- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2-620-1119/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06506-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- CB Spolka Akcyjna
- Atsakovas
- UAB „Alnida“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės CB Spolka Akcyjna ieškinį atsakovei UAB „Alnida“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė CB Spolka Akcyjna (toliau taip pat – ieškovė) ieškiniu (el. b. medž. 1-2 l.) prašo priteisti iš atsakovės UAB „Alnida“ (toliau taip pat – atsakovė) 5 466,50 Eur skolos, 320,80 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė 2019-10-03 įsigijo iš ieškovės prekių iš viso už 6 104,88 Eur, už kurias turėjo atsiskaityti su ieškove PVM sąskaitoje faktūroje nustatytu terminu, t. y. ne vėliau kaip iki 2019-12-02. Nors atsakovę ieškovė ragino, tačiau atsakovė su ieškove už įsigytas prekes nei nustatytu terminu, nei vėliau pilnai neatsiskaitė, liko skolinga 5 466,50 Eur. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, nuo 2019-12-03 buvo paskaičiuotos 320,80 Eur palūkanos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Alnida“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovei baudą bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas (el. b. medž. 56-59 l.). Nurodė, kad atsakovė pirkdavo ieškovės prekes ir perparduodavo jas Lietuvoje ir pagal nupirktus kiekius gaudavo iš ieškovės premijas už tai, kad atsakovė įvedė ieškovės produkciją į Lietuvos rinką ir sėkmingai ją platino. Tačiau 2020 m. atsakovė dėl solidaus įmonės akcininkų ir vadovų amžiaus nusprendė mažinti veiklos apimtis ir nustojo pirkti iš ieškovės produkciją.
4. 2020-02-21 ieškovė patvirtino, kad iki atitinkamos dienos jos atsakovei mokėtina premijos suma yra 5 466,50 Eur. 2020-03-10 ieškovės vardu skolų išieškojimo įmonė UAB „Skolų valdymo partneris“ pateikė reikalavimą atsakovei sumokėti skolą. Atsakovė tą pačią dieną (2020-03-10) pateikė skolų išieškojimo įmonei UAB „Skolų valdymo partneris“ paaiškinimus, kad jokios skolos nėra ir nurodė, kad tokiu būdu ieškovė bando gudrauti – gauti iš atsakovės atitinkamą sumą ir išvengti atsakovei mokėtinos premijos. 2020-04-16 skolų išieškojimo įmonė UAB „Skolų valdymo partneris“ pateikė ieškovės poziciją, kad neva premiją ieškovė skaičiuos po atsiskaitymo ir iš mokėtinos premijos sumos minusuos palūkanas, nors tuo metu nei palūkanų, nei delspinigių nebuvo paskaičiuota.
5. Ankstesniais laikotarpiais premijos sumai ieškovė išrašydavo kreditines sąskaitas ir tokiu būdu sumažindavo iš atsakovės gautinas sumas, tačiau šį kartą ieškovė, gudraudama ir akivaizdžiai mėgindama išvengti savo prievolės atsakovei, piktavališkai šios sąskaitos neišrašinėjo ir galiausiai pareiškė, kad pirmiausiai ji nori gauti mokėjimą iš atsakovės ir tada pati grąžins atsakovei jai priskaičiuotą premiją. Toks vienašalis ir niekaip nepagrįstas ieškovės tarp šalių nusistovėjusios verslo praktikos keitimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
6. Galiausiai, per visus 2020-uosius metus atsakovė, nesulaukusi kreditinės sąskaitos iš ieškovės, tinkamos 2020-ųjų metų finansinių rezultatų apskaitos tikslais, 2020-ųjų pabaigoje pati išrašė sąskaitą ieškovės pripažintai ir patvirtintai premijos sumai ir ją 2021-01-15 (dar net nežinodama apie pradėtą ginčą teisme) pateikė ieškovei, informuodama, kad po šios sąskaitos tarpusavio balansas yra 0,00 Eur, t. y. priešpriešiniai įsipareigojimai yra įskaitomi. Tokiu būdu pasibaigė atsakovės prievolė ieškovei.
7. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, ieškovė jį pareiškė nesąžiningai bandydama pasipelnyti, todėl atsakovė prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio pagrindu skirti ieškovei baudą, 50 proc. baudos skiriant atsakovei.
8. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokato padėjėjas E. Č. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovės skolos dydžio, taigi ieškinys yra pagrįstas ir nėra pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovės išrašytą sąskaitą faktūrą bei 2021-01-15 įskaitymą teismas turėtų ex officio pripažinti niekiniu, nes minėtas įskaitymas atliktas tuo metu, kai ginčas buvo nagrinėjamas teisme, t. y., ieškinys teisme priimtas 2020-11-30 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.134 str. 1 d. 1 p.), o atsakovės noras gauti premiją nėra ieškovės prievolė ją sumokėti. Pasak atstovo, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė turi prievolę mokėti premijas. Sprendimą mokėti premijas ieškovės valdyba priimdavo metų pabaigoje vertindama praėjusiais ataskaitiniais metais kontrahentų elgesį, t. y., kiek, kokiais kiekiais buvo perkamos prekės, ar kontrahentai neturi įsiskolinimų. Premijos buvo skiriamos siekiant paskatinti pirkėjus. Įmonės valdybai priėmus sprendimą, buvo išrašomos kreditinės sąskaitos. Kadangi atsakovė nustojo pirkti iš ieškovės, ieškovė prarado interesą premijuoti. Taigi ieškovė neturėjo pareigos skirti atsakovei premiją, o atsakovė neturėjo reikalavimo teisės į premiją. Be to, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymą (toliau – PVM įstatymas) premija nėra PVM objektas. Pažymėjo, kad į bylą pateikti elektroniniai laiškai nepatvirtina tarp šalių buvus susitarimą dėl premijų mokėjimo.
Atsiliepimas
9. Atsakovės atstovas advokatas M. G. atsiliepimą į ieškinį palaikė, prašė atmesti ieškinį. Papildomai teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė neginčijo ieškovės teisės į premiją, o įskaitymas atliktas iki atsakovė gavo ieškinį iš teismo. Pažymėjo, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką kiekvienų metų pabaigoje ieškovė išrašydavo kreditinę sąskaitą premijai, o atsakovė sustabdydavo ieškovei kreditinėje sąskaitoje nurodytos sumos dydžio mokėjimą. Šiuo atveju ieškovė atsakovei 2020-02-21 elektroniniu laišku nurodė premijos dydį, todėl atsakovė sulaikė 5 466,50 Eur mokėjimą ieškovei, tačiau kreditinės sąskaitos atsakovei neišrašė. Vietoje to elektroniniu laišku pareikalavo sumokėti skolą, o premiją žadėjo išmokėti gavus apmokėjimą. Jei nebūtų atsakovė gavusi 2020-02-21 elektroninio laiško, ji būtų sumokėjusi savo įsiskolinimą ieškovei. Atstovo nuomone, tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl tarpusavio atsiskaitymų tuo atveju, kai skiriama premija, sutarties sudarymą patvirtina elektroniniai laiškai. Premija visuomet buvo skiriama įvertinus ankstesnio laikotarpio pardavimus, taigi nebuvo nustatyta sąlyga į ateitį. Tuo tarpu ieškovė sužinojusi, kad atsakovė mažina pirkimų – pardavimų apimtis, nepaisant to, kad informavo atsakovę apie už ankstesnius laikotarpius skirtą premiją, nusprendė jos nemokėti, nematydama tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvų. Taigi šiuo atveju ieškovė nepagrįstai atsisakė vykdyti prievolę, kas yra laikoma nesąžiningu elgesiu ir draudžiama. Pažymėjo, kad atsakovė nebuvo skolinga ieškovei, ji nesiekė išvengti įsipareigojimų ieškovei vykdymo. Nurodė, kad atsakovei nesvarbi ieškovės vidinė premijų skyrimo tvarka, svarbu yra faktai, kad premija atsakovei buvo skirta, atsakovė žinojo premijos dydį. Taigi abi šalys buvo viena kitai skolingos, kaip ir kitais atvejais, tačiau šį sykį ieškovė neišrašė kreditinės sąskaitos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos aplinkybės.
10. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalis siejo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, ir kad ieškovė pardavė atsakovei prekių už 6 104,80 Eur, išrašė 2019-10-03 PVM sąskaitą faktūrą 890/EZ/2019 WDT, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019-12-02, prekės atsakovei buvo pristatytos (el. b. medž. 30-35 l.). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą nesumokėjo ieškovei 5 466,50 Eur.
11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2018-01-11 išrašė komisinių sąskaitą faktūrą 01/2018 TJ 1 876,64 Eur už prekes, nupirktas 2017 m. (el. b. medž. 79-80 l.). 2019-08-22 ieškovė išrašė atsakovei kreditinę sąskaitą faktūrą 01/2018 458,25 Eur už reklaminę medžiagą (el. b. medž. 77-78 l.). 2019-02-18 ieškovė išrašė atsakovei kreditinę sąskaitą faktūrą 02/2019 MR 3586,50 Eur už prekes, nupirktas per laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-12-31 (el. b. medž. 75-76 l.). 2019-02-11 ieškovė išrašė atsakovei kreditinę sąskaitą faktūrą 01/2019 MR 2623,58 Eur už 2018 m. nupirktas prekes (el. b. medž. 73-74 l.).
12. Šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad 2020-02-21 atsakovė gavo elektroninį laišką iš ieškovės, kuriame teigiama, kad ieškovė dar kartą apskaičiavo komisinius ir gavo 2642,50 Eur už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki 2019-12-31 ir 2824,00 Eur metinius komisinius už apyvartą, bendra suma 5 466,50 Eur (el. b. medž. 60-61 l.), kreditinės sąskaitos faktūros ar komisinių sąskaitos faktūros minėtai sumai ieškovė atsakovei nepateikė.
13. Atsakovės susirašinėjimas su UAB „Skolų valdymo partneris“ bei prie susirašinėjimo pridėti dokumentai patvirtina, kad 2020-03-10 ieškovė kreipėsi dėl 5 466,50 Eur skolos iš atsakovės išieškojimo į UAB „Skolų valdymo partneris“, kuri pateikė atsakovei reikalavimą minėtą sumą sumokėti. Ieškovė skolų valdymo bendrovei pateikė paaiškinimą, kad paskaičiuos premiją po to, kai gaus skolos apmokėjimą, iš premijos bus išskaičiuotos palūkanos (el. b. medž. 63-66 l.).
14. Atsakovė 2021-01-15 elektroniniu laišku ieškovei pranešė, kad kadangi negavo kreditinės sąskaitos, tai siunčia atsakovei 2020-12-31 PVM sąskaitą faktūrą (serija ALN Nr. 88191 5466,50 Eur sumai) ir laiko, kad šalių įsiskolinimas yra lygus 0,00 Eur (el. b. medž. 68-71 l.).
15. Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovė neturėjo sutartinių įsipareigojimų mokėti atsakovei premijas už įsigytą produkciją. Premijos buvo skiriamos vienašališku ieškovės sprendimu siekiant palaikyti gerus verslo santykius. Premijos visada buvo nustatomos atgaline data, atsižvelgiant į įvykdytus sandorius, sąlygos į ateitį niekuomet nebuvo numatomos. Sprendimą skirti galimą premiją priimdavo ieškovės valdyba metų pabaigoje, o pagrindinis kriterijus premijos skyrimui buvo konkretaus sandorio dalyvio įvertinimas. Sandorio dalyvio įvertinimo kriterijai nėra nustatyti ir yra išimtinai ieškovės vidaus reikalas. Atsakovė ne kartą buvo informuota telefonu ir elektroniniu paštu, kad pagrindinė teigiamo įvertinimo ir premijos skyrimo sąlyga yra mokėjimo įsiskolinimų nebuvimas. Todėl atsakovei nutraukus bendradarbiavimą, nustojus pirkti produkciją bei neatsiskaitant už įsigytas prekes, ieškovė prarado bet kokį interesą skatinti atsakovę ir mokėti jai premijas (el. b. medž. 95-96 l.).
16. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ir dėl to, ar tarp šalių buvo susitarimas dėl premijos skyrimo ir įskaitymo.
Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas prievolių pasibaigimo įskaitymu teisinio reglamentavimo taikymo (aiškinimo) praktiką, yra nurodęs, kad įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos. Pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu. Įskaitymo teisei neturi reikšmės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos šalies prievolė gali atsirasti iš sutarties, o kitos – iš delikto. Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Specialiosios paskirties akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ v. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, bylos Nr. 3K-3-699/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Bonitana“ v. AB ,,Vilkma“, bylos Nr. 3K-3-199/2006). Trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini.
18. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalis – ieškovę (pardavėjas) ir atsakovę (pirkėjas) – pagal žodinę pirkimo – pardavimo sutartį siejo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 str. 1 d.). Taipogi nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pagal 2019-10-03 PVM sąskaitą faktūrą 890/EZ/2019 pardavė atsakovei prekių už 6 104,88 Eur, o atsakovė įsipareigojo už pristatytas prekes atsiskaityti iki 2019-12-02, tačiau liko skolinga ieškovei 5 466,50 Eur. Taigi ieškovė pagal žodinę pirkimo – pardavimo sutartį turi galiojančią reikalavimo teisę į 5 466,50 Eur skolą atsakovės atžvilgiu.
19. Ieškovė 2020-02-21 elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad dar kartą apskaičiavo komisinius ir jų suma yra 5 466,50 Eur (el. b. medž. 60-61 l.). Minėtą atsakovė laiko ieškovės įsipareigojimu (prievole) skirti atsakovei 5 466,50 Eur premiją.
20. Šalys nepateikė pirkimo – pardavimo rašytinės sutarties, taip pat rašytinio susitarimo dėl premijų atsakovei skyrimo. Iš šalių atstovų paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. (sausį ir rugpjūtį) buvo išrašytos 2 kreditinės sąskaitos skirtingomis sumomis, 2019 m. vasario mėnesį buvo išrašytos 2 kreditinės sąskaitos skirtingomis sumomis. 2020-02-21 elektroniniu laišku atsakovė buvo informuota, kad perskaičiuota premija, premijos suma nesutampa su ankstesniais laikotarpiais kreditinėse sąskaitose nurodytomis premijų sumomis. Dauguma kreditinių sąskaitų išrašyta metų pradžioje, nurodant, kad premija skiriama už praėjusių metų veiklos rezultatus, kas iš esmės patvirtina ieškovės rašytinius paaiškinimus ir ieškovės atstovo teismo posėdyje duotus paaiškinimus. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės teiginius, kad sprendimą dėl premijos dydžio, jos skyrimo ataskaitinių metų pabaigoje priimdavo ieškovės valdymo organas, t. y., kad premijos dydžio ir skyrimo klausimas yra išimtinai ieškovės vidaus reikalas, ieškovė sprendimą skirti (ar neskirti) premiją priimdavo vienašališkai, siekdama palaikyti gerus verslo santykius su klientais (taip pat ir atsakove) ir juos skatinti, atsižvelgiant į praėjusių metų rezultatus, taip pat į tai, ar nėra įsiskolinimų (CPK 178 str.). Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie tai, kad rašytinio ar žodinio susitarimo tarp šalių dėl premijų dydžio ir skyrimo nebuvo, taigi nebuvo ir ieškovės pareigos skirti atsakovei premiją ir išrašyti jai kreditinę sąskaitą.
21. Kita vertus, iš atsakovės atstovo paaiškinimų bei atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad iki 2020-02-21 elektroninio laiško, ieškovė skirdavo atsakovei premiją ir išrašydavo kreditinę sąskaitą, o atsakovė likdavo neatsiskaičiusi su ieškove pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už prekes kreditinėje sąskaitoje nurodytos sumos apimtyje, ir tokiu būdu atsakovės įsiskolinimas už įsigytas prekes būdavo sudengiamas (įskaitomas) su ieškovės kreditinėje sąskaitoje nurodyta premijos suma. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika dėl ieškovės kreditinėje sąskaitoje nurodytos premijos ir atsakovės įsiskolinimo ieškovei už įsigytas prekes įskaitymo. Tačiau įsiskolinimas buvo įskaitomas ieškovei išrašius kreditinę sąskaitą su nurodyta premija, ne ieškovei elektroniniu laišku pranešus atsakovei apie paskaičiuotą premiją. Taigi ieškovės įsipareigojimas (prievolė) išmokėti atsakovei premiją ir atitinkamai atsakovės reikalavimo teisė į premiją kildinama iš kreditinės sąskaitos, o ne iš tarpusavio susirašinėjimo elektroniniais laiškais.
22. Kartu paminėtina ir tai, kad ieškovė priimdavo sprendimą skirti atsakovei premiją atsižvelgiant į praėjusių metų prekių pirkimo rezultatus, taip pat atsižvelgiant į tai, ar atsakovė nėra skolinga ieškovei. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė už 2019 m. ieškovei liko skolinga 5 466,50 Eur pagal 2019-10-03 PVM sąskaitą faktūrą 890/EZ/2019. Skola turėjo būti sumokėta iki 2019-12-03, t. y., iki ieškovės valdybos sprendimo skirti premiją už 2019 m. priėmimo. Nuo minėtos PVM sąskaitos faktūros išrašymo 2019-10-03 iki 2019-12-03 atsakovei nebuvo žinoma apie premijos dydį ir sprendimą skirti premiją, nes toks sprendimas minėtu laikotarpiu nebuvo ir negalėjo būti priimtas, o priešingą aplinkybę patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė (CPK 178 str.). Dar daugiau, būtent 2020-02-21 elektroninis laiškas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019-10-03 iki 2019-12-03 nebuvo žinoma tikslus premijos dydis ir ji nebuvo skirta atsakovei, nes elektroniniame laiške kalbama apie tai, kad buvo perskaičiuota premijos suma. Iš to seka, kad atsakovė šiuo atveju 2019 m. vienašališkai nusprendė sustabdyti prievolės ieškovei vykdymą (5 466,50 Eur mokėjimą pagal 2019-10-03 PVM sąskaitą faktūrą 890/EZ/2019) iki bus priimtas ieškovės valdybos sprendimas dėl premijos dydžio ir skyrimo, nors nežinojo nei premijos dydžio, nei tai, ar priimtas sprendimas dėl jos skyrimo. Kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika atsakovei vienašališkai sustabdyti mokėjimus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras iki ieškovės valdymo organas priims sprendimą dėl premijos dydžio ir jos skyrimo, nepatvirtina pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių atstovų paaiškinimai. Todėl šiuo atveju, ieškovė, įvertinusi tiek praėjusio laikotarpio (2019 m.) atsakovės prekių pirkimo apimtis, tiek ir tai, kad atsakovė yra už 2019 m. su ieškove neatsiskaičius, vadovaudamasi savo vidine tvarka, pagal kurią buvo skiriamos ir išmokamos premijos kontrahentams, turėjo pagrindą neišrašyti kreditinės sąskaitos atsakovei.
23. Dar daugiau, kaip buvo minėta atsakovė 2021-01-15 elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad atlieka įskaitymą ir pateikė ieškovei 2020-12-31 PVM sąskaitą faktūrą serija ALN Nr. 88191 5 466,50 Eur sumai. Pagal PVM įstatymo 83 straipsnio 1 dalį jeigu po prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimo <...> suteikiamos įvairios nuolaidos <...> ar dėl kokių nors kitų priežasčių keičiasi pirkėjo (kliento) mokėtinas atlygis, kreditinį dokumentą, kuriuo įforminami minėtų aplinkybių pasikeitimai, privalo išrašyti asmuo, kuris išrašė pradinį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantį apskaitos dokumentą. Šalių susitarimu minėtų aplinkybių pasikeitimas gali būti įformintas ne prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo išrašomu kreditiniu dokumentu, o pirkėjo (kliento) išrašomu debetiniu dokumentu, jeigu pirkėjas (klientas) yra PVM mokėtojas. Taigi ieškovei teisę išrašyti debetinę PVM sąskaitą faktūrą suteikia šalių susitarimas. Šiuo atveju šalių susitarimo dėl to, kad vietoje ieškovės visuomet išrašomos kreditinės sąskaitos nurodant premijos dydį atsakovė turi teisę išrašyti debetinę PVM sąskaitą faktūrą, nėra. Priešingai – iš ieškovės veiksmų (neišrašė kreditinės sąskaitos, 2020-03-10 kreipėsi į skolų išieškojimo bendrovę dėl skolos iš atsakovės išieškojimo) atsakovei atliekant įskaitymą buvo aišku, kad ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl susidariusios skolos ir nesiekia sudaryti susitarimo su atsakove dėl debetinės PVM sąskaitos faktūros sąskaitos išrašymo, taigi atsakovei 2020-02-21 elektroniniame laiške nurodyta premija nėra paskirta.
24. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m .kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Minaičiai“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-208/2013). Dar daugiau kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).
25. Šiuo atveju, kaip ir buvo minėta, ieškovės prievolė išmokėti premiją atsakovei ir atsakovės teisė į premiją kyla ne iš susirašinėjimo elektroniniu laišku, o iš kreditinės sąskaitos. 2020 m. už 2019 m. pirkimo rezultatus ieškovė atsakovei neišrašė kreditinės sąskaitos, nes atsakovė neatitiko visų kriterijų skirti premiją (skolų nebuvimas). Atsakovei buvo akivaizdu, kad ieškovė nesutinka su tuo, jog atsakovė turi reikalavimo teisę į premiją, ieškovė kreipėsi į skolų išieškojimo bendrovę dėl skolos iš atsakovės išieškojimo, t. y., tarp šalių kilo ginčas. Todėl atsakovė neturėjo teisėtų lūkesčių ar pagrindo tikėtis, jog 2020-02-21 elektroniniame laiške nurodyta paskaičiuota premijos suma 5 466,50 Eur reiškia, kad atsakovė turi reikalavimo teisę į 5 466,50 Eur sumą. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad nėra pirmosios sąlygos atlikti įskaitymą – atsakovė neturi reikalavimo teisės į 5 466,50 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog atsakovė turi reikalavimo teisę į ieškovę, netikslinga analizuoti, ar yra kitos sąlygos atsakovei atlikti įskaitymą, todėl daugiau dėl įskaitymo sąlygų nepasisakytina.
26. CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais draudžiama atlikti įskaitymą. Vienas iš įstatymo nustatytų įskaitymo draudimų – draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „ Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006).
27. Tokiu atveju aktualu pasisakyti dėl civilinės bylos iškėlimo momento, kaip eliminuojančio galimybę atlikti reikalavimų įskaitymą. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 1 dalies taikymą, yra nurodęs, kad civilinė byla iškeliama teisėjui rezoliucija išsprendus ieškinio priėmimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-339/2008). Taigi tik ieškinio priėmimas teisėjo rezoliucija laikomas civilinės bylos iškėlimu, ir tai atitinkamai reiškia, kad tarp suinteresuotų asmenų yra kilęs ginčas, kuris per reikalavimų įskaitymo institutą eliminuoja galimybę atlikti įskaitymą vienos prievolės šalies pareiškimu.
28. Byloje akivaizdi aplinkybė, kad ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos ir palūkanų priteisimo teisėjos rezoliucija buvo priimtas ir atitinkamai civilinė byla iškelta 2020-11-30. Apie reikalavimų įskaitymą atsakovė pranešė ieškovei 2021-01-15, t. y. po to, kai buvo iškelta byla teisme ir yra taikomas draudimas pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalį įskaityti priešpriešinius reikalavimus, dėl kurių kilo ginčas teisme. Todėl šiuo atveju atsakovės atstovo teiginys, kad įskaitymas buvo atliktas atsakovei nežinant apie iškeltą bylą teisme, nes atsakovė ieškinio ir jo priedų kopijas gavo tik 2021-02-02 (el. b. medž. 51 l.), neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Esant šioms aplinkybėms, teismas vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ex officio pripažįsta atsakovės 2021-01-15 elektroniniu laišku išsiųstą pranešimą apie įskaitymą bei 2020-12-31 PVM sąskaitą faktūrą serija ALN Nr. 88191 negaliojančiais.
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
29. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 466,50 Eur skolą ir 320,80 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo neapmokėtos 5 466,50 Eur sumos taikant 6 proc. dydžio metines palūkanas už 357 dienas. Atsakovė neneigia, kad pagal 2019-10-03 PVM sąskaitą faktūrą 890/EZ/2019 WDT nesumokėjo ieškovei iš viso 5 466,50 Eur.
30. Teismas pripažino ex officio atsakovės atliktą 5 466,50 Eur įskaitymą pagal 2021-01-15 pranešimą ir pagal 2020-12-31 PVM sąskaitą faktūrą serija ALN Nr. 88191 negaliojančiais. Tuo atveju, jeigu įskaitymas pripažįstamas neteisėtu, pripažįstama nepasibaigusia ir įskaityta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009).
31. Pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už įsigytas prekes pagal 2019-10-03 PVM sąskaitą faktūrą 890/EZ/2019 WDT, išdavimo dokumentą ir CMR važtaraštį, viso – 5 466,50 Eur. Šis reikalavimas, teismo aukščiau išdėstytais pagrindais ir motyvais yra pagrįstas, nes atsakovė 5 466,50 Eur ieškovei iki 2019-12-03 nesumokėjo, todėl tenkinamas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.345 straipsnio 3 dalis, CPK 270 straipsnis).
32. CK 6.314 straipsnio 5 dalyje reglamentuotos įsigytų daiktų kainos nesumokėjimo pasekmės – kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. CK 6.344 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, kada atsakovė pažeidė prievolę sumokėti 5 466,50 Eur ieškovei iki 2019-12-03, spręstina, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 320,80 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo neapmokėtos 5 466,50 Eur sumos taikant 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2019-12-04 už 357 dienas (CPK 270 straipsnis).
33. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė už prekes, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio palūkanos už priteistą 5 787,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Kiti procesiniai klausimai ir bylinėjimosi išlaidos.
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl yra teisinis pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
35. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 130,00 Eur žyminį mokestį (el. b. medž. 3 l.), turėjo 738,10 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (el. b. medž. 4-7, 28-29 l.), 290,40 Eur išlaidas už vertimą iš lenkų ir iš anglų kalbos į lietuvių kalbą (el. b. medž. 28-29 l.). Pažymėtina, kad išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos pobūdį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę, kad prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Analogiškai, ieškovės už ieškinio priedų vertimą turėtos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei būtinos (CPK 88 str.).
36. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, o atsakovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 130,00 Eur žyminis mokestis, 738,10 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 290,40 Eur išlaidos už vertimą iš lenkų ir iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, iš viso 1 158,50 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
37. Iš atsakovės kaip pralaimėjusios bylą šalies priteistinos valstybei 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Alnida“, į. k. 245497740, ieškovei CB Spolka Akcyjna, į. k. 530993551, 5 466,50 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt šešių eurų, 50 ct) skolą, 320,80 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų, 80 ct) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 787,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 158,50 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „Alnida“, į. k. 245497740, valstybei 5,37 Eur (penkių eurų, 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmoką sumokėti į pasirinktą valstybės biudžeto surenkamąją banko sąskaitą, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).
Pripažinti atsakovės UAB „Alnida“, į. k. 245497740, įskaitymą 5 466,50 Eur sumai, atliktą 2021-01-15 pranešimu ir 2020-12-31 PVM sąskaita faktūra serija ALN Nr. 88191, negaliojančiais.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.