Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,GS Core“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,GS Core“ pareiškė ieškinį atsakovei A. B., prašydama iš atsakovės priteisti 44,73 Eur skolą, 6,63 Eur palūkanų, iš viso 51,36 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas – 22,00 Eur žyminį mokestį.

3. Ieškovė pagal 2022 m. balandžio 6 d. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2022-00284 perėmė reikalavimo teisę iš „Telia Lietuva“ AB į A. B. vardu susidariusias skolas (įskaitant, bet neapsiribojant: palūkanas ir delspinigius, baudas, išieškojimo išlaidas ir kt.). Perėmusi reikalavimo teises į atsakovės skolą, ieškovė, 2022 m. rugsėjo 12 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovas tinkamai perėmė pradinio kreditoriaus teisę reikalauti iš atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su aksesorinėmis teisėmis, įvykdymo. Ieškovė, kaip ir pradinis kreditorius, ne kartą kreipėsi į atsakovą bandydamas taikiai susitarti dėl skolos padengimo, mėgino kilusį ginčą spręsti derybų būdu, tačiau atsakovė iki šios dienos neatsiskaitė. Atsižvelgdama į tai, ieškovė sprendė, kad atsakovė ir neketina atsiskaityti, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu.

4. Nurodė, kad atsakovės skolos suma ieškinio pateikimo dieną yra 51,36 Eur – 44,73 Eur skola pagal neapmokėtas sąskaitas-faktūras ir 6,63 Eur palūkanų už prievolės neįvykdymą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2025 m. balandžio 29 d. (44,73Eur*5%/365d.*1082d.=6,63Eur). Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7. 2025 m. birželio 17 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant (DOK-93766).

9. Atsakovės atstovas į 2025 m. liepos 7 d. teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (DOK-103501). Į teismo posėdį neatvyko ir atsakovė, apie neatvykimo priežastis neinformavo. Teismas pažymi, kad CPK 7 ir 8 straipsniuose nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka turi pareigą bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu; dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kadangi atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo žinoma, teismo posėdžio data su ja suderinta, jokių prašymų byloje negauta, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius AB „Telia Lietuva“ (toliau – ir pradinis kreditorius) ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 11 d. sudarė Abonento įjungimo ir Akcijos užsakymo sutartis Nr. B4092157, atsakovės mokėtojo kodas Nr. 913946, kurių pagrindu atsakovei buvo teikiamos mobiliojo ryšio paslaugos (Fl. 1, e. b. l. 19). Iškovė nurodė, kad už suteiktas paslaugas pradiniam kreditoriui atsakovė liko skolinga 44,73 Eur ir pateikė atsakovės neapmokėtą 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą SAP Nr. 262997325 (Fl. 1, e. b. l. 21). Atsiliepime į ieškinį bei parengiamajame teismo posėdyje atsakovė sutiko, kad jos skola pradiniam kreditoriui sudarė 44,73 Eur, todėl, teismo vertinimu, ginčo dėl skolos, susidariusios pradiniam kreditoriui, dydžio tarp šalių ginčo nėra. Tačiau atsakovė ieškinį prašė atmesti, motyvuodama aplinkybe, kad jai ieškovė, nepaisydama atsakovės prašymų, nepateikė reikalavimo teisių perleidimą pagrindžiančios sutarties, pranešime apie reikalavimo teisių perleidimą nurodė didesnę sumą nei atsakovė buvo skolinga, o 2025 m. gegužės 7 d. jai įteiktoje reikalavimo teisių perleidimo sutartyje esantis parašas yra galimai suklastotas, nes parašas – įklijuota nuotrauka, o elektroninis parašas, remiantis Registrų centro patikros duomenimis, yra negaliojantis.

11. Pateikta byloje 2022 m. balandžio 6 d. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2022-00284, kurios pagrindu pradinis kreditorius savo reikalavimo teises į atsakovės skolą perleido ieškovei, prie šios sutarties pateiktame priede Nr. 1 ,,Parduodamų pradelstų gautinų sumų sąrašas“ įrašyta, kad perleidžiamame skolų portfelyje skolininkės skola sudaro 44,73 Eur (Fl. 1 , e. b. l. 16, 28).

12. Teismas kritiškai vertina atsakovės prielaidas, kad pateikta Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis ir/ar jos priedas yra galimai suklastoti. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsti dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės priskirta teismo diskrecijai, kuri įgyvendinama teismui įvertinus, ar yra kitų kopijos sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių Skolų portfelio pirkimo – pardavimo suklastojimo faktą, o esantys byloje įrodymai patvirtina, kad tokia sutartis tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta. Pati atsakovė pateikė 2025 m. gegužės 7 d. adresuotą pradiniam kreditoriui elektroninį laišką (Fl. 1, e. b. l. 45), informuodama, kad gavo iš atsakovės, kaip tariamo naujojo kreditoriaus, reikalavimų perleidimo sutartį ir jos priedą, kuris yra suklastotas. Tačiau pradinis kreditorius 2025 m. gegužės 20 el. laišku atsakovei patvirtino, kad jos 44,73 Eur skola parduota atsakovei (Fl. 1, e. b. l. 63). Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo abejoti pradinio kreditoriaus reikalavimo teisių į atsakovę perleidimo ieškovei faktu Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2022-00284 pagrindu.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė į bylą pateikė adresuotą atsakovei 2022 m. rugsėjo 12 d. pranešimą (Fl. 1, e. b. l. 15), kuriuo atsakovė informuojama, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, Nr. 2022-00284 ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės pradiniam kreditoriui neįvykdyto įsipareigojimo įvykdymo, nurodė, kad reikalaujamos apmokėti skolos suma yra 68,96 Eur, kurią sudaro: 44,73 Eur skola; 0,03 Eur delspinigiai; 24,20 Eur skolos išieškojimo išlaidos. Taip pat atsakovė pateikė į bylą atsakovės jai 2023 m. vasario 3 d. el. laišku siųstą pranešimą (Fl. 1, e. b. l. 48), kuriame nurodyta, jog ieškovė pranešimą apie reikalavimų teisių perleidimą atsakovei buvo išsiuntusi 2 kartus: 2022 m. rugsėjo 22 d. bei 2022 m. spalio 11 d., nurodyta, kad atsakovės skola yra 70,16 Eur. Byloje pateiktas ir 2023 m. sausio 24 d. atsakovei elektroniniu paštu siųstas įspėjimas dėl neapmokėtos skolos Šiuo pranešimu atsakovė taip pat priminė, kad atsakovės skola pranešimo dienai yra 70,25 Eur (Fl. 1, e. b. l. 50). Nei viename iš minimų pranešimų nėra nurodyta, kad atsakovei siunčiami ir reikalavimo teisių perėmimą pagrindžiantys dokumentai. Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo su atsakove matyti, jog ieškovė 2024 m. rugsėjo 16 d. informavo atsakovę, kad nėra gavusi reikalavimo teisių perleidimą patvirtinančios sutarties, kurioje matytųsi perleistos atsakovei reikalavimo sumos dydis ir prašė tokią sutartį atsiųsti. Iš 2024 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu paštu ieškovės siųsto el. laiško atsakovei ir pastarosios atsakymų matyti, kad atsakovė persiuntė ieškovei Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį ir jos priedą (Fl.1, e. b. l. 73-77). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad reikalavimo teisių perėmimą pagrindžiančius dokumentus atsakovei būtų persiuntusi anksčiau nei 2024 m. rugsėjo 17 d. Todėl labiau tikėtina, kad šie dokumentai atsakovei įteikti tik nurodoma data.

14. Reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.106 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąžiningo skolininko teises ginanti taisyklė, kad kai apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Šioje normoje išreikštas įstatymo leidėjo tikslas ginti sąžiningą skolininką, siejant jo prievolės pabaigą su pranešimu apie teisių perleidimą. Atidus ir rūpestingas naujasis kreditorius, siekdamas gauti tinkamą įvykdymą, turi informuoti skolininką apie prievolės kreditoriaus pasikeitimą ir pateikti jo, kaip reikalavimo teisių perėmėjo, įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019, 45 punktas).

15. Pažymėtina, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius, todėl kvalifikuotina vartojimo sutartimi (1.39 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad sprendžiant ginčą, kilusį iš vartojimo sutarties, teismai turi atsižvelgti į tai, kad vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis, priversta priimti jam primetamas stipraus kontrahento sutarties sąlygas, ir taikyti įstatymus, nustatančius stipresnę vartotojo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006). Ieškovė veikia kaip skolų supirkimo ir išieškojimo profesionalė, todėl jai negali būti nesuprantamos tinkamo skolininkų informavimo apie reikalavimų teisių įsigijimą taisyklės ir jų nesilaikymo pasekmės. Tačiau atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad ji iki atsakovės reikalavimo teises pagrindžiančių dokumentų gavimo būtų atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi, nors pačios skolos dydžio (44,73 Eur) neginčijo. Todėl 2024 m. rugsėjo 17 d. gavusi ieškovės reikalavimo teises pagrindžiančius dokumentus, prievolę sumokėti skolą atsakovė turėjo įvykdyti atsakovei, kaip pradinio kreditoriaus teisių perėmėjui, tačiau to taip pat nepadarė (CPK 178 straipsnis).

16. Atsakovės delsimo sumokėti skolą naujajam kreditoriui po reikalavimo perleidimą pagrindžiančių dokumentų jai pateikimo nepateisina atsakovės išsakyta abejonė dėl galimo jai įteiktų dokumentų suklastojimo. Iškėlusi abejonę, kad įteikti reikalavimo perleidimą pagrindžiantys dokumentai suklastoti, atsakovė nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas dokumento suklastojimo faktui nustatyti, nesiėmė jokių kitų konkrečių savo teisių gynimo veiksmų. Todėl vien tik ieškovės samprotavimais, o ne faktiniais duomenimis apie dokumento suklastojimą grindžiamas atsakovės atsisakymas sumokėti skolą naujajam kreditoriui po reikalavimų teises pagrindžiančių dokumentų įteikimo, nelaikytinas pagrįstu ir pateisinamu.

17. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kaip minėta, ginčo, dėl pradinio kreditoriaus perleisto reikalavimo dydžio – 44,73 Eur tarp šalių nėra. Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi įsiskolinimą, nėra atsakovė neneigia, kad šios sumos nesumokėjo nei pradiniam, nei naujajam kreditoriui, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina nurodyta skolos suma (CPK 179, 185 straipsniai).

18. Ieškovė iš atsakovės prašė priteisti ir 6,63 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę sumokėti skolą praleidimą už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. balandžio 29 d., t. y. nuo atsakovės sutarties su pradiniu kreditoriumi nutraukimo dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis Civilinio kodekso 6.101 str. 2 d., reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties 4.3. punkte pradinis kreditorius ir ieškovė taip pat numatė, kad naujasis kreditorius (ieškovė) šia sutartimi įgyja teisę neatlygintinai reikalauti iš skolininkų su perkamomis skolomis neatsiejamai susijusias papildomas teises, kiek tokias teises suteikia įstatymai, įgyja teisę į sutarčių ar įstatymų numatytas palūkanas, delspinigius, išieškojimo išlaidas ir kitas aptariamame punkte numatytas išlaidas. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos pradinio kreditoriaus išrašytos 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos-faktūros SAP Nr. 262997325 matyti, kad terminas apmokėti 44,73 Eur sumą atsakovei buvo numatytas iki 2022 m. liepos 31 d. (Fl. 1, e. b. l. 21). Todėl palūkanos skaičiuotinos nuo minimoje sąskaitoje-faktūroje nurodytos skolos apmokėjimo termino pabaigos. Atitinkamai ieškovė skaičiuoja kompensacines palūkanas iki ieškinio įteikimo dienos, nors suformulavo ir reikalimą priteisti 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Byla buvo iškelta priėmus ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo priteisimo 2025 m. balandžio 14 d., todėl ir kompensacinės palūkanos skaičiuotinos iki nurodytos datos, nes nuo bylos iškėlimo spręstinas procesinių palūkanų priteisimo klausimas. Todėl ieškovei priteistinos kompensacinės palūkanos skaičiuotinos nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. balandžio 13 d., tokiu atveju šių palūkanų suma yra 6, 04 Eur (44,73 Eur x 5 proc./ 365 d. x 986 d.).

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (50,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 98,85 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 21,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Byloje nepatirta procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl šių išlaidų paskirstymo ir atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „GS Core“, juridinio asmens kodas 305718420, iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,73 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 73 ct) skolą, 6,04 Eur (šešių eurų 04 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą (50,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 21,75 Eur (dvidešimt vieną eurą 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.