Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui E. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 92-ANR_N-86-2024 panaikinimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24246815724).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimu Nr. 59-ANR_O-1099-2024 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK:24257078964) (toliau – Nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena nenustačius nusižengimo požymių, numatytų ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jokio konflikto nebuvo, nerėkė ir su niekuo nesipyko, o P. Ž. nuolatos nepagrįstai kviečia įvairias tarnybas.

6. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad E. P. yra jos draugas, atvažiuoja pas ją savaitgaliais ir padeda jai ūkyje. Nurodė, kad tą vakarą su E. P. jokio konflikto nebuvo, niekas nerėkavo ir netriukšmavo, E. P. telefonu nekalbėjo, kaimynas P. Ž. nuolatos kviečia įvairias tarnybas nepagrįstai.

7. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad yra A. S. ir P. Ž. kaimynas. Tą vakarą matė, kad P. Ž. vaikščiojo su šuniuku. Pas A. S. jokio konflikto nematė ir negirdėjo nei tą vakarą nei apskritai nuo to laiko kai ji atsikraustė. Nurodė, kad E. P. telefonu kalbėjosi.

8. Institucijos atstovas ir asmuo, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn P. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

9. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

10. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

11. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad šis administracinis nusižengimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Sprendžiant klausimą dėl aptariamo administracinio nusižengimo padarymo svarbu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokia, kad kviečia policiją be priežasties ir tai atlieka sąmoningai.

12. ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – jis gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2024 m. kovo 2 d. 19.37 val. buvo gautas pranešimas, kad A. S. namo kieme, jos sugyventinis E. P. konfliktuoja žodžiu su sklypo savininke, kuri šiuo metu randasi namo viduje, yra 12 metų dukra. Į pranešimą reagavę policijos pareigūnai, patikrinę gautą informaciją, policijos registre pateikė informaciją apie įvykį nurodydami, kad juos pasitiko E. P., kuris paaiškino, kad visą dieną dirbo lauke, su sugyventine A. S. nekonfliktavo. Pabendravus su A. S., ši taip pat nurodė, kad jokio konflikto nebuvo, sugyventinis dirbo lauke, A. S. jau apie 2 valandas nebuvo išėjusi į kiemą. Abu sugyventiniai iš išvaizdos matėsi, kad yra blaivūs, nuotaikoje. Namuose esanti A. S. dukra S. S., taip pat nurodė, kad tarp tėvų konflikto nebuvo. Aplinka tvarkinga, smurto požymių nėra. Paaiškinus asmenims, dėl ko buvo iškviesta policija, jie nurodė, kad paskambinti galėjo kaimynai, kadangi tarp kaimynų jau keletą metų vyksta konfliktai, ir jie jiems kviečia įvairias tarnybas. Asmenys nurodė, kad jų visas kiemas yra filmuojamas, ir gali pateikti vaizdo įrašus, įrodančius, kad jokio konflikto nebuvo. Paskambinus pranešėjui, asmuo paaiškino, kad girdėjo E. P. lauke su kažkuo garsiai kalbant, bet su kuo pasakyti negali, nematė. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo perklausytas pranešimo garso įrašas, kuriame girdimas vyro (P. Ž.) ir bendrojo pagalbos centro darbuotojo pokalbis. Pokalbio metu P. Ž. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), A. S. priklausančiame sklype, lauke, garsiai kalba telefonu, daužo duris ir vartoja necenzūrinius žodžius sugyventinis E. P., galimai tai girdi A. S. nepilnametė dukra. Prisistatė kaip kaimynas, vardo ir pavardės nesakė. Negalėjo patvirtinti ar ten vyksta konfliktas. Į pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje reagavę policijos pareigūnai, patikrinę informaciją konstatavo, kad nepadaryta nusikalstama veika ir ikiteisminis tyrimas dėl minėto įvykio pradėtas nebuvo.

14. Teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėjus pareiškėjo pateiktus kamerų vaizdo įrašus laiku nuo 19:05 val. iki 19:14 val. girdimas triukšmas, kaip paaiškino E. P. jis su karučiu krovė ir vežiojo malkas. Liudytojas A. M. parodė, kad E. P. būdamas lauke kalbėjosi telefonu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, liudytojų parodymus, konstatuoja, kad P. Ž. išgirdęs triukšmą ir garsiai besikalbantį E. P., galėjo pamanyti, kad tarp E. P. ir A. S. galimai vyksta konfliktas, todėl apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Tai yra subjektyvi pranešėjo nuomone, ji yra nepaneigta. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad A. S. priklausančiame sklype girdėjosi triukšmas, o liudytojas A. M. patvirtino, kad E. P. tą vakarą kalbėjosi telefonu. Pažymėtina ir tai, kad teismui buvo pateiktas vaizdo įrašas nuo 19:05 val., tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, kad E. P. telefonu galėjo kalbėtis iki nurodyto laiko, ką būtent patvirtino liudytojas A. M.. Pažymėtina, kad skambinantis nenurodė kategoriškai, kad minėtu adresu vyksta konfliktas, bet jis išsakė savo susirūpinimą dėl galimai vykstančių neteisėtų veiksmų. Šių duomenų kontekste P. Ž. veiksmus vertinti kaip sąmoningą melagingos informacijos pateikimą, t. y., kad jis veikdamas tyčia, be jokios rimtos priežasties, skambino Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 ir iškvietė policiją, suvokdamas, kad pateikta informacija yra melaginga ir jokia pagalba nereikalinga, teismo vertinimu, nėra pagrindo.

15. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016,). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjamu atveju, P. Ž. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymis. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, administracinė nusižengimo teisena negalima.

16. Pažymėtina, kad tai, jog pareiškėjas nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Institucija išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus duomenis, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo požymių nebuvimo P. Ž. veiksmuose.

17. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 92-ANR_N-86-2024 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24246815724) yra teisingas ir priimtas teisėtai, todėl naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. P. skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 92-ANR_N-86-2024 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24246815724).

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.