiką į/iš jo gyvenamosios vietos.
13.4. Faktą, kad būtent D. B. nevykdo teismo sprendimo ir nebendrauja su vaiku, patvirtina civilinėje byloje esanti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacija apie D. B. valstybės sienos kirtimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudų vykdymo procese skyrimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4895-1019/2017 O. B. ir D. B. santuoka nutraukta bendru sutuoktiniu sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo sprendimu nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamoji vieta iki jam sukaks 18 metų nustatyta su motina O. B. jos gyvenamojoje vietoje bei nustatyta skyrium gyvenančio tėvo D. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka:
- kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį, nuo 17.00 val. iki 21.00 val., vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną;
- kas antrą savaitę nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.
- eilinių atostogų metu - pasirinktinai dvi liepos mėnesio savaites ir dvi rugpjūčio mėnesio savaites. Apie planuojamas atostogas su vaiku tėvas informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios elektroniniu paštu ar trumpąja sms žinute;
- Švenčių metu tėvai su vaiku bendraus tokia tvarka:
a) poriniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius Metus (Gruodžio 31 d. – Sausio l d.) su vaiku švenčia motina;
b) neporiniais metais Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius Metus (Gruodžio 31 d. - Sausio l d.) su vaiku švenčia tėvas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną nuo 9:30 val. ir grąžindamas jį į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę švenčių dieną iki 21:00 val.;
c) pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną, nuo 9.30 val. iki 20.00 val. su vaiku švenčia tėvas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į nuolatinę gyvenamąją vietą nurodytu laiku tą pačią dieną;
d) pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną, su vaiku švenčia motina.
- D. B. turi teisę švęsti vaiko neporinius gimtadienius tą pačią dieną, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos 9.30 val. ir grąžinant jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val., jeigu gimtadienis bus nedarbo dieną. Jeigu gimtadienis bus darbo dieną, D. B. turi teisę švęsti vaiko neporinį gimtadienį tik laisvu nuo ugdymo užsiėmimų, metu. D. B. ir O. B. įsipareigoja nesudaryti kliūčių abiem tėvams pasveikinti vaiką kiekvienais metais, kuriais jie neturi pirmenybės švęsti jų gimimo dieną;
- D. B. nesant galimybės bendrauti su vaiku dėl jo ligos ar kitų svarbių priežasčių, tėvų susitarimu praleistoji diena gali būti pakeičiama į kitą artimiausią suderintą dieną. Dėl svarbių priežasčių (tokių kaip šventinės dienos, ilgieji savaitgaliai, tėvų atostogos, išvykos, komandiruotės, ligos ir pan.) šalių susitarimu matymosi laikas ir trukmė gali būti keičiama.
- D. B. su nepilnamečiu vaiku netrukdomai matytis ir bendrauti gali ir kitu Šalių iš anksto suderintu laiku.
- O. B. įsipareigoja sudaryti sąlygas sūnui nevaržomai bendrauti su tėvu D. B., įskaitant bendravimą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, taip pat įsipareigoja D. B. paprašius suteikti informaciją apie sūnų, įskaitant informaciją, susijusią su jo auklėjimu ir sveikata (T. 1, b. l. 163-167).
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Antstolės N. L. kontoroje 2017 m. rugsėjo 8 d. gautas išieškotojo D. B. prašymas, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimas nevykdomas nuo 2017 m. liepos pabaigos. Paaiškinta, kad skolininkė neleido bendrauti su nepilnamečiu vaiku 2017 m. rugpjūčio 18, 19, 20 dienomis, nors šį savaitgalį tėvui priklausė bendrauti su sūnumi, taip pat skolininkė neleido bendrauti ir kitą savaitgalį, nors tėvas norėjo kompensuoti prarastą laiką. Skolininkė 2017 m. rugpjūčio 26 d. į raginimą leisti bendrauti su vaiku nurodė, kad jis gali pasiimti vaiką nuo 16.30 iki 19.00 val. Pasak išieškotojo, skolininkė neleido bendrauti su vaiku 2017 m. rugpjūčio 29 ir 2017 m. rugpjūčio 31 d., taip pat 2017 m. rugsėjo 5 d. Išieškotojas pažymėjo, kad tarp jo ir skolininkės nėra elementaraus susikalbėjimo ir noro spręsti kilusius klausimus (t. I, b. l. 6-8).
16.3. Antstolė N. L. 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, tačiau jis skolininkei siųstu gyvenamosios vietos adresu neteiktas (T. 1, b. l. 9, 10). Pakartotinai patvarkymas išsiųstas skolininkės elektroninio pašto adresu (T. 1, b. l. 11). Skolininkė pateikė duomenis, kad atsakė į minėtą patvarkymą, paaiškindama, jog nurodytomis datomis D. B. buvo sudarytos visos sąlygos bendrauti su vaiku (T. 1, b. l. 179-181), tačiau duomenų, kad antstolė N. L. tuos paaiškinimus būtų gavusi, byloje nėra. 2018 m. sausio 16 d. D. B. pakartotinai kreipėsi su prašymu į antstolę, kuriame nurodė, kad ir toliau nuo 2017 m. spalio 3 d. skolininkė neleidžia bendrauti su vaiku, į trumpąsias žinutes neatsako (T. I, b. l. 12). Gavusi pakartotinį D. B. prašymą, 2018 m. sausio 22 d. antstolė N. L. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (T. 1, b. l. 30-31) ir kreipėsi į teismą, prašydama spręsti teismo sprendimo nevykdymo klausimą.
17. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Teismas pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
18. Teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens D. B. atskirajame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas skundžiamoje nutartyje itin išsamiai išanalizavo šalių nurodomas aplinkybes, motyvuotai jas įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo skirti suinteresuotam asmeniui O. B. baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
20. Suinteresuotas asmuo D. B. teigia, kad O. B. nepateikė įrodymų apie antstolei siųstus paaiškinimus, susijusius su antstolės patvarkymu. Tokie suinteresuoto asmens argumentai – nepagrįsti. O. B. pateikė į bylą įrodymus, kad 2017 m. lapkričio 10 d. pranešimu atsakė į antstolės patvarkymą, išsiųsdama jį elektroniniu paštu ir išdėstydama savo poziciją apie tinkamą bendravimo su nepilnamečiu vaiku įgyvendinimo tvarką (T. 1, b. l. 179-181).
21. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo D. B. taip pat pakartotinai pabrėžia, kad dėjo aktyvias pastangas, siekdamas bendravimo su sūnumi, siuntė O. B. trumpąsias žinutes, tačiau skolininkė nepateikė duomenų, paneigiančių aplinkybes dėl visiško D. B. ignoravimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia suinteresuoto asmens pozicija. Byloje iš tiesų pateikti D. B. 2017 m. spalio-lapkričio mėnesiais siųstų trumpųjų žinučių skolininkei O. B. išrašai, elektroninio pašto laiškai, kuriuose suinteresuotas asmuo prašo nurodyti dabartinį nepilnamečio sūnaus adresą, taip pat 2018 m. sausio mėnesį siųstų trumpųjų žinučių, į kurias neatsakyta, išrašai. Teismo vertinimu, vien tokie pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, skiriant skolininkei baudą. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad vaiko tėvų santykiai itin konfliktiški, tai matyti ir iš skolininkės pateikto kito šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis išrašo. Tokių aplinkybių kontekste vien skolininkės vengimas atsakyti į pasikartojančio turinio ir pobūdžio raštus, negali būti vienareikšmiškai traktuojamas kaip kliudymas suinteresuotam asmeniui nustatyta tvarka bendrauti su vaiku. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks suinteresuoto asmens D. B. domėjimasis vaiko gyvenamąja aplinka parodo jo siekį siųsti informacinio pobūdžio to paties turinio raštus, bet ne norą iš tikrųjų bendrauti su vaiku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bylos duomenimis, suinteresuotas asmuo D. B. žino skolininkės O. B. gyvenamąją vietą, ši gyvenamoji vieta taip pat nurodyta ir išduotame vykdomajame rašte. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo D. B. vykdavo pasiimti nepilnamečio sūnaus, bet vaikas jam nebuvo duodamas. Priešingai, byloje nustatyta, kad pats D. B. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir grįžo tik 2017 m. rugpjūčio 22 d., išvyko 2017 m. rugsėjo 10 d. grįžo 2017 m. rugsėjo 22 d., išvyko 2017 m. spalio 3 d. ir grįžo 2017 m. spalio 18 d. ir t. t. (T. 2, b. l. 13-16). Suinteresuoto asmens atskirojo skundo teiginiai, kad, skolininkei atsakius į trumpąsias žinutes, jis kaskart galėtų grįžti į Lietuvą per 4-5 valandas ir pasimatyti su sūnumi, grindžiami prielaidomis ir neįrodo, kad sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos realiai nebuvo vykdomas išimtinai dėl skolininkės kaltės.
22. Suinteresuotas asmuo D. B. atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas nutartyje nepagrįstai daug dėmesio skyrė šalių tarpusavio santykių įvertinimui. Tokie skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje šalių santykių vertinimui nebuvo skiriama išskirtinai daug dėmesio. Kita vertus, teismas teisingai akcentavo, kad, esant tokiems konfliktiškiems suinteresuotų asmenų santykiams, suinteresuoti asmenys turėjo aptarti sąlygas, kokiu būdu išieškotojas pasiima sūnų, ar turi būti dar papildomai iš anksto aptartas vaiko paėmimas. Šiuo atveju matyti, kad šalys, nepaisant vaiko sveikatos būklės bei jam būtino dienos režimo, nebandė rasti kompromisų dėl sūnaus priežiūros bei auklėjimo, visus ginčus linkusios spręsti teisminiu būdu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad suinteresuoti asmenys galėtų kreiptis į teismą ne tik dėl sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, bet ir dėl teismo sprendimu nustatytos tvarkos išaiškinimo, o ne dėl baudų skyrimo.
23. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).
24. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, vien tik išieškotojo kreipimasis į antstolį dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo neįrodo, kad skolininkė netinkamai vykdė teismo sprendimą. Reikalavimas skirti skolininkei baudą iš esmės grindžiamas tik išieškotojo nurodytomis aplinkybėmis, kurios priešingos suinteresuoto asmens O. B. atsiliepime dėstomiems teiginiams, o iš byloje esančių duomenų taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados apie nevykdomą teismo sprendimą. Pareiškimas dėl baudos skyrimo privalo būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, t. y. konstatuojant skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo, turėtų būti surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame atsispindėtų konkretus skolininkės veikimas ar neveikimas, nevykdant teismo sprendimo.
25. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo D. B. atskirąjį skundą pateikė teismui 2018 m. kovo 12 d., nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. priėmė nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pakeistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis bei tėvo bendravimo su sūnumi tvarka (civilinė byla Nr. e2-1822-1019/2018). Nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad aptariamu atveju baudos paskyrimas už sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą, kai bendravimo tvarka jau pakeista, neatitiktų baudos tikslų, neskatintų šalių atkurti teisinę taiką, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
26. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, teigdamas, kad neturi priešingo intereso nei skolininkė, be to, bylinėjimosi išlaidų dydis nepagrįstai didelis. Tokie argumentai atmestini.
27. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė, kaip savo procesinę veiklą vykdantis asmuo, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, o kreipėsi į teismą vykdymo proceso metu kylančiais klausimais įstatymų nustatyta tvarka. Savo ruožtu išieškotojas šioje byloje aktyviai siekė, kad skolininkė būtų nubausta. Be to, tokio pobūdžio bauda teismo skiriama būtent išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Išieškotojo siekį nubausti skolininkę patvirtina ir jo pateiktas atskirasis skundas, šalims kitoje civilinėje byloje jau susitarus dėl pakeistos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Taigi aptariamu atveju būtent išieškotojo D. B. interesas yra priešingas skolininkės O. B. interesui, todėl, bylą išsprendus skolininkės naudai, ji patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi teisę reikalauti iš išieškotojo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš suinteresuoto asmens D. B. (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
29. Nustatyta, kad O. B. patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už visą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pobūdį, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose numatytus rekomenduojamus atlygintinų išlaidų dydžius, galimas advokatės darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, dalyvaujant teismo posėdyje, sprendžia, kad priteistos išlaidos už advokatės pagalbą pirmosios instancijos teisme yra teisėtos ir pagrįstos, todėl nėra pagrindo jas dar labiau sumažinti.
30. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.