Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-1121/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-11-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-04-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-04-14
Bylos Nr.
1A-146-1121/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48313-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
Nuteistasis
E. M., A. S., M. Š.
Advokatai
Anatolijus Svila, Viktoras Muravskis, Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-1121/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48313-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.3; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,dalyvaujant prokurorui Vitalijui Jaroščenkai,nuteistajam E. M. ir jo gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui,nuteistajam A. S. ir jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,nuteistajam M. Š. ir jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. M., A. S. ir M. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (vagystė iš uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „A“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės) laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie subendrintos dalinio sudėjimo būdu bausmės pridėta Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartimi (past. – kuria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje nustatyta tvarka subendrintos bausmės pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutartį ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį) paskirtos galutinės bausmės dalis, t. y. 6 mėnesiai laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2019 m. lapkričio 18 d., t. y. nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuotinas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 24 d. 15.05 val. iki 2018 m. lapkričio 26 d. 11.19 val. (2 dienos), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir iš dalies jau atlikta bausmė pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, su bausme kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 Eur turto konfiskavimas į valstybės pajamas, kaip iš nusikalstamos veikos gautų pinigų.

A. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „A“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės) laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartimi (past. – kuria BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka subendrintos bausmės pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t. y. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 6 d. nuosprendį ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį) paskirtos galutinės griežtesnės bausmės pridėta subendrintos dalinio sudėjimo būdu bausmės dalis (Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu) – 5 mėnesiai laisvės atėmimo bei paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2019 m. lapkričio 18 d., t. y. nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuotina iš dalies jau atlikta bausmė pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, su bausme kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 95 Eur turto konfiskavimas į valstybės pajamas, kaip iš nusikalstamos veikos gautų pinigų.

M. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės) laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 5 mėnesiai laisvės atėmimo bei paskirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2019 m. lapkričio 18 d., t. y. nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuotina iš dalies jau atlikta bausmė pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, su bausme kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 80 Eur turto konfiskavimas į valstybės pajamas, kaip iš nusikalstamos veikos gautų pinigų.

UAB „A“ civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš E. M. bei A. S. priteista 94,58 Eur UAB „A“ naudai.

UAB „B“ civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir solidariai iš E. M., A. S. bei M. Š. priteisti 246 Eur UAB „B“ naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. M. ir A. S. nuteisti už tai, kad kartu atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. spalio 7 d. apie 13.37 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užėję į UAB „A“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), suprasdami ir ignoruodami tai, kad yra stebimi vaizdo stebėjimo kamerų, iš prekybos salės atvirai pagrobė 2 vienetus pakuočių maltos kavos „Dallmayr Prodomo“, kurių bendra vertė yra 11,90 Eur, 2 vienetus virtos dešros „Daktariška“, kurių bendra vertė yra 5,58 Eur, 2 vienetus pakuočių maltos kavos „Dallmayr Classic“, kurių bendra vertė yra 11,72 Eur, 4 vienetus lydyto sviesto „Ghee Khanum“, kurių bendra vertė yra 33,96 Eur, 2 vienetus energetinio gėrimo „Monster“, kurių bendra vertė yra 2,98 Eur, 3 vienetus pakelių karšto rūkymo dešrelių „Cento Medžiotojų“, kurių bendra vertė yra 7,47 Eur, ir 3 vienetus pakuočių maltos kavos „Lofbergs medium in cup“, kurių bendra vertė yra 20,97 Eur (viso pagrobė svetimo turto bendrai 94,58 Eur sumai), tuo bendrais nusikalstamais veiksmais padarydami UAB „A“ bendrą 94,58 Eur turtinę žalą, t. y. šiais veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. E. M., A. S. ir M. Š. nuteisti už tai, kad kartu atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. lapkričio 24 d. apie 14.13 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užėję į UAB „B“ priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), suprasdami ir ignoruodami tai, kad yra stebimi vaizdo stebėjimo kamerų, po ko pagal susitarimą M. Š. išėjus iš parduotuvės, parduotuvėje likę E. M. ir A. S. iš prekybos salės atvirai pagrobė dvi dėžes sukimo antgalių rinkinių „Makita“, kurių bendra vertė yra 246 Eur, kurias išnešė į parduotuvės lauko prekybos teritoriją, kur per tvorą perdavė už parduotuvės ribų ten jų laukusiam M. Š., ir tokiu būdu visi trys, atvirai pagrobdami svetimą turtą, bendrais nusikalstamais veiksmais UAB „B“ padarė bendrą 246 Eur turtinę žalą, t. y. šiais veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo išsamiai peržiūrėti bylą. Neskundžia jam paskirtos bausmės, tačiau nesutinka dėl UAB „A“ pareikšto civilinio ieškinio ir byloje esančių vaizdo įrašų vertinimo. Dėl 2018 m. spalio 7 d. vagystės iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės nurodoma, kad vaizdo įrašuose nesimato, kokias jis ima prekes ir kokios pagrobtų prekių kainos. Nepripažįsta, kad paėmė keturis pakelius sviesto. Prašo peržiūrėti vaizdo įrašus. Jį dėl šios nusikalstamos veikos turėjo teisti ne pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes pagrobė prekių neviršydamas 150 Eur vertės. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad jie ėjo vogti susitarę, nes mintis pavogti prekes kilo užėjus į parduotuvę. Apsaugos darbuotojas, kaip jis teigė duodamas parodymus, nuteistąjį matė vagiant, bet nesulaikė. Apsaugos darbuotojas gali pasakyti bet ką, tačiau niekas nežino, ar pastarasis matė vagiant, ar ne, todėl nuteistajam ir buvo kvalifikuota atvira vagystė. Nuteistasis pripažįsta vagystę iš UAB „B“ parduotuvės. Joje jis pagrobė prekę, kurios vertė 123 Eur, t. y. „Makita“ antgalius dėžėje. Juos padavė per tvorą ir po to jį sulaikė apsaugos darbuotojas. Jam būnant pas apsaugą, apsaugos darbuotojas surašė, kad nuteistasis pavogė du vienetus „Makita“ rinkinių. Kai atvažiavo policija, pareigūnas paklausė už kokią sumą buvo pavogta, apsauginis atsakė, kad už 246 Eur. Apsaugos darbuotojas net pareigūnui neatsukinėjo vaizdo įrašų, kurie patvirtintų kiek iš viso buvo pagrobta prekių, todėl jam nepagrįstai iškėlė baudžiamąją bylą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nors turėjo būti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Jeigu būtų peržiūrėję vaizdo įrašus, nuteistajam policijos pareigūnai būtų surašę administracinio nusižengimo protokolą.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino kaltu įvykdžius vagystes, tačiau netinkamai jas kvalifikavo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas ir bylos faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, dėl ko nepagrįstai taikė BK 178 straipsnio 2 dalį, o ne šio straipsnio 4 dalį. Dėl vagystės iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai vertino aplinkybes, o būtent: išneštų (pavogtų) prekių kiekis nebuvo tinkamai nustatytas, pateiktoje teismui vaizdo medžiagoje neįmanoma nustatyti kokios prekės (prekių asortimentas) buvo išneštos (pavogtos), o tiesiog buvo remtasi tos dienos atlikta inventorizacija (dėl trūkumų nustatymo) ir tuo buvo remtasi nustatant faktines aplinkybes bei surašant nuosprendį, nors tam tikrų prekių jie neėmė, o bendra prekių suma neviršijo 140 Eur, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, viskas buvo nurašyta ant jų (dėl tos dienos parduotuvės trūkumų), todėl ir piniginė vertė nustatyta pagal tos dienos trūkumus. Jie iš parduotuvės nebėgo, o išėjo pro kasas gražiai (visa tai užfiksuota parduotuvės vaizdo kameromis), teismas netinkamai vertino šią aplinkybę. Dėl vagystės iš UAB „B“ parduotuvės nurodoma, kad jis, užeidamas į parduotuvę kartu su E. M., pavogė 2 dėžes įrankių, kurių vienos dėžės vertė – 130 Eur, ko realiai jie ir neneigė, tačiau jis ir E. M. pavogė po vieną šių įrankių dėžių, tačiau teismas netinkamai įvertino, jog tas dvi įrankių dėžes jie pavogė kartu, nors jie po vieną dėžę pavogė atskirai. Apylinkės teismas vertino kiekvienam iš jų kaip būtų pavogę po 2 įrankių dėžes, ko pasėkoje bendra pavogtų šių įrankių dėžių vertė viršijo 260 Eur, nors turėjo jiems kiekvienam būti po 130 Eur, tokiu atveju šiame epizode turi būti perkvalifikuojamas į BK 178 straipsnio 4 dalį. Prašo atsižvelgti, kad jis jauno amžiaus, labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, šiuo metu turi žmoną su kuria jį sieja itin stiprūs socialiniai ryšiai, su ja sieja tolimesnį savo gyvenimą, nori kurti bendrą šeimos gerovę bei susilaukti bendrą vaikutį. Pasimokė iš savo darytų klaidų, nori tolimesnį gyvenimą nugyventi dorai ir sąžiningai gyventi bei elgtis.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo panaikinti nuosprendį, nes jie nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl prašo juos išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir patraukti administracinėn atsakomybėn. Jo vaidmuo buvo antraeilis, tačiau skirta bausmė yra vienoda su kitais bendrininkais. A. S. ir E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jiems spontaniškai kilo mintis parduotuvėje UAB „B“ pavogti suktukus. Pažymi, kad nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog parduotuvėje pagrobto turto vertė buvo didesnė negu 3 MGL (150 Eur), ir todėl jo, A. S. ir E. M. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje sudėties. Tą įrodo ir byloje surinkta medžiaga bei liudytojų parodymai, o vaizdo įrašai yra nekokybiški, todėl turi būti nepatikimi. Pagal nuosprendį matyti, kad yra nurodyta, jog vagystė atvira, bet jie veikė ne viešai ir nesant kitiems asmenims, ką parodo ir vaizdo įrašai.

6. Atsiliepimų į nuteistųjų apeliacinius skundus negauta.

Atsiliepimas

7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies

8. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti – nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

9. Iš nuteistųjų E. M., A. S. ir M. Š. apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie nesutinka su jų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, t. y. nuteistieji teigia, jog buvo padarytos ne atvirosios, o slaptosios vagystės. E. M. ir A. S. teigia, kad jiems nepagrįstai buvo inkriminuota bendrininkų grupė dėl vagystės UAB „B“ parduotuvėje, nes jie ne bendrai, o atskirai kiekvienas pavogė po vieną dėžę sukimo antgalių rinkinių „Makita“. Nuteistasis M. Š. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes jie padarė administracinį nusižengimą, o ne nusikalstamą veiką.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

10. Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, nuteistųjų apeliaciniais skundais, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančią ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų bei įrodymų visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistųjų padarytų veikų epizodus netinkamai kvalifikavo kaip atvirąją vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

11. Vagystė yra tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, padaromas tik tiesiogine tyčia, kas reiškia, jog grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

12. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-245-696/2015).

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas pabrėžia, kad atvira vagystė nepriklauso nuo grobiamo dalyko vertės. Kita vertus, ne kiekviena vagystė iš prekybos centro turėtų būti kvalifikuojama kaip atviroji vagystė. Pats žmonių stebėjimo vaizdo kameromis faktas, net ir kaltininko to fakto suvokimas savaime nepaverčia svetimo turto pagrobimo atviru. Asmuo grobdamas turtą turi suvokti, kad veikia stebimas. Tik tokia veika parodo asmens didesnį įžūlumą ir pavojingumą visuomenei. Ir priešingai, jeigu asmuo grobdamas turtą veikia slaptai, pagrįstai tikėdamasis, kad jis nėra filmuojamas ar kad kamerų stebėjimo laukas jo veikos negali užfiksuoti, atitinkama veika turėtų būti kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė.

14. Akcentuotinas ir horizontalaus precedentinio pobūdžio išaiškinimas Vilniaus apygardos teismo 2018-11-14 d. nutartyje Nr. 1A-716-209/2018: „<...> vien tai, kad konkreti parduotuvė (jos patalpos) yra stebimos vaizdo kamerų, savaime nereiškia, kad asmens veikos negalima kvalifikuoti kaip slaptosios vagystės. Konstatuojant priešingai būtų sukurtas neteisingas teismo precedentas, nes, visų pirma, ne visi nusikalstamą veiką darantys asmenys pastebi saugos kameras, be to, pati saugos kamera nėra ir negali būti prilyginama realiam žmogui, nes gali susiklostyti ir situacijų, kuomet nusikalstami veiksmai būtų užfiksuoti saugos kameromis, tačiau vaizdo įrašas taip ir neperžiūrėtas. Kitaip tariant, saugos kamerų buvimas automatiškai nepanaikina vagystės slaptumo požymio.“ Priešingas atviros vagystės kvalifikuojančio požymio traktavimas dirbtinai kriminalizuotų nemažą dalį mažiau pavojingų, menkaverčių svetimo turto pagrobimo atvejų.

Dėl vagystės iš UAB „A“ priklausančios parduotuvės

15. Teismo posėdžio metu atlikus dalinį įrodymų tyrimą ir peržiūrėjus UAB „A“ pateiktus vaizdo įrašus matyti, kad nuteistieji tiek E. M., tiek A. S. į kuprines prekes įsidėdavo tik įsitikinę, jog šalia nėra kitų asmenų ir jie nėra stebimi iš šalies. Iš byloje esančių duomenų ir įrodymų nenustatyta, kad vagiant prekes E. M. ir A. S. būtų pastebėję ar užklupę kasininkės, kiti parduotuvės darbuotojai ar parduotuvėje esantys pirkėjai, kurie būtų nuteistiesiems parodę, jog akivaizdžiai mato juos atliekant neteisėtus veiksmus (past. – vagiant UAB „A“ priklausančias prekes), o nuteistieji tai suvokdami būtų ignoravę šią aplinkybę ir to nepaisydami toliau grobę svetimą turtą. Be to, pastebėtina, kad tiek E. M., tiek A. S., pavogtas prekes pro kasas išsinešė ne akivaizdžiai jas laikydami rankose ar kitokiu būdu akivaizdžiai demonstruodami aplinkiniams, bet prekes susidėję į su savimi turėtas kuprines. Šie objektyvieji požymiai rodo, kad asmenys buvo įsitikinę veikę slaptai.

Žemesnės instancijos teismas

16. Liudytojas L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad per vaizdo stebėjimo kameras matė ir puikiai suvokė E. M. ir A. S. atliekamus neteisėtus veiksmus UAB „A“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nesiėmė jokių priemonių (past. – neįspėjo parduotuvės personalo apie daromą vagystę, neišėjo iš tarnybinių patalpų ir nebandė nueiti prie nuteistųjų ir pan.), kad nuteistųjų veiksmai būtų nutraukti. Liudytojas nurodė, kad elgėsi pasyviai, nes manydamas, jog supratę, kad yra stebimi, nuteistieji sudės atgal paimtas prekes ir taip išvengs atsakomybės. Nors L. S. matė nuteistųjų atliekamus neteisėtus veiksmus ir puikiai suvokė jų esmę, tačiau savo pasyviais veiksmais E. M. ir A. S. aiškiai parodė, kad tariamai nemato vagystės ir net neįtaria, jog ji yra daroma. Tai kartu suteikė pagrindą nuteistiesiems E. M. ir A. S., atliekantiems neteisėtus veiksmus, manyti, kad jie veikia nepastebėti.

17. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatęs, kad E. M. ir A. S. veiksmai atitinka atvirosios vagystės kriterijus, nepagrįstai nuteistųjų veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. E. M. ir A. S. pagrobė svetimo turto, kurių vertė mažesnė negu 2 MGL (past. – pagrobto UAB „A“ turto bendra vertė yra 94,58 Eur), kas atitinka ne nusikalstamos veikos, o administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, sudėtį. Atsižvelgiant į tai, E. M. ir A. S. išteisinami iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „A“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“), nesant jų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl vagystės iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės

18. Vertinant nuteistųjų E. M., A. S. ir M. Š. veiksmus, darant vagystę iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kaip ir vagystės iš UAB „A“ priklausančios parduotuvės atveju, neteisingai įvertino nuteistųjų veiksmus ir nepagrįstai konstatavo, kad jie padarė atvirąją vagystę. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad vagystės iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės atveju iš esmės buvo susiklosčiusios identiškos faktinės aplinkybės, kaip ir vagystės iš UAB „A“ priklausančios parduotuvės.

Žemesnės instancijos teismas

19. Liudytojas P. V. viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai parodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d. apie 14.13 val. per vaizdo stebėjimo kamerą pastebėjo, jog prekybos centre „B“, esančiame (duomenys neskelbtini), du jaunuoliai iš parduotuvės teritorijos per tvorą perdavė trečiam asmeniui du rinkinius sukimo antgalių „Makita“, o tai pamatęs, greitai išbėgo iš stebėjimo posto ir sulaikė vieną iš jaunuolių (past. – E. M.). Įvertinus pateiktus UAB „B“ vaizdo įrašus matyti, kad E. M. ir A. S. paimtus sukimo antgalių rinkinius laikė rankose, nes neturėjo pagalbinių daiktų (past. – kuprinių ir pan.), į kuriuos būtų galėję sudėti gana didelius rinkinius ir bandyti praeiti pro kasas, kitiems nepastebint, kad jie su savimi nešasi sukimo antgalių komplektus. Svarbu ir tai, kad nuteistieji E. M. ir A. S., paėmę iš prekybos salės sukimo antgalių rinkinius, nėjo pro prekybos centro kasas, o priešingai – išėjo į lauke esančias prekybos centro patalpas (past. – kuriose tuo metu nebuvo jokių asmenų), kur už tvoros atėjo jų bendrininkas M. Š., kuriam ir buvo perduoti pagrobti UAB „B“ priklausantys sukimo antgalių rinkiniai. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji E. M., A. S. ir M. Š. veikė manydami, jog vagystę daro slaptai, niekieno nestebimi.

20. Iš byloje surinktų duomenų konstatuotina, kad nuteistieji buvo pasirengę vagystei ir sukūrę nusikalstamos veikos planą, t. y. pasiskirstę vaidmenimis ir atliekamomis funkcijomis. Akivaizdu, kad buvo susitarta, jog E. M. ir A. S. iš UAB „B“ prekybos salės pagrobs ten esančias prekes, kurias išėję į lauke esančias parduotuvės patalpas, perduos jų bendrininkui M. Š.. Iš UAB „B“ pateiktų vaizdo įrašų taip pat matyti, kad E. M. ir A. S. pavogtus sukimo antgalių komplektus lauko patalpose M. Š. perdavė tik įsitikinę, jog lauke be jų nėra kitų asmenų, kurie matytų ir suprastų jų atliekamus veiksmus. Iš byloje esančių duomenų ir įrodymų nenustatyta, kad vagiant prekes E. M., A. S. ir M. Š. būtų pastebėję ar užklupę kasininkės, kiti parduotuvės darbuotojai ar parduotuvėje esantys pirkėjai, kurie būtų nuteistiesiems parodę, jog mato juos atliekant neteisėtus veiksmus (past. – vagiant UAB „B“ priklausančias prekes), o nuteistieji tai suvokdami būtų ignoravę šią aplinkybę ir to nepaisydami toliau akivaizdžiai vogę svetimą turtą. Iš nuteistųjų duotų paaiškinimų viso proceso metu akivaizdu, kad jie visą laiką manė, jog vagystės metu jų niekas nestebi, stengėsi (past. – ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai), kad jų atliekamų veiksmų niekas nepamatytų ir jie nepastebėti galėtų iš parduotuvės teritorijos išnešti pagrobtus sukimo antgalių rinkinius (past. – ką jiems ir pavyko padaryti). Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad nuteistieji buvo stebimi vaizdo kameromis ir apsaugos darbuotojas pastebėjo jų neteisėtus veiksmus, negali būti pagrindas nuteistųjų veiką vertinti kaip atvirą vagystę.

21. Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose nesutinka, kad vagystę iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės padarė veikdami bendrininkų grupėje. E. M. ir A. S. teigia, kad jie vogė ne bendrai, o atskirai. Nuteistojo M. Š. teigimu, jie turėtų būti išteisinti, nes jų veiksmai užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Teisėjų kolegija su šiais nuteistųjų argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog nuteistieji veikė ne atskirai, o kaip bendrininkų grupė. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Iš įstatyminio apibrėžimo kyla būtinieji bendrininkavimo požymiai: kelių asmenų dalyvavimas padarant tyčinę nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; tarpusavio susitarimas daryti nusikalstamą veiką, bendrininkų veikimas tyčia. Kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2011). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bendrininkavimo atveju (išskyrus nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo formą) išankstinis susitarimas nėra privalomas bendrininkavimo požymis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina, kad asmenys buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011).

22. Iš UAB „B“ pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad į parduotuvę kartu užėjo visi trys nuteistieji, po ko parduotuvės teritorijoje liko tik E. M. ir A. S.. Pastarieji įrankių skyriuje, būdami vienas šalia kito, iš lentynos paėmė po dėžę, kurias kartu išeidami išnešė į parduotuvės lauko prekybos teritoriją. Dėžes, būdami lauko teritorijoje, E. M. ir A. S. per tvorą perdavė už parduotuvės ribų jų laukusiam M. Š., kuris su paimtomis dėžėmis greitai nuėjo nuo parduotuvės tvoros. Iš A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos jis patvirtino ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kartu su juo ir E. M. buvęs M. Š. dėžių su sukimo antgalių rinkiniais nevogė, tačiau stebėjo aplinką. A. S. teigimu, jam ir E. M. su vogtais daiktais einant į parduotuvės lauko prekybos teritoriją, jis paskambino telefonu M. Š. ir pasakė, kad prieitų prie metalinės tvoros iš kitos pusės, po ko M. Š. per tvorą buvo perduotos vogtos dėžės, ką užfiksavo ir vaizdo stebėjimo kameros. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. M., A. S. ir M. Š. suvokė, jog jie bendrais savo veiksmais kartu daro slaptą vagystę iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės ir to siekė. Nors M. Š. ir nepaėmė iš prekybos salės sukimo antgalių rinkinių, tačiau savo veiksmais realizavo dalį nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. suprasdamas, kad yra daroma vagystė, padėjo E. M. ir A. S. užbaigti šią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad M. Š. veiksmai buvo esminiai, siekiant pagrobti svetimą turtą, t. y. be jo indėlio grobimo veika nebūtų pabaigta. Sąmoningi M. Š. veiksmai – atėjimas į jam telefonu nurodytą vietą ir jam perduotų kitų nuteistųjų sukimo antgalių rinkinių paėmimas, buvo būtini tam, kad nusikalstama veika būtų baigta, įgyjant realią galimybę pagrobtą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad M. Š., tiesiogiai realizuodamas vagystės objektyviuosius požymius, su E. M. ir A. S. kartu veikė bendrininkų grupėje ir padarė vagystę iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės.

23. Nors nuteistieji E. M. ir A. S. teigia, kad atskirai paėmė po vieną dėžę ir nesitarė kartu daryti vagystę, tačiau tai paneigia aptarti bylos įrodymai. Iš bylos duomenų ir įrodymų visumos akivaizdu, kad minėti nuteistieji (past. – kaip ir M. Š.) puikiai suvokė, jog kartu grobia svetimą turtą iš UAB „B“ parduotuvės. Atkreiptinas dėmesys, kad E. M. ir A. S. kartu nuėjo į lauko teritoriją perduoti pavogtus sukimo antgalių rinkinius M. Š., kuris su perduotomis vogtomis prekėmis greitai pasišalino nuo tvoros, kas tik patvirtina, jog asmenys suvokė, kad bendrai vagia prekes. M. Š. teigimas, kad jis nesuvokė, jog jam perduodamos vogtos prekės, laikytina pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai vagystė padaroma veikiant bendrininkų grupėje, nustatant pagrobtų daiktų vertę nėra svarbu, kas kokius daiktus pagrobė. Šiuo atveju visiems bendrininkams yra inkriminuojama ta pati pinigų suma, atitinkanti pagrobtų daiktų vertę.

24. BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. 1 MGL yra lygus 50 Eur. Nuteistųjų bendrais veiksmais buvo pagrobti du sukimo antgalių rinkiniai „MAKITA“, kurių vertė 246 Eur, todėl konstatuotina, jog prekių buvo pagrobta už mažiau negu 5 MGL (past. – 250 Eur), bet daugiau negu 3 MGL (past. – 150 Eur), kas atitinka nedidelės vertės svetimo turto sąvoką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. M., A. S. ir M. Š. bendri nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių šalintina tai, kad jie kartu atvirai pagrobė svetimą turtą iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės ir, jog suprato ir ignoravo tai, kad yra stebimi vaizdo stebėjimo kamerų.

Bausmių skyrimas ir kiti klausimai

26. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

27. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl skiriamų bausmių E. M., A. S. ir M. Š., jų veikas perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį (past. – vagystė iš UAB „B“), atsižvelgia į jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. E. M., A. S. ir M. Š., veikdami bendrininkų grupėje, padarė vieną baigtą, tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, priskiriamą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijai. Teisėjų kolegija vertina tai, kad asmenys teisiami ne pirmą kartą už analogiško pobūdžio padarytas nusikalstamas veikas, šioje byloje nagrinėjamą baudžiamąjį nusižengimą padarė būdami recidyvistais, nėra atlyginę UAB „B“ padarytos turtinės žalos. Akivaizdu, kad praeityje jiems paskirtos bausmės, tarp kurių ir realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės, savo tikslų nepasiekė ir jų nesulaikė nuo nusikalstamų veikų tolimesnio darymo, neturėjo teigiamos įtakos jų elgesiui, o daromos nuolatinės vagystės yra pasirinktas kriminalinis gyvenimo būdas. Šios aplinkybės patvirtina E. M., A. S. ir M. Š. pavojingumą visuomenei, nenorą keistis, gyventi dorai, laikytis valstybėje galiojančių įstatymų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta E. M., A. S. ir M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie baudžiamąjį nusižengimą padarė veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami neišnykusius teistumus, t. y. būdami recidyvistais. Atsižvelgiant į tai, jiems skiriama BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – areštas, 30 (trisdešimties) parų.

28. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartimi (past. – kuria BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka subendrintos bausmės pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutartį ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį) paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių ir 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie šios bausmės pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytinas E. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 24 d. 15.05 val. iki 2018 m. lapkričio 26 d. 11.19 val. bei iš dalies atlikta bausmė pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartį.

29. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartimi (past. – kuria BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka subendrintos bausmės pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t. y. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 6 d. nuosprendį ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį) paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie šios bausmės pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytina A. S. atlikta bausmės dalis pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį.

30. Patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinę sistemą „LITEKO“ nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutartimi (past. – kuria BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka subendrintos bausmės pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendį) M. Š. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie šios bausmės pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytina M. Š. atlikta bausmės dalis pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutartį.

31. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Aukštesnės instancijos teismui išnagrinėjus nuteistųjų E. M. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, nustatyta, kad apylinkės teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį minėtų nuteistųjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. ir A. S. šiuo apygardos teismo nuosprendžiu yra išteisinami dėl jiems pareikšto kaltinimo dalyje dėl atviros vagystės iš UAB „A“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, todėl UAB „A“ pareikštas civilinis ieškinys 94,58 Eur turtinei žalai atlyginti, paliktinas nenagrinėtinu.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu E. M. bei A. S. kartu su bausme buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. iš kiekvieno atskirai konfiskuota po 15 Eur, kurie gauti pardavus pagrobtą kavą iš UAB „A“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad E. M. ir A. S. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių, todėl gautos pajamos nėra laikytinos nusikalstamu būdu įgytomis ir negali būti konfiskuotinos.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nevisapusiškai įvertino visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė formalias išvadas, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nepagrįstai nuteistųjų padarytas vagystes kvalifikavo kaip atvirąsias vagystes. Konstatuotina, kad E. M. ir A. S. veiksmuose (past. – dėl vagystės iš UAB „A“ parduotuvės) nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl jų atžvilgiu šioje dalyje priimamas išteisinamasis nuosprendis. Taip pat pripažintina, kad E. M., A. S. ir M. Š. veiksmuose (past. – dėl vagystės iš UAB „B“ parduotuvės) nėra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl jų nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistųjų E. M., A. S. ir M. Š. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „A“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės), nusikalstamą veiką perkvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartimi (past. – kuria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsnyje nustatyta tvarka subendrintos bausmės pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutartį ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį) paskirtos subendrintos 11 (vienuolikos) mėnesių ir 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės, dalinio sudėjimo būdu pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalį, paskiriant E. M. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsnio 1 bei 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti E. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 24 d. 15.05 val. iki 2018 m. lapkričio 26 d. 11.19 val. (2 paros) bei atliktą bausmės dalį pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartį.

Panaikinti E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 15 Eur turto konfiskavimą, kaip iš nusikalstamos veikos gautų pajamų, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „A“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės), nusikalstamą veiką perkvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartimi (past. – kuria BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka subendrintos bausmės pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t. y. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 6 d. nuosprendį ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį) A. S. paskirtos subendrintos 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, dalinio sudėjimo būdu pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalį, paskiriant galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. S. atliktą bausmės dalį pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartį.

Panaikinti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę dalyje dėl 15 Eur turto konfiskavimo (vagystė iš UAB „A“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“), paliekant turto konfiskavimą dalyje dėl 80 Eur (vagystė iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės), kaip iš nusikalstamos veikos gautų pinigų, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės), nusikalstamą veiką perkvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutartimi (past. – kuria BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka subendrintos bausmės pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendį) paskirtos subendrintos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės, dalinio sudėjimo būdu pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalį, paskiriant galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti M. Š. atliktą bausmės dalį pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutartį.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių šalintinos aplinkybės, jog E. M., A. S. ir M. Š. suprasdami ir ignoruodami tai, kad yra stebimi vaizdo stebėjimo kamerų atvirai pagrobė svetimą turtą iš UAB „B“ priklausančios parduotuvės.

Baudžiamojoje byloje pareikštą UAB „A“ 94,58 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtinu. Išaiškinti civilinei ieškovei UAB „A“, kad šiuo atveju ji turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos civilinio proceso tvarka.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisDaiva KazlauskienėPaulius Veršekys