Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresnysis specialistas M. B. 2023 m. vasario 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. Š. už tai, kad jis 2023 m. sausio 31 d., 18.45 val., vairavo transporto priemonę (automobilį BMW X5M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,38 (± 1,7% - 1,35) promilės neblaivumas, chuliganiškai, nesilaikydamas visuomenėje priimtinų elgesio ir taisyklių normų, teisės aktų reikalavimų, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, darydamas paeiliui itin pavojingus, grėsmę eismo saugumui keliančius kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. (duomenys neskelbtini) mieste, šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, lenkė kitas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, kuri pažymėta kelių horizontaliojo ženklinimo rodyklėmis (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 3 priedo 1.16. punktas), šiuo atveju nurodančiomis, kad priešinga BMW važiavimo krypčiai važiuojančioms transporto priemonėms privaloma sukti tik į kairę, ir grįžta į savo važiavimo krypties eismo juostą kirsdamas kelių horizontaliojo ženklinimo siaurąją ištisinę liniją (KET 3 priedo 1.1. punktas), įvykio vietoje atskiriančių priešingos krypties eismo juostas, nerodydamas posūkio signalo, ką privalo atlikti vairuotojas, prieš keisdamas važiavimo kryptį, persirikiuodamas, baigdamas lenkti ir pan. (KET 82.2. punktas), apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje nesustojo policijos pareigūnų stabdomas specialiais šviesos ir garso švyturėliais bei nepakluso per garsiakalbį išreikštam reikalavimui sustoti ir padidinęs greitį vengdamas sulaikymo nuvažiavo, apie 19.03 val. iki 19.27 val., toliau persekiojamas tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) rajone M. Š. nepakluso teisėtam aiškiai išreikštam keletą kartų pakartotam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai jis buvo stabdomas specialiais šviesos ir garso signalais, bei per garsiakalbį aiškiai reikalaujama sustoti, važiavo nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio bei viršydamas leistiną važiavimo greitį gyvenvietėse, kuriose leistinas važiavimo greitis ribojamas iki 50 km/h, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas (tamsus paros metas, snygis, kelio ruožai su slidžia danga, bei kelias su suspausto sniego provėžomis), eismo intensyvumą, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą įkalnėse, kelio vingiuose, lenkdamas kitas transporto priemones vietose, kuriose lenkti draudžiama, kelias pažymėtas kelių horizontaliojo ženklinimo siaurąja ištisine linija (KET 3 priedo 1.1. punktas), tuo keldamas didelį ir realų pavojų savo, vairuojamo automobilio keleivių, jį persekiojusių policijos pareigūnų ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Sustojęs pradėjo važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė galine dalimi į stovinčio policijos automobilio priekinę dalį, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat M. Š. vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimu. Tokiu būdu jis pažeidė KET 4, 8, 9, 14, 16, 82.2, 101, 127, 140.1, 226 ir 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. B. 2023 m. vasario 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1608-2023 M. Š. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 5 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta administracinė nuobauda –1 250,00 Eur bauda, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 42 mėnesiams, automobilio BMW X5M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 49 730,00 Eur konfiskavimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. atstovas advokatas Irmantas Motužis priimtą nutarimą apskundė teismui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.1. Nurodoma, kad iš apeliacinio skundo matyti, jog Institucija poreikį konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią sumą iš esmės sieja vien su poreikiu nubausti M. Š. bei tokiu nubaudimu paveikti jį bei kitus asmenis, asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, visuotinai priimtinų elgesio normų. Atstovo įsitikinimu, Institucijos nurodomas administracinio poveikio priemonės taikymo aiškinimas neatitinka ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio 6 dalies nuostatų bei teismų praktikos dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, jų paskirties. Vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio l dalimi, administracinio poveikio priemonės paskirtis yra administracinės nuobaudos paskirties, t. y. atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką, administracinio poveikio priemonės taikymo būdas neturi prilygti antrai administracinei nuobaudai ar netgi tapti už ją griežtesnis (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-122-417/2022). Baudžiamosiose bylose, aiškinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios savo paskirtimi atitinka ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, pažymima, kad turto konfiskavimo tikslas yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudinga, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Institucijos nutarimu M. Š. paskirta administracinio poveikio priemonė savo dydžiu yra net 40 kartų griežtesnė už pačią administracinę nuobaudą – 1 250 eurų baudą, todėl akivaizdu, jog toks santykis iškreipia proporciją tarp nuobaudos, kaip sankcijos už nusižengimus, ir administracinio poveikio priemonės, kaip pagalbinės priemonės sankcijos tikslui pasiekti. Be to, Institucijos nutarime nurodyto dydžio administracinio poveikio priemonės vykdymas taptų labai sunkiai pakeliama ilgalaike našta M. Š., kadangi jo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, jis turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, neturi jokio vertingo turto, kurį realizavus būtų galima padengti nors dalį skolos valstybei.

5.2. Taip pat nurodoma, jog neginčijama, kad vairuodamas automobilį M. Š. padarė keletą šiurkščių administracinių nusižengimų, sukėlusių grėsmę eismo saugumui. Jam paskirta galutinė nuobauda ANK specialiosios dalies normų sankcijose nustatytose ribose, taip pat ilgalaikis, t. y. 42 mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Nustatyta M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Atkreipiamas dėmesys, kad visi nusižengimai, dėl kurių M. Š. nubaustas, padaryti tą pačią dieną per trumpą laiko tarpą, yra iš esmės vieno poelgio esant apsvaigus nuo alkoholio pasekmė. Nors vairavimo metu buvo padaryta keletas šiurkščių nusižengimų, tačiau administracinio poveikio priemonės individualizavimas negali būti susietas vien su aplinkybėmis, apibūdinančiomis padarytą veiką, nevertinant kaltininko asmenybės pavojingumo, administracinio poveikio priemonių tikslingumo atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Nurodoma, kad M. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, iki to niekada nebuvo baustas už šiurkščius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, jog M. Š. taip pat paskirta galutinė 1 250 eurų bauda ir 42 mėnesių trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nėra pagrindo manyti, jog visą konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimas konkrečiu atveju yra būtina priemonė.

5.3. Teigiama, jog šiuo atveju paskirta administracinio poveikio priemone – turto vertė atitinkančios sumos konfiskavimu savaime nėra užkertama galimybė M. Š. naudotis nusižengimo padarymo priemone, kadangi ji toliau paliekama dalyvauti eisme. Turto vertė atitinkančios sumos konfiskavimas neeliminuoja galimybės vairuoti kitas M. Š. ir kitiems asmenimis priklausančias transporto priemones. Matyti, jog šia poveikio priemone nėra užkertamas kelias naujų pažeidimų darymui, tačiau užkertama galimybė daryti naujus pažeidimus paskyrus kitą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimą 42 mėnesiams.

5.4. Pažymima, kad nors ANK 29 straipsnio 5 dalis nenumato konfiskuotino turto vertės išieškojimo, tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos suteikia teismui galimybę švelninti tiek paskirtą nuobaudą, tiek administracinio poveikio priemonę. Konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra taikomas tiek administracinių nusižengimų, tiek baudžiamųjų bylų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, teismų praktikoje. Atkreiptinas dėmesys kad nei BK 72 straipsnyje, numatančiame nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimą, nei BK 54 straipsnio 3 dalyje, numatančioje švelnesnės, nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo galimybę, skirtingai nei ANK 34 straipsnio 6 dalyje, nenumatyta galimybė skirti švelnesnę, nei numatyta įstatyme baudžiamojo poveikio priemonę ir taikyti turto vertės dalies konfiskavimą, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, pagrįstai pažymėjo, kad taikoma poveikio priemonė neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, bei, atsižvelgdamas į visus bylos duomenis, tarpe jų ir duomenis apie M. Š. turtinę padėtį, finansinius įsipareigojimus, sprendė, jog išieškant visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą, tai taptų neįgyvendinama finansine našta kaltininkui, kas neatitiktų proporcingumo principo tarp tikslo nubausti pažeidėją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, dėl to sprendė, jog proporcingumo principą atitinka dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos (8662,50 Eur) išieškojimas. Įstatymai nenumato, jog taikydamas ANK 29 straipsnio 5 dalies, 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas būtų saistomas kokių nors imperatyvų nustatant konkrečią konfiskuotiną pinigų sumą dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo atveju. Šiuo atveju teismas įvertino visas M. Š. skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių individualizavimui bei proporcingumo principo užtikrinimui reikšmingas bylos aplinkybes ir nustatė konfiskuotiną pinigų sumą, kuri savo dydžiu yra atitinkanti teismų praktiką ir pakankamai ženkli, kad užtikrintų šiai administracinio poveikio priemonei keliamus tikslus.

5.5. Pažymima, kad poreikį konfiskuoti būtent 49 730 Eur sumą Institucija sieja su VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje. Teismų praktikoje pasisakoma, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K- 164-222/2019). Atstovo nuomone, teismas, nustatydamas transporto priemonės vertę, pagrįstai rėmėsi konkrečios transporto priemonės įvertinimu, t. y. teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę – 34 650 Eur , rėmėsi turto vertintojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo turto (automobilio BMW X5M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl iš M. Š. išieškotino konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio.

7. ANK 32 straipsnyje numatyta, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Vis dėlto, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

8. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad M. Š. vairavo automobilį „BMW X5M“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Institucija visiškai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nutarė iš M. Š. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW X5M“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš institucijos priimto nutarimo matyti, kad, nustatant konfiskuotino turto vertę, buvo remiamasi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 49 730,00 Eur su PVM ir nutarta visą šią sumą iš pažeidėjo konfiskuoti.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas formuojamoje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju turi būti taikoma nusižengimų darymo metu panaudoto automobilio vertė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią automobilio BMW X5M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 34 650,00 Eur (b. l. 34-72).

10. ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos, tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, yra ne kartą pasisakyta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo būdas yra galimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

11. Taip pat pažymėtina, jog individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant šio instituto taikymą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).

13. Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste įvertinęs pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Apylinkės teismas įvertino tai, kad nėra nustatyta M. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų už analogiškus nusižengimus, taip pat atsižvelgė į jo turimus kreditinius įsipareigojimus bankui 35 909,29 Eur sumai, ir sprendė, jog konfiskuojant visą 34 650,00 Eur turto vertę atitinkančią pinigų sumą, ji gali tapti neįgyvendinama finansine našta M. Š., visos transporto priemonės vertės išieškojimas neatitiktų proporcingumo principo tarp siekiamo tikslo nubausti pažeidėją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis buvo sumažinta išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucijos 2023 m. vasario 14 d. nutarimu M. Š. paskirta administracinio poveikio priemonė – visos automobilio BMW X5M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 49 730,00 Eur konfiskavimas yra per griežta, o galimybė pažeidėjui sumokėti šią pinigų sumą, atsižvelgiant į pažeidėjo finansinius įsipareigojimus, yra minimali. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo taikytas dalinis turto vertės konfiskavimas – 8 662,50 Eur sumai, šiuo atveju yra teisinga ir proporcinga administracinio poveikio priemonė padarytam administraciniam nusižengimui.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus ir kartu su paskirta bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, užkirs kelią pažeidėjai ir toliau daryti panašaus pobūdžio pažeidimus. Keisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.