Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, rašytinio proceso tvarka atsakovei D. D. už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal „Swedbank“, AB ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei D. D., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei su teismo pranešimu, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, 2012 m. gruodžio 7 d. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovė buvo informuota apie jai iškeltą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 1 d.). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko jam pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (Lietuvos Respublikos CPK 77 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d. numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad: pagal 2010 m. balandžio 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 10-024698-GV ieškovė atsakovei iki 2015 m. kovo 27 d. suteikė 5049 Lt dydžio kreditą su 15,50 % dydžio metinėmis palūkanomis (b. l. 5). Atsakovė pagal sutarties 7.1 punktą privalėjo užtikrinti, kad suėjus mėnesinio mokėjimo terminui jos sąskaitoje būtų visa reikiama lėšų suma mokėjimui atlikti (b. l. 6-8, 9), tačiau lėšų buvimo banko sąskaitoje, nuo kurios vykdomi periodinių mokėjimų nurašymai, neužtikrino bei kitu būdu nustatytais terminais nevykdė periodinių mokėjimų.

Skolininko kaltė preziumuojama, todėl atsakovės pareiga įrodinėti, kad prievolė buvo nevykdoma ne dėl jos kaltės (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 1 d.). Tokių įrodymų byloje nėra, todėl atsakovė laikytina pažeidusia prievolę. Ieškovė nurodo, kad atsakovė liko jai skolinga 3604,99 Lt negrąžinto kredito dalį bei 398,44 Lt nesumokėtas palūkanas už negrąžintą kreditą, todėl šios sumos iš D. D. priteistinos. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės sutarties sąlygose numatytus 0,1 % dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos, todėl, įvertinus, kad tai neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, 73,07 Lt delspinigių suma priteistina.

Teismas pabrėžia, jog tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis, o tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aukščiausiu lygmeniu vartotojo teisių apsaugos garantijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus; ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, ji įgyvendinama per žemesnės galios teisės normų sistemą. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Atsižvelgiant į sutarties pobūdį (vartojimo sutartis), sutarties šalis (vartotojas – fizinis asmuo, kreditorė – juridinis asmuo), į tai, kad beveik dvejus metus D. D. savo įsipareigojimus vykdė, į tai, kad priskaičiuotos ne tik procesinės, bet ir sutartinės palūkanos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, laikytina, kad prašomi priteisti 36,26 Lt delspinigiai už nesumokėtas palūkanas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir taip įtvirtina baudines netesybas. Atsižvelgiant į tai, kas jau buvo paminėta, ir į CK 6.37 str. 4 d., kurioje nurodyta, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, ieškovės prašymas priteisti 36,26 Lt nesumokėtus delspinigius už nesumokėtas palūkanas netenkintinas.

Ieškinyje „Swedbank“, AB nurodo, kad CK 6.37, 6.210, 6.872, 6.874, 6.881 str., Lietuvos teismų praktika ir sutarčių teisės teorija išskiria dvi palūkanų funkcijas – mokėjimo ir kompensavimo. Mokėjimo funkciją atlieka sutartinės palūkanos, mokamos už naudojimąsi paskolos suma, šiuo konkrečiu atveju remiantis kredito sutarties sąlygomis atsakovė privalo mokėti bankui 15,50 % (kredito sutarties pagrindinėse kredito sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma) metines palūkanas. Minėtos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos prašomos priteisti kredito sumos ir toliau skaičiuojamos nuo kitos dienos, einančios po Skolos paskaičiavimo dokumente (b . l. 12) nurodytos skolos paskaičiavimo dienos, iki viso kredito grąžinimo bankui dienos. Kompensavimo funkciją atlieka procesinės Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos palūkanos, kurios mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir remiantis CK 6.37 str. bei 6.210 str. 1 d. yra 5 % dydžio.

Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistinos 15,50 % dydžio sutartinės palūkanos nuo negrąžintos 3604,99 Lt kredito sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo „Swedbank“, AB dienos. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. numato skolininko pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant ieškovės prašymui, iš atsakovės priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, šiuo atveju 2012 m. lapkričio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės D. D. ieškovei „Swedbank“, AB priteistina 3604,99 Lt negrąžinta kredito dalis, 398,44 Lt sutartinės palūkanos, 73,07 Lt delspinigiai, iš viso – 4076,50 Lt. Iš atsakovės taip pat priteistinos 15,50 % dydžio metinės palūkanos nuo 3604,99 Lt sumos nuo 2012 m. spalio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo ir 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Likusioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 124 Lt žyminį mokestį valstybei (b. l. 17). Tenkinant ieškinį iš dalies (99 % visų reikalavimų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovei priteistina 123 Lt žyminio mokesčio dalis (CPK 93 str. 2 d).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekia Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos ir nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 262 str., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 3604,99 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų keturių litų, 99 centų) negrąžinto kredito dalį, 398,44 Lt (trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių litų, 44 centų) sutartines palūkanas, 73,07 Lt (septyniasdešimt trijų litų, 7 centų) delspinigius, 15,50 % dydžio metines palūkanos nuo 3604,99 Lt sumos nuo 2012 m. spalio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 % procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 123 Lt (vieno šimto dvidešimt trijų litų) žyminio mokesčio dalį ieškovei „Swedbank“, AB, kurios juridinio asmens kodas 112029651, buveinė Vilniuje, Konstitucijos pr. 20A, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Nurodyti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos ji turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisės po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovė nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovė priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.