- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2-956-553/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01152-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Via Lietuva“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Proit“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proit“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų sprendimų viešajame pirkime, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Aitek S.p.A., išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Proit“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:
1.1. pripažinti neteisėtu atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Via Lietuva“ (toliau – ir atsakovė) sprendimą vykdyti viešąjį pirkimą Nr. 734423 „Atstuminės kelių rinkliavos Sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) ir įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras;
1.2. priteisti jai iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;
1.3. taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti Pirkimo procedūras ir nesudaryti Pirkimo sutarties, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė, pasisakydama dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad:
2.1. ieškinys atitinka prima facie (preliminaraus) pagrįstumo kriterijų, t. y., be kita ko, ieškinyje išsamiai aptartos aplinkybės bei pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir atsakovės veiksmų neteisėtumą.
2.2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ieškovei bus apsunkintas arba išvis taps neįmanomas. Kadangi pasiūlymų pateikimo terminas buvo dar 2024 m. spalio 11 d., ši rizika yra itin aktuali. Vėliau ieškinį pripažinus pagrįstu, bus neįmanoma tinkamai įvykdyti tokį teismo sprendimą, kadangi bus nebeįmanoma sugrįžti į jau pasibaigusias Pirkimo procedūras. Tuo tarpu ieškovei inicijuoti dar vieną bylą dėl patirtos žalos atlyginimo būtų itin sudėtinga.
2.3. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas, susijęs su sąžiningos konkurencijos ir tiekėjų nediskriminavimo vykdant viešuosius pirkimus užtikrinimu, turi būti ginamas labiau nei interesas skubiai įsigyti atstuminės kelių rinkliavos sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, veikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 25 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs prima facie ieškovės pateikto ieškinio įvertinimą konstatavo, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą – iš pateikto ieškinio turinio ir kitų byloje pateiktų įrodymų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas; ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimai grindžiami ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais.
5. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nurodė, kad sutinka su ieškovės argumentais, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali užkirsti kelią ieškovei efektyviai ir veiksmingai ginti savo interesus, teismo sprendimo vykdymui bei sąžiningai tiekėjų konkurencijai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turės teisę vykdyti tolimesnes procedūras ir sudaryti bei vykdyti galimai neteisėtą Pirkimo sutartį. Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju grįžimas į pradinę iki pažeidimo padarymo buvusią stadiją būtų neįmanoma ar labai apsunkintas, dėl to neišvengiamai kiltų žala. Taip pat sutiko, kad nagrinėjamu atveju duomenų, jog egzistuoja viešasis interesas ypatingos skubos tvarka tęsti Pirkimą ir galima pažeisti ieškovės interesus, byloje nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
6. Atsakovė padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. jau preliminaraus ieškinio (ne) pagrįstumo vertinimo stadijoje galima įžvelgti akivaizdžius piktnaudžiavimo teise požymius: ieškovė nurodo iš esmės neteisingą informaciją apie Pirkimo procedūrų pradžią. Toks ieškovės veiksmas, kuris negali būti paaiškinamas paprastu suklydimu, atsižvelgiant į ieškovės patirtį dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, yra siekis pademonstruoti, kad tik 2024 m. rugsėjo 20 d. ieškovė, tariamai, sužinojo apie paskelbtą Pirkimą, sudarant įspūdį, jog ji buvo rūpestinga ir domėjosi pažeistų teisių gynyba bei tinkamai pasinaudojo peržiūros procedūra; ieškovė nutyli esminę faktinę aplinkybę, kad jos siekis nutraukti Pirkimą sutapo su jos įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o tai lemia apribojimą dalyvauti ir šio Pirkimo procedūrose; visus prašymus, pretenzijas ar paklausimus teikė ne ieškovė, tačiau trečiasis asmuo, kuris net nesikreipė į teismą dėl jo tariamai pažeistų teisių gynybos. Toks veikimas, kuomet ieškovė slepiasi už jungtinės veikos partnerio, nors pagal Pirkimo sąlygas yra reikalaujama, kad komunikacija vyktų lietuvių kalba, leidžia spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo; pretenziją trečiasis asmuo pateikė likus mažiau kaip 3 valandoms iki pasiūlymų pateikimo termino, kuria visų pirma siekė sustabdyti Pirkimo procedūras, kad kiti rinkos dalyviai negalėtų pateikti pasiūlymų ir Pirkimas būtų nukeltas neribotam laikui. Kita vertus, ieškovė, nors ieškinyje deklaruoja siekį sudaryti būtent šio Pirkimo sutartį, pasiūlymo Pirkime neteikė, o paskutinėmis valandomis pareikalavo Pirkimą nutraukti. Nors kiekviena nurodyta faktinė aplinkybė atskirai gali būti vertinama kaip įprastinis ginčo inicijavimas, tačiau šių aplinkybių visuma, atsižvelgiant į atliktų veiksmų seką, leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovė iš tiesų neturi suinteresuotumo šiuo konkrečiu Pirkimu, tačiau dėl nesąžiningų ir kartu neteisėtų priežasčių siekia sutrikdyti atsakovės veiklą. Atsižvelgiant į tai, esant pakankamai akivaizdiems nesąžiningumo požymiams, turi būti sprendžiama, kad ieškovės kreipimasis į teismą, kurio tikslas nėra vien tik ieškovės ekonominio intereso patenkinimas, o yra siekis pasinaudojant teisinėmis priemonėmis stabdyti atsakovės siekį įsigyti visuomenei reikšmingą atstuminę kelių rinkliavos sistemą. Taigi, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti atmestas jau pradinėje stadijoje.
6.2. Ieškovė siekia, kad šis ginčo Pirkimas nebūtų vykdomas, nes tuomet kils jos teisių pažeidimas kitame pirkime Nr. 539448 „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ (toliau – ir Kitas pirkimas), dėl kurio rezultatų kilo teisminis ginčas, kuris, anot ieškovės, yra dėl to paties objekto ir, kuriame ieškovė yra pripažintas laimėjusia, tačiau dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių negali sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikant, ieškovės teisių ir pareigų apimtis niekaip nepasikeis – jos teisė sudaryti viešojo pirkimo sutartį kitame pirkime nepradingsta, ji ir toliau gali būti ginama, ir ši teisė priklauso ne nuo šio Pirkimo rezultatų, bet nuo sprendimų, kurie yra arba gali būti priimami Kitame pirkime.
6.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir daro žalą. Pirma, Pirkimu siekiama įgyvendinti ir perkelti į nacionalinę teisę šias Europos Sąjungos teisės normas, kurių perkėlimo terminas jau yra pasibaigęs: 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 96/53/EB, nustatančią tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1242; 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/362; 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/520 dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo, kuria sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus Sąjungoje. Besitęsianti situacija, kuomet Lietuvos Respublikoje nėra veikiančios elektroninės kelių rinkliavos sistemos, lemia tai, jog ne tik nėra formaliai įgyvendinti nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, todėl prieš Lietuvos Respubliką pradėta pažeidimo procedūra, lemianti ženklias finansines sankcijas valstybei. Antra, Pirkimo objekto įsigijimu yra siekiama spręsti esminius ekonominius bei visuomenės saugumo interesus. Atsakovė, naudodama elektroninę kelių rinkliavos sistemą, surinktas lėšas naudos esamo Lietuvos kelių tinklo priežiūrai bei atnaujinimui. Šiuo metu esama kelių tinklo būklė yra nepatenkinama, tačiau papildomų finansavimo šaltinių nėra, o iš biudžeto skiriamų Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos lėšų nepakanka tinkamai kelių priežiūrai užtikrinti. Trečia, Pirkimo objekto įgyvendinimas ir elektroninės kelių rinkliavos sistemos įvedimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės pajamų gavimu – vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 6-1 straipsniu įstatymu ir Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymu, elektroninės kelių rinkliavos sistemos būdu gautos pajamos bus laikomos atsakovės pajamomis. Ketvirta, Pirkimas yra skirtas įgyvendinti valstybei svarbų projektą – Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 nutarė pripažinti projektą „Elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos sukūrimas“, kuriuo įgyvendinama 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 245 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonė Nr. 10-001-05-04-01 „Didinti susisiekimo sistemos kuriamą vertę ir infrastruktūros panaudojimo efektyvumą“. Taigi, atsakovė siekia, kad elektroninė kelių rinkliavos sistema veiktų jau 2025 metais, todėl Pirkimo dokumentuose nustatė, kad Pirkimo objektas – I etapas (I dalis), kurio metu turi būti pritaikyta nuomojama elektroninė sistema Lietuvos sąlygoms, būtų įgyvendintas per 6 mėnesius, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos, o dalyviui pasiūlius trumpesnį įgyvendinimo terminą numato skirti papildomus ekonominio naudingumo balus, kaip yra nustatyta specialiųjų pirkimo sąlygų priede Nr. 13. Atsižvelgiant į tai, atsakovė yra suinteresuota per tiekėjo pasiūlytą ekonomiškai naudingiausią terminą įsigyti perkamas prekes/paslaugas, nes atliktais preliminariais skaičiavimais veikianti sistema kiekvieną mėnesį pradėtų gauti nuo 6 iki 12 milijonų eurų pajamų per mėnesį.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. ieškovės teisių gynimas ir įgyvendinimas, ginčijant akivaizdžiai ir šiurkščiai viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą bei ieškovės teisėtus interesus pažeidžiantį sprendimą vienu metu vykdyti dvi atskiras viešojo pirkimo procedūras dėl to paties objekto, kai vienoje pirkimo procedūroje laimėtoja jau pripažinta ieškovė, niekaip negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Pirkimo procedūrų pradžios data šioje byloje galėtų turėti teisinę reikšmę tik vertinant, ar ieškovės jungtinio partnerio pateikta pretenzija buvo pateikta laiku ar ne. Tačiau ieškovė termino pradžią pretenzijos pateikimui laiko 2024 m. spalio 4 d., t. y. dieną, kai atsakovė pateikė Pirkimo dokumentų paaiškinimus, iš kurių paaiškėjo jos sprendimo vykdyti ginčo Pirkimą, neišsprendus Kito pirkimo vykdymo klausimų, neteisėtumas. Net ir tuo atveju, jeigu pretenzijos pateikimo terminas būtų siejamas su Pirkimo paskelbimo data, ieškovės netiksliai nurodyta data neturi jokios teisinės reikšmės šio termino skaičiavimui – skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. spalio 11 d. yra daugiau nei 10 dienų. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės techninė klaida galėtų turėti kažkokių piktnaudžiavimo teise požymių. Aplinkybė, kad ieškovė yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip pat neturi jokios teisinės reikšmės ginčo Pirkimo teisėtumui, t. y. dviejų viešojo pirkimo procedūrų dėl iš esmės to paties pirkimo objekto vykdymui tuo pačiu metu.
7.2. Abiejų viešųjų pirkimų objektu atsakovė siekia užtikrinti tą pačią funkciją, iš esmės tuose pačiuose keliuose (ir jų ruožuose) bei tuo pačiu metu: transporto priemonių naudotojų apmokestinimą rinkliava už jų nuvažiuotą atstumą tam tikruose keliuose. Kito pirkimo laimėtoja yra pripažinta ieškovė. Tačiau, kitam tiekėjui iniciavus teisminius ginčus dėl Kito pirkimo rezultatų, Kito pirkimo procedūros šiuo metu yra sustabdytos: Nepaisant to, kad Kito pirkimo procedūros sustabdytos jau beveik pusantrų metų bei visi Kitame pirkime vykstančio teisminio ginčo ieškovės ieškinio esminiai reikalavimai buvo atmesti, atsakovė tame ginče nesiėmė jokių papildomų aktyvių veiksmų, siekdama, jog Kitam pirkimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos ar panaikintos, bei atsakovė sudarytų Kito pirkimo sutartį su jo laimėtoja (ieškove). Tokių veiksmų atsakovė ėmėsi tik šioje byloje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, ieškovė ieškiniu įrodinėja, kad atsakovės veiksmai paraleliai vykdant dvejas viešųjų pirkimų procedūras ir taip vienu metu siekiant sudaryti dvi pirkimo sutartis dėl to paties pirkimo objekto lemia šiurkštų ieškovės teisėtų lūkesčių pažeidimą, taip pat imperatyvaus viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimą. Atitinkamai ieškovė reikalauja, kad atsakovės sprendimas vykdyti ginčo Pirkimą būtų pripažintas neteisėtu ir nutrauktas. Taigi, toks ieškovės reikalavimas nėra tapatus pritaikytai laikinajai apsaugos priemonei – laikinam draudimui sudaryti Pirkimo sutartį, ką bando įteigti atsakovė.
7.3. Atsakovė pateikė kelias atskiras priežastis, kurios, jos nuomone, įrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo daromą žalą atsakovei ir visuomenei, tačiau šios priežastys yra deklaratyvios, hipotetinės ir nepagrįstos. Pirma, atsakovė niekaip nepagrindžia, kaip sustabdytos ginčo Pirkimo procedūros daro įtaką direktyvų įgyvendinimui ir perkėlimui į Lietuvos nacionalinę teisę. Dar daugiau, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai – atskirojo skundo 4 priedas – pagrindžia tai, kad Pirkimo procedūrų sustabdymas neturi jokios įtakos Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija Europos Komisiją raštu (minėtas skundo 4 priedas) informuoja, kad iki 2024 m. gruodžio 31 d. bus priimti teisės aktai, kurie užtikrins visišką Direktyvos (ES) 2022/362 nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Antra, atsakovė pamiršta paminėti, kad dar likę apie 8 mėnesiai iki įstatymo pakeitimo nuostatos, kuria remiasi atsakovė, įsigaliojimo. Todėl šiuo metu taikomos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas nesudaryti Pirkimo sutarties – negali turėti įtakos atsakovės pajamų gavimui. Dar daugiau, toks abstraktus ir hipotetinis nurodymas, kad atsakovė galės gauti pajamų, kurias prarastų dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, niekaip nepagrindžia ir neįrodo tų pajamų realumo ir, tuo labiau, konkretaus jų dydžio. Trečia, atsakovės teiginiai tik patvirtina būtent Kito pirkimo ir jo sutarties sudarymo svarbą: minimo Vyriausybės nutarimo priede kaip projekto rodiklis ir projekto rezultatas nustatomas būtent pirkimo objekto įgyvendinimo būdas, įgyvendinamas Kitu pirkimu („Sukurta, įdiegta ir parengta eksploatuoti Elektroninės kelių rinkliavos informacinė sistema (toliau – EKRIS“): būtent Kitu pirkimu siekiama šią sistemą sukurti ir įdiegti, tuo tarpu ginčo Pirkimu – išsinuomoti jau egzistuojantį produktą, jį tik pritaikant šiam atvejui. T. y. nors pirkimų objektai iš esmės yra tapatūs (ilgalaikės kelių rinkliavos sistemos įdiegimas ir eksploatavimas, užtikrinant, kad transporto priemonės bus apmokestintos pagal jų nuvažiuotą atstumą tam tikruose keliuose (jų atkarpose), tačiau skiriasi būdas, kaip poreikis šiuo objektu yra užtikrinamas: Kitu pirkimu siekiama įsigyti sistemos sukūrimą (numatytas ir nurodytame Vyriausybės nutarime), ginčo Pirkimu siekiama sistemą įsigyti nuomos pagrindais. Ketvirta, atsakovė visiškai ignoruoja kasacinio teismo išaiškintus kriterijus, pagal kuriuos turi būti vertinamos galimybės iškelti viešąjį interesą pirkimo objektu aukščiau už viešąjį interesą sąžiningu tiekėjų varžymusi. Penkta, jeigu iš tiesų atsakovei egzistuotų ypatinga skuba Pirkimo objektu, ji galėjo imtis aktyvių veiksmų dėl Kito pirkimo sutarties sudarymo. Konkrečiau, Kitame pirkime vykstančiame teisminiame ginče teismų sprendimais jau išspręsti visi ginčo klausimai. Nors (pakartotinis) pirmosios instancijos teismo sprendimas ir buvo apskųstas ir dar nėra priimtas apeliacinio teismo sprendimas, vis tiek yra pagrindas traktuoti, kad Kitame pirkime vykstančiame ginče nebėra ieškinio prima facie pagrįstumo. Todėl atsakovė galėjo prašyti teismų panaikinti Kitame pirkime pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kad galėtų sudaryti Kito pirkimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pirminį Pirkimo skelbimą (priedas Nr. 1); patikslintą Pirkimo skelbimą (priedas Nr. 2); specialiųjų Pirkimo sąlygų 5, 13 ir 16 priedus (priedas Nr. 3, 6, 7); Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2024 m. liepos 19 d. raštą „Dėl Europos Komisijos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. INFR(2024)0163 oficialaus pranešimo dėl direktyvos (ES) 2022/362 neperkėlimo“ (priedas Nr. 4); atsakovės 2024 m. spalio 28 d. raštą „Dėl blogos būklės kelių ir tiltų apmokestintuose keliuose“ (priedas Nr. 5).
10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 2024 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priedai Nr. 1, 2, 3, 6, 7 yra prieinami Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) / „Tenders Electronic Daily“ (TED) puslapiuose, juos atsisako priimti, tuo tarpu priedai Nr. 4 ir 5, įvertinus tai, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas neinformuojant atsakovės (CPK 147 straipsnis), ir ji iki šio procesinio klausimo išsprendimo neturėjo galimybės teismui pateikti savo pozicijos ir ją pagrindžiančių įrodymų, o ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti, priimami.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
15. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.
16. Pasisakant dėl tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; kt.).
17. Bylos duomenimis, AB „Via Lietuva“ (buvusi valstybės įmonė / AB Lietuvos automobilių kelių direkcija) 2021 m. balandžio 6 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 539448 „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“, dėl kurio rezultatų kilo teisminis ginčas.
18. AB „Via Lietuva“ 2024 m. rugpjūčio 23 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 734423 „Atstuminės kelių rinkliavos Sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“, dėl kurio vykdymo paduotas ieškinys nagrinėjau atveju.
19. Ieškovė, ieškiniu prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą vykdyti Pirkimą ir įpareigoti ją nutraukti Pirkimo procedūras, teigia, kad atsakovė Pirkimu siekia sudaryti viešojo pirkimo sutartį iš esmės dėl to paties pirkimo objekto, kaip ir dar tebevykstančiame Kitame pirkime.
20. Atsakovė ieškinio prima facie nepagrįstumą sieja su ieškovės nesąžiningumu reiškiant ieškinį, tačiau įvertinus aukščiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tokie argumentai atmestini. Spręstina, kad skundžiama nutartimi pagrįstai nustatyta, jog ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimai grindžiami ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo.
21. Pasisakydama dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė akcentavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikant, ieškovės teisių ir pareigų apimtis niekaip nepasikeis – jos teisė sudaryti viešojo pirkimo sutartį Kitame pirkime nepradingsta, ji ir toliau gali būti ginama, ir ši teisė priklauso ne nuo šio Pirkimo rezultatų, bet nuo sprendimų, kurie yra arba gali būti priimami Kitame pirkime.
22. Apeliacinės instancijos teismas visgi sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turės teisę vykdyti tolimesnes procedūras ir sudaryti bei vykdyti galimai neteisėtą Pirkimo sutartį. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esama padėtis) nepasikeitimą, siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui arba jos padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018). Taigi, byloje gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ne tik tiesiogiai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, bet ir užtikrintų esamos padėties ginčo nagrinėjimo metu nepasikeitimą, užkirstų kelią žalos atsiradimui ar padidėjimui.
23. Pasisakant dėl trečiosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos viešųjų pirkimų bylose akcentuotina, kad atsakovė atskirajame skunde pirmiausia nurodo argumentus, siejant laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamu atveju taikymą su trukdymu įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvas.
24. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė, jos teigimu, tai patvirtinantį įrodymą – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2024 m. liepos 19 d. raštą, kuriuo atsakoma į Europos Komisijos 2024 m. gegužės 23 d. oficialų pranešimą Nr. INFR(2024)0163 C(2024) 3500/13 dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. INFR(2024)0163 dėl 2022 m. vasario 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/362, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 1999/62/EB, 1999/37/EB ir (ES) 2019/520, kiek tai susiję su transporto priemonių apmokestinimu už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, (toliau – Direktyva (ES) 2022/362) neperkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina ieškovei, kad šiame rašte nurodyti duomenys niekaip nepagrindžia atsakovės nurodytos pozicijos. Priešingi, jame patvirtinama, kad siekiant užtikrinti visišką Direktyvos (ES) 2022/362 nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, iki 2024 m. gruodžio 31 d. bus priimti šie teisės aktų projektai: Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 pakeitimo įstatymo projektas; Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ projektas.
25. Antra, atsakovė teigia, kad šiuo metu esama kelių tinklo būklė yra nepatenkinama, tuo tarpu įsigijus Pirkimo objektą, t. y. elektroninę kelių rinkliavos sistemą, surinktos lėšos atsakovės bus naudojamos jo priežiūrai bei atnaujinimui.
26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
27. Nors ir sutiktina, kad vykdomas Pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, tačiau atsakovės nurodytos aplinkybės, nepagrindžia, jog susiklostė išskirtinė situacija, kuriai esant turi būti suteiktas prioritetas visuomenės interesui, susijusiam su Pirkimo objektu.
28. Pažymėtina, kad tokia pozicija išdėstyta ir Kito pirkimo byloje – Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-772-790/2023 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdant Kito pirkimo procedūras ir įpareigojant atsakovę nesudaryti Kito pirkimo sutarties.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.