- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- e2-977-881/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00602-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Renegus“
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Renegus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Renegus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –Valstybinė mokesčių inspekcija) pateikė pareiškimą, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Renegus“.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Renegus“ yra ieškovės skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 31 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 31 174,66 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei pateikus mokesčių deklaracijas ir per nustatytą terminą nesumokėjus deklaruotų sumų. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. UAB „Renegus“ yra nemoki, nes negali laiku vykdyti turtinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitiems kreditoriams.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Renegus“ prašė atmesti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad iki nurodytos skolos susidarymo dalimis atsiskaitinėjo su ieškove, t. y. gebėjo vykdyti įsipareigojimus. Ieškovė nėra suinteresuota atgauti skolą, nesiima priemonių sudaryti sąlygas atsakovei išmokėti skolą, nors, inicijuodama bankroto bylą, supranta, kad ją iškėlus ieškovė neteks galimybės patenkinti finansinį reikalavimą. Šiuo metu atsakovė yra pagerinusi finansinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovės pareiškimo netenkino, atsisakė iškelti atsakovei UAB „Renegus“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei UAB „Renegus“ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovės pateiktame debitorių sąraše yra duomenys, jog didžiausias bendrovės debitorius, kurio skola bendrovei – 424 244,85 Eur, yra Ž. M., t. y. UAB „Renegus“ vadovas bei akcininkas. Atsakovės pateiktoje Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. lapkričio 28 d. išvadoje dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. duomenimis 458 586 Eur bendrovės turto vertės dalį sudarė pradelsta akcininko skola. Vėlesnėje (2024 m. liepos 23 d.) Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadoje, be kita ko, pažymėta, kad 99,7 proc. bendrovės debitorinio įsiskolinimo sudaro akcininko skola, tačiau atsakovė nenurodė ir nepateikė įrodymų apie realią galimybę atgauti skolą iš akcininko. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrovės turto vertę, rėmėsi balanso duomenimis, iš esmės nevertindamas jame įrašyto turto pobūdžio, skolininkų prievolių įvykdymo galimybės ir panašiai (ar balanse įrašyta bendrovės turto vertė yra reali).
Atsiliepimas
6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, kad ji verčiasi nekilnojamojo turto pardavimo, vystymo, įrengimo, konsultavimo (tarpininkavimo) šioje srityje veikla, todėl pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinkai ėmus trauktis, lėtėti pardavimams ir panašiai, atsakovės pajamos laikinai tapo nereguliarios. Tačiau atsakovės teiginiai apie nereguliarių pajamų gavimo laikiną pobūdį nepagrįsti objektyviais duomenimis. Įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad pirmiau paminėtos aplinkybės pakito ir atsirado realios perspektyvos gauti didesnes pajamas, leisiančias atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais, atsakovė neatskleidė. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad iš dalies už atsakovę įsiskolinimą dengė ir atsakovės vadovas, t. y. įsiskolinimo dalis ieškovei padengta ne tik iš bendrovės veiklos gautų lėšų. Su atskiruoju skundu pateiktos avansinės sąskaitos, nesant sutarčių, neleidžia įvertinti sutartinių įsipareigojimų apimties bei numatomų gauti pajamų.
7. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Atsakovė nurodė, kad po 2024 m. rugsėjo 3 d. finansinės atskaitomybės sudarymo, bendrovė sutarė, jog bendrovės 140 500 Eur įsipareigojimas kreditoriui J. P. turi būti įvykdytas iki 2026 m. spalio 1 d., o 48,916,40 Eur įsipareigojimas MB „Žvėryno projektai“ iki 2026 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad 189 416,40 Eur įsipareigojimai turės būti įvykdyti tik 2026 metais. Bendrovės kreditoriumi yra ir jos debitorius Ž. M., tai reiškia, kad bendrovės 28 379,42 Eur skola bus bet kada sudengta su jo skola bendrovei. Bendrovė pradelstų įsipareigojimų dėl socialinio draudimo įmokų neturi, paskutinę skolą padengė 2024 m. rugsėjo 23 d. Be to, bendrovės debitorius grąžino dalį skolos, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija dar jos nenurašė nuo bendrovės sąskaitos. Bendrovės kiti įsipareigojimai nėra pradelsti, lizingo sutartys yra vykdomos, bendrovė planuoja parduoti pagal jas įsigyjamus automobilius, taip sumažindama įsipareigojimus ir gaudama papildomų lėšų. Bendrovė yra pateikusi avansines sąskaitas dėl gautinų lėšų, taip pat teikia 2024 m. rugsėjo 17 d. avansinę 14 866 Eur sąskaitą.
8. Pagrindinis įmonės debitorius Ž. M., kurio skola bendrovei – 424,244,85 Eur, yra įsipareigojęs grąžinti dalį skolos iki 2024 m. gruodžio 31 d., kitą dalį – iki 2025 m. gruodžio 31 d. Debitorius turi du butus, vertybinių popierių bei kilnojamojo turto, iš kurio būtų galima išieškoti, jeigu jis neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų bendrovei, taip pat būtų užskaityta bendrovės skola jam. Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovė negali aktyviai vykdyti veiklos, kadangi nėra tikra dėl ateities perspektyvų ir negali prisiimti ilgalaikių didelių įsipareigojimų, kurie nebūtų įvykdyti jai iškėlus bankroto bylą. Bendrovė Klaipėdos kredito unijoje turi 7 390 Eur pajų. Siekdama greičiau gauti piniginių lėšų, bendrovė sudarė sutartį dėl dalies pajaus perleidimo už 5 100 Eur, tai reiškia, kad artimiausiu metu ši suma bus sumokėta bendrovei ir ja sumažinta skola valstybei. Iš debitoriaus Ž. M. turto įkeitimo sandorių matyti, kad debitoriaus skola akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių bankui yra 173 366,86 Eur, įkeisto turto vertė 2021 metais buvo 234 300 Eur, o šiuo metu – apie 400 000 Eur; debitoriaus skola UAB „Investum Pro“ – 110 000 Eur, įkeisto turto vertė 2023 metais buvo 120 000 Eur, o šiuo metu – apie 173 000 Eur. Taigi, jei debitorius artimiausiu metu negalėtų įvykdyti hipotekos įsipareigojimų kreditoriams, dėl to būtų realizuotas turtas, po kurio realizavimo liktų 70 933,14 Eur. Be to, debitoriaus pajamos 2023 metais buvo 58 093,77 Eur, tai rodo, jog jo finansinė padėtis yra gera.
9. Atsakovė pateikė 2024 m. rugpjūčio 2 d. sutartį su MB „Statmetra“ dėl 7 600 Eur planuojamų pajamų. Šiai bendrovei buvo išrašyta 2024 m. rugpjūčio 7 d. avansinė sąskaita, kuri nėra apmokėta, kadangi pagal sutarties 5.2 papunktį ji turi būti apmokėta, kai atsakovė suranda pasiūlymus dėl finansavimo, tai šiuo metu nėra padaryta. Atsakovė pateikė 2024 m. spalio 9 d. sutartį su MB „Work to Invest LT“ dėl 12 870 Eur planuojamų pajamų.
Šalies argumentai
10. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikimo teismui dienos praėjo daugiau nei 4 mėnesiai, tačiau bendrovės mokestinė nepriemoka sumažėjo tik 1 888,67 Eur. Didžioji dalis šios sumos susidarė dėl bendrovės patikslintų deklaracijų, tuo tarpu įplaukų į ieškovės sąskaitą tebuvo 564,12 Eur. Be to, bendrovė jau nuo 2021 m. gruodžio 28 d. turi pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nepriemoką, t. y. jau beveik 3 metus. Bendrovės viso turto vertė turi būti sumažinta 431 393 Eur (debitoriaus skola). Taigi, tikroji bendrovės turto vertė – 70 483 Eur (501 876 Eur - 431 393 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimas yra 290 941 Eur, akivaizdu, kad bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Ž. M. skola bendrovei – 424 244,85 Eur. Ieškovės duomenimis, bendrovės vadovas Ž. M. 2024 m. birželio 21 d. K. R. savivaldybės notaro biuro notaro patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3583 pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą bendrovei MB „Žvėryno projektai“. Sandorio vertė – 125 000 Eur, tačiau iš šios sumos debitorius negrąžino net dalies skolos bendrovei. Bendrovės automobiliai yra įsigyti pagal lizingo sutartis, kurios dar nėra įvykdytos, todėl bendrovės teiginiai apie planuojamą jų pardavimą yra deklaratyvūs. Bendrovės skola Šiaulių banko lizingui – 15 664,71 Eur. Bendrovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių bendrovės siekius parduoti automobilius. Ž. M. turi skolą ne tik bendrovei, bet ir kitiems kreditoriams, o jo turtas, iš kurio būtų galima padengti 424 244,85 Eur skolą bendrovei, yra apsunkintas hipoteka.
Atsiliepimas
11. Atsakovės teiginiai, kad jos turto vertė yra padidėjusi, yra deklaratyvūs, kadangi nepateikti įrodymai, patvirtinantys įkeistų nekilnojamojo turto objektų vertės padidėjimą. Net ir vertinant, kad turto vertė yra tokia, kurią nurodo Ž. M. (apie 573 000 Eur), jos neužtenka visų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Iš atsakovės pateiktų 2024 m. rugpjūčio 2 d. bei 2024 m. spalio 9 d. sutarčių, kurių pagrindu planuojama gauti pajamas, matyti, kad pajamų gavimo laikotarpis nėra aiškus. Sutartys yra trumpalaikės ir neefektyvios ilgalaikėje perspektyvoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Renegus“ bankroto bylą, bendrovės nemokumo administratore paskyrė UAB „Valeksa“, taip pat išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.
13. Teismas, vadovaudamasis finansinių ataskaitų duomenimis, nustatė, kad atsakovės turtas per paskutinius metus sumažėjo, tačiau sumažėjo ir mokėtinos sumos bei įsipareigojimai, šiais metais bendrovė veikė pelningai. Tačiau tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas nurodė, jog spręsdamas juridinio asmens nemokumo klausimą turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
14. Atsakovei teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo pasiūlyta pateikti duomenis, kas konkrečiai sudaro jos turtą bei įrodymus, kad bendrovė disponuoja finansinėje ataskaitoje nurodytu turtu. Atsakovė nurodė, kad bendrovė Klaipėdos kredito unijoje turi 7 390 Eur pajų. Siekdama greičiau gauti piniginių lėšų, bendrovė sudarė sutartį dėl dalies pajaus perleidimo už 5 100 Eur. Atsakovės pateiktas AB „SEB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas pavirtina, kad bendrovė gavo 5 100 Eur už parduotus pajus. Atsakovė „Paysera“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbiami) ((duomenys neskelbtini)) turi 125 Eur. Taigi, atsakovė pagrindė, kad šiuo metu bendrovė disponuoja iš viso 7 515 Eur piniginėmis lėšomis.
15. Vertindamas atsakovės turimą debitorinį reikalavimą Ž. M., teismas nustatė, kad minėtam debitoriui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbiami), turtas apsunkintas hipoteka. Be to, debitoriui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbiami), kuris taip pat apsunkintas hipoteka. Atsakovė paaiškino bei pateikė įrodymus, kad pagal hipotekos sandorius debitoriaus skola AB Šiaulių bankui yra 173 366,86 Eur, įkeisto turto vertė 2021 metais buvo 234 300 Eur, debitoriaus skola UAB „Investum Pro“ – 110 000 Eur, įkeisto turto vertė 2023 metais buvo 120 000 Eur. Atsakovės tvirtinimu, net ir laikant, kad turto vertė nepakito, o debitorius artimiausiu metu negalėtų įvykdyti hipotekos įsipareigojimų kreditoriams ir dėl to būtų realizuotas turtas (kam nėra prielaidų), po jo realizavimo liktų mažiausiai 70 933,14 Eur. Nors atsakovė tvirtina, kad šiuo metu dėl infliacijos ir kitų visuotinai žinomų ekonominių priežasčių yra padidėjusi turto vertė, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, jog reali nekilnojamojo turto vertė būtų daug didesnė.
16. Teismas pažymėjo, kad debitorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. turi grąžinti dalį paskolos, t. y. beveik po trijų mėnesių, tačiau šiuo metu nėra atlikęs nė vieno mokėjimo. Juolab kad ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog bendrovės vadovas ir debitorius Ž. M. 2024 m. birželio 21 d. K. R. savivaldybės notaro biuro notaro patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą MB „Žvėryno projektai“, sandorio vertė – 125 000 Eur, tačiau iš šios sumos nepadengė net dalies paskolos, tokiu būdu sudarydamas galimybę bendrovei padengti skolą ieškovei ir kitiems kreditoriams. Nors atsakovė nurodo, kad šiuo metu nėra prielaidų, jog debitorius atsakovei negalėtų įvykdyti įsipareigojimų, kadangi jo atžvilgiu nėra pradėta teisminių procesų, jo pajamos 2023 metais buvo 58 093,77 Eur, tačiau teismas nesutiko su šiais atsakovės teiginiais. Teismas pažymėjo, kad pagal pateiktą debitoriaus 2023 metų pajamų deklaraciją, debitoriaus metinės pajamos atskaičius mokesčius sudaro 47 254,69 Eur (58 093,77 Eur - 10 839,08 Eur), tuo tarpu debitoriaus grąžintina suma per vienerių metų ir kelių mėnesių laikotarpį yra 424 244,85 Eur ir viršija debitoriaus gaunamas metines pajamas (neatskaičius metinių išlaidų) daugiau nei aštuonis kartus, todėl neaišku, kaip debitorius sugebės grąžinti tokio dydžio paskolą. Debitoriaus nekilnojamam turtui taikoma hipoteka, todėl į jį, be pradinių kreditorių sutikimo, iš esmės nebūtų įmanomą nukreipti išieškojimo, o pagal pačios atsakovės pateiktus apskaičiavimus, net ir pardavus turtą, ir padengus hipotekos reikalavimus, liktų 70 933,14 Eur, kurių akivaizdžiai nepakaktų išmokėti paskolą bendrovei, juolab kad butas, esantis (duomenys neskelbiami), debitoriui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nors debitorius yra ir kitos įmonės akcininkas, tačiau nėra aišku, kokią realią piniginę vertę sudaro jo akcijos, taip pat neaišku ir jų pardavimo galimybės. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė nepagrindė realios galimybės iš debitoriaus atgauti 424 244,85 Eur paskolą. Tuo tarpu aplinkybių, kad atsakovė pateiktame debitorių sąraše atgaus iš kitų debitorių 7 149 Eur, apskritai neįrodinėjo.
17. Teismas konstatavo, kad apie disponuojamą ilgalaikį turtą atsakovė nepateikė duomenų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. AB „Regitra“ duomenimis, atsakovė valdo dvi transporto priemones. Lizingo sutartys yra vykdomos, tačiau bendrovė planuoja parduoti pagal jas įsigyjamus automobilius, taip sumažindama įsipareigojimus ir gaudama papildomų lėšų, tačiau, pasak teismo, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos siekį parduoti transporto priemones. Be to, atsakovei transporto priemonės nepriklauso nuosavybės teise. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas nusprendė, kad šiuo atveju bendrovės turtas turi būti mažinamas 431 393,85 Eur debitorinių reikalavimų suma. Tuo tarpu, vertindamas likusį 2024 m. rugsėjo 3 d. balanse įrašytą turtą, teismas laikė, kad atsakovė pagrindė, jog šiuo metu realus bendrovės turtas yra 7 515 Eur. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad 2024 metais bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija bendrovės turto vertę.
18. Teismas nurodė, kad atsakovės 2024 m. rugsėjo 3 d. balanso duomenimis, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 290 941 Eur. Atsakovės pateikto kreditorių 2024 m. rugsėjo 3 d. sąrašo duomenimis, finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 280 870,11 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos: 485,56 Eur AB Šiaulių bankui; 700 Eur MB „Sostinės architektai“; 1 381,07 Eur UAB „Proximum nexum“; 5 573,16 Eur MB „Investolita“; 140 500 Eur J. P.; 48 916,40 Eur MB „Žvėryno projektai“; 15 786,67 Eur Ž. M.; 15 664,71 Eur AB Šiaulių banko lizingui; 12 592,75 Eur darbo užmokestis Ž. M.; 29 569,79 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovė su J. P. 2024 m. rugsėjo 16 d. sudarė susitarimą, kuriuo sutarė, jog 140 500 Eur skolą bendrovė sumokės iki 2026 m. gruodžio 31 d. Be to, atsakovė su MB „Žvėryno projektai“ 2026 m. spalio 1 d. sudarė susitarimą, kuriuo sutarė, jog 48 916,40 Eur skolą sumokės iki 2026 m. gruodžio 31 d. Teismas sutiko atsakove, kad skola Ž. M. (28 379,42 Eur) bet kada gali būti sudengta su pastarojo skola bendrovei, tačiau netgi ir vertinat vien tik mokėtinas sumas per vienerius metus (53 374,29 Eur), atskaičius pratęstus finansinius įsipareigojimus ir sudengus Ž. M. reikalavimą, laikytina, kad bendrovės mokėtinos sumos viršija bendrovės realų turtą (7 515 Eur). Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl juridinio asmens nemokumo, svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų skolų, santykį, todėl aplinkybė, jog du atsakovės kreditoriai – MB „Žvėryno projektai“ ir J. P. – sutiko kuriam laikui atidėti skolų sumokėjimą, priešingai nei įrodinėja atsakovė, nepatvirtina nei įmonės gyvybingumo, nei to, kad ji yra susidūrusi tik su laikinais finansiniais sunkumais ir iš tiesų bus pajėgi ateityje padengti turimas skolas tiek šiems, tiek ir kitiems bendrovės kreditoriams.
19. Iš viešai prieinamų duomenų (https://rekvizitai.vz.lt/imone/renegus/) teismas nustatė, kad bendrovė turi tik vieną darbuotoją, iš kreditorių sąrašo matyti, jog bendrovė turi 12 592,75 Eur darbo užmokesčio skolą vadovui, vadinasi, atsakovė negeba vykdyti bendrovės prievolių darbuotojui. Nors minėti vieši duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), tačiau ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 28 d. nemoka mokesčių valstybės biudžetui (Valstybinei mokesčių inspekcijai). Mokesčių skola nebuvo padengta ir bylos nagrinėjimo metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija nesutiko nesumokėtos mokestinės nepriemokos išdėstyti dalimis. Šios aplinkybės paneigia atsakovės įrodinėjamą bendrovės gyvybingumą. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikimo teismui dienos (2024 m. gegužės 31 d.) praėjo daugiau nei 4 mėnesiai, tačiau bendrovės mokestinė nepriemoka sumažėjo tik 1 888,67 Eur. Didžioji dalis šios sumos susidarė dėl bendrovės patikslintų deklaracijų, įplaukų į ieškovės sąskaitą tebuvo 564,12 Eur. Teismui pateiktas Mokesčių apskaitos informacinės sistemos įplaukų išrašas patvirtina, kad 564,12 Eur susidarė bendrovei patikslinus deklaracijas ir atsiradus permokai. Dalį šios sumos (248,12 Eur) padengė Ž. M.. Nors atsakovė nurodė, kad padengė dalį ieškovės reikalavimo, tačiau nenurodė kiek, nepateikė ir jos teiginius pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad negalėjimas atsiskaityti su kreditore yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio.
20. Vertindamas atsakovės gyvybingumą, teismas nurodė, kad bendrovė, kaip įrodymą apie veiklos vykdymą, pateikė sutartis, iš kurių tikėtinos gauti bendros pajamos – 20 470 Eur (7 600 Eur + 12 870 Eur), tačiau pajamų gavimo laikas nėra aiškus, kadangi paslaugos įvykdymo laikas priklauso ne nuo bendrovės, o nuo trečiojo asmens, kuris sutiktų finansuoti MB „Statmetra“ ir MB „Work to Invest LT“ nekilnojamojo turto pirkimo bei įrengimo projektus. Be to, nėra aišku, ar sutartys apskritai bus įvykdytos – ar ieškovei pavyks rasti finansuotojus. Teismas sutartis įvertino kaip trumpalaikes ir neefektyvias ilgalaikėje perspektyvoje. 2024 m. rugsėjo 10 d. rangos sutartimi rangovė (atsakovė) įsipareigojo MB „Karesta“ atlikti rangos darbus iki 2025 m. vasario 20 d. Atliekami rangos darbai: griovimas; statybinių ir kitų atliekų išvežimas; gerbuvio sutvarkymas; kiti darbai. Bendra sutartyje nurodytų darbų kaina – 30 000 Eur. Sutarties 6.4 papunktyje šalys sulygo, kad užsakovas iki 2024 m. lapkričio 17 d. sumokės rangovui 14 866 Eur avansą, kuris bus įskaitomas į faktiškai atliktų darbų kainą. Kadangi bendrovėje dirba tik vienas asmuo, teismas suabejojo, kad vienas darbuotojas pajėgs įvykdyti rangos sutartį. Taigi, pasak teismo, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ar realiai vykdys ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna (gaus) pajamas (pelną) ir dengia (dengs) skolas kreditoriams.
21. Teismas konstatavo, kad nurodytos sutartys nepagrindžia atsakovės veiklos tęstinumo perspektyvų ir galimybių ateityje gauti pajamas iš sutarčių vykdymo, taip padengiant finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad atsakovės tvirtinimu, jos gyvybingumą patvirtina pelningumas 2024 metais – 70 959 Eur, tačiau gavus tokio dydžio pajamas, atsakovė padengė tik 423,01 Eur skolos ieškovei (faktiškai skolą padengė bendrovės vadovas), todėl nėra aišku, kaip gaudama daug mažesnes pajamas, bendrovė bus pajėgi padengti visą skolą ieškovei ir kitiems kreditoriams. Be to, atsakovė nepateikė duomenų, kokia tvarka bus atsiskaitoma su kreditoriais. Teismo vertinimu, šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl atsakovės veiklos perspektyvų ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Renegus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. Teismas netinkamai įvertino atsakovės turimą turtą, o konkrečiai – debitorines skolas. Pagrindinis atsakovės debitorius yra jos vadovas Ž. M., kuris turi du nekilnojamuosius objektus, gauna dideles pajamas, turi vertybinių popierių, neturi pradelstų skolų, todėl teismas negalėjo eliminuoti viso 424 244,85 Eur atsakovės turimo finansinio reikalavimo iš atsakovės turto masės, kadangi akivaizdu, jog debitorius pajėgus įvykdyti įsipareigojimus atsakovei. Atsakovės debitorius turi nekilnojamojo turto už 647 000 Eur.
22.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad Ž. M. 2024 m. birželio 21 d. už 125 000 Eur pardavęs nekilnojamąjį turtą galėjo atsiskaityti su atsakove, kadangi prievolių įvykdymo terminas pagal Ž. M. ir atsakovės paskolos sutartis nebuvo ir šiuo metu nėra suėjęs.
22.3. Teismas neįvertino, kad atsakovė yra skolinga debitoriui 28 379,42 Eur, o tai reiškia, jog šia suma gali būti sumažinta atsakovės skola. Tokiu atveju būtų laikoma, kad atsakovė susigrąžino 28 379,42 Eur paskolos, o tai yra minimali finansinio reikalavimo į Ž. M. vertė, kuri yra pakankama padengti ieškovės finansinį reikalavimą. Net ir atmetus kitus atsakovės argumentus dėl debitorinio reikalavimo vertės, mažiausia finansinio reikalavimo, kaip atsakovės turto, vertė yra 28 379,42 Eur.
22.4. Atsakovė pateikia 2024 m. spalio 17 d. balansą bei turto (atsargų) sąrašus, iš kurių matyti, kad be turtinių reikalavimų 2024 m. spalio 17 d. atsakovė turėjo atsargų už 25 589 Eur, kurias sudaro gautinos sumos ir trumpalaikis turtas už 26 944,03 Eur, t. y. iš viso 52 533,03 Eur. Vien šio turto vertė yra didesnė nei atsakovės skola ieškovei, didesnė nei per vienerius metus ieškovei ir kitiems kreditoriams mokėtini 40 120 Eur. Tai reiškia, kad net neįtraukus turtinių reikalavimų į atsakovės turtą (su kuo atsakovė nesutinka), atsakovės turtas yra didesnis nei pradelsti ar per vienerius metu vykdytini finansiniai įsipareigojimai.
22.5. Teismas nepagrįstai nutarė, kad nėra įrodymų, jog sutartys su MB „Statmetra“ dėl 9 196 Eur pajamų, sutartis su MB „Work to Invest LT“ dėl 12 870 Eur pajamų, sutartis su MB „Karesta“ dėl 36 300 Eur pajamų bus įvykdytos. Šias sutartis teismas turėjo vertinti tuo aspektu, kad jos įrodo atsakovę vykdant veiklą ir siekiant ją vykdyti toliau. Bet kuri sutartis, kol ji nėra įvykdyta, teoriškai gali būti neįvykdyta, bet tokiu požiūriu visi verslo subjektai, sudarantys sutartis, dėl rezultato ateityje būtų laikomi neefektyviai veikiančiais.
Atsiliepimas
22.6. Atsakovė nurodė, kad būtent dėl ieškovės pradėtos bankroto bylos ji negalėjo maksimaliai vykdyti veiklos ir prisiimti didesnių įsipareigojimų, tai lems prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą ir žalą tretiesiems asmenims.
22.7. Tai, kad atsakovė turi vieną darbuotoją, nepaneigia, jog ji gali pasitelkti subrangovus dėl darbų atlikimo pagal sutartį su MB „Karesta“, tai yra įprasta praktika. Tai, kad atsakovė nemoka atlyginimo vadovui, yra jos ir vadovo susitarimo dalykas, kuris nėra draudžiamas, vadovas nėra pareiškęs atsakovei reikalavimo dėl nemokamo atlyginimo.
22.8. Atsakovė, siekdama sumažinti ieškovės finansinį reikalavimą, pardavė turėtą pajų ir gavo 5 010 Eur, todėl, nutraukus teisminį procesą dėl bankroto bylos iškėlimo, galėtų šia suma sumažinti ieškovės finansinį reikalavimą.
22.9. Teismas neįvertino, kad ieškovė yra vienintelė atsakovės kreditorė, kuriai pradelstas įsipareigojimas, o jos reikalavimas sudaro tik 10 proc. visų atsakovės finansinių įsipareigojimų. Didžiausi atsakovės kreditoriai yra išreiškę sutikimą dėl įsipareigojimų įvykdymo terminų pratęsimo (MB „Žvėryno projektai“, J. P.). Tai reiškia, kad vieno mažiausio kreditoriaus reikalavimo pagrindu iškėlus bankroto bylą, nukentės visi kiti kreditoriai, nes atsakovės veikla bus sustabdyta ir jų galimybė atgauti skolą pasunkės arba taps neįmanoma. Būtent bankroto bylos iškėlimu yra sukuriama situacija, dėl kurios atsakovė nebegalės vykdyti finansinių įsipareigojimų ieškovei ir kitiems kreditoriams, sudarantiems daugiau kaip 80 proc. visų atsakovės kreditorių, kuriems šiuo metu įsipareigojimai nėra pradelsti.
23. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
23.1. AB Šiaulių banko būsto kredito terminas yra nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2051 m. rugsėjo 20 d., kredito likutis 2024 m. spalio 7 d. – 173 366,86 Eur. Viena sutartinė hipoteka įregistruota 2021 m. rugsėjo 20 d., kita – 2023 m. gruodžio 18 d. Taigi, Ž. M. turi skolą ne tik bendrovei, bet ir kitiems kreditoriams, o jo turtas, iš kurio būtų galima padengti 424 244,85 Eur skolą bendrovei, yra apsunkintas hipoteka. Debitoriaus Ž. M. skola UAB „Investum Pro“ – 110 000 Eur. Iš teismui pateiktų dokumentų akivaizdu, kad Ž. M. skola iš viso yra 707 611,71 Eur (173 366,86 Eur + 110 000 Eur + 424 244,85 Eur). Net ir vertinant, kad jo turimo turto vertė yra 647 000 Eur, jos nepakanka visų kreditorių reikalavimams padengti.
23.2. Bendrovės mokestinė nepriemoka nemokama net iš dalies, bendrovė turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Automobiliai yra įsigyti pagal lizingo sutartis, kurios dar nėra įvykdytos, todėl bendrovės teiginiai apie planuojamą jų pardavimą yra deklaratyvūs. Skola AB Šiaulių banko lizingui – 15 664,71 Eur. Be to, bendrovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių bendrovės siekius parduoti automobilius.
23.3. Debitorius, 2024 m. birželio 21 d. gavęs didelę pinigų sumą už parduotą turtą, galėjo grąžinti dalį skolos ir padengti visą bendrovės mokestinę nepriemoką, tačiau iki šiol to nepadarė. Neatmetama galimybė, kad Ž. M., turėdamas įgaliojimus priimti sprendimus bendrovės vardu, gali pratęsti paskolų grąžinimo terminą. Tokiu atveju laikas, per kurį ieškovė atgautų skolą, dar labiau pailgėtų, be to, bendrovės skola gali dar padidėti.
23.4. Tai, kad bendrovė gali užskaityti skolą vadovui, kaip jo paskolos dalies grąžinimą, nepakeis ieškovės finansinio reikalavimo būklės – jis ir toliau bus nepadengtas, mokestinė nepriemoka dėl tokių veiksmų nesumažės. Bendrovė vis tiek bus nepajėgi grąžinti jau beveik 3 metus didėjančios nepriemokos.
23.5. Nuo pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikimo teismui dienos praėjo daugiau nei 4 mėnesiai, tačiau bendrovės mokestinė nepriemoka sumažėjo tik 1 888,67 Eur. Didžioji dalis šios sumos susidarė dėl bendrovės patikslintų deklaracijų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei UAB „Renegus“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
25. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: atsakovės balansą; atsargų sąrašą; turto sąrašą; konsultacijas apie debitoriaus Ž. M. turto vertę.
26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė nurodo, kad įrodymai buvo sudaryti po pirmosios instancijos teismo nutarties. Taip pat, atsakovės teigimu, viešasis interesas lemia, kad šie įrodymai būtų priimti ir byla išnagrinėta teisingai.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
28. Atsižvelgdamas į tai, kad su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, yra aktualūs sprendžiant dėl atsakovės mokumo, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, jog yra pagrindas juos priimti ir pridėti prie bylos. Atskirasis skundas su priedais buvo išsiųstas ieškovei, todėl preziumuojama, kad ieškovė su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais yra susipažinusi.
Dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo
29. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
30. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės turto vertę. Atsakovės teigimu, jos 424 244,85 Eur reikalavimas į debitorių Ž. M. turi finansinę vertę, kadangi net ir bankroto procese reikalavimas būtų parduodamas (jeigu nebūtų įvykdytas), nebūtų perleidžiamas neatlygintai. Be to, tvirtina, kad teismas nepagrįstai nutarė, jog nėra įrodymų, kad sutartys su MB „Statmetra“ dėl 9 196 Eur pajamų, MB „Work to Invest LT“ dėl 12 870 Eur pajamų ir su MB „Karesta“ dėl 36 300 Eur pajamų bus įvykdytos, yra neefektyvios ir panašiai.
31. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Teismų praktikoje ne kartą paminėta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023).
32. Preziumuojama, kad bendrovė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti bendrovei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šiomis lėšomis disponuoja tretieji asmenys ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorių skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024).
33. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrindė realios galimybės susigrąžinti iš debitoriaus Ž. M. 424 244,85 Eur paskolą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde pateikiami argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir neleidžiantys pagrįstai manyti, kad debitorius skolą grąžins. Atskirajame skunde nurodoma, kad debitoriaus skola AB Šiaulių bankui – 173 366,86 Eur (turto vertė 473 000 Eur), skola UAB „Investum Pro“ – 110 000 Eur (įkeisto turto vertė 174 000 Eur), tai reiškia, jog net jeigu debitorius artimiausiu metu negalėtų įvykdyti hipotekos įsipareigojimų kreditoriams ir dėl to būtų realizuotas turtas (tam šiuo metu nėra prielaidų), po jo realizavimo liktų mažiausiai 363 633,14 Eur, o tai sudaro didžiąją paskolos atsakovei dalį. Taigi, kaip nurodoma atskirajame skunde, debitorius neketina turimo turto parduoti ir atsiskaityti su kreditoriais, o tik dėsto aplinkybes, jog viso jo turimo turto neva pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams padengti, jei susiklostytų nepalankiausia situacija. Tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad debitoriaus nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, todėl į jį, be pradinių hipotekos kreditorių sutikimo, iš esmės nebūtų galima nukreipti išieškojimo. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, debitoriaus 2023 metų pajamų deklaraciją, debitoriaus metinės pajamos atskaičius mokesčius yra 47 254,69 Eur (58 093,77 Eur - 10 839,08 Eur), tuo tarpu debitoriaus grąžintina suma per vienerių metų ir kelių mėnesių laikotarpį yra 424 244,85 Eur ir viršija debitoriaus gaunamas metines pajamas (neatskaičius metinių išlaidų) daugiau nei aštuonis kartus. Net ir po atskirojo skundo pateikimo lieka neaišku, kaip debitorius gebės sugrąžinti 424 244,85 Eur dydžio paskolą. Atsakovė atskirajame skunde tik dėsto prielaidas, kad debitorius 2024, 2025 metais gaus daugiau pajamų nei 2023 metais.
34. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas laiko nepatikimais atsakovės pateiktus įrodymus dėl Ž. M. nekilnojamo turto vertės. Atsakovė pateikė konsultacijas dėl galimos turto vertės, tačiau konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas (neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui (atsakovui)), kuri neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, reglamentuojamo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei kitais susijusiais normatyviniais dokumentais. Be kita ko, pateikta konsultacija pasirašyta konsultanto J. P., kuris, kaip matyti, yra vienas iš atsakovės kreditorių, todėl yra suinteresuotas atsakovės bankroto bylos neiškėlimu.
35. Teismas nustatė, kad debitorius Ž. M., kuris yra ir bendrovės vadovas bei akcininkas, 2024 m. birželio 21 d. K. R. savivaldybės notaro biuro notaro patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą bendrovei MB „Žvėryno projektai“ (sandorio vertė – 125 000 Eur), tačiau iš gautų lėšų nepadengė net dalies paskolos, tokiu būdu nesudarydamas galimybės bendrovei padengti skolą ieškovei. Atsakovė atskirajame skunde kritikuoja šią teismo išvadą, nurodydama, kad prievolių įvykdymo terminas pagal Ž. M. ir atsakovės paskolos sutartis nebuvo ir šiuo metu nėra suėjęs, todėl atsakovė negali reikalauti, kad šis vykdytų prievolę kitokiais terminais, nei yra sutarta ir (ar) ją vykdytų būtent iš konkrečių sandorių gautomis pajamomis. Atkreipiamas dėmesys, kad paskolos sutarčių 2.2 papunktyje įtvirtinta paskolos gavėjo teisė paskolą grąžinti anksčiau numatyto termino, todėl sutiktina, jog paskolos gavėjui nėra pareigos paskolos sumą grąžinti anksčiau nustatyto termino. Kita vertus, įvertinus aplinkybę, kad šiuo atveju paskolos gavėjas yra atsakovės vadovas bei akcininkas, jam yra gerai žinomi atsakovės finansiniai sunkumai, jis nesiėmė priemonių padėti bendrovei pašalinti sunkumus, pavyzdžiui, grąžindamas bent dalį paskolos.
36. Be to, atsakovė teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė yra skolinga pačiam debitoriui 28 379,42 Eur, o tai reiškia, kad šia suma gali būti sumažinta bendrovės skola ją sudengiant su skola debitoriui, tokiu atveju būtų laikoma, jog atsakovė susigrąžino 28 379,42 Eur paskolos. Šis suma yra minimali finansinio reikalavimo į Ž. M. vertė, kuri yra iš esmės pakankama Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo padengimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad tai, jog bendrovė gali užskaityti savo skolą vadovui, kaip dalį paskolos grąžinimo, iš esmės nepakeis ieškovės finansinio reikalavimo būklės, kuris ir toliau bus nepadengtas, mokestinė nepriemoka dėl tokių veiksmų nesumažės. Atsižvelgiant į tas, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrindė realios galimybės iš debitoriaus Ž. M. susigrąžinti 424 244,85 Eur paskolos, yra pagrįsta.
37. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. spalio 17 d. balansą bei turto (atsargų) sąrašus, iš kurių neva matyti, kad be turtinių reikalavimų 2024 m. spalio 17 d. atsakovė turėjo atsargų už 25 589 Eur, kurias sudaro gautinos sumos, ir trumpalaikio turto už 26 944,03 Eur, t. y. iš viso turėjo turto už 52 533,03 Eur. Kaip matyti iš pridedamų įrodymų, atsakovė pateikė tik materialaus turto sąrašą, kuriame nurodyta, kad atsakovės turtą sudaro: transporto priemonė VW T (vertė – 8 905,69 Eur); transporto priemonė A. R. S. (vertė – 13 162,27 Eur); biuro baldai (vertė – 4 798,17 Eur); kompiuteris (vertė – 0,29 Eur), išmanusis laikrodis (vertė – 15,05 Eur); šildymo sistema (vertė – 62,27 Eur); mobilusis telefonas (vertė – 0,29 Eur). Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tai patvirtina ir AB „Regitra“ duomenys, atsakovė nėra nurodytų transporto priemonių savininkė – transporto priemonės yra lizinguojamos. Taigi, atsakovė nepagrįstai į turimo turto vertę įtraukia transporto priemones, kurios jai nuosavybės teise nepriklauso. Atskiro atsargų sąrašo atsakovė teismui nepateikė, todėl nėra neaišku, koks konkrečiai turtas 2024 m. spalio 17 d. balanse yra nurodomas kaip atsargos.
38. Kaip minėta, atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai nutarė, jog nėra įrodymų, kad sutartys su MB „Statmetra“ dėl 9 196 Eur pajamų, MB „Work to Invest LT“ dėl 12 870 EUR pajamų ir MB „Karesta“ dėl 36 300 Eur pajamų bus įvykdytos, yra neefektyvios ir panašiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Kaip matyti, teismas išanalizavo atsakovės pateiktas sutartis, atsakovės galimybę jas realiai įvykdyti, tačiau atsakovė atskirajame skunde tik apsiriboja teiginiu, kad tokiu vertinimu yra paneigiamas sutarčių galios principas, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų galimybę realiai įvykdyti sutartis, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
39. Atsakovė pateikė 2024 m. rugpjūčio 2 d. sutartį su MB „Statmetra“ dėl 7 600 Eur planuojamų pajamų, kurios pagrindu buvo išrašyta 2024 m. rugpjūčio 7 d. avansinė sąskaita, tačiau ji iki šiol nėra apmokėta (tokie duomenys nepateikti nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu), taip pat 2024 m. spalio 9 d. sutartį su MB „Work to Invest LT“ dėl 12 870 Eur planuojamų pajamų. Sudarytų sutarčių pagrindu atsakovė, kaip paslaugų teikėja, įsipareigoja sutartyje numatytomis sąlygomis atstovauti bendroves, vykdant finansavimo paslaugų paiešką, inicijuojant galimai finansuojančių subjektų (finansavimo institucijų, įstaigų, įmonių ir kita) ir paslaugų gavėjo derybas bei vykdyti kitus sutarties įsipareigojimus, o paslaugų gavėjas įsipareigoja sumokėti atsakovei sutartyje nustatyto dydžio avansą ir atlyginimą už suteiktas paslaugas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pajamų gavimo laikas nėra numatytas, be to, paslaugų įvykdymo laikas priklauso ne nuo atsakovės, o nuo trečiųjų asmenų, kurie sutiktų finansuoti MB „Statmetra“ ir MB „Work to Invest LT“ nekilnojamojo turto pirkimo bei įrengimo projektus. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kaip šias sutartis vykdo, t. y. ar ieško galimų finansuotojų, kokie yra paieškų rezultatai ir panašiai.
40. Be to, atsakovė pateikė 2024 m. rugsėjo 10 d. rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo MB „Karesta“ atlikti rangos darbus iki 2025 m. vasario 20 d. Atliekami rangos darbai: griovimas; statybinių ir kitų atliekų išvežimas; gerbūvio sutvarkymas; kiti darbai. Bendra sutartyje nurodytų darbų kaina – 30 000 Eur. Sutarties 6.4 papunktyje šalys sulygo, kad užsakovas iki 2024 m. lapkričio 17 d. sumokės rangovui 14 866 Eur avansą, kuris bus įskaitomas į faktiškai atliktų darbų kainą. Pirmosios instancijos teismas šią sutartį įvertino kritiškai, nes atsakovė šiuo metu turi tik vieną darbuotoją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovė gali darbų vykdymui pasitelkti subrangovus pagal sutartį su MB „Karesta“, tačiau jokių kitų duomenų, pagrindžiančių sudarytos rangos sutarties vykdymą, teismui nepateikė, t. y. nepateikė įrodymų, kad realiai būtų ėmusi kokių nors priemonių rangos sutarčiai vykdyti, nors darbų vykdymas turėjo prasidėti dar 2024 m. lapkričio 18 d. (sutarties 2.1 papunktis). Be to, kaip matyti, užsakovas iki 2024 m. lapkričio 17 d. turėjo sumokėti rangovui (atsakovei) 14 866 Eur avansą, tačiau atsakovė duomenų apie avanso sumokėjimą apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė. Sutartyje taip pat numatyta ir užsakovo pareiga pateikti brėžinius, reikalingus rangos sutarties vykdymui, tačiau duomenų apie brėžinių egzistavimą atsakovė teismui taip pat nepateikė. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų realų sudarytos rangos sutarties vykdymą, todėl apsiriboti vien rangos sutarties buvimo faktu, nėra pagrindo.
41. Atskirajame skunde, be kita ko, nurodoma, kad tai, jog atsakovė nemoka darbo užmokesčio vadovui, yra jos ir vadovo susitarimo reikalas, tai nėra draudžiama, vadovas nėra pareiškęs atsakovei reikalavimo dėl nesumokėto darbo užmokesčio. Tokie atsakovės argumentai vertinami kritiškai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip bendrovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas bendrovės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei atsakovė gebėtų vykdyti finansinius įsipareigojamus, poreikio sudaryti susitarimus su bendrovės vadovu dėl darbo užmokesčio (ne)mokėjimo, nebūtų poreikio.
42. Atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino ir aplinkybės, jog Valstybinė mokesčių inspekcija yra vienintelė atsakovės kreditorė, kuriai pradelstas įsipareigojimas, o jos reikalavimas sudaro tik 10 proc. visų atsakovės finansinių įsipareigojimų. Teigia, kad didžiausi atsakovės kreditoriai yra išreiškę sutikimą dėl įsipareigojimų įvykdymo terminų pratęsimo (MB „Žvėryno projektai“, J. P.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, vertindamas bankroto bylos iškėlimo sąlygas, vertina tiek turimų įsipareigojimų, tiek turimo turto visumą, o ne konkretaus kreditoriaus turimo reikalavimo dydį. Kita vertus, pažymėtina, kad net ir iškėlus bankroto bylą, atsakovei ir kreditoriams išlieka galimybė sudaryti taikos sutartį JANĮ 80 straipsnyje nustatyta tvarka.
43. Atsakovei, teigiančiai, kad ieškovės reikalavimas sudaro tik 10 proc. visų jos turimų įsipareigojimų, išaiškinama, jog negebėjimas vykdyti mokestinių prievolių, signalizuoja apie atsakovės negyvybingumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 28 d. nemoka mokesčių valstybės biudžetui. Pareiškimo pateikimo dieną, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 31 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 31 174,66 Eur. Šios nutarties priėmimo dieną, atsakovės turima skola valstybės biudžetui – 28 642,54 Eur. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikimo teismui dienos įplaukų į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą buvo tebuvo 564,12 Eur, o ši suma susidarė bendrovei patikslinus deklaracijas ir atsiradus permokai, dalį šios sumos (248,12 Eur) padengė Ž. M.. Ieškovės pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad bendrovės mokestinė nepriemoka sumažėjo nuo 31 174,66 Eur iki 29 285,99 Eur. Taigi, matyti, kad nuo atsiliepimo pateikimo dienos iki šios nutarties priėmimo dienos nepriemoka sumažėjo, tačiau tai nėra tokio dydžio suma, kuri leistų teigti, jog atsakovė realiai yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, t. y. pokytis, įvertinus visą įsipareigojimo sumą, yra nedidelis. Nors atsakovė skunde nurodo, kad, siekdama sumažinti Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą, pardavė turėtą pajų ir gavo 5 010 Eur, tačiau nėra suprantama, kodėl atsakovė tvirtina šią sumą sumokėsianti ieškovei tik nutraukus teisminį procesą dėl bankroto bylos iškėlimo.
44. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindus, tinkamai nustatė atsakovės turimų įsipareigojimų bei turto vertę, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, dėl to atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.