Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (nesunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. Z., kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis 2022 m. liepos 31 d. apie 00.40 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė miegančiai savo sutuoktinei D. Z. į veidą bei kairįjį rankos riešą, taip padarydamas savo šeimos nariui – sutuoktinei D. Z. – nosies kaulų lūžį, kairiojo riešo sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu stipinkaulio projekcijoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

2. Kaltinamasis J. Z. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę. Parodė, kad įvykio dieną buvo per daug išgėręs, todėl sudavė sutuoktinei. Labai gailisi dėl tokio poelgio. Civilinei ieškovei – Vilniaus teritorinei ligonių kasai – atlygino civiliniu ieškiniu padarytą žalą, t. y. 115,58 Eur.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo J. Z. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Nukentėjusioji D. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su mama T. B. ir sutuoktiniu J. Z.. 2022 m. liepos 31 d. apie 00.40 val., nukentėjusiajai miegant į namus grįžo neblaivus kaltinamasis, kuris pradėjo prie nukentėjusiosios kibti, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Vartodamas necenzūrinius žodžius, kaltinamasis, nukentėjusiajai gulint, sudavė nemažiau kaip du smūgius rankos kumščiu į veido sritį, t. y. į nosį. Nukentėjusioji po pirmo smūgio bandė dengtis veidą rankomis, tačiau kaltinamajam suduodant antrą kartą, nukentėjusioji jautė fizinį skausmą kairėje rankoje. Tada nukentėjusioji pradėjo šaukti „mama kviesk policiją“. Kitame kambaryje buvusi nukentėjusiosios mama išgirdo šauksmą ir iškvietė pagalbą. Stiprų fizinį skausmą nukentėjusioji jautė veido ir rankos srityse, be to, iš nosies bėgo kraujas. Nukentėjusiąją greitosios medicinos pagalba išvežė į RVUL, kur jai buvo nustatytas nosies lūžimas ir kairės rankos riešo bei plaštakos sumušimas. Civilinio ieškinio neteiks. Ir ankščiau vyras išgėręs prieš ją smurtaudavo, tačiau ne taip stipriai, dėl ko ankščiau pagalbos nesikreipė. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido (1 t., b. l. 45–48, 68–71).

4.2. Liudytoja T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su nukentėjusiąja ir jos sutuoktiniu. 2022 m. liepos 31 d. apie 00.40 val., būnant namuose, savo kambaryje išgirdo dukters riksmą, t. y. „mama kviesk policiją, nes mane muša“, po ko liudytoja greitai atsikėlusi, nubėgo į dukters miegamojo kambarį ir pamatė, kad dukters veidas kruvinas. Liudytojai atėjus, nukentėjusioji pasakė, kad kaltinamasis ją sumušė. Po šio įvykio liudytoja pagalbos telefonu 112 iškvietė pagalbą (1 t., b. l. 74–76).

4.3. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad teismo medicinos ekspertas susipažinęs su medicininiuose dokumentuose, esančiais įrašais bei įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai D. Z. nustatytas nosies kaulų lūžis, kairiojo riešo sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, stipinkaulio projekcijoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, galimai suduodant smūgius. Sužalojimai, vertinant visumoje, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 33–36).

4.4. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Buto viduje, miegamajame stovi dvigulė lova, ant kurios yra raudonos ir pilkos spalvos patalynė. Ant minėtos pilkos spalvos medžiagos matyti rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Apžiūrint nukentėjusiosios veidą, nosies ir kairės rankos srityse matomi patinimai (1 t., b. l. 12–21).

4.5. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra „Body“ įrašas pavadinimu „2022_0731_011221_011“. Vaizdo įraše matyti, kaip nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodo, jog kaltinamasis kumščiu arba delnu sudavė į veidą bei ranką, kuri sutino. Nuo smūgio nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą. Pareigūnas iškvietė greitąją pagalbą, nurodydamas, kad moteris kraujuoja iš nosies. Pareigūnas apžiūri įvykio vietą, ant lovos aptinka kraujo dėmes, paklausus nukentėjusiosios, kieno tai kraujas, ji nurodo, kad tai jos kraujas po suduotų smūgių. Užėjus į virtuvę, kaltinamasis neigė, kad sumušė savo žmoną, nors iš pradžių atvykus policijos pareigūnams ir kaltinamojo paklausus, ar mušė žmoną, šios aplinkybės neneigė ir atsakė „kaip žmona pasakė, taip ir bus“ (1 t., b. l. 25–27).

4.6. Iš blaivumo patikrinimo registro žurnalo teismas nustatė, kad kaltinamajam po įvykio nustatytas 2,07 promilių girtumas (1 t., b. l. 22–24).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį arba šeimos narį. Tuo tarpu BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai nusikalstama veika pasireiškia fizinio smurto prieš šeimos narį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62/2014; 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014; 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531-699/2015).

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. Z. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia du kartus kumščiu sudavė miegančiai savo sutuoktinei D. Z. į veidą bei kairįjį rankos riešą, taip padarydamas savo šeimos nariui – sutuoktinei D. Z. – nosies kaulų lūžį, kairiojo riešo sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu stipinkaulio projekcijoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tokias išvadas teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

8.1. Tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, patvirtina paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa, abi šalys nurodė, kad konfliktas prasidėjo kaltinamajam grįžus namo, kai nukentėjusioji miegojo. Kaltinamasis pripažino, kad būdamas per daug išgėręs be jokios priežasties du kartus sudavė nukentėjusiajai. Kaltinamasis nukentėjusiajai pirmą kartą smūgiuodamas pataikė į veido sritį, t. y. nosį, tačiau kaltinamajam užsimojus antrą kartą, nukentėjusioji užsidengė veidą rankomis, todėl smūgis kliuvo į kairę ranką. Dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajai lūžo nosis, bėgo kraujas, kairė ranka buvo sutinusi. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuri įvykio metu girdėjo nukentėjusiosios pagalbos šauksmą bei iškart po įvykio matė dukters kruviną veidą.

8.2. Tai, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys bei byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių nustatyta, kad nukentėjusiosios miegamojo kambario esančioje lovoje ant patalynės rastos kraujo dėmės, o apžiūrint nukentėjusiosios veidą, nosies ir kairės rankos srityse matomi patinimai. Be to, teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (nosies kaulų lūžio, kairiojo riešo sumušimo, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu stipinkaulio projekcijoje), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

8.3. Kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suduodamas kumščiu du smūgius miegančiai nukentėjusiajai, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar ją sužaloti ir to siekė, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena kartu, yra susituokę, todėl jie laikytini šeimos nariais (BK 248 straipsnio 2 dalis).

9. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji šeimos nario tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog J. Z. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

10. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

12. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

13. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos bausmės rūšys – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

15. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinis ieškinys atlygintas. Teismas atsižvelgia į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas, administracine tvarka 5-erių metų laikotarpyje nebaustas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės, gyvenimo būdo ypatumus, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje nustatytam jos vidurkiui, t. y. 9 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

18. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis dirba, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus buvo nuoširdus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl netinkamo savo elgesio. Be to, kaltinamasis savo noru atlygino byloje pareikštą civilinį ieškinį, atsiprašė nukentėjusiosios, administracinių nuobaudų neturi. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo norą socializuotis, į tai, kad jis stengiasi pakeisti netinkamą savo gyvenimo būdą, be to, už nusikaltimą žmogaus sveikatai teisiamas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtinas, kaltinamajam paskiriant įpareigojimus: toliau dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktai).

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, realios bausmės atveju, į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 31 d. 01.22 val. iki 2022 m. liepos 31 d. 11.04 val., t. y. 1 parą.

20. Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę (b. l. 98–101) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Z. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. Z. bausmės vykdymo atidėjimo metu: toliau dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 22,00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realios bausmės atveju, įskaityti J. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 31 d. 01.22 val. iki 2022 m. liepos 31 d. 11.04 val., (1 parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

J. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.