Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4206-924/2013 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. T. ir M. A., tretieji asmenys E. A., V. G., A. G., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią K. T. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. A. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-12 įsakymu Nr. A-919 nustatytą D. A. laikinąją globą ir nustatyti nuolatinę globą; paskirti D. A. nuolatine globėja E. A.; nustatyti D. A. globos ir gyvenamąją vietą nuolatinės globėjos E. A. gyvenamojoje vietoje; priteisti iš K. T. išlaikymą D. A. ir A. G. po 200 Lt kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš M. A. išlaikymą D. A. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti D. A. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nuolatinę globėją E. A.; paskirti A. G. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise jo tėvą V. G.; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad abu tėvai nevykdo savo pareigų vaikų atžvilgiu, todėl jiems turėtų būti neterminuotai apribota tėvų valdžia. Atsakovai įrašyti į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl vaikų nepriežiūros, jiems buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau jos nedavė teigiamų rezultatų, nebuvo geranoriškumo, bendradarbiavimo, paslaugos buvo nutrauktos. 2012-05-24 paslaugų teikimas buvo atnaujintas, tačiau jos negalėjo būti teikiamos, nes atsakovė keitė gyvenamąsias vietas, apie tai socialinių darbuotojų neinformavo, kai su ja susisiekdavo, būdavo nepatenkinta, kad su ja bendraujama, siūloma lankyti socialinio ugdymo tėvystės grupę, paslaugų teikimas buvo nutrauktas, nes teigiamų rezultatų nedavė, atsakovė nelinkusi spręsti savo problemų. M. A. su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, jo gyvenamojoje vietoje rasti nepavykdavo, paslaugų teikimas 2012-09-04 nutrauktas. Atsakovai nesirūpino D., 2012-03-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vaikui nustatyta laikinoji globa, globėjais paskirti M. A. tėvai. Pats D. patenkintas gyvenimu globėjų šeimoje, išreiškė norą būti globojamu senelių, nenorėtų gyventi su mama, nes ji vartoja alkoholį, tik norėtų su ja bendrauti. Atsakovė turi alkoholio problemų, tą patvirtina darželio „Spindulys“ raštas, pagalbos stoties pranešimai, Žaliakalnio PK raštas, socialinių paslaugų centro darbuotojų dokumentai, jos motinos S. T. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad dukra vartoja alkoholinius gėrimus, išeina iš namų ir nesirūpina vaikais. Atvejo peržiūroje V. G. patvirtino, kad išlaikymas A. mokamas ne per atsakovę, o tiesiogiai pačiam sūnui. K. T. nepateikė jokių duomenų, kad šiuo metu dirba, gauna pajamas, ji nuo 2008 m. iki 2013 m. birželio mėn. oficialaus darbo neturėjo, įsidarbino tik bylos nagrinėjimo metu, nuo birželio iki rugsėjo mėnesio pakeitė kelias darbovietes, pirmoje išdirbo 11 d., „Inžolė“ ir „Kilminė“ dirbo apie mėnesį. Šią dieną neaišku, iš kokių pajamų būtų išlaikomi vaikai, jei jie gyventų su atsakove. Atsakovė nepateikė įrodymų, nors jai buvo pasiūlyta, kodėl nebendrauja su sūnumi. Nurodė, kad bendravo iki sausio 7 d. Socialinių paslaugų centre „Pastogė“ duomenimis, nors buvo iniciatyva iš darbuotojų ir globėjos, atsakovė į bendravimus su D. neatvykdavo, apie neatvykimą neinformuodavo. Su ankstesne A. ugdymo įstaiga atsakovė bendravo tik pedagogų iniciatyva, atsakovė pateisindavo A. elgesį. Su D. mokytojais Valančiaus mokykloje atsakovė nebendrauja visiškai. Vaiko teisių apsaugos skyrius jokių prašymų ar pareiškimų dėl to, kad jai trukdoma bendrauti, nėra gavęs, nuo š. m. kovo mėn. į Socialinių paslaugų centrą „Pastogė“ darbuotojus nesikreipė dėl bendravimo su vaiku. Atsakovė bausta 4 kartus už tėvų pareigos nevykdymą pagal ATPK 181 str., M. A. baustas už smulkų grobimą ir viešosios tvarkos trikdymą. Atsakovei trūksta motinystės įgūdžių, praėjusių metų spalį vaiko sutartu laiku negrąžino, teko jį atsiimti pasitelkus spec. tarnybas. Atsakovei buvo siūlyta lankyti tėvystės įgūdžių kursus, atsakovė elgesio nekeitė, visų siūlomų paslaugų atsisakė. K. T. nesistengia rūpintis pati savo vaikais, nemoka jiems išlaikymo, nėra sukūrusi jiems saugios aplinkos, dėl D. sugrąžinimo nesikreipė. 2012-11-07 buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, atsakovė tai žinojo, savo elgesio nepakeitė, sūnus toliau buvo nepakankamai prižiūrimas, išlaikymo neteikė.

Ieškovas 2013-06-03 pareiškimu (2 t., b. l. 80) ieškinio reikalavimo - priteisti iš M. A. išlaikymą D. A. po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, atsisakė, nes paaiškėjo, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-14 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-13077-54/2008 buvo priteistas išlaikymas iš skolininko M. A. D. A. po 250 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-07-10 iki jo pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, neterminuotai apribojo M. A. tėvo valdžią D. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; laikinai apribojo K. T. motinos valdžią sūnaus D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2004-01-16, atžvilgiu; panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-12 įsakymu Nr. A-919 nustatytą D. A. laikinąją globą ir nustatė nuolatinę globą; paskyrė D. A. nuolatine globėja E. A.; nustatė D. A. globos ir gyvenamąją vietą nuolatinės globėjos E. A. gyvenamojoje vietoje; priteisė iš K. T. išlaikymą D. A. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė D. A. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise globėją E. A. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti; pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-14 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-13077-54/2008, kuriuo buvo priteistas iš skolininko M. A. išlaikymas D. A. po 250 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-07-10 iki jo pilnametystės, skirtą išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise, juo skiriant globėją E. A.; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė; taip pat teismas priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą dalyje dėl išlaikymo iš atsakovo M. A. priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.

Dėl tėvo valdžios apribojimo D. A. atžvilgiu

Teismas nurodė, kad iš ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto ieškinio, jo atstovių, trečiojo asmens E. A. paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas M. A. yra visiškai nusišalinęs nuo savo vaiko D. A. priežiūros ir išlaikymo, nesirūpina jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu ir nėra duomenų, kad situacija gali keistis. Nors šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau jos rezultatų nedavė – atsakovas su socialiniais darbuotojais visiškai nebendradarbiavo, o vėliau palikęs vaiką išvyko į užsienį, šiuo metu visiškai nesidomi vaiku, jo išlaikymu. Atsakovas yra informuotas apie bylos dėl jo, kaip tėvo, valdžios apribojimo savo vaiko atžvilgiu iškėlimą, tačiau procesu nuo pat pradžių nesidomėjo, teismo posėdyje nedalyvavo, kas įrodo jo visišką nusišalinimą nuo vaiko priežiūros bei abejingumą savo vaikui. Atsakovo motina, trečiasis asmuo E. A., posėdžio metu nurodė, jog ji kartais pabendrauja su savo sūnumi, kuris bei ji pati sutinka su ieškinio reikalavimais. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra abejingas savo, kaip tėvo, pareigoms ir nenori auginti savo vaiko. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas nusprendė neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. A. jo vaiko D. A. atžvilgiu.

Dėl motinos valdžios apribojimo D. A. atžvilgiu

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą užtikrinti vaikams saugias ir tinkamas sąlygas. Tačiau nuo to laiko, kai atsakovai K. T. ir M. A. pradėjo gyventi atskirai, pastebėtas atsakovės K. T. elgesio gerėjimas. Teismas nurodė, kad nors pati atsakovė pripažįsta, jog visiškai alkoholio vartojimo nėra nutraukusi, tačiau pastaruoju metu nenustatyta, kad ji piktnaudžiautų alkoholiu, būtų nubausta administracine tvarka ar, kad nepasirūpintų kitu savo vaiku A. G., su kuriuo šiuo metu gyvena pas savo motiną S. T.. Atsakovė nors ir vienoje darbo vietoje ilgai neišdirba, o šiuo metu apskritai nedirba, tačiau šios jos pastangos rodo norą dirbti, gauti pajamas. Teismas nurodė, kad atsakovė su sūnumi D., kol globėja nepakeitė telefono numerio, nuolat bendravo telefonu, tą patvirtino ir laikinoji globėja E. A.. Nepilnamečio vaiko D. A. apklausose pažymėta, kad vaikas norėtų grįžti pas motiną, jeigu tik motina nevartotų alkoholio, t. y. tarp vaiko ir motinos yra artimas ryšys. Teismas pažymėjo ir tai, kad nors atsakovė ir deklaruoja ypatingas pastangas susigrąžinti vaiką, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, jog įrodytų, kad yra pakankamai motyvuota bei pasiruošusi auginti ir auklėti sūnų D. Esant byloje surinktiems išsamiems rašytiniams įrodymams apie atsakovės piktnaudžiavimą tam tikru laikotarpiu alkoholiu, tėvų valdžia, apie vaikų nepriežiūrą, ir atsakovei nebendradarbiaujant su socialiniais darbuotojais, jog būtų galima įvertinti, ar aukščiau minėti teigiami pasikeitimai ilgalaikiai, ar atsakovė sugebės kontroliuoti savo elgesį ir tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią, t. y., kad pasiruošusi auginti ir auklėti sūnų D., teismas sprendė, kad tikslinga taikyti terminuotą tėvų valdžios apribojimą. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu duoti atsakovės paaiškinimai leidžia teigti, jog ji keičia požiūrį į gyvenimo vertybes, tikėtina, kad atsakovė supras savo, kaip motinos pareigų vykdymą, vaiko poreikius, motinos vaidmenį vaiko gyvenime. Toks motinos valdžios ribojimas, teismo vertinimu, šiuo atveju geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir jo teisę į šeimos ryšius.

Dėl motinos valdžios apribojimo A. G. atžvilgiu

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nei vieno CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo, kad būtų taikomas laikinas ar neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio A. G. atžvilgiu, todėl ieškinio reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią į sūnų A. G. atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178, 185 str.). Teismas taip pat pažymėjo, kad Arminas turi dalinį veiksnumą, nes jam jau yra suėję 17 metų, iki pilnametystės jam likę mažiau nei vieneri metai (2014-09-15), todėl byloje nesant duomenų, kad A. G. būtų nepasirūpinta, kad motina vengtų atlikti savo pareigas, piktnaudžiautų motinos valdžia ir pan., teismas sprendė, kad nėra pagrindo riboti motinos valdžią bei atitinkamai nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius.

Dėl nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas nurodė, kad D. A. tėvams apribota tėvų valdžia, todėl vaikas į šeimą negali grįžti. Ieškovas prašo paskirti trečiąjį asmenį E. A. atsakovų vaiko globėju. E. A. sutinka būti D. A. nuolatine globėja, kuri Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-12 įsakymu Nr. A-919 nustačius D. A. laikinąją globą, paskirta laikinąja globėja. D. A. dėl globėjo skyrimo nuomonę išreiškė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams ir Vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialiniams darbuotojams, nurodydamas, kad jo negrąžinus mamai, norėtų likti gyventi su savo senele E. A.. Šis vaiko noras atitinka jo interesus (CPK 503 str., 380 str.). Teismas sprendė, kad bylos duomenys rodo, kad vaiko globėjas parinktas nepažeidžiant CK 3.268 ir 3.260 straipsnių reikalavimų, todėl paskyrė E. A. nuolatine D. A. globėja, ir vaiko gyvenamąją vietą nustatė jo globos vietoje – E. A. gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo

Teismas nurodė, kad apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 str.). Paaiškėjus, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-14 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-13077-54/2008 buvo priteistas iš skolininko M. A. išlaikymas D. A. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-07-10 iki jo pilnametystės, teismas priėmė ieškovo reikalavimo - priteisti iš M. A. išlaikymą D. A. po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad ieškovo dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas viešajam interesui neprieštarauja, kitų asmenų teisių nepažeidžia. Kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-14 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-13077-54/2008 priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina K. T., laikinai apribojus motinos valdžią vaiko atžvilgiu, teismas pakeitė paskirtą išlaikymo tvarkytoją globėja E. A..

Teismas nustatė, kad atsakovė K. T. nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, ji šiuo metu nedirba, darbo biržoje neregistruota, jos teigimu neoficialiai dirba kirpėja ir per mėnesį uždirba iki 800 Lt. Teismo vertinimu, kadangi atsakovė yra darbingo amžiaus, galinti dirbti (priešingų įrodymų nepateikta), ir privalo teikti vaikui išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius, todėl sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti išlaikymą D. A. po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2013-01-25) iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant E. A., išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė K. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį dėl K. T. laikino motinos valdžios apribojimo sūnaus D. A. atžvilgiu ir su tuo susijusių teisinių pasekmių (globos nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo) ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimus dėl motinos valdžios apribojimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliantė nurodo šiuos motyvus:

1. Teismo sprendimo dalis laikinai apriboti apeliantei motinos valdžią sūnaus D. A. atžvilgiu yra nepagrįsta ir pažeidžianti vaiko interesus, kuriais kaip prioritetiniais privalo vadovautis teismas, nes motinos valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai. Teismas, laikinai apribodamas apeliantei motinos valdžią, rėmėsi senais duomenimis apie jos netinkamą elgesį, nes paskutiniu metu jokių ją neigiamai charakterizuojančių duomenų nebuvo gauta. Apeliantė nurodo, kad visi byloje surinkti duomenys apie jos netinkamą elgesį ir girtavimą buvo senesni nei vienerių metų, už jai taikytas administracines nuobaudas baustumas jau yra išnykęs, priklausomybės ligų centruose ji neregistruota, nuo 2013-11-19 dirba. Išvardinti faktai, apeliantės nuomone, neabejotinai reiškia, jog jos elgesys ir požiūris yra pasikeitęs. Nurodo, kad teismas ne siekė suvienyti šeimą, esant pasikeitusioms aplinkybėms ir teigiamiems jos elgesio ir požiūrio pasikeitimams, bet ir toliau leido atskirti sūnų nuo jos. 2013-10-29 teismo posėdžio metu pati globėja pripažino, kad neleidžia vaikui laisvai bendrauti su mama, pakeitė vaiko telefono numerį, kad motina negalėtų bendrauti su vaiku. Taigi, akivaizdu, kad globa siekiama ne suvienyti šeimą ir vaiką kuo greičiau grąžinti motinai, bet dar labiau atskirti vaiką nuo mamos. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, dėl kokių šiuo metu egzistuojančių, tėvų valdžios apribojimą numatančių, sąlygų (CK 3.180 str.) apeliantei laikinai apribojama motinos valdžia sūnaus D. A. atžvilgiu.

2. Teismas pažeidė CK 3.177 straipsnio, 3.164 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nagrinėjant bylą atmetė prašymus dėl vaiko apklausos, nors vaikui yra devyneri metai ir jis jau gali išsakyti savo požiūrį ir nuomonę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas, laikinai apribodamas motinos valdžią, rėmėsi senais duomenimis apie jos netinkamą elgesį, nes paskutiniu metu jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų negavo. Ieškinys teismui dėl atsakovų K. T. ir M. A. tėvų valdžios apribojimo buvo pateiktas 2013-01-25. Nagrinėjant bylą teisme, posėdžių metu ieškovas teikė papildomus įrodymus, patvirtinančius apeliantės elgesio aplinkybes bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Iš šių įrodymų matyti, kad nors apeliantė deklaruoja pastangas susigrąžinti sūnų D. A. iš laikinosios globos, tačiau nesiėmė realių veiksmų, kurie patvirtintų, jog ji yra motyvuota bei pasiruošusi pati auginti ir auklėti vaiką, užtikrinti jam saugią ir tinkamą aplinką. Teismui buvo pateikti SODROS duomenys, kad K. T. iki 2013 m. birželio mėn. niekur nedirbo, o nuo 2013-06-08 iki 2013-09-27 dėl nežinomų priežasčių pakeitė net tris darbovietes. Apeliantės turimos pajamos byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo žinomos, nebuvo žinoma, kaip ji galės užtikrinti vaiko poreikius, sudarys tinkamas sąlygas jo visapusiškam vystymuisi. Teismui taip pat buvo pateikti papildomi įrodymai, kad apeliantė iniciatyvos bendrauti su sūnumi D. A. nerodė. Su vaiko globėja dėl jo priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo ryšių praktiškai nepalaikė. Kauno Motiejaus Valančiaus pradinės mokyklos pateiktais duomenimis, sūnaus ugdymo(si) pasiekimais ji nesidomėjo, į mokyklą nebuvo atvykusi nė karto. K. T. su pertraukomis buvo teikiamos Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojų paslaugos. Kadangi apeliantė keisdavo gyvenamąją vietą, apie gyvenamosios vietos pasikeitimus socialinių darbuotojų neinformuodavo, paslaugų teikimas buvo apsunkintas, nenuoseklus ir teigiamų rezultatų nedavė. Apeliantė nenoriai bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais. Ji buvo motyvuojama lankyti Kauno miesto socialinių paslaugų centro Paramos šeimai tarnyboje tėvystės įgūdžių ugdymo grupių užsiėmimus, tačiau atsisakė. Laikotarpiu nuo 2013-07-03 iki 2013-09-30 socialiniams darbuotojams lankantis jos gyvenamojoje vietoje, buto durų niekas neatidarydavo, į paliktus kvietimus K. T. nereagavo, į telefono skambučius retai kada atsiliepdavo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė vengė bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, nebuvo galimybės objektyviai įvertinti jos gebėjimus ir motyvaciją pačiai auginti sūnų D. A., Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2013-10-17 sprendimu socialinės priežiūros paslaugų teikimas K. T. buvo nutrauktas. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė pripažino vartojanti alkoholinius gėrimus, tačiau priklausomybę alkoholiui neigė. Ji teigė, kad retai susitikdavo su sūnumi D. A. Vaikų gerovės centre „Pastogė“, kad laikinosios globos laikotarpiu sūnui išlaikymo neteikė. Teismas bylos nagrinėjimo metu apeliantei pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, kad ginčo laikotarpiu ji dirbo, gavo pajamas, kad negalėjo su sūnumi D. A. bendrauti „Pastogėje“ dėl sveikatos būklės. K. T. šiam pasiūlymui liko abejinga ir juo nepasinaudojo.

2. Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas neišklausė vaiko nuomonės. Dirbdami su šeima, Kauno miesto VTAS darbuotojai nepilnamečio D. A. nuomonę dėl gyvenimo su mama buvo išklausę keletą kartų, t. y. 2012-02-24, 2012-11-07 bei 2013-04-03. Šie įrodymai buvo pateikti byloje. Atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir interesų užtikrinimo principą, į psichologų nuomonę, kad bet kurio vaiko apklausa tuo pačiu klausimu keletą kartų gali psichologiškai traumuoti vaiką, bei atsižvelgiant į tai, jog devynerių metų vaikui apklausa teisme gali sukelti papildomus išgyvenimus, ieškovas nesutiko su D. A. nuomonės išklausymu teismo posėdyje, prašydamas vadovautis ankstesniais mažamečio paaiškinimais. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir apeliantės paminėtos CK 3.164 straipsnio 1 dalies nuostatos neužkerta galimybės teismui vaiko nuomonę aiškintis ne tik jį išklausant tiesiogiai teismo posėdžio metu, bet taip pat vaiką išklausant per atstovą. Todėl, ieškovės nuomone, laikytina, kad teismas nepažeidė CK 3.177 straipsnio reikalavimų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Tai, kad atsakovės elgesys nepasikeitė patvirtina šios aplinkybės – atsakovė nesusiranda pastovaus darbo, nuo 2013-03-12 į susitikimus, organizuojamus Vaikų gerovės centre „Pastogė“, neatvykdavo, neskambina susitarti dėl susitikimo su sūnumi D., nesidomi sūnaus mokslais bei laisvalaikiu, paprašyta sūnaus D. susitikti išsisukinėja, ji dingsta iš namų nepranešus net savo artimiesiems. Apie dvejus metus gyvendama su sugyventiniu A., nebendravo su vaikais, jais nesirūpino. Kauno miesto socialinių paslaugų centro paramos šeimai tarnyba 2013-10-17 atliko šeimos įvertinimą ir nusprendė socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimą K. T. šeimai nutraukti dėl atsakovės vengimo bendrauti ir bendradarbiauti su socialinių paslaugų centro socialiniais darbuotojais.

2. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad E. A. trukdo atsakovei bendrauti su sūnumi. Priešingai, ji skatina atsakovę bendrauti su sūnumi, tačiau pati atsakovė nerodo noro atvykti į susitikimus su sūnumi. Vien tik aplinkybė, kad buvo pakeistas D. telefono numeris, nepatvirtina, kad ji siekia atskirti vaiką nuo mamos. Trečiasis asmuo nurodo, kad telefono numeris D. buvo pakeistas dėl to, kad 2013 m. vasaros pabaigoje, kuomet jau vyko teismo procesas, atsakovė nuolat skambindavo D. ir kalbėdavo tikrovės neatitinkančius faktus. Kadangi tokie pokalbiai emociškai sekindavo D., ji buvo priversta pakeisti telefono numerį, apie tai informavo ieškovą ir paprašė, kad D. susitikimai su mama būtų organizuojami tik dalyvaujant specialistams, jog jis nepatirtų psichologinio spaudimo. Be to, kuomet ji buvo paskirta D. laikina globėja, atsakovė ne tik, kad nedalyvavo vaiko auklėjime, bet ir nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti sūnų. Trečiojo asmens nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad pati atsakovė nesielgė kaip rūpestinga mama, kuri turėtų siekti nuolatinio bendravimo su sūnumi, nors tokios galimybės jai buvo sudarytos, o priešingai, savo elgesiu sūnų privertė jaustis nesaugiai, patirti bereikalingas neigiamas emocijas ir pan.

3. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas pažeidė CK 3.177 straipsnio ir 3.164 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes D. nebuvo išklausytas. D. šiuo metu emociškai pažeidžiamas, todėl jam būtų buvę sudėtinga dalyvauti teismo posėdyje ir atsakinėti į klausimus. Stresinė situacija dalyvaujant teismo posėdyje D., tik padidintų neigiamą poveikį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad netikslinga dar kartą apklausinėti vaiko, yra teisėtas ir teisingas. Trečiais asmuo pažymi, kad D. buvo apklaustas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų ir patvirtino, kad nori gyventi kartu su seneliais. Taigi, vaiko požiūris ir norai buvo išsakyti per specialistus. Taip pat Kauno savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko globos (rūpybos) 2013-12-05 peržiūros akte Nr. 19-10-3314 pateikta informacija dar kartą patvirtina, kad D. nori gyventi su seneliais, o su mama pageidauja susitikti savaitgaliais, nori bendrauti, bet jaučiasi nesaugiai jeigu reikėtų likti su mama, taip pat nurodo, kad su mama norėtų susitikti tik tuomet, jeigu ji būtų blaiva. D. yra aiškiai išreiškęs savo nuomonę, kad šiuo metu nori gyventi su seneliais dėl akivaizdžių priežasčių – dėl atsakovės gyvenimo būdo jis jaučiasi nesaugus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. G. nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, nes motina visą laiką juo ir broliu rūpinosi, buvo prižiūrėti, nepatyrė nepritekliaus, nebuvo jokio smurto iš motinos pusės. Globėja jam ir ypač motinai trukdo bendrauti ir matytis su broliu, nes nori, kad jis greičiau juos pamirštų. Neteisinga, kad D. augtų be motinos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. G. nurodo, kad K. T. buvo ir yra gera motina savo vaikams. Su atsakove pažįstami 20 metų, po skyrybų ji užaugino jų sūnų A. G.. Bendravimas nei su ja, nei su sūnumi nebuvo nutrukęs. Per visą tą laikotarpį A. niekada nesiskundė mamos elgesiu ar nepriežiūra. Taip pat nurodo, kad dalyvaudamas teismo procese jis pastebėjo globėjos savanaudiškus tikslus ir vaikų teisių institucijos atstovės šališkumą jai. Prašo grąžinti atsakovei mažametį sūnų D., nes vaikui reikalinga mama.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikta SoDros pažyma (t. 3, b. l. 82) buvo išsiųsta dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie galėjo susipažinti su jos turiniu ir pareikšti savo nuomonę; kolegijos nuomone, pažyma neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, ji priimtina (CPK 314 str.).

Nagrinėjamu atveju skundžiama sprendimo dalis, kuria atsakovei (motinai) laikinai apribota valdžia jos sūnaus D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose, dėl kitos sprendimo dalies nepasisako.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-995/2003). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, rėmėsi senais duomenimis apie jos netinkamą elgesį, nes paskutiniu metu jokių ją neigiamai charakterizuojančių duomenų nebuvo gauta, visi byloje surinkti duomenys apie jos netinkamą elgesį ir girtavimą buvo senesni nei vienerių metų, už jai taikytas administracines nuobaudas baustumas yra išnykęs, priklausomybės ligų centruose ji neregistruota, nuo 2013-11-19 dirba, todėl nepagrįstai laikinai apribojo jos valdžia sūnaus atžvilgiu. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus laiko nepakankamais ir nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo išvadų. Tai, kad apeliantė turi savo subjektyvų motinos elgesio ir jo pasikeitimo perspektyvų vertinimą, nereiškia, kad dėl savo netinkamo elgesio bei sūnaus nepriežiūros ji nėra kalta ir dėl ko jai laikinai apribota motinos valdžia.

Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vertino ne tik kartu su ieškiniu (ieškinys teisme gautas 2013-01-25) pateiktus įrodymus, bet ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas rėmėsi senais duomenimis. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors atsakovė ir deklaruoja ypatingas pastangas susigrąžinti vaiką, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, jog įrodytų, kad yra pakankamai motyvuota bei pasiruošusi auginti ir auklėti sūnų D. Iš byloje esančių Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2013 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 2-9-1/419 (t. 2, b. l. 92-94), 2013 m. spalio 03 d. rašto Nr. 2-9-1/1043 (t. 3, b. l. 16-18), Kauno miesto socialinių paslaugų centro Paramos šeimai tarnybos Šeimos įvertinimo akto (t. 3, b. l. 42-46) matyti, kad socialinio darbo metu K. T. pakeitė tris gyvenamąsias vietas, apie pakeistas gyvenamąsias vietas Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų neinformuodavo, vengė bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja, vykdyti įsipareigojimus; lankantis namuose durų niekas neatidarydavo, į Paramos šeimai tarnybą pagal paliktus kvietimus dažniausiai neatvykdavo, į telefono skambučius retai kada atsiliepdavo. Socialinių paslaugų teikimas buvo apsunkintas, nenuoseklus ir teigiamų rezultatų nedavė, todėl Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2013 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 233 buvo nutrauktas (t. 3, b. l. 41). Globojančių šeimų tarnybos socialinės darbuotojos 2013 m. kovo 19 d. - 2013 m. gegužės 28 d. laikotarpiu tarnybiniai pranešimai Vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktoriui rodo (t. 2, b. l. 84-89), kad K. T. į VGC „Pastogė“ turėjusius įvykti susitikimus su sūnumi D. A., gim. (duomenys neskelbtini), globojamu senelės E. A., neatvykdavo; tuo laikotarpiu keletą kartų su socialine darbuotoja bendravo el. paštu, teisinosi, kad telefono garsiakalbis neveikia ir turi problemų su sveikata. Kauno Motiejaus Valančiaus pradinės mokyklos 2013-01-02 rašte Nr. SR- 2 bei šios mokyklos 2013-06-30 pateiktoje D. A. charakteristikoje teigiama, kad K. T. (D. mama) iki šiol mokykloje nesilankė, sūnaus mokymusi nesidomėjo (t. 2, b. l. 104, 144). Nors apeliantė duodama paaiškinimus teisme neigė priklausomybę alkoholiui, nurodė, jog daug alkoholio išgerti negali dėl sveikatos problemų, tačiau pripažino vartojanti alkoholinius gėrimus (t. 2, b. l. 160-161). SoDros duomenimis, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 8 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d. apeliantė pakeitė 3 darbovietes (t. 3, b. l. 38), o UAB „Prisma LT“ įsidarbino 2013 m. lapkričio 19 d. po jai nepalankaus teismo sprendimo (t. 3, b. l. 82). Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė (motina) tam tikru laikotarpiu piktnaudžiavo alkoholiu, tėvų valdžia ir vengė atlikti savo pareigas auklėti sūnų; jos sūnui D. A., gimusiam 2004 m. sausio 16 d., Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A-919 buvo nustatyta laikinoji globa ir paskirta globėja E. A.; dėl apeliantės nenoro bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, šie darbuotojai objektyviai įvertinti K. T. gebėjimų, galimybių ir motyvacijos pačiai auginti sūnų D. A. neturėjo galimybės; vaikas šiuo metu auga priežiūroje ir ryšis su motina nėra nutrūkęs; apeliantė į teismo pasiūlymus pačiai pateikti papildomus įrodymus, kad ginčo laikotarpiu ji dirbo, gavo pastovias pajamas, su sūnumi bendrauti Vaikų gerovės centre „Pastogė“ negalėjo dėl sveikatos, liko abejinga (t. 2, b. l. 166), todėl esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą – motinai turi būti sudarytas pakankamas laiko tarpas pasitaisyti ir imtis atsakomybės dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo.

Apeliantės samprotavimai, kad terminuotas motinos valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai, juo siekiama tik dar labiau atskirti vaiką nuo motinos, yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jos nuomonė.

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nėra pajėgi tinkamai bei visapusiškai rūpintis sūnumi, sudaryti jam normalias auklėjimo bei saugias gyvenimo sąlygas, todėl teismui buvo pakankamas pagrindas laikinai apriboti atsakovės valdžią jos sūnaus atžvilgiu (CK 3.180 str. 1 d.). Apeliantės argumentai dėl jos netinkamo elgesio ir girtavimo senumo, nepaneigia byloje surinktų įrodymų visumos, sudarančios pagrindą laikinai apriboti jos kaip motinos valdžią. Laikinas valdžios apribojimas yra proporcingas atsakovės ir jos sūnaus ryšiui bei jo nepaneigia, kadangi atsakovei paliekama galimybė panaikinti nustatytą apribojimą, pradėjus tinkamai rūpintis savo sūnumi (CK 3.181 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į atsakovės ketinimą pakeisti savo gyvenimo būdą, kad ateityje galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas, į motinos norą, jog vaikas augtų šeimoje, į tai, kad atsakovės ir jos sūnaus ryšys nėra nutrūkęs, todėl pagrįstai taikė laikiną motinos valdžios apribojimo būdą, suteikdamas galimybę atsakovei pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdą ir imtis atsakomybės dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo (CK 3.180 str. 1 d. 3.183 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.177 straipsnio, 3.164 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nagrinėjant bylą atmetė prašymus dėl vaiko apklausos, nors vaikui yra devyneri metai ir jis jau gali išsakyti savo požiūrį ir nuomonę.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, tačiau nenustatyta, jog visais atvejais ši teismo pareiga turi būti įgyvendinama tiesiogiai, t. y. per teismo posėdį. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta ,,neįmanomumo“ apklausti vaiką per teismo posėdį sąlyga turėtų būti suprantama ne tik kaip objektyvus vaiko negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje (pvz., dėl ligos), tačiau ir kaip negalėjimas dalyvauti dėl to, kad gali būti pažeisti jo interesai. Atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (vaiko jautrumą, galimą apklausos žalą jo psichinei būklei, įtaką neigiamų jausmų (baimės, nerimo, nesaugumo) formavimuisi ir kt.), apklausti vaiką teismo posėdyje gali būti nerekomenduojama ar netikslinga. Dėl to teismas pasirengimo bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje gali pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, pedagogams, kitiems socialiniams darbuotojams ar asmenims išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nepilnamečio D. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonę dėl gyvenimo su mama buvo išklausę 2 kartus: 2012 m. vasario 24 d. (t. 1, b. l. 66), 2012 m. lapkričio 7 d. (t. 1, b. l. 128 ) ir Vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialiniai darbuotojai 2013 m. balandžio 3 d. (t. 2, b. l. 91). Šių apklausų metu D. aiškiai yra išreiškęs norą gyventi su seneliais, tačiau nori bendrauti ir su mama, taip pat nurodo, kad su mama norėtų gyventi tik tuomet, jeigu ji būtų blaiva. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas į vaiko, kaip į vieną iš įrodomąją reikšmę turinčių aplinkybių, atsižvelgė visų kitų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių kontekste, o prašymą papildomai apklausti vaiką pagrįstai atmetė atsižvelgęs į tai, kad byloje yra pakankamai duomenų apie jo nuomonę (t. 2, b. l. 166). Be to, iš jau minėto Kauno Motiejaus Valančiaus pradinės mokyklos 2013-01-02 rašto Nr. SR-2 matyti, kad vaikas stengiasi valdyti savo emocijas, kontroliuoti savo elgesį, tačiau po susitikimų su mama jo elgesys išsibalansuoja, po dienos kitos –vėl susitvarko. Bylos duomenimis, vaikas patiria stresą kiekvieną kartą bendraudamas su svetimais žmonėmis, valdžios institucijų atstovais.

Pastebėtina, kad CK 3. 181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir apeliantei pakeitus gyvenimo būdą ir įpročius, t. y. išnykus terminuoto apribojimo pagrindams, apeliantė turės galimybę kreiptis dėl terminuoto apribojimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad netenkinus apeliantės reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl laikino motinos valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą ir su tuo susijusių pasekmių (globos nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo). Todėl šie apeliacinio skundo reikalavimai atmestini.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB “Baltijos laikas”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB “Litforina”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Esant paminėtoms aplinkybėms, keisti ar naikinti teismo procesinį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.