- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- II-449-1023/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00305-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaida Baumilė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti jam skirtą baudą, nes ir taip kenčia dėl finansinių problemų. Pateiktame skunde nurodoma, jog bauda buvo skirta už „Nevykdymą pareigos.... apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones“. Paaiškina, kad jis pats nenusižengė, nes nevairavo neapdraustos transporto priemonės, ją vairavo jo sūnus, manydamas, kad ji apdrausta, todėl, gavęs pranešimą apie nutarimą Administracinio nusižengimo byloje, kreipėsi į Policiją, paaiškino padėtį, ir nutarimas 2023 m. sausio 17 d. buvo perrašytas sūnaus vardu ir jis sumokėjo baudą. Manė, kad tuo ir pasibaigė nemaloni istorija, kuri jiems nutiko, nes jis sumaišė techninės apžiūros ir mašinos draudimo galiojimo datas, kurias pardavėjas jiems pasakė žodžiu-neperdavė jokių dokumentų ar jų kopijų. Praėjus mėnesiui, gavo naują pranešimą su 2023 m. vasario 28 d. nutarimu, kuriuo jis pats nubaustas už tą patį 2023 m. sausio 5 d. padarytą nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį. Yra įsitikinęs, kad jokio nusižengimo nepadarė, netgi sūnaus nusižengime nebuvo jokios tyčios, nes nusižengimas padarytas suklydus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog jam priklausantis automobilis Aidi, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), kurį vairavo sūnus, nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Paaiškino, jog gavęs protokolą, kuriame buvo nurodoma, kad jis pats vairavo neapdraustą automobilį ir žinodamas, jog jo nevairavo, policijai pranešė, jog automobilį vairavo jo sūnus, kuris, kaip ir jis, nežinojo, jog automobilis neapdraustas, nes pirkėjas jokių dokumentų nedavė, tada buvo surašyti du protokolai. Iš pradžių baudą gavo jo sūnus ir ją sumokėjo, o po to buvo nubaustas jis ir jam 65 eurų bauda yra labai didelė.
Atsiliepimas
3. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad A. K. administracinio nusižengimo fiksavimo metu, t. y. 2023 m. sausio 5 d., 10.31 val., buvo neapdraustos transporto priemonės „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 25 straipsnio 2 dalyje. A. K. prieš sudarant transporto priemonės draudimo sutartį ir nurodant draudimo sutarties įsigaliojimo datą turėjo būti rūpestingas ir atidus, tik žinant tiksliai seno draudimo galiojimo pabaigą sudaryti naują draudimo sutartį. Tarnyboje 2023 m. sausio 17 d. buvo gauti nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavusio asmens duomenys, todėl buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 23195015286 vairavusio asmens atžvilgiu. Transporto priemonės savininko atsakomybė atsiranda ne dėl transporto priemonės vairavimo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų, t. y. dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) įtvirtintos pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymo ir leidimo (galimybės sudarymo) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims. Todėl Tarnybos įgaliotas pareigūnas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti A. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje administracinę?nuobaudą - 65 Eur piniginę baudą, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. A. K. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, kliūčių nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
5. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
6. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Institucija 2023 m. vasario 28 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2039-ANR_N-34016-2023 (ROIK 23194159069), A. K. nubaudė 65 eurų bauda pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2023 m. sausio 5 d. 10.31 val. Kaune, Savanorių pr. 111, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones. Nutarime nurodyta, kad šiais veiksmais jis pažeidė SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, patvirtinto 2007 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. X-1137, 4 straipsnio 1 dalį. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, prašydamas jį panaikinti, skundą grindžiant iš esmės nežinojimu, kad automobilio neapdraudė laiku, o nusižengimo padarymo metu jį vairavo sūnus, kuris už tai jau buvo nubaustas, baudą sumokėjo, juolab jam paskirta bauda yra labai didelė dėl sunkios materialinės padėties.
7. Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.
8. ANK 415 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė dispozicija, nukreipiantį į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ, TPVCAPDĮ nustatytos pareigos pažeidimas.
9. SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja, ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
10. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Taigi, transporto priemonės savininko atsakomybė atsiranda ne dėl transporto priemonės vairavimo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų, t. y. dėl TPVCAPDĮ įtvirtintos pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymo ir leidimo (galimybės sudarymo) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims.
11. Kaip matyti iš nurodytų teisės normų atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį gali kilti už alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą; 2) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Tai, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą gali kilti ne tik transporto priemonę vairavusiam asmeniui, bet ir transporto priemonės savininkui, akivaizdžiai patvirtina ir ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcija, kuri numato skirtingo dydžio baudas už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą šioms asmenų grupėms: 1) vairuotojams; 2) fiziniams asmenims, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą (pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį atsakingu už draudimo sutarties sudarymą atsakingu asmeniu yra laikomas būtent transporto priemonės savininkas); 3) už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą atsakingiems juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog protokole ir skundžiamame nutarime nurodytas automobilis Audi Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui A. K.. Byloje nekilo ginčo, jog automobilis nustatytu laiku – 2023 m. sausio 5 d. 10:31 val. buvo nedraustas privalomuoju civiliniu draudimu. Kaip minėta pagal teisinį reglamentavimą, pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta transporto priemonės savininkui (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis). Taigi, ši pareiga teko būtent pareiškėjui A. K., kuris jos neįvykdė. Pažymėtina, jog atsakomybei kilti, nežinojimas padarius nusižengimą, kaip kad skunde nurodo pareiškėjas suklydimas dėl techninės apžiūros ir draudimo galiojimo datų, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi pats transporto priemonės savininkas, kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime, turėjo būti rūpestingas, atidus ir užtikrinti, kad automobiliu, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nebūtų naudojamasi, tačiau tik dėl nuo jo paties priklausančių aplinkybių pareiškėjas to nepadarė, priešingai leido minėtu automobiliu naudotis kitam asmeniui, neįsitikinęs, kad jis yra įvykdęs įstatyminę pareigą apdrausti jam priklausantį automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Taigi, šiuo atveju, pareiškėjas, kaip transporto priemonės savininkas, neįvykdęs pareigos apdrausti automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, laikytinas objektyviųjų ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių vykdytoju, jis visiškai atitinka ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjekto požymius, todėl skundžiamu nutarimu jis teisingai ir pagrįstai pripažintas padariusiu ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas.
13. Konstatavus, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, spręstina dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo.
14. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, skiriant administracinę nuobaudą, buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, pareiškėjui paskirta artima minimaliai baudai sankcijoje numatyta 65 Eur dydžio administracinė nuobauda. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti jam skirtą baudą dėl finansinių problemų, t. y. iš esmės prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
16. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.).
17. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir aukščiau nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokių aplinkybių A. K. administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Pareiškėjui buvo paskirta artima minimaliai straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o su administraciniame nurodyme pateiktu pasiūlymu iki 2023 m. vasario 8 d. susimokėti 30 Eur baudą jis nesutiko ir šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl paskirta bauda turėtų būti mažinama, pareiškėjas nenurodė, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Pastebėtina, kad nors pareiškėjas prašo panaikinti baudą dėl finansinių problemų, tačiau jų nedetalizuoja, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, vien ši aplinkybė dėl galimai pareiškėjo turimų finansinių problemų, nesudaro pagrindo paskirtą nuobaudą švelninti, juolab pareiškėjui skirta sankcijoje numatyta artima minimaliai nuobaudai – 65 Eur bauda, o administraciniu nurodymu pasiūlant susimokėti pusę minimalios baudos pareiškėjas nepasinaudojo. Skiriant nuobaudą pareiškėjui buvo atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta nuobauda – bauda artima sankcijoje numatytam baudos minimumui buvo tinkamai individualizuota, atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
18. Teismas, įvertinęs visus administracinio nusižengimo byloje surinktus, nustatytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, išklausęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, jog skundžiamas Institucijos 2023 m. vasario 28 d. nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti pagrindo nėra, todėl pareiškėjo A. K. skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutarė:
Palikti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2023 m. vasario 28 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-34016-2023 (ROIK 23194159069), nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.