- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 1-166-655/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00006-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Kaltinamasis
- A. M., P. V.
- Advokatai
- Juzef Stankevič, Juzefas Stankevičius
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas -aukštesnysis, vedęs, dirbantis padavėju viešbutyje (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 227str. 2 d., padarymu, ir
P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - 9 klasės, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini),-teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. ir P. V. veikdami bendrininkų grupėje 2011 m. sausio 19 d., apie 18 val. 30 min., restorane "McDonald's", esančiame Seinų g. 3, Vilniuje, susitiko su valstybės tarnautoju - Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo I - osios valdybos 1 - ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju R. R. ir šio susitikimo metu tiesiogiai pastarajam pasiūlė ir pažadėjo duoti 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) kyšį už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y., kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo I - osios valdybos 1 - ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. R., pasinaudodamas savo tarnyba, įgaliojimais ar kita tikėtina įtaka, paveiktų ikiteisminį tyrimą Nr. 38-1-00044-09 dėl nusikalstamo susivienijimo ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis atliekančius pareigūnus ir prokurorus, kad įtariamajam G. Š. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas būtų pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę - užstatą.
Kaltinamasis A. M. teisiamoj posėdžio metu pakeitė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir savo kaltę dėl įkaltintos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Aiškindamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė, kad jo vaidmuo buvo antraeilis nes jis skambino savo pažįstamam policijos pareigūnui R. R. P. V. prašymu. Tik susitikimo su R. metu kavinėje „McDonald‘s“ jis sužinojo, kad P. V. domisi kaip iš suėmimo paleisti asmenį vardu G.. R. R. tik antro susitikimo metu, buvo duota suprasti, kad už jo paslaugas bus atsilyginta. Apie atlygi kalbėjo tik P.V.. Pareigūnui siūloma pinigų sum savo mobiliojo telefono ekrane parodė taip pat P. V.. Kaltinamasis girdėjo kaip R. R. pasakė, kad parodytą sumą reikia padvigubinti. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis A. M. patikslino, kad pareigūnui buvo siūloma 3 tūks. eurų ir kalbama buvo dėl G. paleidimo už užstatą arba be užstato. P. dar sakė, kad jei paleis be užstato, tuomet pareigūnas gaus didesnę sumą. Nebuvo kalbos apie milijonines sumas, nes R. sakė, kad milijoninės sumos negali būti paskirtos kaip užstatas.
Kaltinamasis P. V. dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir teismui nurodė, kad pas A. M. paklausė gal turi juristą, kuris galėtų paaiškinti ar įmanoma išeiti už užstatą, paaiškinti, kaip tai daroma. Jis A. pasakė, kad yra sulaikytas ir dabar “sėdi” jo draugas. Norėjo, kad juristas paaiškintų visą procesą, kokios sumos reikalingos, kiek pinigų reikalinga ir panašiai. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad tokia paslauga buvo reikalainga jo draugui G. Š.. Per televizorių matė, kad G. Š. suimtas, todėl nusprendė išsiaiškinti kaip jam galima padėti. A. M. pasakė, kad turi juristą, kuris duos konsultaciją. Sustikimo „Macdonalde‘ metu su pareigūnu kalbėjo apie draugą, kurį reikėtų už užstatą paleisti nes norėjo sužinoti ar teismas paleidžia pagal užstatą ir koks yra procesas. Pareigūnas “traukė” informaciją, o po kokių 10-15 min. prisistatė kaip organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos policijos pareigūnas. Tada ir suprato, kad šis žmogus visai ne juristas, nors M. prašė, kad supažindintų su juristu. Su šiuo policijos pareigūnu susitiko 2 kartus, bet jokių pinigų ar atlyginimo jam nesiūlė, kalba buvo tik apie užstatą. Pokalbio metu pareigūnas paaiškino, kad draugo padėtis labai sunki, ir net už 2 mln. nieks jo nepaleis iš kalėjimo už užstatą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad nebuvo kalbos dėl pareigūno papirkimo, o tai teigdamas A. meluoja, nes buvo kalba tik apie užstato dydį. Nebuvo įvardinta 20 tūkstančių suma. Telefono ekrane, pareigūnui parodė 1 milijono sumą, o paskui parodė savo vaiko nuotrauką. Kai jis rodė 1 milijono sumą, policijos pareigūnas nusijuokė ir pasakė, net ir už du milijonus, todėl suprato, kad jis nieko nepadės. Kaltinamasis ieškojo kontakto su juristu, o ne su policijos pareigūnu, juolab ne su tais žmonėmis, kurie tyrė bylą. Apie 3 tūkstančius eurų su pareigūnu nebuvo kalbos.
Liudytojas R. R. teismui nurodė, kad su P. V. susipažino tik bylos eigoje, įvykio metu, o su A. M. anksčiau yra bendravęs. Tikslaus laiko, datos neprisimena, į jį kreipėsi A. M. prašė gauti informaciją apie asmenis, kurie buvo sulaikyti. Paskambinęs pasakė, kad norėtų susitikti, pasikalbėti, pasakė yra problemų, kad tai susiję su tam tikrais asmenimis, kad telefonu pavardžių neminės, nes tai nesaugu. Telefoninių pokalbių metu susitarė susitikti “MacDonald‘s“. pokalbio metu A. M. pasakė, kad yra kažkoks įvykis, kad yra daug žmonių sulaikyta. Klausė ar liudytojas gali gauti kokios nors informacijos apie tai ir jeigu suteiktų tokios informacijos, turėtų finansinės naudos. Pirmojo pokalbio metu, jokios sumos nebuvo įvardinamos, tačiau buvo aiškiai suprantama, t.y.. “ ir tau bus gerai, ir man gerai, užsidirbsim”.Pirmojo pokalbio metu A. M. tikrinosi kokios yra liudytojo galimybės, o apie konkretesnius galimos “pagalbos” veiksmus buvo kalbama vėliau. Paklaustas kam tokia informacija reikalinga, A. M. pasakė, kad geri draugai yra tarp sulaikytųjų ir reikia padėti. 2-as susitikimas buvo aiškesnis, buvo paminėtos pavardės, konkretizuoti 2 ar 3 asmenys. Pirmoje vietoje buvo įvardinti broliai G. ir K. Š.. Asmenys buvo įvardinti per antrą susitikimą tame pačiame „MacDonald‘e“, dalyvaujant ir P. V.. Pokalbio metu konkrečiau viską dėstė P. V.. Jis aiškino, kad yra tokie žmonės, kad jie sulaikyti, Lukiškėse. Pirmiausia P. žiūrėjo kokios yra liudytojo galimybės. Domėjosi susitikimų Lukiškėse ir perdavimų galimybėmis. Kalbėjo, kad yra savas advokatas, kad padės, kad bus lengviau šiuos klausimus suderinti. Susitikimo metu buvo sakoma, kad bus finansinė nauda, paskui buvo konkrečiai įvardinta,”mes tau sumokėsim”. Pirmo pokalbio metu buvo kalbėta abstrakčiai, buvo sakyta, kad yra galimybe uždirbti, tik nebuvo įvardijama konkreti suma. O jau vėliau buvo konkrečiai pasakyta, kad “mes žinom, kad yra labai brangu, mes neturim labai daug pinigų”. Esmė ta, kad buvo sakoma, ne “aš”, o „mes“ „mes susimesim”, „mes padarysim”, “ ne milijonai juk kainuoja”. Tuomet liudytojas paklausė, ar kaltinamieji įsivaizduoja kiek tai kainuoja. Tuomet P. V. savo mobiliajame telefone surinko skaičių 10.000. Paklausus kokia tai valiuta, buvo atsakyta, kad – litai ir, kad eurais būtų apie 3000. Kalbėta buvo ir apie tai, kad reiks “prieiti prie R. J.”. Kaltinamiesiems buvo žinoma, kad šis pareigūnas yra liudytojo bendradarbis, kad jis turi daugiausiai informacijos ir, kad didžioji dalis tos grupuotės narių jo dėka yra sulaikyti. Atsižvelgiant į tai, nurodytą atlygio sumą buvo pasiūlyta padauginti iš dviejų. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad visais atvejais darė pokalbių garso įrašus. Įrašai buvo dubliuojami. Noro susitikti su atsakingu tyrėju kaltinamieji neišreiškė. Norėjo, kad liudytojas toliau išliktų tarpininku, nes patys jie niekur lįsti nenori. Jie norėjo įtakoti tyrėją. Iš pradžių buvo akcentuojamas kardomosios priemonės pakeitimas, ar tai įmanoma padaryti, kiek tai gali kainuoti.Buvo prašoma padaryti taip, kad jis būtų paleistas ir tik užsiminta apie galimybę paleisti už užstatą. Kokia būtų užstato suma, to niekas neklausė. Telefono ekrane nebuvo užrašyta skaičius milijonas, kalbos dėl tokio dydžio užstato taip pat nebuvo. P. V. užsiminė, kad kuo mažiau jie sumokės,tuo daugiau gaus liudytojas. Kad P. V. rodė vaiko atvaizdą savo mobiliajame telefone, toks dalykas neužsifiksavo. Liudytojas teismui akcentavo, kad jis visada perklausdavo ko jie nori, ar supranta, ką daro. V. pasakė, kad toliau su liudytoju kontaktuos A., kad jis viską suderins ir praneš. Dėl advokato suradimo kalbos neatsimena, kalbant apie advokatą, pavardė nebuvo paminėta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų A. M. ir P. V. kaltė dėl jiems įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta rašytine bylos medžiaga, liudytojo parodymai, kaltinamojo A. M. parodymais. Tokiais įrodymais teismas pripažįsta LKPB pareigūnų pranešimus, kuriuose užfiksuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ( b.t.1, b.l. 1-2, 3-4,11,12), operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą, pokalbių stenogramas (b.t.1, b.l. 9-10, 13-33, 48-62, 71, 73,75, 77, 79 ).
Išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs kaltinamųjų bei liudytojo parodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų kaltė dėl jiems įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta visiškai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad A. M. ir P. V. tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui siekdami paperkamo asmens neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu gynėjas advokatas Juzef Stankevič pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamasis palaikė savo gynėjo prašymą ir prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi būdamas teistas jis negalėtu toliau dirbti tame pačiame darbe.
BK 40 straipsnis, nustatantis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimybę, numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu : jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Vertinant advokato Juzefo Stankevičiaus, sutikusio laiduoti už savo ginamąjį, asmenines savybes ir jo veiklos pobūdį, teismui nekyla abejonių dėl šio asmens galėjimo būti laiduotoju bei pastarojo galimybių daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tuo pačiu teismas itin teigiamai vertina advokato dalykines savybes, o būtent jo pasirengimą laiduoti už ginamąjį, nepriklausomai nuo to kokiais asmeniniais ryšiais šie asmenys susiję. Priešingai negu laiduotojo asmenybę teismas vertina kaltinamojo A. M. galimybes būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo poziciją pakeitė, nurodydamas, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Tačiau, net ir pripažindamas kaltę, A. M. akcentavo, kad jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme yra tik antraeilis, nes jis kaltinamąjį P. V. tik suvedė su pareigūnu, jo nepapirkinėjo ir tokio tikslo neturėjo. Šiuos kaltinamojo teiginius visiškai paneigia telefoninių pokalbių, bei pokalbių užfiksuotų susitikimų metu turinys ir liudytojo R. R. parodymai. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas tokį kaltinamojo pozicijos pasikeitimą laiko tik jo bandymu atitikti BK 40 str. nustatytas sąlygas, siekiant būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės.
Svarstydamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą teismas laikosi pozicijos kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo siekiama pakirsti pasitikėjimą teisėsaugos struktūromis ir netgi pačia valstybe. Nusikalstamos veikos, kuria neleistinomis gynybos priemonėmis bandoma padėti išvengti atsakomybės asmenims, kaltinamiems sunkių nusikaltimų padarymu, pasekmės yra sunkiai pašalinamos. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika daro didelę žalą ne tik Policijos bet ir kitų teisėsaugos institucijų prestižui bei autoritetui.
Teismo vertinimu, teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę negali būti atsiejamas nuo visuomenės intereso. Skiriant bausmes už padarytą nusikalstamą veiką ir parenkant bausmės rūšis, būtinas maksimalus teisingumo principo įgyvendinimas kartu neiškreipiant bausmės paskirties. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d. padarymą yra numatytos įvairios bausmių rūšys. Įstatymų leidėjas, nustatydamas kelias skirtingas bausmių rūšis, tuo pačiu akcentavo, kad papirkimo išraiškos gali būti labai įvairios.
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems A. M. ir P. V. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo pobūdį, aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes. Jų įvykdyta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Nusikalstama veika padaryta tyčia, siekiant naudos sau ir/ar kitiems asmenims. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiųarba jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. M. anksčiau neteistas, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą nėra įrašytas (b. t. 1, b. l. 124-127). Kaltinamasis P. V. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. P. V. nuo 2011-01-05 ambulatoriškai stebimas psichiatro, jam konstatuota mišraus nerimo ir depresinis sutrikimas. Dėl psichikos sveikatos būsenos jis galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Priiverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b. t. 1, b. l., 128,129, b.t. 2, b.l.55-57).
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų įvykdytas nusikaltimas yra apysunkis, A. M. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, P. V. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, teismas daro pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamiesiems skirtinų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtinas.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems kardomosios priemonės neskirtinos
BPK 94 str. pagrindu išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94, 296, 297, 301, 303, 308 str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d., ir nubausti jį 2m. 3 mėn. (dveji metai trys mėnesiai) laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 str. A. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės A. M. neskirti.
P. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d., ir nubausti jį 2m. 6 mėn. (dveji metai šeši mėnesiai) laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 str. P. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės P. V. neskirti.
Daiktinius įrodymus - tris CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.