Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2460-863/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-08
Bylos Nr.: e2A-2460-863/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02282-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
Ieškovas: S. G.
Atsakovas: I. K.

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2460-863/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02282-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei I. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovui S. G. bei atsakovams pagal priešieškinį B. Z. B., V. B., K. B., J. K. ir T. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. T., T. K., K. B., J. K., V. B., B. Z. B., V. K. (V. K.), A. K., S. U. (S. U.), N. V., N. J., A. J., V. S., A. J., R. S., uždaroji akcinė bendrovė „Latonvita“, A. K., J. G., Z. B., I. L., Ž. V., P. G., B. Š., D. M. R., B. V. R., R. Ž., D. R. J.-M.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino, prašydamas:

1.1. nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas arba ginčo žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geodeziniai matavimai“ 2017 m. liepos 27 d. parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo planą (toliau – Planas Nr. 1), nustatant, kad:

1.1.1. Lietuvos Respublika, atstovaujama trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), atskirai naudojasi 2022 (809+154+975+84) kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A1“ ir taškais A1(809) 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 58, 57, 59, 60, 61, 77, 76, 75, 86, 85, 84, 26, 25; A1(154) 70, 71, 83, 82, 81, 80, 79, 78; A1(975) 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, išskyrus įsiterpusį sklypą B - 34 kv. m (87-90); A1(84) 12, 13, 45, 48, 47;

1.1.2. Ieškovas S. G. atskirai naudojasi 265 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A2“ ir taškais 10, 11, 12, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58;

1.1.3. Tretieji asmenys B. Z. B. ir V. B. atskirai naudojasi 183 (137+46) kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A3“ ir taškais A3(137) 13, 14, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46; A3(46) 24, 25, 26, 27, 28, 29;

1.1.4. Trečiasis asmuo Z. T. atskirai naudojasi 85 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A4“ ir taškais 61, 62, 72, 73, 74, 75, 76, 77;

1.1.5. Tretieji asmenys V. K. ir S. U. atskirai naudojasi 152 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A5“ ir taškais 14, 15, 37, 36, 35, 42, 41, 40, 39, 38;

1.1.6. Tretieji asmenys J. K., T. K., K. B. atskirai naudojasi 242 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A6“ ir taškais 49, 50-57, 59-66, 49;

1.1.7. Atsakovė I. K. atskirai naudojasi 210 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A7“ ir taškais 62, 63, 64, 67, 68, 69, 70, 71, 72;

1.1.8. Ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys naudojasi bendrai 416 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A8“ ir taškais 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 42, 43, 44, 45, 48, 49, 66, 65, 64, 67, 68, 69, 70, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 71, 72, 73, 74, 75, 86, 85, 84.

1.2. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas savo ieškinį grindė žemiau išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais.

Šalies argumentai

2.1. Ieškovas nurodė, kad jam, atsakovei ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėtas 0,3575 ha kitos paskirties žemės sklypas. Ieškovui tenka 284 kv. m žemės sklypo dalis, atsakovei – 225 kv. m dalis, likusios dalys sklypo priklauso kitiems asmenims.

2.2. Ieškovas įsigijo žemės sklypo dalį kartu su butu, (duomenys neskelbtini), iš buvusių savininkų P. D., J. D. ir D. D. Buvusių savininkų užsakymu, UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė 2017 m. liepos 27 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (Planas Nr. 1), pagal kurį visiems žemės sklypo bendraturčiams jų turimų statinių aptarnavimui reikalingos žemės sklypo dalys paskirtos naudotis atskirai, bendram naudojimui priskirta žemės sklypo dalis, reikalinga prieiti, privažiuoti prie atskirai naudojamų žemės sklypo dalių. Plane Nr. 1 numatyta, kad: P. D., J. D., D. D., kurių teises ir pareigas perėmė ieškovas, atskirai naudojasi indeksu A2 (265 kv. m) pažymėta žemės sklypo dalimi; Lietuvos Respublikai atskirai priskirta A1 (2022 kv. m) pažymėta žemės sklypo dalis; tretieji asmenys B. Z. B. ir V. B. atskirai naudojasi A3 (183 kv. m) pažymėta žemės sklypo dalimi; trečiasis asmuo Z. T. atskirai naudojasi A4 (85 kv. m) pažymėta žemės sklypo dalimi; tretieji asmenys V. K. ir S. U. atskirai naudojasi A5 (152 kv. m) pažymėta žemės sklypo dalimi; tretieji asmenys J. K., T. K., K. B. atskirai naudojasi A6 (242 kv. m) pažymėta žemės sklypo dalimi; atsakovė I. K. atskirai naudojasi A7 (210 kv. m) pažymėta žemės sklypo dalimi; visi žemės sklypo bendraturčiai bendrai naudojasi A8 (416 kv. m) pažymėta žemės sklypo dalimi (Lietuvos Respublika naudojasi 339 kv. m, ieškovas – 19 kv. m, B. Z. B. ir V. B. – 13 kv. m, Z. T. – 1 kv. m, V. K. ir S. U. – 11 kv. m, J. K., T. K. ir K. B. – 18 kv. m, I. K. – 15 kv. m).

2.3. Tretieji asmenys savo parašais Planą Nr. 1 patvirtino. NŽT 2017 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 49SJN-2631-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad išorinė žemės sklypo riba suderinta, tačiau Planą Nr. 1 turi suderinti žemės sklypo dalies savininkė I. K. (atsakovė).

2.4. Tapęs žemės sklypo bendraturčiu, ieškovas perėmė Planą Nr. 1 ir buvusių savininkų susirašinėjimą su atsakove. Atsakovė nesutinka derinti minėto plano, todėl žemės sklypo naudojimosi tvarka turi būti nustatoma teismo tvarka.

2.5. Nurodė, kad Planą Nr. 1 bandyta derinti su atsakove kelis kartus. Pirmą kartą naudojimosi tvarkos planą parengė UAB „Geonika“. Nors žemės sklypo bendraturčiai (išskyrus atsakovę) šią tvarką suderino, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 49SFN-1980-(14.49.104.) buvo nurodyta teikti kitus pasiūlymus, nes UAB „Geonika“ parengtame žemės sklypo plane nebuvo nustatyta žemės sklypo dalis, skirta bendram naudojimui, todėl nebuvo užtikrintas patekimas į atskirai naudojamą žemės sklypo dalį. Dėl šios priežasties buvo atsisakyta UAB „Geonika“ paslaugų ir kreiptasi į UAB „Geodeziniai matavimai“. Kol vyko kadastrinių matavimų darbai, buvo bendraujama su atsakove, jai buvo siūloma teikti savo pastabas, susisiekti su kadastrinius matavimus parengusiais specialistais ir užduoti jiems klausimus. Atsakovė klausimų Planą Nr. 1 rengusiems specialistams neturėjo, jai pateiktus dokumentus analizavo savarankiškai.

2.6. Su atsakove buvo bendraujama telefonu ir elektroniniu paštu. 2017 m. rugsėjo 26 d. atsakovės elektroniniame laiške pateiktos priežastys dėl kurių atsakovė atsisako suderinti Planą Nr. 1. Atsakovė argumentai yra tokie: 1) vienoje vietoje žemės sklypo riba sutampa su statinio riba; 2) atsakovė pageidauja patekti iš savo buto į rūsį per žemės sklypo dalį, kuri būtų priskirta jos atskiram nuo kitų bendraturčių naudojimui; 3) Plane Nr. 1 fekalinės kanalizacijos tinklų padėtis neatitinka realios situacijos; 4) atsakovei nuosavybės teise priklauso 225 kv. m žemės sklypo, tačiau Plane Nr. 1 atsakovei atskiram naudojimui priskirta 210 kv. m (pažymėta indeksu A7), 15 kv. m patenka į bendro naudojimo žemės sklypo dalį (pažymėta indeksu A8). Ieškovas atsakovės argumentus laiko nepagrįstais.

2.7. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklypas suformuotas 2009 m. rugsėjo 17 d. atliekant kadastrinius matavimus. Siūlomas Planas Nr. 1 žemės sklypo kadastrinių matavimų plano, įregistruoto Nekilnojamojo turto kadastre, nekeičia, o tik nustato žemės sklypo konkrečių dalių paskyrimą naudotis atskiriems bendraturčiams ir bendro naudojimo žemės vietą žemės sklype; atstumas tarp statinių ir žemės sklypo ribos Planu Nr. 1 nekeičiamas; aplinkybė, kad žemės sklypo riba sutampa su statinio riba, nesudaro kliūčių nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“. Formuojant sklypą vadovautasi Vilniaus miesto tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo (duomenys neskelbtini) specialiojo plano tvirtinimo“. Sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo (duomenys neskelbtini) specialusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį. Toks teisinis reguliavimas patvirtina, kad Planas Nr. 1 atitinka teritorijų planavimo dokumento, kurio pagrindu jis buvo parengtas, reikalavimus. Todėl atsakovės argumentas dėl norminio atstumo nuo statinių sienos iki žemės sklypo ribos nesilaikymo yra nepagrįstas.

2.8. Dėl atsakovės argumento, kad Plane Nr. 1 nenumatytas patekimas per atsakovės sklypą į atsakovės rūsį, ieškovas pažymėjo, kad atsakovė yra žemės sklypo bendraturtė ir Plane Nr. 1 numatyta galimybė naudotis bendro naudojimo žeme. Atsakovės galimybė patekti į bet kurią žemės sklypo dalį per bendro naudojimo žemę nėra ribojama.

2.9. Akcentavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog Plane Nr. 1 pažymėtų inžinerinių tinklų vieta neatitinka realios situacijos. Informaciją apie inžinerinių tinklų išsidėstymą žemės sklype matininkai gauna iš savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ ir perkelia į kadastrinių matavimų planą. Be to, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų išsidėstymas neturi reikšmės nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką.

2.10. Nesutinka ir su atsakovės reikalavimu paskirti jai atskirai naudotis visą jai nuosavybės teise priklausančią 225 kv. m žemės sklypo dalį, nes visiems žemės sklypo bendraturčiams turi būti užtikrintas patekimas į atskirai naudojamas žemės sklypo dalis per bendro naudojimo žemės sklypo dalį (A8). Atsakovė, kaip ir kiti bendraturčiai gali patekti į jos atskirai naudojamą 210 kv. m žemės sklypo dalį per bendrai naudojamą žemės sklypo dalį, kurioje atsakovei nuosavybės teise priklauso 15 kv. m.

2.11. Mano, kad atsakovės atsisakymas suderinti Planą Nr. 1 yra nepagrįstas ir pažeidžia kitų bendraturčių teisę laisvai naudotis ir disponuoti bendrąja nuosavybe. Pažymėjo, kad Planas Nr. 1 atitinka ilgametį naudojimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad iš esmės neprieštarauja, jog būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau kategoriškai nesutinka su UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtu naudojimosi tvarkos nustatymo planu.

3.1. Atsakovė nurodė, kad jai kelia abejonių Plane Nr. 1 nurodytų plotų, skirtų bendraturčių atskiram ir bendram naudojimui, proporcijos (pvz., atskiro ir bendro naudojimo dalių paskirstymas Z. T., valstybei). Bendram naudojimui kiekvienas bendraturtis turėtų skirti plotą, proporcingą jo turimai daliai bendrojoje nuosavybėje, į ką plane visiškai neatsižvelgta. Nurodė, kad visi bendraturčiai turi sandėliukus, kai kurie – ir garažus, tačiau tik B. išskirtas priėjimas prie sandėliukų, dėl ko mano, kad kitų bendraturčių teisės pažeidžiamos. Plane Nr. 1 nenumatytas joks priėjimas prie esamų statinių; tiesiog padaroma prielaida, kad pasiekti šiuos statinius galima per valstybinę žemę.

3.2. Iš Plano Nr. 1 nėra aišku, kaip bendraturčiai turi patekti į jų naudojamas dalis. Plane numatytas 94 kv. m servitutas S1, tačiau jo paskirtis yra kitokia, be to, šis servitutas yra valstybinėje žemėje. Ginčo sklype yra įsiterpęs 34 kv. m žemės sklypas, prie kurio veda minėtas servitutas S1, matomai turi savininką. Atkreipė dėmesį, kad ginčo sklypu naudojasi daugiau asmenų, todėl jie turi teisę žinoti apie naudojimosi tvarką. Plane Nr. 1 neatsispindi aplinkybė apie žemės sklypo bendraturčio S. U. nuomojamą iš valstybės sklypo dalį.

3.3. Mano, kad negalima tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal planą, kuriame nėra ieškovo parašo, nes jį rengė buvę ieškovo turto bendraturčiai. Anot atsakovės, Planas Nr. 1 akivaizdžiai neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, o jame siūloma naudojimosi sklypu tvarka neatitinka teisėtumo kriterijaus.

3.4. Atkreipė dėmesį, kad ieškinys grindžiamas svetimu susirašinėjimu (atsakovės ir buvusio savininko P. D.), pačiam ieškovui net nebandžius ieškoti kompromisų.

4. Trečiasis asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į ieškinį.

4.1. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius 2017 m. lapkričio 8 d. raštu išnagrinėjęs UAB „Geodeziniai matavimai“ pateiktą prašymą suderinti išorinę žemės sklypo ribą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2017 m. liepos 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500, ją suderino, tačiau nustatė trūkumus – visi bendraturčiai turi būti pasirašytinai supažindinti su parengtu naudojimosi tvarkos planu, šiuo atveju nėra žemės sklypo bendraturtės - atsakovės parašo; su parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu turi būti supažindinti žemės sklype esančių statinių savininkai, naudotojai bei žemės sklypo nuomininkai.

4.2. Sutinka, kad aptariamas Planas Nr. 1 yra parengtas atsižvelgiant į žemės sklypo planą ir žemės sklypo suformavimo dokumentus. Planas Nr. 1 buvo pateiktas NŽT, kuri 2017 m. spalio 24 d. suderino išorinę žemės sklypo ribą.

4.3. Pažymėjo, kad nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, pirmiausia yra išskiriamos konkrečios bendrai naudojamos dalys, būtinos žemės sklype esančių pastatų ir statinių eksploatavimui, o kiekvienam iš bendraturčių atskirai naudotis tenkančios dalys gali būti išskiriamos tik iš likusio, t. y. nereikalingo žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, žemės sklypo ploto. Nustatant bendraturčių atskirai naudojamas dalis turi būti siekiama, kad kiekvienas iš bendraturčių turėtų galimybę naudotis jam skirta atskirai naudojama žemės sklypo dalimi, nepažeisdamas kitų bendraturčių teisių. Turi būti užtikrinama, kad bendraturčio atskirai naudojama dalis ribotųsi su bendrai naudojama dalimi, tam, kad asmuo galėtų pasiekti jam išskirtą plotą nekirsdamas kitam asmeniui išskirtos žemės sklypo dalies, ir šios, atskirai naudojamos dalys nustatomos proporcingai atsižvelgiant į bendraturčių valdomą žemės sklypo plotą ir bendram naudojimui skirtą žemės sklypo plotą.

4.4. Įvertinus Planą Nr. 1, matyti, kad jame nėra numatytas patekimas į žemės sklypą per bendro naudojimo plotą, t. y. tiek iš (duomenys neskelbtini) g., tiek iš (duomenys neskelbtini) g. pusės į žemės sklypą iš esmės būtų patenkama per Lietuvos Respublikai priklausančią atskiro naudojimo žemės sklypo dalį, dėl ko galėtų būti pažeistos kitų bendraturčių teisės. Mano, kad patvirtinus ieškovo siūlomą Planą Nr. 1, ateityje galėtų kilti konfliktinės situacijos.

5. Tretieji asmenys V. K. ir S. U. atsiliepime su ieškovo ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad V. K. priklauso 163/10725, S. U. - 326/10725 dalys aptariamo žemės sklypo.

6. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

7. Atsakovė pateikė byloje patikslintą priešieškinį, prašydama:

7.1. nustatyti 3575 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Tiksli riba“ 2020 m. rugsėjo 1 d. parengtą naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo planą M 1:500 (toliau – Planas Nr. 2), ir priskirti:

7.1.1. I. K. asmeniškai naudotis 105 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 75 (duomenys neskelbtini), 76 (duomenys neskelbtini), 77 (duomenys neskelbtini), 78 (duomenys neskelbtini), 79 (duomenys neskelbtini), 80 (duomenys neskelbtini), 81 (duomenys neskelbtini), 82 (duomenys neskelbtini), 83 (duomenys neskelbtini), 84 (duomenys neskelbtini), 85 (duomenys neskelbtini), 86 (duomenys neskelbtini), 87 (duomenys neskelbtini), 88 (duomenys neskelbtini), 89 (duomenys neskelbtini), 90 (duomenys neskelbtini);

7.1.2. S. G. asmeniškai naudotis 133 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 10 (duomenys neskelbtini), 11 (duomenys neskelbtini), 12 (duomenys neskelbtini), 50 (duomenys neskelbtini), 49 (duomenys neskelbtini), 48 (duomenys neskelbtini), 47 (duomenys neskelbtini), 46 (duomenys neskelbtini), 32 (duomenys neskelbtini);

7.1.3. V. K. ir A. K. atskirai naudotis 152 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu H ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 14 (duomenys neskelbtini), 15 (duomenys neskelbtini), 98 (duomenys neskelbtini), 97 (duomenys neskelbtini), 96 (duomenys neskelbtini), 95 (duomenys neskelbtini), 94 (duomenys neskelbtini), 58 (duomenys neskelbtini), 57 (duomenys neskelbtini), 56 (duomenys neskelbtini), 55 (duomenys neskelbtini), 54 (duomenys neskelbtini);

7.1.4. B. Z. B. ir V. B. atskirai naudotis: 39 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu G1 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 59 (duomenys neskelbtini), 60 (duomenys neskelbtini), 91 (duomenys neskelbtini), 92 (duomenys neskelbtini), 93 (duomenys neskelbtini); 27 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu G2 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 13 (duomenys neskelbtini), 14 (duomenys neskelbtini), 54 (duomenys neskelbtini), 53 (duomenys neskelbtini), 52 (duomenys neskelbtini), 51 (duomenys neskelbtini);

7.1.5. J. K., T. K. ir K. B. atskirai naudotis: 93 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D1 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 32 (duomenys neskelbtini), 33 (duomenys neskelbtini), 34 (duomenys neskelbtini), 35 (duomenys neskelbtini), 36 (duomenys neskelbtini), 46 (duomenys neskelbtini); 29 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D2 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 69 (duomenys neskelbtini), 70 (duomenys neskelbtini), 71 (duomenys neskelbtini), 72 (duomenys neskelbtini);

7.1.6. Z. T. atskirai naudotis 40 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 38 (duomenys neskelbtini), 39 (duomenys neskelbtini), 40 (duomenys neskelbtini), 41 (duomenys neskelbtini), 42 (duomenys neskelbtini), 43 (duomenys neskelbtini), 44 (duomenys neskelbtini), 45 (duomenys neskelbtini);

7.1.7. Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, atskirai naudotis: 167 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu LR1 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 1 (duomenys neskelbtini), 2 (duomenys neskelbtini), 3 (duomenys neskelbtini), 31 (duomenys neskelbtini), 30 (duomenys neskelbtini), 29 (duomenys neskelbtini), 28 (duomenys neskelbtini), 27 (duomenys neskelbtini); 41 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu LR2 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 12 (duomenys neskelbtini), 13 (duomenys neskelbtini), 51 (duomenys neskelbtini), 50 (duomenys neskelbtini); 51 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu LR3 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 25 (duomenys neskelbtini), 26 (duomenys neskelbtini), 108 (duomenys neskelbtini), 107 (duomenys neskelbtini), 106 (duomenys neskelbtini); 128 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu LR4 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 20 (duomenys neskelbtini), 21 (duomenys neskelbtini), 22 (duomenys neskelbtini), 23 (duomenys neskelbtini), 24 (duomenys neskelbtini), 103 (duomenys neskelbtini), 102 (duomenys neskelbtini), 101 (duomenys neskelbtini), 100 (duomenys neskelbtini); 310 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu LR5 ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 15 (duomenys neskelbtini), 16 (duomenys neskelbtini), 17 (duomenys neskelbtini), 18 (duomenys neskelbtini), 99 (duomenys neskelbtini), 95 (duomenys neskelbtini), 96 (duomenys neskelbtini), 97 (duomenys neskelbtini), 98 (duomenys neskelbtini);

7.1.8. I. K. (jai priskiriant 15 kv. m) bendrai su V. K. ir A. K. (jiems priskiriant 11 kv. m); S. G. (jam priskiriant 18 kv. m); B. Z. B. ir V. B. (jiems priskiriant 53 kv. m), J. K., T. K., K. B. (joms priskiriant 17 kv. m); Z. T. (jai priskiriant 5 kv. m); Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT (jai priskiriant 1337 kv. m) bendrai naudotis 1456 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 20 (duomenys neskelbtini), 100 (duomenys neskelbtini), 101 (duomenys neskelbtini), 102 (duomenys neskelbtini), 103 (duomenys neskelbtini), 24 (duomenys neskelbtini), 25 (duomenys neskelbtini), 106 (duomenys neskelbtini), 105 (duomenys neskelbtini), 104 (duomenys neskelbtini), 107 (duomenys neskelbtini), 108 (duomenys neskelbtini), 26 (duomenys neskelbtini), 27 (duomenys neskelbtini), 28 (duomenys neskelbtini), 29 (duomenys neskelbtini), 30 (duomenys neskelbtini), 31 (duomenys neskelbtini), 3 (duomenys neskelbtini), 4 (duomenys neskelbtini), 5 (duomenys neskelbtini), 6 (duomenys neskelbtini), 7 (duomenys neskelbtini), 8 (duomenys neskelbtini), 9 (duomenys neskelbtini), 10 (duomenys neskelbtini), 32 (duomenys neskelbtini), 33 (duomenys neskelbtini), 34 (duomenys neskelbtini), 35 (duomenys neskelbtini), 36 (duomenys neskelbtini), 37 (duomenys neskelbtini), 38 (duomenys neskelbtini), 39 (duomenys neskelbtini), 40 (duomenys neskelbtini), 41 (duomenys neskelbtini), 42 (duomenys neskelbtini), 43 (duomenys neskelbtini), 84 (duomenys neskelbtini), 85 (duomenys neskelbtini), 86 (duomenys neskelbtini), 87 (duomenys neskelbtini) , 88 (duomenys neskelbtini), 89 (duomenys neskelbtini), 90 (duomenys neskelbtini), 75 (duomenys neskelbtini), 74 (duomenys neskelbtini), 73 (duomenys neskelbtini), 72 (duomenys neskelbtini), 71 (duomenys neskelbtini), 70 (duomenys neskelbtini), 69 (duomenys neskelbtini), 68 (duomenys neskelbtini), 67 (duomenys neskelbtini), 66 (duomenys neskelbtini), 65 (duomenys neskelbtini), 64 (duomenys neskelbtini), 63 (duomenys neskelbtini), 62 (duomenys neskelbtini), 61 (duomenys neskelbtini), 60 (duomenys neskelbtini), 91 (duomenys neskelbtini), 92 (duomenys neskelbtini), 93 (duomenys neskelbtini), 58 (duomenys neskelbtini), 94 (duomenys neskelbtini), 95 (duomenys neskelbtini), 99 (duomenys neskelbtini), 18 (duomenys neskelbtini), 19 (duomenys neskelbtini);

7.1.9. I. K. (jai priskiriant 105 kv. m), bendrai su S. G. (jam priskiriant 133 kv. m): J. K., T. K., K. B. (joms priskiriant 121 kv. m), Z. T. (jai priskiriant 41 kv. m), bendrai naudotis 400 kv. m, žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu BCDE ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 36 (duomenys neskelbtini) 46 (duomenys neskelbtini), 47 (duomenys neskelbtini), 48 (duomenys neskelbtini), 49 (duomenys neskelbtini), 50 (duomenys neskelbtini), 62 (duomenys neskelbtini) , 61 (duomenys neskelbtini), 63 (duomenys neskelbtini), 64 (duomenys neskelbtini), 65 (duomenys neskelbtini), 66 (duomenys neskelbtini), 67 (duomenys neskelbtini), 68 (duomenys neskelbtini), 69 (duomenys neskelbtini), 72 (duomenys neskelbtini), 73 (duomenys neskelbtini), 74 (duomenys neskelbtini), 75 (duomenys neskelbtini), 76 (duomenys neskelbtini), 77 (duomenys neskelbtini), 78 (duomenys neskelbtini), 79 (duomenys neskelbtini), 80 (duomenys neskelbtini), 81 (duomenys neskelbtini), 82 (duomenys neskelbtini), 83 (duomenys neskelbtini), 44 (duomenys neskelbtini), 45 (duomenys neskelbtini), 38 (duomenys neskelbtini), 37 (duomenys neskelbtini);

7.1.10. B. Z. B. su V. B. (jiems priskiriant 77 kv. m) ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT (jai priskiriant 27 kv. m), bendrai žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu GLR ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: 54 (duomenys neskelbtini), 55 (duomenys neskelbtini), 56 (duomenys neskelbtini), 57 (duomenys neskelbtini), 58 (duomenys neskelbtini), 59 (duomenys neskelbtini), 60 (duomenys neskelbtini), 61 (duomenys neskelbtini), 62 (duomenys neskelbtini), 50 (duomenys neskelbtini), 51 (duomenys neskelbtini), 52 (duomenys neskelbtini), 53 (duomenys neskelbtini).

7.2. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

8. Atsakovė savo priešieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais. Paaiškino, kad jos priešieškinyje atsakovais yra patraukti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai V. B., B. Z. B., K. B., J. K., T. K., kurie atsisakė pasirašyti jiems pateiktą planą be aiškių nesutikimo su siūloma naudojimosi tvarka motyvų, atsisakė ir pasirašyti su prierašu „nesutinku“ arba „susipažinau“. Visi kiti žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai su UAB „Tiksli riba“ parengtu naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo planu yra supažindinti pasirašytinai arba išsiunčiant planą registruotu paštu.

8.1. Atsakovė nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra suformuotas eksploatuoti tokius pastatus: pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: ieškovui – 284 kv. m ploto žemės sklypo dalis; atsakovei – 225 kv. m ploto žemės sklypo dalis; Lietuvos valstybei – 2361 kv. m ploto žemės sklypo dalis; V. B. ir B. Z. B. – 196 kv. m ploto žemės sklypo dalis (bendroji jungtinė nuosavybė); J. K. – 4/165 (apie 87 kv. m ploto) sklypo dalis; T. K. – 4/165 (apie 87 kv. m ploto) žemės sklypo dalis; K. B. – 4/165 (apie 87 kv. m ploto) žemės sklypo dalis; Z. T. – 86 kv. m ploto žemės sklypo dalis; V. K. – 163/10725 (apie 54 kv. m ploto) žemės sklypo dalys; S. U. – 326/10725 (apie 109 kv. m ploto) žemės sklypo dalys.

8.2. Atsakovės teigimu, šiuo atveju būtent ieškovas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo akcentuojamo bendradarbiavimo kooperavimusi principo. Dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, nurodydama teisinį reglamentavimą, akcentavo teismų praktikoje minimus taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus (teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo).

8.3. Mano, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka prieštarauja atsakovės nurodytai teismų praktikai, o atsakovės teikiamas priešieškinis ją atitinka.

9. Ieškovas atsiliepime su atsakovės priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovo nurodomi nesutikimo su priešieškiniu motyvai susiję tik su jo paties teisėmis, kitų bendraturčių teisių, kurias pažeidžia pagal atsakovės užsakymu parengtą planą prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, nenurodo. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, S. U. 2018 m. balandžio 17 d. pardavė savo dalį žemės sklypo V. K. ir A. K., tokiu būdu pasitraukė iš bylos objektu esančio teisinio santykio, jo teises perėmė A. K.

Šalies argumentai

9.1. Ieškovas kategoriškai nesutinka su priešieškinio teiginiu, kad ieškovas nepageidauja ieškoti visiems priimtino ir teisės aktų bei naudotojų pusiausvyrą atitinkančio naudojimosi žemės sklypu tvarkos varianto. Priešingai negu teigiama priešieškinyje, ieškovas nuosekliai ieško kompromisinių ginčo sprendimų variantų, organizavo susitikimą su atsakove ir jos atstovais advokatų kontoroje, dalyvavo teismo paskirtoje meditacijoje, teikė konstruktyvius pasiūlymus.

9.2. Ieškovas nesutinka su tvarkos nustatymu pagal Planą Nr. 2 dėl toliau nurodytų priežasčių.

9.2.1. Gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra vieno aukšto su mansarda, faktiškai jis susideda iš bendras sienas turinčių butų, iš kurių kiekvienas turi atskirą įėjimą iš kiemo. Butai funkcionuoja visiškai savarankiškai, kiekvienas bendraturtis atskirai rūpinasi savo buto konstrukcijomis (sienomis, virš buto esančiu stogu) ir žemės sklypo dalimi, kurią užima butas. Plane Nr. 2 ieškovui priklausančio buto kontūras pažymėtas taškais 46-47-48-49-50-62-61-63-64-65-66-67-68-69. Sujungus pirmą (46) ir paskutinį (69) taškus, po ieškovo butu esantis žemės plotas naudojamas tik ieškovo, todėl turi būti priskirtas ieškovui naudotis atskirai nuo kitų bendraturčių, o ne taip, kaip nurodyta priešieškinyje priskirtas bendram naudojimui. Palikus plotą, pažymėtą raidėmis BCDE (400 kv. m) bendram ieškovo, atsakovės, Z. T., J. K., T. K., K. B. naudojimui, kaip prašoma priešieškiniu, bendroji dalinė nuosavybė šioje žemės sklypo dalyje nesumažėja, todėl šioje dalyje priešieškiniu siūloma naudojimosi tvarka prieštarauja pačios atsakovės priešieškinyje cituojamai teismų praktikai. Pažymėjo, kad jo (ieškovo) siūlomame Plane Nr. 1 ieškovo atskiram naudojimui priskirta 265 kv. m, o atsakovės plane – tik 133 kv. m., kas vertintina kaip jo (ieškovo) interesų pažeidimas.

9.2.2. Plane Nr. 2 taškais 61-63-64-65-66-67-68-69 pažymėtas plotas priskirtas bendram naudojimui, tačiau šie taškai žymi ieškovo buto sienas, šia žemės sklypo dalimi naudojasi vienas ieškovas, kiti bendraturčiai neturi šioje žemės sklypo dalyje jokio turto ar kito teisėto intereso, todėl bendram naudojimui šis plotas priskirtas nepagrįstai, šiuo plotu ieškovas turi teisę naudotis atskirai.

9.2.3. Plane Nr. 2 bendram naudojimui priskirtas žemės plotas, pažymėtas raide A (1456 kv. m), yra privatiems asmenims priklausantys garažai, išsidėstę prie žemės sklypo ribos pagal atsakovės plane pažymėtus taškus 26-27 ir 2-4. Ieškovas žemės plotu, per kurį patenkama prie šių garažų, nesinaudoja, garažai yra valstybinėje žemėje. Todėl žemės plotas po garažais turi būti priskirtas naudotis atskirai Lietuvos Respublikai, kaip tai numatyta Plane Nr. 1.

9.3. Ieškovas sutinka su priešieškinio reikalavimu priskirti atsakovės atskiram naudojimui tokios formos ir dydžio žemės plotą, koks parodytas Plane Nr. 2. Pažymėjo, kad atsakovė reikalauja priskirti jos atskiram naudojimui žemės sklypo dalį, kurioje yra jos butas, nors prie atsakovės buto sienos, pažymėtos Plane Nr. 2 taškais 76-77, pritvirtintos visų bendraturčių pašto dėžutės, kuriomis daug metų naudojasi gyventojai, bet ieškovas neprieštarauja šiam priešieškinio reikalavimui. Tačiau tuomet jis reikalauja tokių pačių sąlygų sau, t. y. kad jo atskiram naudojimui būtų priskirta žemės sklypo dalis, kurioje yra jo butas. Tokio sprendinio Planas Nr. 2 nenumato, įėjimas į ieškovo butą numatytas per bendro naudojimo sklypo dalį.

9.4. Ieškovas nepasisako dėl kitų bendraturčių teises pažeidžiančių priešieškinio reikalavimų, tačiau pažymėjo, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus.

Atsiliepimas

10. Tretieji asmenys V. B. ir B. Z. B. atsiliepime nurodė, kad su atsakovės priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

10.1. Nurodė, kad jiems priklauso 196 kv. m plotas ginčo žemės sklype. Naudojimosi tvarka numato, kad atsakovai atskirai naudosis 66 kv. m plotu, tuo tarpu 130 kv. m (dvigubai daugiau) atitenka bendram naudojimui. Atkreipė dėmesį, kad Plane Nr. 2 I. K. iš jos turimų 225 kv. m ploto atskiram naudojimui numatyta skirti 105 kv. m, 120 kv. m bus naudojama kartu su kitais bendraturčiais. Sutinka su NŽT atsiliepime išsakyta nuomone, kad vertinant Planą Nr. 2 keltinas klausimas dėl atskiros dalies ir bendros dalies proporcingumo išlaikymo. Mano, kad atsakovės su priešieškiniu pateiktame Plane Nr. 2 pažeistas atskirų žemės sklypo dalių ir bendraturčių dalių bendrai naudojamame plote proporcingumo principas.

10.2. Nurodė, kad jie naudojasi sandėliavimo patalpomis, esančiomis žemės sklype. Plane Nr. 1 jų atskiram naudojimui pagrįstai išskirtas 46 kv. m plotas po sandėliavimo patalpomis, šiuo žemės plotu naudojasi tik jie. Šis sprendinys visiškai atitinka ilgametį naudojimą, su juo sutinka dauguma bendraturčių. Ieškovė taip pat naudojasi sandėliavimo patalpomis, tačiau siekdama atskiram naudojimui įteisinti didesnį plotą prie savo buto, naudojimosi tvarkoje neprašo numatyti atskiro žemės ploto savo sandėliavimo patalpos eksploatacijai, matyt, šiuo plotu ji planuoja naudotis atskirai be jokio teisinio pagrindo.

10.3. Nesutinka, kad žemės plotas, Plane Nr. 2 pažymėtas taškais 92-93-58-94, atitektų bendram naudojimui. Per šį žemės plotą patenkama į atsakovų pagal priešieškinį butą, daug metų jis naudojamas atsakovų kiemą puošiančio gėlyno sodinimui. Atsakovų butas ribojasi su V. K. ir A. K. butu, kurie neprieštarauja tokiam ilgamečiam šio žemės ploto naudojimui. Todėl neaišku, koks yra teisinis interesas tarp jų ir K. naudojamų plotų palikti 1 m pločio ir 5,79 m ilgio tarpą bendram naudojimui. Mano, kad toks sprendinys nelogiškas.

10.4. Plane Nr. 2 taškais 50-51-52-53-54-55-56-57-58-59-60-61-62 pažymėtas plotas priskirtas bendram atsakovų pagal priešieškinį ir Lietuvos Respublikos naudojimui. Ši žemės sklypo dalis yra po atsakovams ir jų kaimynei priklausančiais butais. Pastatas, kuriame yra butai yra vieno aukšto, butai yra vienas šalia kito, todėl žemės sklypo dalimis po savo butu naudojasi atskirai atsakovai, kiti bendraturčiai neturi šioje žemės sklypo dalyje jokio turto ar kito teisėto intereso, todėl bendram naudojimui šis plotas priskirtas nepagrįstai.

10.5. Nurodė, kad dalyvavo derybose su ieškove, atsiliepimuose išdėstyta pozicija ieškovei yra žinoma. Sutinka, kad ieškovės atskiram naudojimui būtų priskirtas jos pageidaujamas 105 kv. m plotas, pažymėtas Plane Nr. 2 raide B, tačiau nesutinka su Plano Nr. 2 sprendiniais, kurie be jokio teisinio ar faktinio pagrindo keičia ilgametį žemės sklypo naudojimą, dėl kurio nėra ginčo su kitais bendraturčiais, ir kuris įtvirtintas Plane Nr. 1.

11. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsiliepimo teikimo metu atsakovės į bylą pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas nėra derintas su NŽT.

11.1. Nurodė, kad Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja NŽT, neturi galimybės vertinti faktinio žemės sklypo naudojimo, t. y. negali nustatyti, ar Lietuvos Respublikai išskirta 2022 kv. m ploto žemės sklypo dalis, kuri Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A1“ užtikrins statinių, pvz. garažų savininkų, kurie iki šiol nėra išsipirkę jų statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies, teises ir teisėtus interesus, ir ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kad buvo taisomi Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyti žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo plano trūkumai.

11.2. Nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius 2021 m. rugsėjo 15 d. suderino žemės sklypo išorinę ribą pagal atsakovės pateiktą Planą Nr. 2. Pažymėjo, kad valstybinės žemės patikėtinis tik patvirtino, jog suderinama išorinė žemės sklypo riba, t. y. naudojimosi planas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo vertinamas.

11.3. Nurodė, kad svarstytų tiek UAB „Geodeziniai matavimai“ 2017 m. liepos 27 d., tiek UAB „Tiksli riba“ 2020 m. rugsėjo 1 d. plano galimą patvirtinimą. Pastebėjo, kad Plane Nr. 1 nėra išskiriamos atskiro/bendro naudojimo teritorijos, tuo tarpu Plane Nr. 2 keltinas klausimas dėl atskiros dalies ir bendros dalies proporcingumo išlaikymo (pvz., V. K. ir A. K. išskiriama 152 kv. m atskirai ir 11 kv. m bendrai, tuo tarpu valstybei 1615 kv. m atskirai ir 1456 kv. m bendrai). Tačiau pagrindinis valstybinės žemės patikėtinio prioritetas būtų, kad žemės sklypo naudotojai susitartų tarpusavyje. Atkreipė dėmesį, kad faktinė situacija tiek po 2017 m. liepos 27 d., tiek po 2020 m. rugsėjo 1 d. parengto plano pakitusi, t. y. statinių savininkai išsipirko atitinkamas žemės sklypo dalis.

11.4. Pažymėjo, kad NŽT pritarimą naudojimosi tvarkos planui išreiškia sudarydama (pasirašydama) žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Tuo tarpu nustačius trūkumus, siunčiamas administracinis raštas suinteresuotiems asmenims/matininkui. Atsakovės pateikiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas nėra derintas su NŽT (derinta tik išorinė riba). Nors akivaizdu, kad tiek dėl kilusio ginčo šioje civilinėje byloje, tiek dėl to, kad nėra visų bendraturčių parašų ant plano, tarnyba jo administracine tvarka nepatvirtintų, tačiau galėtų jį įvertinti ir jeigu yra daugiau teisės aktų neatitikimų, juos išsakyti.

11.5. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į priešieškinį nepateikė.

12. Šalys ir jų atstovai teismo posėdžių metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

Šalies argumentai

12.1. Ieškovas teismo posėdyje prašė patvirtinti jo pateiktą Planą Nr. 1, kurį gavo kartu su buto ir žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartimi, ir kuris atitinka daugumos gyventųjų valią ir, jų paaiškinimu, nusistovėjusią ilgametę naudojimosi sklypu faktinę tvarką.

12.2. Ieškovo atstovė prašė tenkinti ieškovo ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Mano, kad kliūčių naudotis nustatytu servitutu nėra.

Atsiliepimas

12.3. Atsakovė prašė tenkinti jos priešieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Paaiškino, kad ieškovo pateiktas planas pažeidžia valstybės interesus.

12.4. Atsakovės atstovė prašydama tenkinti priešieškinį, išdėstė nuomonę, kad yra kliūtis naudotis nustatytu servitutu.

12.5. Trečiojo asmens NŽT atstovė teismo posėdyje nurodė, kad abiejų šalių pateikti žemės sklypu naudojimosi tvarkos planai turi trūkumų – ieškovo pateiktame plane patekimas į sklype išskirtą bendram naudojimui A8 dalį numatytas per nustatytą servitutą S1, tačiau valstybei perleidus daiktines teises privatiems subjektams, tvarka neatitiktų jų interesų, o atsakovės pateiktoje tvarkoje yra neišlaikytas atskirų dalių ir bendrų dalių proporcingumo principas, be to, iš valstybės bendram naudojimui paimtas neproporcingai didelis plotas.

12.6. Trečiasis asmuo V. K. paaiškino, kad sutinka su ieškovo pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.

12.7. B. Z. B. bei T. K. paaiškino, kad sutinka su ieškovo pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri su jomis buvo suderinta ir atitinka nusistovėjusią ilgametę naudojimosi tvarką, o su atsakovės pateikta tvarka nesutinka, nes neatitinka nei buvusios tvarkos, nei bendraturčių interesų. Nurodė, kad būtent dėl atsakovės tiek ilgai negali sutarti ir suderinti sklypo naudojimosi tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 15 d. sprendimu ieškovo S. G. ieškinį patenkino.

13.1. Teismas nusprendė nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal Planą Nr. 1, nustatant, kad:

13.1.1. Lietuvos Respublika atskirai naudojasi 2022 (809+154+975+84) kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A1“ ir taškais A1(809) 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 58, 57, 59, 60, 61, 77, 76, 75, 86, 85, 84, 26, 25; A1(154) 70, 71, 83, 82, 81, 80, 79, 78; A1(975) 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, išskyrus įsiterpusį sklypą B-34 kv. m (87-90); A1(84) 12, 13, 45, 48, 47;

13.1.2. Ieškovas S. G. atskirai naudojasi 265 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A2“ ir taškais 10, 11, 12, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58;

13.1.3. Tretieji asmenys B. Z. B. ir V. B. atskirai naudojasi 183 (137+46) kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A3“ ir taškais A3(137) 13, 14, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46; A3(46) 24, 25, 26, 27, 28, 29;

13.1.4. Trečiasis asmuo Z. T. atskirai naudojasi 85 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A4“ ir taškais 61, 62, 72, 73, 74, 75, 76, 77;

13.1.5. Tretieji asmenys V. K. ir A. K. atskirai naudojasi 152 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A5“ ir taškais 14, 15, 37, 36, 35, 42, 41, 40, 39, 38;

13.1.6. Tretieji asmenys J. K., T. K., K. B. atskirai naudojasi 242 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A6“ ir taškais 49, 50-57, 59-66, 49;

13.1.7. Atsakovė I. K. atskirai naudojasi 210 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A7“ ir taškais 62, 63, 64, 67, 68, 69, 70, 71, 72;

13.1.8. Ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys naudojasi bendrai 416 kv. m žemės sklypo dalimi, Plane Nr. 1 pažymėta indeksu „A8“ ir taškais 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 42, 43, 44, 45, 48, 49, 66, 65, 64, 67, 68, 69, 70, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 71, 72, 73, 74, 75, 86, 85, 84.

13.2. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, V. B. ir B. Z. B. naudai – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų; į valstybės biudžetą – 349,24 Eur pašto išlaidų.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi šalys pateikė savarankiškus planus dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kurių išorinės ribos buvo suderintos NŽT, kuri posėdžio metu pateikė savo vertinimą dėl abiejų planų.

15. Teismas sprendė, kad nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką žemės santykiuose būtina vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais.

16. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pateiktus planus vertino vadovaudamasis aukščiau nurodytais kriterijais pagal šias nustatytas faktines aplinkybes – ieškovo planui pritarė didžioji dalis ginčo sklypo bendraturčių, akcentuodami, kad su jais plano rengimas buvo derinamas, atsižvelgta į jų pageidavimus ir jie pažymėjo, kad planas įtvirtina ilgametę nusistovėjusią naudojimosi tvarką; maksimaliai išlaikomas atskirų dalių ir bendrų dalių proporcingumo principas; naudojimosi tvarka užtikrina bendraturčių tarpusavio autonomiškumą; atsakovės teisės ieškovo pateiktu planu nėra pažeidžiamos, priešingai nei ieškovo ir kitų bendraturčių teisės pagal teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes pagal atsakovės pateiktą planą (nustačius netinkamas atskirų ir bendrų dalių proporcijas, siūlant per daug atskirų plotų, naudotinų bendrai, tvarkos neatitikimas nusistovėjusiai ir gyventojų priimtai naudojimosi sklypu tvarkai).

17. NŽT išsakytas pastabas dėl ieškovo pateikto sklypo plano (patekimas į ginčo sklypą numatytas per žemės sklypo dalį, priskirtą naudotis valstybei) teismas vertino atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus bei proceso dalyvių paaiškinimus, kurie patvirtino, kad ginčo sklype yra sandėliukai, garažai, kuriais gyventojai naudojasi, tame tarpe ir atsakovė, tretieji asmenys, tačiau jie nėra išpirkti iš valstybės. Tai reiškia, kad potencialiais naudotojais tos valstybei priskirtos žemės sklypo dalies yra tie patys sklypo bendraturčiai, dalį žemės ginčo nagrinėjimo metu išsipirkę iš valstybės. Vadinasi, šiuo atveju potencialiais valstybei priskirto žemės sklypo naudotojais yra sandėliukais ir garažais bei rūsiais po gyvenamuoju namu besinaudojantys gyventojai, turintys teisę išsipirkti nurodytas patalpas, statinius su jiems proporcingai priskirtina naudotis sklypo dalimi, tame tarpe ir pati atsakovė. Dėl NŽT nurodytos pastabos nėra kliūtis patvirtinti ieškovo pateikto žemės sklypo naudojimosi plano, su kuriuo sutiko visi sklypo bendraturčiai, išskyrus atsakovę. Aplinkybė, kad ieškovo pateiktas planas nėra jo pasirašytas, nėra kliūtis jį tvirtinti, nes jis buvo parengtas ir pasirašytas ankstesnio turto, perleisto ieškovui, savininko. Neatlikus šiame plane korekcijų, jo pasirašyti ieškovas neturi, be to, nėra ribojama jo teisė nustatyti naudojimosi tvarką pagal tokį planą, kurį pasirašė kiti sklypo bendraturčiai su buvusiu savininku. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad su atsakovės pateiktu planu nesutiko visi likę bendraturčiai, be to, teismo vertinimu, NŽT įvardintas trūkumas dėl atskirų ir bendrų dalių proporcijų neišlaikymo vertinamas kaip pateikto plano esminis trūkumas, dėl ko naudojimosi tvarka pagal šį planą negali būti nustatyta.

18. Teismo vertinimu, atsakovės atstovės argumentai, kad patekimas į ginčo sklypą negali būti nustatytas per įregistruotą servitutą S1 yra teisiškai nereikšmingas dėl aukščiau nurodytų teismo nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų, be to, atsakovės pateiktame plane patekimas į sklypą taip pat buvo numatytas per servitutą, ką posėdyje patvirtino jos advokatė.

19. Teismas nurodė, kad dėl kitų atsakovės argumentų teismas atskirai nepasisako, nes jie nekeičia teismo padarytų išvadų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Atsakovė I. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti.

20.1. Apeliantė nurodė, kad ginčo žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys nekilnojamieji daiktai: pastatai (duomenys neskelbtini). Taipogi žemės sklype yra suformuotas įsiterpęs žemės sklypas pastatui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Sprendime minimi sandėliukai, esantys prie vakarinės ir šiaurinės žemės sklypo ribos, nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti (kaip ir daiktinės teisės į šiuos antraeilius daiktus, priklausinius pagal savo funkcinę paskirtį); jiems eksploatuoti žemės sklypo dalys nenustatomos. Ne visi žemės sklype esančių pastatų (juose esančių patalpų) savininkai realizavo teisę pirkti tenkančias žemės sklypo dalis (žemės sklypo dalis nepirko pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies), taipogi prie pastato, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), garažų (pagrindinių daiktų) savininkai). Būtent šiems pastatams eksploatuoti priskirtinos šiuo metu Lietuvos Respublikai priklausančios žemės sklypo dalys, šiems asmenims realizavus teisę pirkti tenkančias žemės sklypo dalis jos priklausys šių paminėtų pastatų (savarankiškai funkcionuojančių daiktų) savininkams. Kadangi ieškovas pagal pradinį ieškinį, atsakovė pagal pradinį ieškinį ir atsakovai pagal priešieškinį jau nusipirko savo pagrindinėms daiktams eksploatuoti tenkančias žemės sklypo dalis, jiems šiame žemės sklype jokių dalių daugiau nepriklauso. Valstybei pagal ieškovo planą priskirta žemės sklypo dalis tenka kitų pagrindinių daiktų (ne sandėliukų) eksploatacijai, ir apeliantei (kaip ir ieškovui) dalyje, į kuria patenka įvažiavimas į žemės sklypą, joks plotas nepriklauso, kas reiškia, kad sprendimo 28 punktas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir taisyklės) 3, 7 punktus.

20.2. Nurodė, kad į žemės sklypą yra vienintelis patekimas iš (duomenys neskelbtini). gatvės. Per jį patenkama iki visų asmenų valdomų pastatų. Pagal ieškovo planą visas plotas (dalis, pažymėta indeksu A1, plotas – 975 kv. m), reikalingas pastatams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, priskirtas Lietuvos Respublikos valstybei (kas yra logiška, nes šių pastatų savininkai savo teisės pirkti tenkančias žemės sklypo dalis dar nerealizavo). Tačiau kartu pastebėtina, kad į šią dalį taip pat patenka ir vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą, kas reiškia, kad pagal ieškovo planą nėra užtikrintas patekimas iki asmenų valdomų pastatų ir atskirai valdomų žemės sklypo dalių.

20.3. Pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 49SFN- 2229-(14.49.104), adresuotame P. D., nurodė, kad matininkas turi atsižvelgti į visus sklypo naudotojus ir žemės sklypo plane, išskiriant žemės sklypo dalis (tiek atskirai naudojamas, tiek bendrai naudojamas) turi numatyti, kad būtų užtikrintas patekimas (privažiavimas) iki minėtų žemės sklypų dalių. Patekimas (privažiavimas) prie išskirtų žemės sklypo dalių turi būti nurodyti kaip bendro naudojimo žemės sklypo dalys (servitutai nenustatomi). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šį oficialų įrodymą ignoravo, nevertino ir identiškų NŽT atstovės paaiškinimų. Žemės sklype esantis servitutas S1 (kelio servitutas, tarnaujantis) yra skirtas patekimui į įsiterpusį žemės sklypą (tarnaujantis daiktas).

20.4. Mano, kad teismo sprendimas prieštarauja aktualiai teismų praktikai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e3K-3-127-403/2019, Nr. e3K-3- 351-701/2020).

20.5. Pažymėjo, kad atsakovės planas yra sudarytas vadovaujantis minėta teismų praktika: yra nustatytos dalys kiekvienam pastatui eksploatuoti, apskaičiuotos kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys šiose bendro naudojimo žemės sklypo dalyse, nustatytos žemės sklypo dalys atskiram naudojimui, ir patekimą iki pastatų ir atskirai naudojamų dalių užtikrinančios žemės sklypo dalys. Tuo tarpu pagal ieškovo planą nėra numatytas patekimas iki pastatų ir atskirai valdomų žemės sklypo dalų ir jų naudojimas pagal planą yra neįmanomas. Akcentavo, kad būtent atsakovės planas visiškai atitinka faktinę situaciją (matininko V. K. planas užneštas ant ortofoto pagrindo).

20.6. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Pažymėjo, kad kasacinei praktikai identiška naudojimosi žemės sklypų nustatymo tvarkos metodika, kai žemės sklype yra keli pastatai, priklausantys skirtingiems asmenims, nurodyta ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 3JN-950 (8.1.). Ir apeliantės teigimu, ieškovo planas parengtas pažeidžiant tas nuostatas: nėra patekimo iki valdomų pastatų ir žemės sklypo dalių; keliems pastatams projektuojama viena žemės sklypo dalis, į kurią be jokio pagrindo dar įmatuotas įvažiavimas; neišskirtos atskiros žemės sklypo dalys savarankiškiems daiktams eksploatuoti; daugiabučiam gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), nėra suprojektuotas atskiras žemės sklypas, tačiau žemė po pastatu yra išskirstyta į 4 dalis, nepaisant neregistruotos palėpės ir kitų bendro naudojimo konstrukcijų.

20.7. Mano, kad ieškovo planas parengtas pažeidžiant proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principą: Z. T. priskirtas bendrai naudotis tik 1 kv. m plotas bendro naudojimo dalyje A8 pagal ieškovo planą (visiems kitiems – nuo 13 kv. m bendro naudojimo dalyje A8), likusį Z. T. plotą (85 kv. m) priskiriant naudotis atskirai, taip pažeidžiant proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principą. Papildomai pastebėjo, kad tiktai B. Z. B. ir V. B. atskirai išskirta žemės sklypo dalis A3, 46 kv. m sandėliuko eksploatacijai, tuo tarpu nei vienam kitam neįregistruoto sandėliuko naudotojui atskiras plotas neišskirtas.

20.8. Sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėjo, kad teismo sprendimo 28 punkte nurodytas motyvas prieštarauja bylos medžiagai. Ieškovė ir atsakovai pagal priešieškinį yra tik NTR neįregistruotų sandėliukų (antraeilių daiktų) naudotojai, tačiau garažai yra įregistruoti NTR kaip savarankiškai funkcionuojantys daiktai ir nuosavybės teise ieškovams ir atsakovams nepriklauso, bet priklauso tretiesiems asmenims. Žemės sklype nenustatytinas sandėliukams (antraeilėms daiktams) tenkantis plotas, tačiau kitiems (tretiesiems) asmenims priklausantys garažai yra savarankiškai funkcionuojantys daiktai, ir valstybinė žemė skirta šiems pastatams ir daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Tai reiškia, kad apeliantei ir atsakovams pagal priešieškinį nėra (ir negali būti) priskirtas plotas valstybei atskirai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje pagal ieškovo planą ir jie neturi patekimo iki savo žemės sklype esančių pastatų pagal ieškovo planą.

Atsiliepimas

21. Ieškovas S. G. ir tretieji asmenys B. Z. B., V. B., T. K., J. K., K. B., V. K., A. K. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.1. Nurodė, jog nesutinka, kad aptariamu atveju, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių, taikomos atsakovės nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatos. Šio proceso dalyviai neketina pirkti ar nuomotis valstybinės žemės sklypo. Jie jau yra žemės sklypo bendraturčiai, kurie faktiškai naudojasi savo žemės sklypo dalimis prie jiems nuosavybės teise priklausančių butų. Minėtų taisyklių normos taikomos norint įforminti civilinius santykius tarp valstybinės žemės sklypų naudotojų ir valstybinės žemės patikėtinio. Tuo tarpu bendraturčių santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

21.2. Taip pat nesutinka su apeliantės nurodyta aplinkybe, kad pagal Planą Nr. 1 nėra užtikrintas patekimas iki bendraturčių valdomų pastatų ir atskirai valdomų žemės sklypo dalių. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype nustatytas kelio servitutas Plane Nr. 1 pažymėtas indeksu S1, kuris sutampa su įvažiavimu į žemės sklypą. Kelio servitutas nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre bei išnuomojimo A. K.“. Plane Nr. 1 pažymėtas kelio servitutas S1 yra vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą, kuriuo naudojasi visi tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai. Savininkų teisės naudotis įvažiavimu į žemės sklypą įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui, nėra teisės normos, kuri draustų tarnaujančiojo žemės sklypo bendraturčiams važiuoti/eiti minėtu servitutu prie bendraturčių atskirai naudojamų žemės sklypo dalių.

21.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą siūlė šalims susitarti, kelis kartus atidėjo teismo posėdžius, vis akcentuodamas galimybę ginčą baigti taikiai. Ieškovo iniciatyva ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai, tačiau apeliantė pasitraukė iš mediacijos proceso nenurodydama, kokius jos asmeninius interesus pažeidžia ieškovo pasiūlytas Planas Nr. 1. Visi žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus apeliantę, pritarė ieškovo pasiūlymui, pareiškę, kad Planas Nr. 1 atitinka faktinį ilgametį žemės sklypo naudojimą, patvirtino Planą Nr. 1 savo parašais.

21.4. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovui, apeliantei, Z. T., T. K., K. B., J. K. priklausantys butai Nr. (duomenys neskelbtini), susideda iš 4 savarankiškai funkcionuojančių butų į kuriuos patenkama per atskirus įėjimus iš lauko. Gyvenamajame name nėra bendros laiptinės ar kitų bendro naudojimo patalpų. Butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai atskirai naudojasi žemės plotais, kuriuose yra jų butai ir žemės plotais prie įėjimų į butus ir prie butų sienų. Plano Nr. 1 sprendiniai įgyvendina būtent tokį faktinį žemės sklypo naudojimą. Jokia teisės norma nedraudžia šių butų savininkams atskirti žemės sklypo dalis iš bendro naudojimo, kaip numato Planas Nr. 1. Ieškovas ir kiti žemės sklypo bendraturčiai nesutinka bendrai naudoti žemės sklypo dalį, kuriame yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kaip numato apeliantės siūlomas Planas Nr. 2. Toks žemės sklypo naudojimas prieštarautų faktiniam naudojimui, neatitiktų protingumo ir racionalumo principų.

21.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ieškovo ir apeliantės pateiktus planus, įvertindamas jų racionalumą, patogumą, šalių lygiateisiškumą ir galimybę atskirai naudotis kuo didesne dalimi bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Plane Nr. 1 bendraturčių naudojamos žemės sklypo dalys yra kompaktiškos, racionalios formos, numatytas aiškesnis nei Plane Nr. 2 atskirai naudojamų žemės sklypo dalių išdėstymas. Į kiekvieno bendraturčio atskirai naudojamą dalį patenka žemės plotas, kuriame yra jo butas, plotas prie įėjimo ir plotas prie buto sienų. Skirtingai nei Plane Nr. 2 bendram naudojimui nepaliekama neracionalios formos žemės ruožų tarp atskirai naudojamų plotų. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar kad apeliantės argumentai nebuvo vertinti, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

21.6. Dėl apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ieškovo siūlomas planas parengtas pažeidžiant proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principą, nurodė, kad ne visada naudojimosi tvarkoje galima išlaikyti bendraturčių turimų dalių proporcijas bendro naudojimo sklypo dalyje. Šiuo atveju Z. T. priskyrus atskiram naudojimui mažesnį žemės plotą, dalis jos buto patektų į bendrą visų bendraturčių naudojamą plotą. Toks sprendinys bendraturčių, išskyrus atsakovę, nuomone, būtų neracionalus. Bendraturčių B. Z. B. ir V. B. situacija, atvirkščiai, ypatinga tuo, kad jų butas, (duomenys neskelbtini), žemės sklype užima vos 42 kv. m. Prie buto šie bendraturčiai atskirai naudojosi 66 kv. m plotu. Kadangi jiems priklauso 196 kv. m plotas žemės sklype, 88 kv. m turėtų būti skiriama bendram naudojimui su kitais bendraturčiais. Toks sprendinys, kai pusė šių bendraturčių žemės sklypo dalies (88 iš 196) atitektų bendram žemės sklypo bendraturčių naudojimui, pažeistų B. Z. B. ir V. B. interesus ir proporcingumo principą. Todėl Plane Nr. 1 įgyvendinamas kompromisinis variantas, nesant ginčo, kad B. Z. B. ir V. B. naudojasi neprivatizuotu sandėliuku, esančiu žemės sklype, prie jo atskiram šių bendraturčių naudojimui priskirta 46 kv. m. Tam neprieštarauja nei vienas bendraturtis, išskyrus apeliantę.

21.7. Mano, kad apeliantė pažeidė bendraturčių pareigą kooperuotis, bendradarbiauti, siekti, kad su bendrąja nuosavybe susiję klausimai būtų išspręsti užtikrinant visų bendraturčių interesų balansą. Apeliantės nurodomi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai nesusiję su jos pačios teisėmis, ji nenurodo, kokias kliūtis naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi sudaro Planas Nr. 1.

21.8. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra vieno aukšto, faktiškai jis susideda iš bendras sienas turinčių butų, iš kurių kiekvienas turi atskirą įėjimą iš kiemo. Butai funkcionuoja visiškai savarankiškai, kiekvienas bendraturtis atskirai rūpinasi savo buto konstrukcijomis (sienomis, virš buto esančiu stogu) ir žemės sklypo dalimi, kuria užima butas. Plane Nr. 2 bendram naudojimui priskiriami žemės plotai, kurie faktiškai naudojami atskirai. Be jokio pagrindo bendram naudojimui priskirtas žemės plotas, per kurį į savo butą patenka ieškovas S. G. (taškai 61-63-64-65-66-67-68-69-70), žemės plotas prie įėjimo į B. Z. B. ir V. B. butą (taškai 92-93-59-58-94), žemės plotas prie įėjimo į J. K., T. K., K. B. butą (taškai 72-73-74-75), žemės plotas po J. K., T. K., K. B. langais, prie jų buto sienos (taškai 35-36-37-38). Šiomis žemės sklypo dalimis butų savininkai naudojasi atskirai, kiti bendraturčiai neturi šiose žemės sklypo dalyse jokio turto ar kito teisėto intereso, todėl bendram naudojimui šie plotai apeliantės plane priskirti nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys yra 0,3575 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas arba ginčo žemės sklypas), bendraturčiai arba naudotojai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. rugpjūčio 4 d. išrašo matyti, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovui S. G. (284/3575 dalys žemės sklypo), atsakovei I. K. (225/3575 dalys žemės sklypo), tretiesiems asmenims A. K. ir V. K. (326/10725 dalys žemės sklypo), V. B. ir B. Z. B. (196/3575 dalys žemės sklypo), Lietuvos Respublikai (2361/3575 dalys žemės sklypo), J. K. (4/165 dalys žemės sklypo), T. K. (4/165 dalys žemės sklypo), K. B. (4/165 dalys žemės sklypo), Z. T. (86/3575 dalys žemės sklypo), V. K. (163/10725 dalys žemės sklypo). Žemės sklype yra įregistruoti šie statiniai: pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), pastatas – vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu žemės sklype yra įregistruotas kelio servitutas, 0,0094 ha ploto. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei – butas, adresu (duomenys neskelbtini), Z. T. – butas, adresu (duomenys neskelbtini), J. K., T. K., K. B. – butas, adresu (duomenys neskelbtini).

25. Byloje pateiktuose VĮ Registrų centro 2018 m. kovo 13 d. butų (patalpų) sąrašuose yra nurodyti (duomenys neskelbtini) esančių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai (patikėtiniai). Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažinęs, kad priimtas sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje gali turėti įtakos visų ginčo žemės sklype esančių statinių bendraturčių teisėms ir pareigoms, į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė N. V., N. J., A. J., I. S. (I. S.), V. S., A. J., R. S., Vilniaus miesto savivaldybę, UAB „Latonvita“, A. K., J. G., Z. B., I. L., Ž. V., P. G., B. Š., K. J. – M., D. M. R., B. V. R. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, nustačius, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybė pardavė R. Ž., trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė buvo pakeista į trečiąjį asmenį be savarankiškų reikalavimų R. Ž. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad K. J.-M. mirė (duomenys neskelbtini), o I. S. mirė (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi trečiąjį asmenį K. J.-M. pakeitė jo teisių perėmėja D. R. J.- M., bei iš trečiųjų asmenų pašalino I. S.

26. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2017 m. liepos 27 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (Planas Nr. 1), tačiau su tuo nesutinka atsakovė, byloje pateiktu priešieškiniu prašydama nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Tiksli riba“ 2020 m. rugsėjo 1 d. parengtą naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo planą (Planas Nr. 2). Pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovė pateikė byloje apeliacinį skundą. Atsakovė mano, kad sprendimas priimtas pažeidžiant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo dalių nustatymą (paskirstymą) žemės sklype esančių patalpų (pastatų) savininkams, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl prašo pirmosios instancijos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Visgi, jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

28. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010, 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006, 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

29. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Taip pat Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).

30. Šioje byloje ginčas kilo dėl aptariamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Šią įstatymo numatytą teisę nusistatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, kaip matyti iš bylos duomenų, mėginama įgyvendinti nuo 2016 metų, kai naudojimosi žemės sklypu tvarkos sąlygas su atsakove derino dar buvusio ieškovui priklausančio buto ir dalies žemės sklypo savininkas P. D.

31. Ieškovo duomenimis, buvusio ieškovui priklausančio buto ir dalies žemės sklypo savininkų D. užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė aptariamą 2017 m. liepos 27 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (Planą Nr. 1), kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas ir nustatė naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką. Susipažinus su minėtu planu, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir byloje surinktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo pagrįstai nustatyta Plano Nr. 1 pagrindu. Nors apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ginčijamo sprendimo. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

32. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys pastatai ir ne visų pastatų (juose esančių patalpų) savininkai realizavo teisę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir taisyklės) nuostatas pirkti tenkančias žemės sklypo dalis, be to, žemės sklype esantys teismo sprendime nurodyti sandėliukai, kurie Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, pagal savo paskirtį yra pagrindinių daiktų priklausiniai, todėl jiems eksploatuoti žemės sklypo dalys nenustatomos. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas savo sprendimu pažeidė minėtų taisyklių nuostatas. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.

33. Apeliantės nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo 2.2 punkte numatyta, kad pagal minėtas taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taigi, kaip matyti, apeliantės nurodytos taisyklės nėra aktualios šio ginčo teisiniam santykiui, ir tam nesudaro jokio pagrindo aplinkybės, kad dalis ginčo žemės sklypo nuosavybės teise priklauso valstybei, ar kad ne visų pastatų (juose esančių patalpų) savininkai realizavo teisę pirkti jiems tenkančias žemės sklypo dalis. Šioje byloje sprendžiamas ne valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos klausimas, o CK įtvirtintos bendraturčių teisės nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką įgyvendinimo klausimas. Aplinkybė, kad ateityje gali atsirasti naujų žemės sklypo dalies savininkų (bendraturčių), nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju netvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tuo pačiu pažymint, kad žemės sklypo bendraturčiams neužkertamas kelias, esant poreikiui, žemės sklypo naudojimosi tvarką tikslinti ar keisti.

34. Aplinkybes apie tai, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruotiems sandėliukams eksploatuoti žemės sklypo dalys nenustatomos, apeliantė akcentavo, nesutikdama su ieškovo parengto Plano Nr. 1 sprendiniais dėl V. B. ir B. Z. B. priskyrimo 46 kv. m žemės sklypo ploto prie jų faktiškai naudojamo sandėliuko. Šiame kontekste, apeliacinės instancijos teismas, dar kartą pažymėdamas, kad šioje byloje nesprendžiamas nekilnojamojo turto įsigijimo iš valstybės klausimas, o ginčo, kad byloje minimi sandėliukai neregistruoti Nekilnojamojo turto registre, byloje nėra, nelaiko paminėto sprendinio Plane Nr. 1 kliūtimi žemės sklypo naudojimosi tvarkai pagal tokį planą patvirtinti. Kaip matyti iš bylos duomenų, trečiųjų asmenų B. paaiškinimų, minėti asmenys realiai naudojasi minimomis sandėliavimo patalpomis, ir faktiškai tik jie vieni naudojasi Plane Nr. 1 po sandėliavimo patalpomis jiems išskirtu plotu, kartu pažymint, kad šių faktinių aplinkybių atsakovė byloje nepaneigė. Tokiam Plano Nr. 1 sprendiniui iš esmės neprieštarauja kiti žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus atsakovę, nors jos teisės šiuo aspektu niekaip nepažeidžiamos.

35. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu ir atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad pagal Planą Nr. 1 nėra užtikrinamas patekimas iki asmenų valdomų pastatų ir atskirai valdomų žemės sklypo dalių, ir kad žemės sklype esantis servitutas S1 yra skirtas tik patekimui į įsiterpusį žemės sklypą.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre bei išnuomojimo A. K.“ aptariamame žemės sklype be kita ko buvo nustatytas kelio servitutas 94 kv. m ploto žemės sklypo dalyje, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtoje linijomis ir skaičiais 12, 13, 26, 21, 20, 25, 12. Minėtas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) VĮ Registrų centre įregistruotas nuo 2010 m. gegužės 10 d.

37. Pagal CK 4.112 straipsnio 4 dalį, servituto nustatymas neatima iš tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui. Aptariamu atveju, byloje nėra ginčo, kad minėtu kelio servitutu naudojasi visi žemės sklypo bendraturčiai, ir tai niekaip netrukdo nustatytam servitutui. Nustatytas servitutas yra pažymėtas ir Plane Nr. 1, jis sutampa su įvažiavimu į žemės sklypą. Ir nors Plane Nr. 1 nėra numatytas patekimas į žemės sklypą per bendro naudojimo plotą (į ką bylos nagrinėjimo metu atkreipė dėmesį ir NŽT), tačiau servituto teritorija patenka į Lietuvos Respublikos atskiram naudojimui priskirtą žemės sklypo dalį, pažymėta indeksu A1 (975). Kadangi naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas neįtakoja (nepanaikina) ginčo žemės sklype nustatyto servituto, kuriuo ir toliau galės naudotis visi žemės sklypo bendraturčiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nelaikytina kliūtimi patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal Planą Nr. 1, ir nesudaro pagrindo teigti, kad Plane Nr. 1 nėra numatytas patekimas iki pastatų ir atskirai valdomų žemės sklypo dalių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog valstybinės žemės patikėtinė, kurios kompetencijai yra priskirti spręsti klausimai dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo, atlikusi ieškovo parengto Plano Nr. 1 teisinį vertinimą, 2017 m. lapkričio 8 d. rašte trūkumo dėl patekimo į ginčo žemės sklypą nebuvimo nenustatė. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tiek klausimas dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, tiek klausimai dėl esamo ar naujo servituto pakeitimo / nustatymo galės būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka, įvertinus žemės sklypo bendraturčių poreikius.

38. Atsakovė savo apeliaciniame skunde, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, cituodama kasacinio teismo praktiką naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimu, be kita ko remiasi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui siųstu raštu, kuriame iš esmės pasisakoma, išdėstoma nuomonė dėl aukščiau paminėtų taisyklių, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų pardavimą, nuomą, dėl kurių šioje nutartyje jau buvo pasisakyta (nutarties 33 punktas), taip pat rašte minima apie žemės sklypo formavimo proceso tam tikrus aspektus, kurie šiuo atveju taip pat nėra aktualūs. Dėl minėto pažymėtina, kad šis atsakovės nurodytas raštas ir jame nurodytas teisinis vertinimas aptariamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės tarp šalių kilusiam ginčui spręsti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad NŽT vertinimu, byloje aptariamas Planas Nr. 1 yra parengtas atsižvelgiant į žemės sklypo planą ir atitinka žemės sklypo suformavimo dokumentus.

39. Apeliantės manymu, Plane Nr. 1 netinkamai projektuojamos žemės sklypo dalys, pažeidžiamas proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principas. Su šiais apeliantės argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

40. Kaip matyti iš ginčijamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino tiek Planą Nr. 1, tiek Planą Nr. 2, vadovaudamasis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais.

41. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamame sprendime buvo pagrįstai atsižvelgta į byloje nustatytą aplinkybę, kad Planui Nr. 1 pritarė dauguma ginčo sklypo bendraturčių. Iš Plano Nr. 1 duomenų matyti, kad be P. D., D. D., J. D. (ieškovo buto ir žemės sklypo dalies buvusių savininkų) Planą Nr. 1 savo parašais patvirtino ir kiti žemės sklypo bendraturčiai (B. Z. B., V. B., Z. T., V. K., S. U., J. K., T. K., K. B.), išskyrus atsakovę. NŽT Plane Nr. 1 suderino išorinę žemės sklypo ribą. Iš Plano Nr. 2 duomenų matyti, kad be atsakovės jį savo parašais patvirtino tik žemės sklypo bendraturčiai V. K., A. K. bei Z. T.. NŽT Plane Nr. 2 suderino išorinę žemės sklypo ribą. Taigi, didžioji dalis žemės sklypo bendraturčių pritarė Planui Nr. 1. Tretieji asmenys V. K. ir A. K., nors ir pasirašė Planą Nr. 2, tačiau, kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, vadinasi iš esmės palaiko ginčijamu teismo sprendimu pagal Planą Nr. 1 nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.

42. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalies (šalių) pateiktą variantą (pateiktus variantus) vertina nurodytais aspektais ir esant keliems projektiniams pasiūlymams parenka racionalesnį, patogesnį, optimalesnį, teisingesnį, labiau teismų praktikoje nustatytus kriterijus, o svarbiausia - visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrą užtikrinantį variantą, o visiems siūlomiems variantams neatitinkant minėtų kriterijų – atmeta abu pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniam naudojimosi bendru daiktu variantui, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas taip pat turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

43. Iš bylos duomenų matyti, kad didžioji dalis žemės sklypo bendraturčių (tretieji asmenys A. K., V. K., V. B., B. Z. B., J. K., T. K., K. B.) patvirtino, kad ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka ilgametę nusistovėjusią naudojimosi tvarką, ką įvertino ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Šiuo aspektu racionaliais laikytini Plano Nr. 1 sprendiniai, kai į kiekvieno bendraturčio atskirai naudojamą dalį patenka žemės plotas, kuriame yra bendraturčio butas, plotas prie įėjimo ir prie buto sienų, kadangi, kaip nurodo didžioji dauguma žemės sklypo bendraturčių tai ir įgyvendina būtent faktinį žemės sklypo naudojimą ir jie kategoriškai nesutinka bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra jų gyvenamasis namas, kaip tai numato atsakovės siūlomas Planas Nr. 2. Šiuo atveju didžiajai daliai bendraturčių nesutinkant, matyti, kad tokiu Plano Nr. 2 sprendiniu, kai bendram naudojimui priskiriami žemės plotai prie įėjimo į ieškovo butą, trečiųjų asmenų B. butą, J. K., T. K., K. B. butą, ir pan., kas neatitinka ir nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nebus pasiekta interesų pusiausvyra, išliks galimų ginčų bei konfliktų ateityje tikimybė. Dėl minėto spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka geriau užtikrina bendraturčių tarpusavio autonomiškumą. Kaip pagrįstai sprendė ir dėl maksimaliai išlaikomo atskirų dalių ir bendrų dalių proporcingumo principo. Priešingai nei teigia atsakovė, nėra pagrindo Plano Nr. 1 sprendinių vertinti, kaip pažeidžiančių proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principus (apeliaciniame skunde akcentuojant, kad Z. T. buvo priskirtas tik 1 kv. m plotas bendro naudojimo dalyje, likusį plotą (85 kv. m) paskiriant naudotis atskirai, o B. Z. B. ir V. B. atskirai paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi prie jų naudojamo sandėliuko). Tokie Plano Nr. 1 sprendiniai ieškovo, atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusių trečiųjų asmenų buvo tinkamai pagrįsti. Kaip jau minėta šios nutarties 34 punkte, B. faktiškai naudojasi tomis sandėliavimo patalpomis, ir faktiškai vieni naudojasi Plane Nr. 1 po sandėliavimo patalpomis jiems išskirtu plotu. Kaip ir dėl Z. T., ieškovo ir kitų atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusių trečiųjų asmenų duomenimis, Plane Nr. 1 numatytas sprendinys iš esmės atitinka faktinį šio trečiojo asmens žemės sklypo naudojimą. Tokiems Plano Nr. 1 sprendiniams neprieštarauja kiti žemės sklypo bendraturčiai, o atsakovė, su jais nesutikdama, niekaip nenurodo ir nepagrindžia savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.

44. Atkreiptinas dėmesys ir į NŽT poziciją nagrinėjamu klausimu. Pastebėtina, kad 2017 m. lapkričio 8 d. rašte, adresuotame UAB „Geodeziniai matavimai“, NŽT nurodė, kad Plane Nr. 1 yra trūkumų (su planu turi būti pasirašytinai supažindinti visi žemės sklypo bendrasavininkai, šiuo atveju atsakovė; su planu nustatyta tvarka turi būti supažindinti žemės sklype esančių statinių savininkai, naudotojai, nuomininkai). Taigi, atlikusi Plano Nr. 1 vertinimą, NŽT nurodė trūkumus, kuriuos pašalinus, planui būtų pritarta. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad nors atsakovė nesutinka su Planu Nr. 1, tačiau kitas trūkumas pirmosios instancijos teismo buvo pašalintas, kadangi visi žemės sklypo bendraturčiai, kaip ir kiti tretieji asmenys (žemės sklype esančių statinių savininkai, naudotojai), buvo įtraukti į šios bylos nagrinėjimą, supažindinti su bylos medžiaga, tame tarpe ir pateiktais planais. Tuo tarpu Planas Nr. 2 nebuvo derintas su NŽT (derinta tik išorinė riba). Bylos nagrinėjimo metu NŽT nesutiko su apeliantės parengtu Planu Nr. 2, akcentavo trūkumą dėl atskiros dalies ir bendros dalies proporcingumo neišlaikymo (pvz., proporcija tarp V. K. ir A. K., bei valstybei atskirai ir bendrai išskiriamų dalių). Tokiu būdu, kaip matyti iš atsakovės priešieškinio reikalavimų (nutarties 7.1.7, 7.1.8, 7.1.10 punktai), iš valstybės bendram naudojimui būtų paimamas itin neproporcingai didelis plotas (1364 kv. m). Taigi, manytina, jog pagrįstai tokį NŽT įvardintą plano trūkumą dėl atskirų ir bendrų dalių proporcijų neišlaikymo pirmosios instancijos teismas vertino kaip esminį ir tokiam planui nepritarė.

45. Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, laikytina, kad ginčijamu teismo sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal Planą Nr. 1 atitinka proporcingumo principą, daugumos bendraturčių valią, susiklosčiusią faktinę ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, nepažeidžia kitų bendraturčių, tame tarpe ir atsakovės, teisių ir teisėtų interesų.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti šiame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

50. Ieškovo S. G., trečiųjų asmenų T. K., K. B., J. K., V. B., B. Z. B., V. K., A. K. atstovė pateikė byloje prašymą priteisti iš apeliantės I. K. S. G., B. Z. B., T. K. ir V. K. naudai iš viso 1 520 Eur patirtų išlaidų (kiekvienam po 380 Eur) už advokato pagalbą apeliacinėje instancijoje. Kartu su prašymu buvo pateikti ir minėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai: 2022 m. rugpjūčio 26 d. sąskaita už teisinę pagalbą, 1 520 Eur sumai, bei pinigų priėmimo kvitai (2022 m. rugpjūčio 26 d., B. Z. B. sumokėta 380 Eur suma; 2022 m. rugpjūčio 31 d. T. K. sumokėta 190 Eur suma; 2022 m. spalio 27 d. S. G. sumokėta 380 Eur suma; 2022 m. lapkričio 8 d. T. K. sumokėta 190 Eur suma; 2022 m. lapkričio 7 d. V. K. sumokėta 380 Eur suma). Apeliacinį skundą atmetus, minėtos ieškovo ir trečiųjų asmenų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos priteitinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 1 520 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRenata Volodko