Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei, D. M., dalyvaujant pareiškėjo R. R. (toliau – Pareiškėjas) atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui (toliau – Pareiškėjo atstovas)

viešame teismo posėdyje, nuotolines vaizdo ir garso perdavimo priemones (ZOOM) išnagrinėjusi pareiškėjo R. R. atstovo advokato Ž. K. skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. spalio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2022 m. spalio 26 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 257 straipsnio 1 dalimi, numatančia atsakomybę už derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo atliekant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimą, ar neteisėtą derlingojo dirvožemio sluoksnio pasisavinimą, R. R. skyrė 115 Eur dydžio baudą dėl to, kad

Pareiškėjo atstovas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir Pareiškėjo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo nuomone, institucija, priėmusi nutarimą, netinkamai taikė ANK procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso Šalių teisių įgyvendinimo užtikrinimą, bei materialines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nesivadovavo teismų suformuota praktika, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstų nutarimą. Skundas motyvuojamas tuo, kad tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek ir iš skundžiamo nutarimo turinio visiškai neaišku, kokius kaltus veiksmus atliko Pareiškėjas, t.y. kokiu neteisėtu veikimu ar neveikimu jis pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 6 punktų reikalavimus. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Pareiškėjas būtų ėmęsis veiksmų nukasdamas 79 kv. m plote derlingo dirvožemio sluoksnį ar įrodymų, patvirtinančių, jog Pareiškėjas atvežė ir išlygino žvyrą šioje sklypo dalyje, ar sunaikino šioje žemes sklypo dalyje buvusius riboženklius (3 vnt.). Skunde taip pat teigiama, kad priimant skundžiamą nutarimą, buvo apsiribota tik formaliu pažeidimo esmės išdėstymu, nepasisakant dėl Pareiškėjo pateikto rašytinio paaiškinimo, ir tai sutrukdė priimti teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas, Pareiškėjo atstovo manymu, nutarimas neatitinka ANK 618 str. 2 d. keliamiems reikalavimams. Taip pat mano, kad iš skundžiamo nutarimo neaišku nuo ko Pareiškėjas turėtų gintis. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 6 punktų reikalavimus, tačiau Pareiškėjas patvirtina, kad jis nėra Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ar teisėtas naudotojas kaip tai apibrėžia Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas. Pareiškėjas taip pat patvirtina, kad jis niekada nėra buvęs šiame žemės sklype ir neturi visiškai jokių sąsajų su Šiuo žemės sklypu. Pareiškėjas neturi jokių pareigų žemes sklypo, kurio unikalus Kr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tai yra Pareiškėjas, neturėdamas jam Žemės įstatymo 21 str. 2 p,, 6 p. priskirtų pareigų, niekaip negalėjo pažeisti šių įstatyminių nuostatų jų nevykdydamas. Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas yra kaltinamas kaip fizinis asmuo, tačiau šiuo konkrečiu atveju neturėjo jokių teisiškai reglamentuotų pareigų ir neatliko jokių veiksmų žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Šiuo atveju Pareiškėjui įteikto kaltinimo turinys apibrėžė ir jo gynybos strategiją. Pareiškėjas negalėjo naudotis savo teise į gynybą nuo to, kuo nebuvo kaltinamas.

Institucija atsiliepime nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriuje įvertinus patikrinimo metu gautus bei NŽT Vilniaus rajono skyriuje esančius duomenis, pagrįstai buvo konstatuota, kad padarytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Institucija atsiliepime nurodė, kad Neteisėti pareiškėjo veiksmai atitinka ANK 257 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakomybė pritaikyta tinkamai, o pareiškėjo skundo argumentai atmestini. Institucijos manymu pareiškėjo atžvilgiu tinkamai taikyta administracinė atsakomybė, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas, kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad AB „duomenys neskelbtini) “ vykdydama kelio remonto darbus greta žemės sklypo pažeidė derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo atliekant žemės kasimo darbus taisykles, taip pat neteisėtai pasisavino derlingojo dirvožemio sluoksnį. Pareiškėjas nors ir neatliko jokių veiksmų žemės sklypo atžvilgiu, bet kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo užtikrinti, kad visi bendrovės atliekami veiksmai atitiktų teisės aktų reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad teikdamas NŽT Vilniaus rajono skyriui rašytinius paaiškinimus Pareiškėjas nenurodė jokio kito fizinio asmens, einančio tarnybą, susijusią su organizacinių - tvarkymo arba administracinių - ūkinių pareigų vykdymu, nepateikė jokių duomenų, kas vykdė kelio remonto darbus greta ginčo žemės sklypo, nors kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui tokia informacija turėtų būti žinoma, todėl pareigūnai, tyrę administracinį nusižengimą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra atsakingas už padarytą administracinį nusižengimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsniu, Institucijos manymu, pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas, kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pagal atsako už padarytą administracinį nusižengimą.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokolas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Pareiškėjas kaltinamas kaip fizinis asmuo, tačiau institucija nenurodė, ką jis pažeidė. Šiuo atveju, kadangi to nėra nurodyta, Pareiškėjas turi susiformuoti kaltinimą pats. Pareiškėjo veiksmuose kaltės nėra, kadangi jis paskyrė atsakingus asmenis darbui šiame objekte, atsakomybė už jų nevykdymą negali būti perkeliama Pareiškėjui. Pateiktame paaiškinime nurodyta, kad Pareiškėjas nėra buvęs žemės sklype ir nekasė šio žemės sklypo, jokių veiksmų neatliko. Iš rašto pareiškėjas suprato, kad yra kviečiamas kaip fizinis asmuo. Įmonė nebuvo kviečiama. Tai, kad Pareiškėjas baudžiamas kaip fizinis asmuo patvirtina ir protokolas

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą. Teigiama, kad žemės savininkas neva galėjo duoti sutikimą, tačiau jis kreipėsi į policiją su pareiškimu, tokio sutikimo nebuvo. Pareiškėjas baudžiamas ne kaip fizinis asmuo, o kaip įmonės direktorius ir jis tą puikiai suprato, tačiau pasirinko tokią gynybinę poziciją, nors pačiame nutarime nėra akcentuojama, kad baudžiamas kaip įmonės vadovas. AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakė į Institucijos raštą. Raštas buvo adresuotas R. R., o atsakė AB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškinimų viršuje nurodytas rašto numeris, kurį siuntė Institucija. Paprastai nustačius pažeidimą raštas siunčiamas įmonės vadovui. Jei vadovas neatliko veiksmų, jis nurodo atsakingus asmenis, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Buvo iškviestas direktorius, kuris turėjo pateikti, kad tuos darbus atliko AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Jis turėjo užtikrinti, kad jo įmonės darbuotojų veiksmai nepažeistų teisės aktų. Įstatyminės nuostatos nebuvo įrašytos į protokolą.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Vadovaujantis ANK 257 straipsnio 1 dalimi, derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo atliekant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas, taip pat neteisėtas derlingojo dirvožemio sluoksnio pasisavinimas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2021 m. gruodžio 7 d. gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareiškimo Nr.(duomenys neskelbtini) persiuntimo“ persiųstą J. V. 2021 m. lapkričio 5 d. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai savavališkai užėmė ir naudojosi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi.

Iš byloje esančio Nekilnojamo turto registro išrašo 9.2. matyti, kad minėtam žemės sklypui nustatyta dirvožemio apsauga. (b.l. 23-24)

2022-05-10 sprendimu atliktas neplaninis žemės, kurios unikalus Nr. 4400-3851-0206 ir kurio savininkė A. V., naudojimo patikrinimas. (b.l. 45-47).

Iš byloje esančio 2022-06-20 žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, kad nustatyti pažeidimai – sunaikinti riboženkliai, savavališkai nukastas dirvožemio sluoksnis. (b.l. 50-53).

Iš byloje esančio 2022-08-30 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siunčiamas NŽT raštas dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti. (b.l. 56-66). Minėtame rašte be kita ko nurodomi nustatyti pažeidimai bei kad nurodytais veiksmais pažeisti LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 i 6 punktų reikalavimai. Pareiškėjui pranešama, kad pradėta administracinė teisena pagal ANK 257 straipsnio 1 dalį. Pranešime taip pat nurodoma, kad vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi ir Pareiškėjas kviečiamas atvykti dėl aplinkybių išaiškinimo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymui. (b.l. 56-57).

Iš byloje esančio 2022-09-14 rašto matyti, kad NŽT siunčiamas AB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimas, kuriame be kita ko nurodoma, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus kelių tarnybos darbuotojai, vykdydami (duomenys neskelbtini) užsakymą, greta Sklypo, sandėliavo objekte darbų atlikimui reikiamas medžiagas, tačiau jokių kelio platinimo darbų nevykdė. Atsakingas už darbų organizavimą objekte Vilniaus kelių tarnybos darbų vadovas A. U.. (b.l. 71-72).

2022 m. rugsėjo 15 d. R. R. nedalyvaujant surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). O 2022 m. spalio 26 Pareiškėjui surašytas skundžiamas nutarimas už pažeidimą numatytą ANK 257 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nutarimo dalyje „Pažeidimo esmė“ nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus

rajono skyriaus (Skyrius) specialistai, pagal kompetenciją vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2022- 06-13 10:00 vai. atliko žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo neplaninį patikrinimą vietoje (pagrindas: Skyriaus patarėjo 2022-05-10 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“, inicijuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021-12-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntimo“ (Skyriaus 2021-12-07 reg. Nr. (duomenys neskelbtini))) ir surašė Skyriaus 2022-06-20 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr(duomenys neskelbtini) .Skyrius, įvertinęs 2022-06-13 patikrinimo metu surinktus duomenis nustatė, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - kai visam šio žemės sklypo 0,8055 ha plotui pagal valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-08-05 išrašo su istorija 9.1 papunktį nustatyta dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, - rytinėje pusėje prie šio žemės sklypo ribos 79 kv. m plote nukastas derlingo dirvožemio sluoksnis ir supiltas ir išlygintas atvežtas žvyras, taip pat šioje žemės sklypo dalyje nerasti (sunaikinti) riboženkliai (3 vnt.), kai 2022-06-13 patikrinime dalyvavusio šio žemės sklypo savininko įgalioto atstovo teigimu, tai padarė AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, platindami kelią. Nurodytais veiksmais, dėl įvardintame plote derlingo dirvožemio sluoksnio pašalinimo, pažeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 6 punktų reikalavimai, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis. Tai, kas išdėstyta, objektyviai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 257 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtintos žemes savininkų ir kitų naudotojų pareigos. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad žemes savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 6 punkte nurodoma, kad žiemės savininkai ir kiti naudotojai, vykdydami statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, privalo laikytis teises aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės. Taigi iš šio įstatyminio reguliavimo matyti, kad pareiga pagal Institucijos nurodomą pažeistą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 ir 6 punktų reikalavimą kyla tik šios žemės savininkams ir kitiems naudotojams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas nėra aptariamo žemės sklypo savininkas, dėl to byloje ginčo nėra. Aiškinant žemes naudotojo sąvoką pažymėtina, kad vadovaujantis minėto Žemės įstatymo 2 straipsnio II punktu „Žemės naudotojas - žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ir užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymu, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.“ Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad Pareiškėjas kokiu nors teisiniu pagrindu naudotųsi minėtos žemės sklypu.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimo, numatyto ANK 257 straipsnio 1 dalyje Pareiškėjas patrauktas kaip fizinis asmuo. Analogiškai matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas taip pat surašytas Pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui, tačiau nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutaryme nenurodomi konkretūs Pareiškėjo veiksmai, kuriais jis padarė ANK 257 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tiksliai nurodant, kokį nusižengimą ir kur įtvirtintą jis padarė. Tiek teismo posėdžio metu tiek ir atsiliepime Institucija nurodė, kad Pareiškėjas baudžiamas ne kaip fizinis asmuo, o kaip įmonės direktorius, tačiau matyti, kad skundžiamas nutarimas nėra motyvuotas ir jame išsamiai neatskleistas pareiškėjo kaltės turinys. Nors jau teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškina, kad Pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad jo įmonės darbuotojų veiksmai nepažeistų teisės aktų, visgi toks kaltinimas skundžiamu nutarimu Pareiškėjui nesuformuotas, taip pat neatskleistas ir Institucijos nurodomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. turinys (vadovo atsakomybė už bendrovės veiklos organizavimą) skundžiamo nutarimo kontekste.

Iš Institucijos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu matyti, kad paprastai nustačius pažeidimą, Institucija siunčia Pranešimą įmonės vadovui. Jei vadovas neatliko veiksmų, jis nurodo asmenis, kurie atsakingi, o šiuo atveju Institucijos teigimu tai nebuvo padaryta. Visgi iš bylos medžiagos šiuo atveju matyti, kad Institucija nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios disponavo informacija apie tai, kad pažeidimas padarytas galimai AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Nors Institucijos 2022-08-30 raštas dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti adresuotas ne įmonei AB „(duomenys neskelbtini)“, o asmeniškai Pareiškėjui ir buvo siunčiamas Pareiškėjo asmeniniu elektroniniu paštu, visgi, AB „(duomenys neskelbtini)“, 2022-09-14, t.y. iki administracinio nusižengimo protokolo bei skundžiamo nutarimo surašymo raštu Institucijai pateikė paaiškinimą ir nurodė atsakingo už darbų organizavimą objekte asmens vardą, t.y. A. U.. Tačiau administracinio nusižengimo tyrimo metu minėtas asmuo apklaustas nebuvo, nesiaiškinta ir kitų Pareiškėjo įmonės pateiktame paaiškinime minėtų aplinkybių dėl ginčijamo kelio platinimo darbų vykdymo. Tokiu būdu, teismo manymu Institucija nenustatė visų būtinų aplinkybių, reikalingų teisingai bylai išspręsti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį. (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-652-493/2021)

Visuma nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad visos šios aplinkybės, kurios yra reikšmingos bylai visapusiškai ištirti ir teisingam sprendimui priimti, nagrinėjant šią bylą Institucijai, nebuvo ištirtos ir motyvuotai įvertintos, o Institucija, priimdama nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, pažeidė iš ANK 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 4 dalies kylančius reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, nes sutrukdė visapusiškai, objektyviai ištirti bylą ir priimti motyvuotą nutarimą, o teismui spręsti dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio 2022 m. spalio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui papildomam tyrimui atlikti.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Pareiškėjo atstovas pateikė į bylą įrodymus apie šioje byloje Pareiškėjo patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurias prašo atlyginti.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nenutraukiama, Pareiškėjui šiuo atveju nepripažįstama teisė iš valstybės reikalauti jo patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021), todėl Pareiškėjo atstovo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. R. atstovo advokato Ž. K. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio 2022 m. spalio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus