Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2348-1123/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-09
Bylos Nr.
1-2348-1123/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
G. Z.
Nukentėjusysis
K. Č.
Advokatai
Vladimiras Buslovičius, Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2348-1123/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07600-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurei Renatai Augutavičienei,kaltinamajai G. Z.,jo gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui,nukentėjusiajam K. Č.,jo atstovei advokatei Annai Grinevič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Z. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą o būtent: jis, 2022 m. kovo 3 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, konflikto metu kumščiu tyčia sudavė 2 kartus K. Č. į veido sritį, padarė nukentėjusiajam K. Č. poodines periokulines kraujosruvas abipus, poodines kraujosruvas viršutinėje lūpoje, kairio smilkinio srityje, nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio kairio ančio lūžį, ūminę kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje frontobazaliai, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais G. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusysis yra K. Č., jie pažįstami 20 metų, dažnai susitikdavo, santykiai normalūs, priežasčių jo apkalbėti neturi. Kovo 3 d. jam paskambino K. Č. ir paprašė susitikti, jis (G. Z.) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. Kai susitiko, jie abu buvo blaivūs, ar bent jau taip mano, nes K. Č. elgėsi normaliai. K. Č. pasiūlė pasėdėti automobilyje, automobilis buvo senas, daužtas, jis paklausė K. Č., ar tai šio automobilis, šis atsakė, kad taip. Jam (G. Z.) nelabai patiko idėja sėdėti automobilyje, tačiau sutiko. Automobilyje K. Č. turėjo alaus, jie pasėdėjo, pasivaišino alumi, tačiau jis (G. Z.) negali tokių gėrimų gerti, nes jam skauda skrandį. Jis gėrė, bet ne tiek, kiek K. Č., mano, kad K. Č. išgėrė daugiau už jį. Jis jautė, kad žmogus girtėja. Jis pasiūlė nueiti į parduotuvę nusipirkti geresnio gėrimo, ten jis (G. Z.) nusipirko „Jagermeister“, o K. Č. nusipirko dar alaus. Jie grįžo į automobilį ir K. Č. pradėjo neadekvačiai elgtis, tada išsiprovokavo konfliktas. Jis (G. Z.) pradėjo K. Č. raminti. K. Č. anksčiau nebuvo agresyvus, toks pirmas kartas. K. Č. agresija pasireiškė žodžiais, šis sakė jam (G. Z.) nepriimtinus dalykus. K. Č. jį apkaltino, kad jis yra Putino gerbėjas. Jis įsižeidė, kad K. Č. jį pavadino Putino gerbėju, tai yra pakankamai įžeidu, jis (G. Z.) tarnavo tarybinėje kariuomenėje, tai buvo išgyvenimas, taip pat jo (G. Z.) vienas senelis žuvo tremtyje į Sibirą, kitas buvo sušaudytas, todėl jo santykis su šia valstybe neigiamas. Jis (G. Z.) konflikto metu K. Č. sudavė į veidą, šis jam sudavė atgal, tada jis K. Č. dar kartą atgal. Konfliktas vyko tik automobilyje, smūgiai buvo suduoti sėdint. Automobilyje jis (G. Z.) sėdėjo keleivio pusėje. Pirmiausia jis K. Č. sudavė kumščiu nesmarkiai į veidą, dešiniu kumščiu „stuktelėjo“ jam į dešinę veido pusę, kad jis apsiramintų, nes matė, kad K. Č. yra neadekvatus, su juo nebuvo galima sėdėti ir kalbėtis. K. Č. jam trenkė atgal kumščiu į veidą, bet nesmarkiai. Tada jis K. Č. sudavė atgal. Jis (G. Z.) buvo išgėręs, bet ne tiek, kad nesuprastų savo veiksmų. Turėjo 0,5 litro talpos „Jagermeister“, viso gėrimo neišgėrė, butelį paliko automobilyje, kiek liko gėrimo, nežino. Kraujo ir sužalojimų nesimatė nei pas K. Č., nei pas jį. Jo manymu, kraujo automobilyje nebuvo, nes automobilyje tamsu. Jis (G. Z.) visai „išsiderino“ ir pasiuntė K. Č. tolyn, pasakė jam, kad išeina namo. Jis grįžo namo apie 22.30 val., jo žmona paklausė, kur jis buvo, jis jai atsakė, kad su K. Č.. Iš bylos aiškiai matosi, kad K. Č. visą naktį kažkur buvo, mano, kad šis pats pasipasakos, kur buvo ir ką darė. Iš kur tie sužalojimai pas K. Č. atsirado, jis neįsivaizduoja. Kaip K. Č. stipriai sumuštas, jis sužinojo, kai šis jam paskambino. Neprisimena, kada K. Č. jam skambino, byloje yra parašyta, jam atrodo, kad skambino naktį, advokatas jam rodė išklotines, ką K. Č. jam sakė, irgi neatsimena, nes jau miegojo. Kur toliau K. Č. buvo, jis neįsivaizduoja. Jis tik ryte K. Č. paskambino ir paklausė, kaip šis jaučiasi, nes jie visą vakarą buvo kartu ir įvyko konfliktas, todėl jam atrodo normalu paskambinti ir paklausti, kaip žmogus jaučiasi. Jie buvo kartu nuo 17 val., o 22.30 val. jis (G. Z.) jau buvo namie, tai žino, nes pasidomėjo pagal skambučių išklotines ir žmona pasakė. Grįžus ant jo veido sužalojimų nesimatė, žmonai pasakojo, kad buvo su K. Č., kad susipyko, apsižodžiavo, pasikumščiavo ir viskas. Po įvykio su K. Č. susitikę nebuvo, nes kai ryte šiam paskambino, K. Č. pradėjo jam grasinti, kad kels jam bylą, tačiau jis nesuprato, dėl ko. Vėliau skambino K. Č., nes norėjo pasveikinti su Velykomis, bet jis nekėlė ragelio, o po poros dienų gavo šaukimą į policiją. Jam tyrėja pasakė, kokie yra sužalojimai, kad yra kaltinamas tokiais dalykais, tačiau jis neigia, kad padarė K. Č. tokius sužalojimus, kurie yra surašyti byloje. Jis tikrai K. Č. nesudavė 20 kartų. Jis pripažįsta, kad sudavė K. Č. du kartus ir kad nuo jo smūgio negalėjo kilti tokie sužalojimai. Byloje yra toks momentas, kad kai jis dar sėdėjo automobilyje, atėjo kažkoks žmogus ir su durimis trenkė K. Č. į galvą. Rimčiausi sužalojimai K. Č. yra padaryti iš kairės pusės, tačiau jis (G. Z.) sužalojimų toje pusėje negalėjo padaryti. K. Č. ir netvirtina, kad sužalojimus padarė jis (G. Z.), nes buvo dar kažkoks žmogus. Vakaro metu pašalinių žmonių jis nematė, tačiau automobilis stovėjo daugiabučio kieme, ten žmonės pastoviai vaikšto. Tą vakarą, kol jis buvo automobilyje, su jais niekas nebendravo. Jis nepripažįsta civilinių ieškinių, K. Č. prašoma suma yra neadekvati, jis turi ją pagrįsti. Galima svarstyti apie kažkokią sumą, jei K. Č. mano, kad jo suduoti smūgiai padarė kažkokius sužalojimus. Jis maksimaliai galėtų sumokėti 1000 eurų, šiuo metu jam yra bankroto byla ir jis neturi galimybių daugiau mokėti. Dėl teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio jis nežino, kaip pasisuks byla, bet jam atrodo, kad bet kokiu atveju šį ieškinį turės apmokėti.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad K. Č. pažįsta apie 15-20 metų, santykiai tarp jų buvo normalus. 2022 m. kovo 3 d., 17.57 val. jam paskambino K. Č. ir pasiūlė susitikti prie jo (K. Č.) namų pakalbėti, Jie sutarė susitikti apie 18 val. prie namų, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tiksliai adresu pasakyti negali, nes nežino. Jis iškvietė taksį su kurio nuvažiavo į sutartą vietą. Susitikimo metu jis buvo blaivus. Jam atrodo, kad K. Č. taip pat buvo blaivus. Pastarasis jam pasiūlė pasėdėti „jo“ automobilio salone. Kieno tai buvo automobilis nežino. Automobilio Audi A6, kurio valstybinių numerių nežino, salonas buvo netvarkingas, purvinas. Ar automobilio korpusas buvo apgadintas, neatkreipė dėmesio. K. Č. turėjo nemažai plastikinių butelių alaus, gėrė kartu. Po kurio laiko nuėjo į parduotuvę „Lidl“, kur jis nupirko butelį trauktinės „Jager Meister“, o K. Č. nupirko dar alaus. Po to grįžo į automobilio saloną. Pokalbio metu, suprato, kad K. Č. minėtame automobilyje alkoholį vartojo ne pirmą kartą, jis K. Č. siūlė nueiti į kokį nors barą, bet K. Č. nenorėjo. Išlipęs iš automobilio, prie kito automobilio K. Č. atlikinėjo savo gamtinius reikalus. Jam toks K. Č. elgesys yra nepriimtinas. Išgėręs, K. Č. pradėjo kalbėti, kad jam nepatinka valdžia, pradėjo kalbėti apie Ukrainą, politiką. K. Č. išgėręs būna labai kategoriškas. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. Č. pasidarė neadekvatus, susikalbėti su jo buvo neįmanoma. Žodinio konflikto metu jis K. Č. kumščiu sudavė į veidą. Kiek kartų sudavė, nepamena. Bet ir K. Č. jam sudavė kumščiais į veido sritį. Pasakyti, kas pirmas kam sudavė ir kiek smūgių K. Č. sudavė jam, negali, nes to nepamena. Atsimena, kad K. Č. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jam (G. Z.) taip pat iš nosies bėgo kraujas. Tuo metu galėjo būti apie 22.30 val. Jis (G. Z.) susinervino ir pėsčiomis nuėjo namo. Namuose buvo 23 val. Jo žmona matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas, trūko oda prie nosies. Dėl to nei pas medikus, nei pas kitus medicinos specialistus nesikreipė. Kai jis išeidinėjo, K. Č. buvo likęs automobilio salone ir sąmonės praradęs nebuvo. Konfliktas vyko tik tarp jų dviejų. Jis (G. Z.) niekam neskambino ir nieko neprašė ateiti prie minėto automobilio bei kol jis buvo kartu su K. Č., niekas dargiau prie minėto automobilio priėjęs nebuvo ir jo akivaizdoje K. Č. nemušė. Galimai dar kažkas įvyko po to kai jis išėjo. 2022 m. kovo 4 d., 08.23 val. paskambino (buvo 3 skambučiai) K. Č. ir paklausė, kodėl šis vakare taip (neadekvačiai) elgęsi. K. Č. pradėjo jam grasinti, sakydamas, kad atėjo jo (G. Z.) draugai ir jį (K. Č.) sumušė. Jis K. Č. atsakė, kad kiekvieną kartą, kai jie susitinka, pas jį prasideda visokias nesąmones – pradeda kalbėti apie politiką, konfliktuoti. K. Č. niekur nedirba, jis K. Č. daug kartų padėdavo, skolino pinigus. Bet būdamas išgėręs, K. Č. šneka visokius nesąmonės. Kaltu neprisipažįsta, kadangi konfliktą išprovokavo ne jis. Jis nesijaučia kaltas, kad sudavė K. Č. keletą smūgių nes ir K. Č. jam taip pat sudavė smūgius. Tvirtinimas įtarime, kad 2022 m. kovo 4 d., 3 val. jis su kažkokiu žmogumi sumušė K. Č., yra melagingas. Jo manymu, tai galėjo padaryti kažkokie žmonės iš aplinkinių namų, nes, kaip jam tvirtino K. Č., minėtoje vietoje ir minėtame automobilyje jis girtuokliavo, atlikinėjo gamtinius reikalus ir elgėsi neadekvačiai ne pirmą kartą (2 t., b. l. 11-14).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis G. Z. parodė, kad jis buvo apklaustas balandžio 19 d., o dabar (teisiamojo posėdžio metu) yra beveik spalio mėnesis, dabar jam atrodo, kad taip nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu jis geriau atsiminė aplinkybes, galima tikėti tik tuo, kad jis nesudavė 20 smūgių, kaip teigiama. Dėl to, ar bėgo kraujas, ar jis buvo sužalotas, jei apklausos metu taip buvo parašyta, reiškia taip ir buvo, nes tada buvo švieži įvykiai. Jis patvirtina, ką paaiškino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, bet ne visas aplinkybes, tik tas, kurios buvo pacituotos teisiamojo posėdžio metu. Iš automobilio jie buvo išlipę tik nusišlapinti, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl K. Č. jį „išderino“, nes jis (G. Z.) taip nesielgia, kad vidury kiemo pradėtų atlikti gamtinius reikalus. „Išderino“ turi omenyje, jei žmogus pradeda elgtis neadekvačiai, šiuo atveju tai jį suerzino. Jis norėjo susitikti su žmogumi, kad nueitų į kavinę, aptartų visus įvykius, karą ir kt., o asmuo siūlo sėstis į kažkokią daužtą mašiną, kuri sako, kad jo, bet pasirodo, kad ne jo, tada prasideda šlapinimasis prie automobilių, jis tą vadina „išsiderinimu“. Jis prašė K. Č., kad šis nesišlapintų prie automobilio, bet šis jo neklausė. Jis (K. Č.) nėra piktybinis žmogus, įvyko, kaip įvyko, jis nenorėjo primušti K. Č.. Tarp jų visą laiką vyko žodinis konfliktas, kai prasidėjo gėrimai, konfliktas vis aštrėjo, o kai grįžo iš parduotuvės „Lidl“, viskas „sprogo“. Jis nežino, kodėl anksčiau neišėjo namo. Jo apsvaigimas neturėjo įtakos šiems veiksmams atlikti. Blaivus nebūtų sudavęs, tačiau jis nebuvo tiek išgėręs, kad šitokiu būdu reaguotų. Jis labai jautriai sureagavo į tą karą, kadangi pas jį tokios bėdos buvo, o žmogus tokių potyrių neturėjo ir pradeda juos menkinti, tai alkoholis tokiu atveju gaunasi kaip žarija. Tuo metu, kai jis išeidinėjo namo, K. Č. nebuvo praradęs sąmonės. Jis tiesiog jam pasakė, kad eina namo, viską paliko ir išėjo. Jie kalbėjo pagrinde apie Ukrainą, apie komercinius pasiūlymus šio susitikimo metu kalbos tikrai nebuvo. Jis negali atsakyti, ar šalia namo yra bromas ir koks atstumas buvo iki jo. Negali atsakyti, kur stovėjo automobilis, jis stovėjo prie daugiabučio langų ir buvo tamsu.

Nukentėjusysis K. Č., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį G. Z. jis pažįsta apie 20 metų. Jie kartais susitikdavo per bendrus pažįstamus, paskui pradėjo asmeniškai bendrauti. Jis neturi priežasčių nei apkalbėti, nei smerkti G. Z., pats faktas yra skausmingas ir jam labai gaila, kad tai įvyko. Tai buvo penktadienis, jis G. Z. paskambino apie pietus, kadangi G. Z. jam buvo žadėjęs komercinę informaciją, jis paklausė G. Z., ar yra informacijos ir naujienų, tuo jų pokalbis ir baigėsi. Po to, 16 val., pirmas skambutis buvo iš jo, jis ar su žmona nesutarė, ar kažkas tokio, kaip jis mėgsta sakyti, „išsiderino“, ir G. Z. pasiūlė pabendrauti, susitikti. Kadangi jie ne pirmą kartą susitinka, išgeria alaus, jo toks kvietimas nenustebino. Kol G. Z. važiavo, jis (K. Č.) nuėjo į parduotuvę ir nupirko alaus. G. Z. atvažiavus, jie nuėjo į automobilį, apie jokias kavines nebuvo nei kalbos ir dėl pasėdėjimo automobilyje G. Z. nepasitenkinimo tikrai nereiškė. Sėdėdami automobilyje, jie gurkšnojo alų ir bendravo visą laiką apie nieką. Apie 19 val. nuėjo į parduotuvę, nes G. Z. nelabai mėgsta alaus, šis pasiėmė stipresnį gėrimą, o jis (K. Č.) dar įsigijo alaus. Jie grįžo į automobilį ir išėjo iš kalbos Putinas, jis G. Z. pasakė, kad Putinas „gaus į kaulus“ nuo Ukrainos. Tos frazės užteko, kad G. Z. sukiltų kažkoks pyktis ir prasidėjo įtempta situacija. Jokio neadekvataus situacijos vertinimo iš jo (K. Č.) pusės nebuvo, jokių asmeniškumų jis nepalietė, net nežinojau, kad G. Z. tarnavo. Jo (K. Č.) paties artimi žmonės yra grįžę iš tremties, jo dėdė, tėvo brolis. Jis puikiai žino tų žmonių kančias. Dėl G. Z. įsižeidimo dėl gamtinių reikalų atlikimo jis nori atkreipti dėmesį, kad G. Z. ėjo prie to paties berželio ir atlikinėjo savo reikalus, todėl šioje vietoje jis nesąžiningai nurodo savo pykčio priežastis. Jis mano, kad G. Z. pykčio priežastys buvo namuose, jis tuo pykčiu atvažiavo ir į susitikimo vietą. Telefonu G. Z. jam sakė, kad su žmona kažkas ne taip ir jis „išsiderino“. Viso vakaro metu jų pokalbis buvo ne tik apie Ukrainą, bet tame tarpe ir apie komercinę informaciją, galimybes, įvairius projektus ir kitas temas. Dėl G. Z. „išsiderinimo“ jis atkreipia dėmesį, kad jie yra susitikę kavinėse ir būdavo taip, kad G. sako išeiti, nes kavinėje žmogus nepatiko, tokie „išsiderinimai“ yra ne pirmas kartas, jo tai nestebina. Šio konflikto metu jis (K. Č.) sėdėjo automobilio kairėje pusėje, o G. Z. sėdėjo dešinėje, jis (K. Č.) buvo pasisukęs į G. Z.. G. Z. buvo labai patogu trenkti stiprų smūgį jam (K. Č.) į veidą ir jis tai padarė, jis gavo smūgį į kairę veido pusę prie akies ir prarado orientaciją, tada gavo dar vieną smūgį, nuo kurio jo nosis ir iki šiol kreiva. Po smūgio jis prarado sąmonę ir pradėjo gintis, rankomis užsidengė galvą, o G. Z. pradėjo jį atakuoti nepertraukiamais smūgiais. Jis G. Z. surėkė „atsipeikėk, ką tu darai?“ Paskui smūgiai aprimo ir jis (K. Č.) prarado sąmonę. Kiek tiksliai smūgių sudavė G. Z., jis negali pasakyti, bet pirmas smūgis buvos stiprus, dėl kurio visiškai prarado orientaciją, tada antras smūgis buvo į nosį ir skruostą, tada jis (K. Č.) pakėlė rankas ir pradėjo saugoti galvą, sušuko anksčiau minėtus žodžius G. Z. ir po tų žodžių prarado sąmonę. Kaip G. Z. išėjo iš automobilio, jis nežino, nes buvo be sąmonės. Tai buvo vakaras, laiko jis nežino. Kai atsigavo, G. Z. nebuvo, matė tik jo paliktą butelį ir kad sėdi vienas automobilyje. Sąmonę atgavo tik naktį, tada skambino greitosios pagalbos telefonu, bet su jais nesusišnekėjo, gal nebuvo pakankamai atgavęs sąmonę, kad galėtų paaiškinti greitajai, kur jis yra, tada vėl prarado sąmonę, o greitosios pagalbos reakcija buvo tik iš ryto. (duomenys neskelbtini) g. jis buvo svečiuose, medikei pasakė, kad nuėjo paimti pinigų, jis neturi laiko aiškintis medikei, gyvena ten, ar ne. Ar jis dar kam nors skambino prieš skambindamas į BPC, negali atsakyti, nes neatsimena. Neatsimena 23.22 val. skambučio G. Z., gal tai padarė nesąmoningai. Automobilyje jis buvo nusiėmęs akinius ir juos padėjęs ant panelės. Jis (K. Č.) G. Z. jokio smūgio atgal nesudavė, jis buvo pritrenktas ir praradęs orientaciją, nebūtų galėjęs susikaupti kažkokiam smūgiui, jis tik sugebėjo rankomis užsidengti galvą, kad jos nesudaužytų. Tačiau tam buvo jau per vėlu, pirmieji smūgiai buvo lemtingi, kurie jam atnešė labai daug žalos, jo nosis kreiva, jam gydytojai siūlė daryti operaciją, bet kadangi reikia kaulus laužyti, jis operacijos atsisakė, lūpų linija iki šiandien kreiva, kaip po insulto. Tokie buvo pirmieji smūgiai, kuriuos G. Z. jam sudavė, o kaip šis sako, kad tai buvo lengvas stuktelėjimas, tai yra melas. Neturtinės žalos 17000 eurų prašo, byloje yra įdėta nuotrauka, kaip jis buvo sužalotas tuo metu, jis gulėjo ligoninėje, jo galvoje trūko kraujagyslė, jam buvo sulaužyti kaulai, jis negalėjo judėti, patyrė didelius skausmus ir emocijas, negalėjo į miestą išeiti, prarado daug laiko, jam buvo psichologiškai sunku. Jis buvo gydytas stacionare tris dienas, gulėjo lovos rėžimu, buvo stebimas, kad kraujavimas neatsinaujintų, nes galvoje buvo trūkusi kraujagyslė. Jis į viešumą nėjo apie 2 savaites, kol apgijo šašai ir mėlynės. Taip pat negalėjo kramtyti, reikėjo saugotis, buvo problemų su maistu. Vaikščiojo pas daktarus dėl žandikaulio sugijimo. Užtruko maždaug mėnesį, kol susitvarkė gyvenimas. Jis vienas gyvena, jam yra kam padėti. Jis nedirba, nes iki pensijos liko beveik pusę metų ir su darbais nelabai. Pažymos dėl nosies operacijos turi būti byloje, jis buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir gydytoja parašė išvadą. Jis nesutinka su G. Z. pasiūlyta 1000 eurų suma, nori, kad spręstų teismas. Jei jie sutartų dėl sumos, jis sutiktų taikytis. G. Z. jo neatsiprašė, bet jam tyrėja pasakė, kad G. Z. apribotas bendravimas su juo (K. Č.), todėl G. Z. nebuvo progos jo atsiprašyti. Dėl to, ar įvykyje dalyvavo kiti asmenys, jis nesako, bet negali garantuoti, galėjo būti, kad G. Z. buvo išėjęs iš automobilio, telefonu kažkam ar skambino, ar susirašinėjo, su kuo – nežino. G. Z. telefono išklotinėje matosi, kad tą vakarą apie 22-23 val. G. Z. turėjo intensyvius pokalbius su kažkuo, tai gal G. Z. kažką pasikvietė. Jis (K. Č.) buvo apsvaigintas ir jam taip pasirodė. Jis pats iki atvykstant policijai ir greitajai nebuvo niekur išėjęs iš automobilio ir niekas jo sumušto nematė. Tada, kai jis ėjo pasiimti pinigų, policija ir greitoji jau buvo atvažiavusi.

2022 m. kovo 4 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėjas K. Č., pageidaujantis pranešti apie įvykį, parodė, kad 2022 m. kovo 4 d., apie 03.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone jo pažįstamas G. Z. konflikto metu abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau dvidešimt smūgių jam į veido sritį ir, tuo pačiu metu, asmeniui, kurio nematė, atidarius automobilio dureles, jam buvo suduotas smūgis į galvos kairės pusės sritį, po kurio jis prarado sąmonę. Atgavus sąmonę, buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) kur jam buvo nustatytas kraujo išsiliejimas į smegenis (1 t., b. l. 1).

Nukentėjusysis K. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. kovo 3 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, susitiko su pažįstamu G. Z., nes kartu nusprendė išgert alkoholinių gėrimų ir abu nuėjo į parduotuvę „LIDL“ (adreso nežino), kur jis pirko aštuonis butelius alkoholinio alaus o draugas pirko trauktinę tamsiai žalios spalvos butelyje, kurio pavadinimo tiksliai nepamena. Apie 20.00 val., abu nuėjo į šalia namo adresu (duomenys neskelbtini) esantį jo draugo E. P. automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio salone pradėjo vartoti alkoholį. Minėtą automobilį minėtoje vietoje paliko ir jo raktelius jam davė E. P., nes automobilis yra po įvykio, įlenktas jo galinis kairės pusės sparnas ir ruošiamas remontui šalia esančiame servize. Automobilyje jis atsisėdo priekinėje vairuotojo sėdynėje o G. Z. priekinėje keleivio sėdynėje jam iš dešinės. Vartodami alkoholį, tai yra jis alų o G. Z. trauktinę, kalbėjo apie politiką ir jis (K. Č.) pasakė, kad Rusijos prezidentui Putinui atėjo galas. 2022 m. kovo 4 d., apie 03.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone po jo žodžių apie Putiną, G. Z. abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau dvidešimt smūgių jam į veido sritį, iš kurių dalis į veidą pataikė, o nuo dalies jis spėjo apsiginti, užsidengdamas rankomis. Tuo pačiu metu, kai G. Z. jį mušė, asmuo, kurio jis nematė, atidarė automobilio vairuotojo dureles ir sudavė jam smūgį į galvos kairės pusės sritį, po kurio jis prarado sąmonę. Kuo smūgis buvo suduotas, jis nematė. Mano, kad G. Z. pakvietė kažkokį asmenį, kuris jam ir sudavė smūgį, po kurio prarado sąmonę, nes prieš konfliktą G. Z. nuolat su kažkuo susirašinėjo žinutėmis savo telefonu. Apie 04.30 val., automobilyje atgavęs sąmonę, pamatė, kad yra vienas ir, paėmęs telefoną, paskambino 112, pranešdamas kas nutiko, bet niekas neatvažiavo, nes dėl sumušimo galimai nesugebėjo paaiškinti kas nutiko. Pakartotinai skambino apie 08.40 val. ir po skambučio atvyko policija ir GMP, kuri jį pristatė į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo nustatytas kraujo išsiliejimas į smegenis. Jam padaryta fizinė žala o jokie daiktai nedingo todėl šiuo metu civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 31-33).

Nukentėjusysis K. Č., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prie savo ankščiau duotų parodymų gali papildyti, kad G. Z. pažįsta apie 15 metų. Per visą tą laiką tarp jų konfliktų nebuvo. 2022 m. kovo 3 d., apie 15.38 val., G. Z. jam paskambino iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pasakė, kad susiginčijo su žmona bei pasiūlė susitikti, išgerti alkoholinių gėrimų. Jie susitarė susitikti prie serviso, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Jie nuėjo bei įsėdo į E. P. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio salone pradėjo vartoti alų. Kol G. Z. važiavo, jis nupirko apie 6 plastikinius, po 1 l talpos, 0,5 laipsnio alaus butelius. Automobilyje jis sėdėjo vairuotojo vietoje, G. Z. priekinėje keleivio vietoje. Kai išgėrė po 2 butelius alaus ir, kadangi buvo po 19 val., nutarė nueiti į parduotuvę. „Lidl“ parduotuvėje G. Z. nusipirko kažkokio stipraus gėrimo (butelis buvo kvadratinis, žalios spalvos). O jis (K. Č.) sau pasiėmė 5 laipsnių alaus skardines, apie 6 vnt. Tada jie grįžo į minėto automobilio saloną, kur bendravo, gerdami kiekvienas savo nupirktus alkoholinius gėrimus. Bendraujant, kalba užėjo apie Ukrainą ir jis (K. Č.) pasakė frazę „Putinas Ukrainoje gaus į kaulus“. G. Z. atsakė, kad taip nebus, ar tai, kad jis (K. Č.) neteisus. Kitokių kibirkščių iš G. Z. pusės nebuvo, bet G. Z. pradėjo maigyti telefoną, kurį laikė rankose (nors iki to, t. y. jo minėtų žodžių apie Putiną), taip nedarė, buvo išlipęs iš automobilio, galimai kažkam skambino. Jis mano, kad jo minėti žodžiai G. Z. nepatiko. Po kurio laiko G. Z. vėl sėdo į savo vietą mašinoje ir jie kažkokį laiką pabendravo. Kažkokiu momentu jis atsisuko į G. Z. pusę ir tada pastarasis dešinės rankos kumščių sudavė vieną stiprų smūgį į kairį skruostą ir žandikaulio sritį, ko pasėkoje prakirto skruostą, pasipylė kraujas. Tuo metu G. Z. jam nieko nesakė. Nuo šio smūgio buvo šoko būsenoje. Iškart gavo antrą smūgį kumščių į nosį. Šiek tiek atsigavęs, pradėjo gintis, t. y. užsidengė galvą ir veidą rankomis bei kelis kartus rėkė „atsipeikėk, ką tu darai“. Tačiau G. Z. kumščiais sudavė jam dar ne mažiau dvidešimt smūgių į rankas (kadangi rankomis dengė galvą), praslydę pataikydavo į galvos sritį. Konkretizuoti, kiek ir kur tiksliai buvo suduota smūgių, negali, tačiau šie smūgiai esminės žalos jam nepadarė. Viskas vyko pakankamai greitai, suduodamas smūgius G. Z. jam nieko nesakė. Jam pasirodė, kad kažkas atsidarė vairuotojo durelės, besigindamas sukosi galvą pasižiūrėti į dureles ir tuo metu gavo labai stiprų smūgį į kairį smilkinį, nuo kurio prarado sąmonę. Kas sudavė jam šį smūgį, pasakyti negali, nes to asmens nematė. Tai negalėjo būti G. Z., nes kol jis (K. Č.) nuo paskutinio smūgio prarado sąmonę, G. Z. sėdėjo šalia, priekinėje, keleivio vietoje, be to, sėdėdamas tokioje padėtyje (sėdint jam iš dešinės), niekaip negalėjo suduoti jam tokį stiprų smūgį į kairį smilkinį. Mano, kad G. Z. skambindamas pakvietė kažkokį asmenį kuris jam ir sudavė tą smūgį, po kurio prarado sąmonę. Be to, nori papildyti, kad iš G. Z. žodžių žino, kad šis jaunystėje treniravosi karatė sportu, todėl jo pirmi du smūgiai jam į veido sritį buvo stiprus. Sąmonę atgavo apie 04.30 val. Automobilio salone nieko nebuvo, tik ant sėdynės kur sėdėjo G. Z., gulėjo aukščiau minėtas butelis, iš kurio pastarasis gėrė (vėliau jį paėmė policijos pareigūnai), vairuotojo durelių langas, panelė aplink langą buvo aptaškytos krauju. Jis bandė paskambinti 112, tačiau jie kažkodėl nesušnekėjo ir jis vėl prarado sąmonę. Antrą kartą atgavo sąmonę apie 08.40 val. ir jam pavyko iškviesti GMP, po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis papasakojo, kas įvyko. GMP pristatė jį į (duomenys neskelbtini), kur buvo paguldytas į neurochirurgijos skyrių dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Hospitalizuotas jis buvo nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. kovo 7 d., diagnozė: Trauminė subdurinė hemoragija, deš. Galvos smegenų pusrutulis, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Kair. Virut. Žandikaulis, Nosies kaulų lūžis. Buvo apžiūrėtas ir (duomenys neskelbtini), kur jam buvo rekomenduojama skruosto operaciją nedaryti. O jei bus kokie nors pakitimai, kreiptis papildomai, o dėl nosies lūžio nurodė kreiptis į (duomenys neskelbtini) pas LOR gydytoją. 2022 m. kovo 18 d. jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl nosies operacijos. Jam dėl nosies kaulo deformacijos, nurodė, kad operacijos metu vėl reikės laužyti nosį (nes nosis beveik sugijo), tačiau jis atlikti operaciją atsisakė. Tačiau gydymas tęsėsi iki šiol (turi siuntimą 2022 m. balandžio 20 d. dėl pakartotinės kompjuterinės tomografijos) tam kad įvertinti ligos dinamiką, dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Po ko su atsakymais eis pas šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jis jautė stiprų fizinį skausmą ir dabar, praėjus laikui, jaučia maudimą (kaktos srityje), palietus skruostą, nosį, dar jaučia skausmą, jaučia liekamųjų reiškinių diskomfortą. Pablogėjo bendra savijauta. Jam buvo paskirti nuskausminamieji vaistai. Kadangi registruotas Užimtumo tarnyboje, nedarbingumo pažymos neėmė. Po šio įvykio G. Z. jam paskambino 2022 m. kovo 4 d., 08.25 val., ir paklausė, ar jis gyvas. Jis atsakė, kad yra gyvas ir tuo jų pokalbis baigėsi. Daugiau G. Z. su jo susisiekti bei paaiškinti savo elgesio nebandė. Dėl šio įvykio patyrė neturtinę (moralinę) žalą, kurią įvertins ir civilinį ieškinį pateiks vėliau, ikiteisminio tyrimo metu. Prie savo apklausos prašo pridėti (duomenys neskelbtini) galvos kompiuterinės tomografijos diagnostinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją (1 t., b. l. 33-36).

Apklausos metu nukentėjusysis K. Č. pateikė (duomenys neskelbtini) galvos kompiuterinės tomografijos diagnostinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją, kurioje nurodyta diagnozė: S06.9 Intrakranijinis sužalojimas, nepatikslintas (1 t., b. l. 36).

Nukentėjusysis K. Č., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė kad jis pilnai patvirtina savo ankščiau duotus parodymus, prie kurių nori papildyti, kad jo pareiškime ir pirminiuose apklausuose netiksliai nurodytas įvykio laikas, t. y. nurodyta kad jis buvo sumuštas 2022 m. kovo 4 d., apie 03.00 val. Nori datą ir laiką patikslinti, kad buvo sužalotas 2022 m. kovo 3 d., laikotarpiu apie 22:00-24:00 val. Kadangi po įvykio buvo praradęs sąmonę, tiksliai negali nurodyti laiko. Atgavęs sąmonę, skambino į BPC pirmą kartą 2022 m. kovo 4 d., apie 04.30 val., po ko vėl prarado sąmonę, o atgavęs sąmonę antrą kartą vėl 08.40 val. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, po ko atvyko ir Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, ir policijos pareigūnai. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nori pateikti ir nuotrauką, kurią jis padarė po įvykio, tame pačiame automobilyje. iš nuotraukos matyti, kad buvo žiauriai sumuštas. Nuotrauka pateiks el. paštu. Duodamas ankstesnius parodymus, nurodė, kad jam pasirodė, kad galėjo būti antras asmuo. Kadangi buvo apsvaigintoje būsenoje, šoke po G. Z. suduotų labai stiprių smūgių (net lūžo kaulai), jam galėjo pasirodyti, kad prisijungė antras asmuo. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta neturtinė žalą, kadangi patyrė didelį stresą, nepatogumą, didžiulį skausmą, išgyvenimus, todėl jam padarytą neturtinę žalą įvertina 17 000 eurų ir prašo šiai sumai pripažinti jį civiliniu ieškovu. Dėl turtinės žalos civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 44-46).

2022 m. liepos 15 d. el. paštu K. Č. pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuoti jam padaryti veido sužalojimai (1 t., b. l. 47-48).

Liudytojas E. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad salėje esantį asmenį pažįsta, tai jo geras pažįstamas K. Č., jų giminystės ryšiai nesieja. Jo automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis K. Č. paliko šį automobilį, nes K. Č. gyvena netoli automobilių serviso, automobilį pastatė kieme prie (duomenys neskelbtini) namo. Jam pačiam iki automobilio serviso tolokai, kadangi jis susitarė dėl automobilio remonto, tai paliko automobilį, kad sutaisytų. Automobilyje įvyko įvykis, tačiau jo (E. P.) nebuvo automobilyje. Automobilis buvo važiuojantis, tačiau jam reikėjo remonto, automobilio raktelius jis buvo palikęs K. Č., nes automobilis stovėjo prie šio namų. Kai jam K. Č. papasakojo apie įvykį, jam (E. P.) buvo šokas. Jam paskambino policija ir paprašė atvažiuoti ir atidaryti automobilį, nes pareigūnai norėjo jį apžiūrėti. Kadangi K. Č. turėjo automobilio raktus, jis nuvažiavo į ligoninę jų paimti. Kai atvažiavo į vietą, kur buvo paliktas automobilis, buvo atvažiavusi policija ir jis jiems atrakino automobilį. Automobilio vairuotojo pusės langas buvo visas kruvinas, šalia sėdynės buvo kraujas. Jis (E. P.) stovėjo šalia automobilio, o pareigūnai surinko įrodymus. Automobilyje buvo išgėrinėjama. Policija jam rodė maišelį, kuriame buvo nugerti alkoholinių gėrimų buteliai, jis nematė, kokie tai buvo buteliai. Policija ko klausė, kurie daiktai buvo ne jo, jis parodė, kad skėtis buvo jo, o kiti automobilyje buvę daiktai – ne jo. K. Č. jam nesakė, kodėl sėdėjo automobilyje, jis (K. Č.) buvo be sąmonės ir mažai ką atsiminė, sakė, kad suprato, jog buvo ne vienas, o kas buvo kartu, nežino, nes K. Č. jam nelabai pasakojo, buvo užsisklendęs. K. Č. jam nesakė, su kuo išgėrinėjo, gal jautėsi prieš jį kaltas. Kai tą dieną ligoninėje matė K. Č., šis buvo kruvinas, palatoje. K. Č. buvo šoke, buvo ką tik atsigavęs, kalbėjo normaliai. Medikai jau buvo jį sutvarkę, matėsi, kad jo veidas buvo subraižytas, mėlynių nebuvo, kraujosruvos, paraudimai veide. Į ligoninę jis nuvažiavo šeštadienį vakare, apie 21 val. Su K. Č. bendravo neilgai, nes reikėjo važiuoti į policiją. Kito asmens, esančio salėje (kaltinamojo G. Z.) jis nepažįsta.

Liudytojas E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam priklauso automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis nupirko maždaug prieš 4 mėnesius. Automobilį pirko su defektais – neužsidaro automobilio keleivio pusės priekinis langas bei įlenktas (nubrauktas) dešinės pusės galinis sparnas. Šis automobilis stovėjo kieme, netoli autoserviso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur turėjo remontuoti. Raktą nuo automobilio jis davė draugui K. Č., kurį pažįsta apie 15 metų, kadangi automobilį turėjo remontuoti pastarojo pažįstamas bei K. Č. turėjo susitarti su meistru, kada pastarasis pradės remontuoti automobilį. Apie tai, kad K. Č. 2022 m. kovo 4 d. buvo sumuštas jo automobilio salone, sužinojo iš policijos pareigūnų tą pačią dieną. Tada nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo paguldytas K. Č., paimti automobilio raktą, po ko nuvyko prie automobilio, kurį atrakino, kad policijos pareigūnai galėtų apžiūrėti automobilį. Matė, kad ant vairuotojo lango stiklo, iš vidaus, buvo išdžiuvusio kraujo dėmė. Automobilio salone buvo du maišai su tuščiais bei nebaigtais gerti buteliais su alkoholiniai gėrimais, kuriuos policijos pareigūnai paėmė. Kažkokių papildomų automobilio apgadinimų neatsirado ir automobilis stovėjo toje pačioje vietoje, kur jis jį ir paliko. Vėliau klausė K. Č., kas įvykio automobilio salone ir kas jį sumušė, tačiau pastarasis jam priežasties dėl įvykio nepaaiškino (1 t., b. l. 86-89).

Liudytojas A. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jokių šio įvykio aplinkybių neatsimena. Pamatęs nukentėjusįjį, prisimena, kad čia galimai įvykis „Audi“ automobilyje. Tiksliai neatsimena įvykių sekos, ar jie (policija) atvažiavo pirmi, ar greitoji. Automobilyje „Audi“, žalios spalvos, sėdėjo vyriškis, kuris buvo kruvinas, jam buvo nustatytas stiprus neblaivumas. Paklausus, kas jam sudavė, asmuo nurodė, kad pažįstamas, tačiau kaip tas asmuo atrodė ar kur gyvena, nurodyti negalėjo. Automobilis buvo apgadintas ir jie galvojo, kad gal asmuo vairavo tuo metu, tačiau nepavyko nustatyti, ar automobilis buvo vairuotas, nes įvykio vietoje nebuvo stebėjimo kamerų. Vyriškis paaiškino, kad automobilis jau buvo apgadintas iš seniau ir tada medikai vyriškį nuvežė į gydymo įstaigą. Ikiteisminio tyrimo metu jis geriau atsiminė aplinkybes, dabar tiksliai neatsimena, kokius parodymus davė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2022 m. kovo 4 d., dirbant kartu su vyr. patrule E. J., apie 09.32 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) GMP 0885 prašo policijos darbuotojų, nes atvykus į vietą suteikti pagalbos, apgadintame automobilyje sėdėjo sužalotas vyras. Atvykus į vietą, sužalotas vyras, kaip paaiškėjo, tai buvo K. Č., sėdėjo GMP automobilyje ir jam jau buvo suteikta pirminė medicinos pagalba. Pastarasis paaiškino, kad automobilyje „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su pažįstamu G. Z. vartojo alkoholinius gėrimus bei tarp jų kilus žodiniam konfliktui dėl Ukrainos G. Z. jį sumušė, tačiau G. Z. nei adreso, nei kiek pastarajam metų, nurodyti negalėjo. Ant K. Č. veido matėsi hematomos, kraujas. Buvo akivaizdžiai matyti, kad K. Č. neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, pastarasis sunkiai orientavosi, tai išlipdavo iš GMP automobilio, tai grįždavo. Tiksliau kokiu laiku ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sumuštas, paaiškinti negalėjo. Buvo patikrintas K. Č. blaivumas, jam buvo nustatytas 3,16 promilių girtumas. K. Č. nurodė šalia GMP automobilio stovintį automobilį „Audi“, kuriame, pagal jo žodžius, jis buvo sumuštas. Automobilio salone matėsi rudos spalvos dėmes, panašios į kraują. Be to, salone mėtėsi buteliai nuo alaus. Minėtas automobilis buvo apgadintas. Pradžioje kilo įtarimas, kad K. Č. galimai padarė autoįvykį, tačiau K. Č. paaiškino, kad automobilį maždaug prieš pusmetį apgadino jo pažįstamas, kuriam automobilis ir priklauso. GMP darbuotojai sužalotą K. Č. išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. K. Č. nurodė, kad į policiją su pareiškimu kreipsis asmeniškai. Minėtas įvykis buvo filmuotas Body 9003 kamera (1 t., b. l. 103-106).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, liudytojas A. Z. nurodė, kad savo parodymus patvirtina. Dar tyrėja klausė, ar bus straipsnis dėl neapykantos, jis prisimena, kad nežinojo, kokį straipsnį nurodyti. Automobilis buvo apžiūrėtas iš išorės ir iš vidaus. Ant automobilio kėbulo buvo raudonos dėmės, kažkokių daiktų, jam atrodo, nerado. Jam atrodo, kad automobilio priekis buvo apgadintas ir kraujo lašai buvo toje vietoje, todėl galvojo, kad gal su automobiliu buvo padarytas eismo įvykis, paskui jie pastebėjo parūdijimus, tai atmetė šį variantą, nes taip greitai automobilis nesurūdytų. Jis neatsimena, ar automobilio salone mėtėsi buteliai, tikriausiai buvo darytos nuotraukos ir užfiksuota. Jie kartu su porininke apžiūrinėjo automobilio išorę, automobilio saloną taip pat apžiūrinėjo, nes nukentėjusysis buvo viduje. Ant automobilio išorės buvo raudonos dėmės, gal nukentėjusysis jas padarė vaikščiodamas, kol jų laukė. Atvažiavę jie nukentėjusiojo iš pradžių nerado, skambino, negalėjo su juo susikalbėti, asmuo daug įpūtė į alkoholio matuoklį. Kodėl „body“ kameros įrašų nėra pridėta prie bylos, jis nežino, už kameras nėra jis atsakingas, viskas priklauso nuo valdžios. Tarnybinio pranešimo jis nepamena, bet kiekvienas įvykis aprašomas, kas dalyvavo, ką apklausė ir ką atsakė. Kitų asmenų be G. Z. nukentėjusysis neminėjo. Kai jie atvažiavo, nukentėjusysis automobilyje buvo vienas ir, paklausus, kas jį sumušė, pasakė, kad draugas ar pažįstamas, net neatsimena, ar sakė jo pavardę, nes daug laiko praėjo.

Liudytoja A. O., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji nukentėjusiojo veido neatsimena, tačiau įvykį atsimena. Susipažinusi su byloje esančia asmens apžiūros kortele (1 t., b. l. 93-95), nurodė, kad įvykio dieną buvo greitosios kvietimas. Jiems atvykus, nukentėjusysis buvo prie automobilio. Ji nežinojo, ar policija buvo iškviesta, tai dar kartą pati iškvietė policiją, paskui paaiškėjo, kad policijos kvietimas buvo pakartotinis. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, kalbėjo adekvačiai. Policija pasakė, kad asmuo buvo neblaivus, nes jie (greitoji pagalba) blaivumo nenustatinėja. Asmuo viską papasakojo, kad buvo konfliktas ir kad jį sumušė. Paskui atvyko policija ir ji daugiau nieko neklausinėjo, nes tą darė policija. Vėliau asmuo nuėjo namo ir kažką pasiėmė, po ko labai greitai grįžo ir buvo nuvežtas į ligoninę. Ji tiksliai nepamena, ar jiems atvykus asmuo buvo automobilyje, ar šalia jo, nes praėjo daug laiko, bet jei kortelėje parašyta, kad buvo automobilyje, vadinasi taip ir buvo. Ant kortelės yra jos surašytas tekstas. Jei parašyta, kad asmuo teigė, kad buvo be sąmonės, tai ji parašė iš paciento žodžių, nes ji pati nematė, kad nukentėjusysis būtų be sąmonės, tačiau jo pasakymo negali ignoruoti, dėl to parašo, kad „asmuo teigė“. Ji konkrečiai neklausinėja, kas sumušė, to klausinėja atvykusi policija, jie nesikiša. Ji neatsimena, kokie buvo sužalojimai, viskas yra parašyta kortelėje, asmuo sakė, kad gavo smūgį į galvą. Jai atrodo, kad vežė į ligoninę dėl nosies traumos ir galimai galvos traumos. Kortelėje turi būti pažymėta sutinimas ir minkštųjų audinių sužalojimas. Nudegimo tikrai nebuvo, tačiau planšetę jie pildo su pirštinėmis ir gal pirštas nusprūdo, nes nudegimo tikrai nebuvo. Jei pas asmenį būtų kraujuojanti žaizda, tai būtų detaliai aprašyta, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Asmeniui buvo padidėjęs kraujo spaudimas, kvėpavimas buvo normalus, vyzdžiai reagavo, neurologinės simptomatikos nebuvo, tai buvo trauminis sužalojimas. Jei asmuo būtų be sąmonės, tai būtų pažymėta kortelėje. Asmuo buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini). Ant jo veido žaizdų, dėl kurių būtų vežamas į (duomenys neskelbtini), nebuvo. Vizualiai matėsi nosies deformacija. Ji nerašė, kad buvo lūžis, nes tai parodo rentgenas, tačiau vizualiai matėsi nosies deformacija ir patinimas. Ji nuo asmens alkoholio kvapo nejautė, tačiau ji dėl Covid 19 buvo su respiratoriumi, todėl kvapo nelabai jaučiasi. Jei kvapas akivaizdžiai jaučiasi, tada jie turi užrašyti, kad sklinda alkoholio kvapas. Promilių jie nenustatinėja. Jei kortelėje parašyta, reiškia policija pasakė, kad yra alkoholio kvapas. Asmuo buvo susijaudinęs, bet bendravo adekvačiai, su juo problemų vežant į ligoninę neturėjo.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2022 m. kovo 4 d., 09.23 val. gautas A. O. pranešimas, kad GMP prašo policijos, nes atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), suteikti GMP pagalbą vyriškiui K. Č., vyriškis buvo automobilyje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad automobilis apgadintas, galimai po eismo įvykio, taip pat vyriškis teigia, kad prieš 2 val. buvo sumuštas. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota, kad atvykus buvo GMP brigada, kurioje buvo neblaivus K. Č.. Vyras paaiškino, kad jį apie 7 val. ryto sumušė pažįstamas G. Z.. K. Č. buvo nustatytas 3,16 prom. girtumas. Šalia stovėjo jo apgadintas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio stiklo matėsi raudonos spalvos dėmės. GMP K. Č. išvežė į (duomenys neskelbtini). 16.15 val. (duomenys neskelbtini) slaugytoja pranešė, kad 10.21 val. su GMP atvyko K. Č., kuris paaiškino, kad apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini) jį sumušė pažįstami. Diagnozuota trauminė subdurinė hemoragija (kraujo išsiliejimas į smegenis), paguldytas į Neurochirurginį skyrių (1 t., b. l. 8-10).

2022 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra pilkos spalvos automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis (duomenys neskelbtini) kieme, ant šaligatvio. Automobilio išorė pažeista, kairės pusės galinė dalis pažeista, sparnas sulankstytas bei subraižytas. Automobilis užrakintas. Atrakinus automobilį, priekinėje kairės pusės dalyje, durelių vidinėje pusėje, ant vairuotojo sėdynės, matyti raudonos spalvos skysčio dėmės. Imama nuoplova nuo vairuotojo durelių lango stiklo vidinėje pusėje, kuri pakuojama į voką Nr. 1. Šalia vairuotojo sėdynės ties durimis guli maisto atliekos – pomidorai. Ant dešinės pusės priekinės sėdynės guli 0,5 litro talpos plastikinis butelis su užrašu „Vytautas“, kuris išimamas, pakuojamas į voką Nr. 2, ir 0,7 litro talpos apypilnis stiklinis butelis su užrašu „Jagermeister“, kuris išimamas, pakuojamas į voką Nr. 3. Automobilio gale ant sėdynės guli popierinis maišelis su užrašu „Lidl“, kuriame yra 0,5 litro talpos pilna skardinė su užrašu „Argus“, maišelis su skardine išimami, pakuojami į voką Nr. 4. Ant grindų už keleivio sėdynės guli medžiaginis maišelis su užrašu „Lidl“, kuriame yra 4 tuščios skardinės su užrašu „Argus“, 6 plastikiniai 1 litro talpos tušti buteliai su užrašu „Utenos“ ir 2 pilni plastikiniai 1 litro talpos tušti buteliai su užrašu „Utenos“. Medžiaginis maišelis su turiniu išimami, pakuojami į voką Nr. 5. Automobilio stovėjimo vieta vaizdo kameromis nestebima (1 t., b. l. 11-21).

2022 m. balandžio 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2022 m. kovo 4 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruotas skambutis. Įjungus įrašą girdomas moteriškas balsas (pagal bylos aplinkybės GMP darbuotojos A. O.), kuris pažymimas GMP, ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus balsas, kuris pažymimas BPC. GMP darbuotoja nurodo, kad yra iškvietime (duomenys neskelbtini), kur automobilyje „Audi A6“ sėdi sumuštas žmogus, klausia, ar yra kvietimas. Patikslina, kad reikalinga policija dėl to, kad žmogus yra galimai neblaivus, sako, kad jį sumušė, bet yra apgadintas automobilis. Vyras nieko nesako dėl to, kad galėjo avariją pasakyti, tačiau sako, kad buvo užpultas, sumuštas ir policijai pranešė. BPC darbuotoja klausia asmens duomenų, pati prisistato A. O.. Automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Vyras prisistatė vardu K. Č., dokumento neturi. BPC prašo sulaukti policijos (1 t., b. l. 107-108).

2022 m. balandžio 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektai yra 2022 m. gegužės 14 d. el. paštu iš BPC gauti 2022 m. kovo 4 d. įvykio 2 garso įrašai, kurių failai „2022_03_04_04-21-48_(duomenys neskelbtini).mp3“ ir „2022_03_04_08-47-01_(duomenys neskelbtini).mp3“. Garso įrašo rinkmenos pavadinimai sudarytos pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir abonento telefono numerį.

Įjungus įrašą „2022_03_04_04-21-48_(duomenys neskelbtini).mp3“, girdomas Bendrojo pagalbos centro operatorės balsą, kuris pažymimas BPC ir vyriškas balsas (pagal bylos aplinkybės, galimai nukentėjusiojo K. Č.), kuris pažymimas Vyr. Vyras nurodo, kad turėjo užpuolimą, tačiau kalba neaiškiai, sako, kad buvo sumuštas, bet situacija baigiasi. BPC darbuotoja bando išsiaiškinti, kas, kur ir kada sumušė vyrą. Vyras sako, kad automobilyje, prieš valandą, pažįstami žmonės, priešiškų pažiūrų. Taip pat vyras nurodo, kad norėtų pranešti apie Lietuvoje egzistuojančią 5 koloną. BPC darbuotoja klausia, ar asmuo norės rašyti pareiškimą, vyras sako, kad atmestų šitą skambutį ir laikytų, kad jo nebuvo. BPC darbuotoja pasitikslina, ar nereikalinga policija, vyras atsako, kad dabar jau yra sveikas ir gyvas, gali kalbėti, vadinasi nieko nereikia. Pokalbis baigiasi.

Įjungus įrašą „2022_03_04_08-47-01_(duomenys neskelbtini).mp3“ girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės balsas, kuris pažymimas BPC ir vyriškas balsas (pagal bylos aplinkybės, galimai nukentėjusiojo K. Č.) kuris pažymimas Vyr. Vėliau Greitosios medicinos stoties operatorės balsas pažymimas GMP. Vyras, pasisveikinęs, sako, kad jau skambino BPC. Nurodo, kad jį prieš kelias valandas buvo užpuolę ir jis labai blogai jaučiasi, patvirtina, kad jam reikia greitosios. Nurodo, kad yra sutrenktas. BPC darbuotoja tikslinasi, kur yra vyras, vyras kalba neaiškiai, kalba, kad yra automobilyje, galiausiai nurodo, kad stovi prie (duomenys neskelbtini) namo. Vyros nurodo, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. BPC darbuotoja klausia, kas jam blogai, ką skauda, vyras nurodo, kad yra sumuštas, skauda galvą. Nurodo, kad sėdi automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BPC darbuotoja liepia nedėti ragelio ir sujungia su greitąja. GMP darbuotojai perimus pokalbi, ji prašo pakartoti adresą, kur reikalingi medikai, vyras nurodo, kad (duomenys neskelbtini), pakartoja, kad yra automobilyje. Pakartoja, kad jį sumušė. GMP darbuotoja klausia, kur vyras sužalotas, vyras nurodo, kad veide yra hematoma. GMP klausia, prieš kiek laiko vyrą sumušė, vyras sako, kad prieš 2-3 valandas. Nurodo, kad vartojo alkoholį (1 t., b. l. 112-114).

2022 m. balandžio 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 2022 m. kovo 16 d. el. paštu iš ITT paslaugų tarnybos gauti policijos pareigūnų vykusių į 2022 m. kovo 4 d. įvykį „Body“ kameros įrašai, kurių failų pavadinimai „2022_0304_094501_001“, „2022_0304_095002_002“, „2022_0304_095501_003“.

Įjungus įrašą „2022_0304_094501_001“, ekrane matomi įrašai „VLN-VYTIS-60D760 2022/03/04 09:45:01“. Kamera fiksuoja policijos pareigūnus, atvažiuojančius į įvykio vietą (pagal bylos aplinkybes, adresu (duomenys neskelbtini)). Policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, iš kurio išlipa GMP darbuotoja, kuri sako, kad turi sumuštą žmogų, kuris sako, kad buvo sumuštas mašinoje prieš dvi valandas. Gavo smūgį į galvą. Į jos klausima, ar reikia policijos, atsakė, kad reikia. Į policijos pareigūno klausimą „kas atsitiko?“, GMP automobilyje sėdintis, mėlynos spalvos striuke apsirengęs vyras, su pilkos spalvos kepure, akiniais (pagal bylos aplinkybės nukentėjusysis K. Č.) atsako, kad jį užpuolė, nusiima kaukę ir rodo veidą, ant kurio matosi mėlynės. Į policijos pareigūno klausimus atsako, kad jį užpuolė jo pažįstamas žmogus, su kuriuo gėrė alkoholį, tai buvo vakar naktį. Iškilo klausimas apie Ukrainą, ir tas žmogus įsižeidė, ir iškvietė pagalbą, tas žmogus pradėjo jį mušti, o jis gynėsi. O ta žmogaus iškviesta pagalba atidarė duris ir trenkė jam į galvą. Jį sumušė automobilyje, kuriame vartojo alkoholį. Su pažįstamu gėrė stovinčiame automobilyje.

Policijos pareigūnas bendrauja su GMP automobilio vairuotoju, kartu prieina prie šalia stovinčio automobilio. GMP darbuotojas aiškina, kad automobilis apgadintas, kad jis (K. Č.) sėdėjo automobilyje, vairuotojo sėdynėje. Po ko policijos pareigūnas grįžta prie GMP automobilyje sėdinčio K. Č. ir jo klausia, kur šis atsitrenkė su automobiliu. K. Č. nurodo, kad automobilis ne jo, bet ten mergaitė į tvorą atsitrenkė. Policijos pareigūnas nurodo, kad matosi, jog į raudoną automobilį atsitrenkta, raudoni dažnai ant automobilio. Klausia vairuotojo, kur jis atsitrenkė, ar važinėjo naktį. K. Č. nurodo, kad automobilis atsitrenkęs yra prieš metus, visi faktai užfiksuoti „Regitroje“, įvykis su alkoholio vartojimu ir jo važiavimu nieko bendro neturi. Toliau policijos pareigūnai aiškinasi, kur registruota mašina, kaip automobilis atsirado šiame kieme. Kamera fiksuoja, pilkos spalvos apgadintą automobilį.

Įjungus įrašą „2022_0304_095002_002“, ekrane matomi įrašai „VLN-VYTIS-60D760 2022/03/04 09:50:02“. Policijos pareigūnai tikrina K. Č. blaivumą. K. Č. nustatomas 3,16 girtumas. K. Č. nurodo, kad jį sumušė G. Z., kuris jį puolė. Kartoja, kad jis gynėsi, jis (G. Z.) pakvietė draugus, ir jis jam atidarė. K. Č. nurodo, kad nežino, kiek metų G. Z., bet pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini).

Įjungus įrašą „2022_0304_0945501_003“, ekrane matome įrašus „VLN-VYTIS-60D760 2022/03/04 09:55:01“. Policijos pareigūnas aiškina K. Č., kad pastarasis važiuos į ligoninę, o išsiblaivęs turi kreiptis į artimiausią policijos komisariatą (1 t., b. l. 119-120).

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti byloje esantys vaizdo ir garso įrašai, tačiau klausimų, papildymų ir prašymų iš proceso dalyvių nebuvo.

2022 m. birželio 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įeinančių ir išeinančių UAB „Tele2“ judriojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančio G. Z. išklotinė laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 2 d., 00.00 val., iki 2022 m. kovo 5 d., 00.00 val. Apžiūros protokole užfiksuoti minėtu laikotarpiu turėti telekomunikaciniai įvykiai (įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS ir MMS pranešimų, mobiliojo interneto naudojimo išklotinės) duomenys, bei mobiliojo ryšio abonento prisijungimai prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų (celių) minėtu laikotarpiu (1 t., b. l. 155-156).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. 2022 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad susipažinus su judriojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio įtariamajam G. Z., informacija apie turėtus telekomunikacinius įvykius nustatyta, kad judriojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 3 d., laikotarpiu nuo 15.38 val. iki 17.23 val., jungėsi prie „Tele2“ bazinės stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 3 d., laikotarpiu nuo 17.27 val. iki 22.35 val. jungėsi prie „Tele2“ bazinės stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 3 d., laikotarpiu nuo 22:52 val. iki 2022 m. kovo 4 d., 08.26 val. jungėsi prie „Tele2“ bazinės stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini).

Per minėtą laikotarpį G. Z. bendravo su UAB „Bitė Lietuva“ abonentu (duomenys neskelbtini), registruotu UAB (duomenys neskelbtini), su UAB „Bitė Lietuva“ abonentu (duomenys neskelbtini), registruotu L. Z. vardu, su UAB „Tele2“ abonentu (duomenys neskelbtini), registruotu P. M. vardu, su „Telia“ abonentu (duomenys neskelbtini), registruotu T. S. vardu, bei su abonentu (duomenys neskelbtini), priklausančiu nukentėjusiajam K. Č. (1 t., b. l. 155-163).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. 1025/2022(01) nurodyta, kad K. Č. padaryta poodinės periokulinės kraujosruvos abipus, poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, kairio smilkinio srityje, nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio kairio ančio lūžis, ūminė kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje frontobazaliai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 4 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. Ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į galvą. galėjo būti padaryti tiek galva du kartus suduodant smūgį, tiek ir suduodant smūgius į nukentėjusiojo galvą. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui. Duomenų apie individualius žalojančių daiktų požymius, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra (1 t., b. l. 59-62).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Aptarta nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad G. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu G. Z. kaltės nepripažino, nurodė, jog pripažįsta, kad sudavė K. Č. du kartus, tačiau nepripažįsta, kad nuo jo smūgio galėjo kilti tokie sužalojimai. Jis paaiškino, jog 2022 m. kovo 3 d. vakare jis su K. Č. automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, po to, kai K. Č. jį pavadino Putino gerbėju, jis labai įsižeidė, nes jis yra tarnavęs tarybinėje kariuomenėje, vienas senelis žuvo tremtyje į Sibirą, kitas buvo sušaudytas, todėl jo santykis su šia valstybe neigiamas. Jis konflikto metu K. Č. sudavė į veidą, šis jam sudavė atgal, tada jis K. Č. dar kartą atgal. Automobilyje jis sėdėjo keleivio pusėje. Pirmiausia jis K. Č. sudavė kumščiu nesmarkiai į veidą, dešiniu kumščiu „stuktelėjo“ jam į dešinę veido pusę, kad jis apsiramintų, nes matė, kad K. Č. yra neadekvatus, su juo nebuvo galima sėdėti ir kalbėtis. Jis buvo išgėręs, bet ne tiek, kad nesuprastų savo veiksmų. Jis grįžo namo apie 22.30 val. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus G. Z. parodymus kaltinamasis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas aplinkybes ir jei tada sakė, kad K. Č. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, vadinasi taip ir buvo.

Tai, kad nukentėjusįjį sužalojo kaltinamasis, pats nukentėjusysis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodė 2021 m. vasario 14 d. protokole-pareiškime, nurodydamas, kad 2022 m. kovo 4 d., apie 03.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone jo pažįstamas G. Z. konflikto metu abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau dvidešimt smūgių jam į veido sritį ir, tuo pačiu metu, asmeniui, kurio nematė, atidarius automobilio dureles, jam buvo suduotas smūgis į galvos kairės pusės sritį, po kurio jis prarado sąmonę. Apklaustas teisme nukentėjusysis K. Č. paaiškino, jog 2022 m. kovo 3 d. apie 19 val. jie su kaltinamuoju buvo nuėję į parduotuvę, iš kurios grįžę sėdėjo automobilyje ir gėrė alkoholinius gėrimus, kalbėjo. Po žodžių, kad Putinas „gaus į kaulus“ nuo Ukrainos, G. Z. kilo pyktis ir prasidėjo įtempta situacija. Šio konflikto metu nukentėjusysis sėdėjo automobilio kairėje pusėje, tai yra vairuotojo vietoje, o G. Z. sėdėjo dešinėje, nukentėjusysis buvo pasisukęs į G. Z.. G. Z. buvo labai patogu trenkti stiprų smūgį jam į veidą ir jis tai padarė, trenkė smūgį į kairę veido pusę prie akies, po ko nukentėjusysis prarado orientaciją, tada gavo dar vieną smūgį, nuo kurio jo nosis ir iki šiol kreiva. Tada nukentėjusysis pradėjo gintis, rankomis užsidengė galvą, o G. Z. pradėjo jį atakuoti nepertraukiamais smūgiais. Jis G. Z. surėkė „atsipeikėk, ką tu darai?“ Paskui smūgiai aprimo ir jis (K. Č.) prarado sąmonę. Kiek tiksliai smūgių sudavė G. Z., jis negali pasakyti, bet pirmas smūgis buvos stiprus, dėl kurio visiškai prarado orientaciją, tada antras smūgis buvo į nosį ir skruostą, tada jis (K. Č.) pakėlė rankas ir pradėjo saugoti galvą. Kaip G. Z. išėjo iš automobilio, jis nežino, nes buvo be sąmonės. Dėl kitų asmenų dalyvavimo jį mušant nukentėjusysis paaiškino, kad jis nuo smūgių buvo apsvaigintas ir jam galimai taip pasirodė. Duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis tai pat nurodė, kad G. Z. kumščiais sudavė jam dar ne mažiau dvidešimt smūgių į rankas (kadangi rankomis dengė galvą), praslydę pataikydavo į galvos sritį, tačiau konkretizuoti, kiek ir kur tiksliai buvo suduota smūgių, negalėjo, nurodė, kad šie smūgiai esminės žalos jam nepadarė. Be to ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jam pasirodė, kad kažkas atsidarė vairuotojo durelės, besigindamas sukosi galvą pasižiūrėti į dureles ir tuo metu gavo labai stiprų smūgį į kairį smilkinį, nuo kurio prarado sąmonę. Kas sudavė jam šį smūgį, pasakyti negali, nes to asmens nematė. Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė ir tai, kad sužalotas jis buvo ne 2022 m. kovo 4 d., apie 03.00 val., bet 2022 m. kovo 3 d., laikotarpiu apie 22:00-24:00 val. Ir paaiškino, jog po sužalojimų buvo praradęs sąmonę, be to buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nurodydamas sužalojimų laiką galėjo suklysti.

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusysis, paskambinęs į BPC 2022 m. kovo 4 d., 4.21 val., pranešė, kad automobilyje, prieš valandą, priešiškų pažiūrų pažįstami žmonės jį sumušė. 2022 m. kovo 4 d., 8.47 val., nukentėjusysis, paskambinęs į BPC pasako, kad jis jau skambino ir praneša, kad jį prieš kelias valandas buvo užpuolę ir jis labai blogai jaučiasi, patvirtina, kad jam reikia greitosios. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2022 m. kovo 4 d., 09.23 val. gautas A. O. pranešimas, kad GMP prašo policijos, nes atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), suteikti GMP pagalbą vyriškiui K. Č., vyriškis buvo automobilyje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad automobilis apgadintas, galimai po eismo įvykio, taip pat vyriškis teigia, kad prieš 2 val. buvo sumuštas. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota, kad atvykus buvo GMP brigada, kurioje buvo neblaivus K. Č.. Vyras paaiškino, kad jį apie 7 val. ryto sumušė pažįstamas G. Z.. K. Č. buvo nustatytas 3,16 prom. girtumas. Liudytojas A. Z., policijos pareigūnas, kuris buvo atvykęs pagal iškvietimą, teisme patvirtino, kad atvykus pagal iškvietimą, Automobilyje „Audi“, žalios spalvos, sėdėjo vyriškis, kuris buvo kruvinas, jam buvo nustatytas stiprus neblaivumas. Paklausus, kas jam sudavė, asmuo nurodė, kad pažįstamas. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo A. Z. parodymus apie tai, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis paaiškino, kad automobilyje „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su pažįstamu G. Z. vartojo alkoholinius gėrimus bei tarp jų kilus žodiniam konfliktui dėl Ukrainos G. Z. jį sumušė, A. Z. patvirtino šiuos duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymu. Tokias faktines aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašai, apžiūrėti 2022 m. balandžio 19 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad K. Č. policijos pareigūnams nurodė, kad jį sumušė G. Z., kuris jį puolė.

2022 m. birželio 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įeinančių ir išeinančių UAB „Tele2“ judriojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančio G. Z. išklotinė laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 2 d., 00.00 val., iki 2022 m. kovo 5 d., 00.00 val. Apžiūros protokole užfiksuoti minėtu laikotarpiu turėti telekomunikaciniai įvykiai (įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS ir MMS pranešimų, mobiliojo interneto naudojimo išklotinės) duomenys, bei mobiliojo ryšio abonento prisijungimai prie mobiliojo ryšio operatorių bokštų, kas patvirtina, kad nuo 2022 m. kovo 3 d. 17.27 val. iki 2022 m. kovo 3 d. 22.35 val. kaltinamasis buvo įvykio vietoje, nes šiuo metu G. Z. naudojamas telefono numeris jungėsi prie (duomenys neskelbtini) Tele2 bazinės stoties. 2022 m. kovo 3 d. 23.05 val., 23.11 val., 23.22 val. , 2022 m. kovo 4 d. 8.23 val., 8.26 val. G. Z. skambino į nukentėjusiojo K. Č. telefono numerį, kas patvirtina, kad kaltinamasis galimai siekė įsitikinti, kaip po konflikto jaučiasi nukentėjusysis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad po šio įvykio G. Z. jam paskambino 2022 m. kovo 4 d., 08.25 val., ir paklausė, ar jis gyvas. Pats kaltinamasis teisme paaiškino, kad kai ryte jam paskambino K. Č. ir pradėjo jam grasinti, kad kels jam bylą, tačiau jis neva nesuprato, dėl ko. GMP nukentėjusysis skambino 2022 m. kovo 4 d., 8.47 val.

Teismas kritiškai vertina nukentėjusiojo parodymus dalyje, kad jam G. Z. be dviejų smūgių sudavė dar ne mažiau kaip 20 smūgių ir dėl to, kad nusikalstamą veiką jo atžvilgiu be G. Z. galėjo padaryti dar ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Visų pirma, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. 1025/2022(01) konstatuota, kad K. Č. padaryta poodinės periokulinės kraujosruvos abipus, poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, kairio smilkinio srityje, nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio kairio ančio lūžis, ūminė kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje frontobazaliai, ir tai, kad sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į galvą. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis nepripažino, kad K. Č. uždengus rankomis savo galvą, jis sudavė pastarajam ne mažiau kaip 20 kartų į rankas ir į galvos sritį, kaltinamasis pripažino, kad konflikto metu sudavė du smūgius nukentėjusiajam į veidą. Teismo vertinimu, dėl G. Z. suduotų dviejų smūgių į veidą nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tačiau dėl kitų smūgių sudavimo nukentėjusysis teigė neatsimenantis kiek jų buvo suduota, sakė, kad smūgiai buvo nestiprūs, be to nukentėjusysis sakė, kad buvo praradęs orientaciją, buvo praradęs sąmonę, be to minėtoje specialisto išvadoje nėra konstatuoti sužalojimai ant nukentėjusiojo rankų bei galvoje, specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti tiek galva du kartus suduodant smūgį, tiek ir suduodant smūgius į nukentėjusiojo galvą. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo nurodęs, kad iš G. Z. žodžių žino, kad šis jaunystėje treniravosi karatė sportu, todėl jo pirmi du smūgiai jam į veido sritį buvo stiprūs. Įvertinus specialisto išvadas dėl sužalojimų mechanizmo, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti dviem kaltinamojo smūgiais, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad G. Z. K. Č. uždengus rankomis galvą, kumščiais tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 kartų K. Č. į rankas ir į galvos sritį. Teismas konstatuoja ir tai, kad šioje byloje nukentėjusiojo paaiškinimai dėl galimai nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusių kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, nėra patvirtinti jokiais kitais duomenimis, todėl tikėtina, kad nukentėjusysis po smūgių į galvą ar nuo vieno iš smūgių nukentėjusiojo galvai atsitrenkus į automobilio rėmą ar langą ir išsiliejus kraujui smegenyse, galimai prarado sąmonę arba negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos, ką teisme pripažino ir pats nukentėjusysis.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms.

Kadangi byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis K. Č. uždengus rankomis savo galvą, sudavė pastarajam ne mažiau kaip 20 kartų į rankas ir į galvos sritį, todėl iš kaltinimo ši aplinkybė šalintina.

Teismas nenustatė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl ko nukentėjusysis galėtų apkalbėti kaltinamąjį G. Z., nenurodė tokių aplinkybių ir pats kaltinamasis. Aplinkybes, kad K. Č. buvo sužalotas kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad priekinėje kairės pusės dalyje, durelių vidinėje pusėje, ant vairuotojo sėdynės, matyti raudonos spalvos skysčio dėmės. Teisme buvo apklaustas kaip liudytojas ir automobilio, kuriame buvo sužalotas K. Č., savininkas E. P., kuris nurodė, kad automobilio vairuotojo pusės langas buvo visas kruvinas, šalia sėdynės buvo kraujas, jis apie 21 val. buvo nuvažiavęs į ligoninę pas K. Č., šis buvo kruvinas, palatoje, K. Č. buvo šoke, buvo ką tik atsigavęs, jis jam nesakė, kodėl sėdėjo automobilyje, sakė, kad buvo be sąmonės ir mažai ką atsiminė, sakė, kad suprato, jog buvo ne vienas, o kas buvo kartu, nežino. Teisme buvo apklausta liudytoja A. O., kuri buvo atvykusi pagal GMP iškvietimą. Liudytoja paaiškino, kad nukentėjusysis viską papasakojo, kad buvo konfliktas ir kad jį sumušė. Asmuo buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini). Ant jo veido žaizdų, dėl kurių būtų vežamas į (duomenys neskelbtini), nebuvo. Vizualiai matėsi nosies deformacija.

Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai G. Z. dėl nusikalstamos veikos numatytos 138 straipsnio 1 dalyje padarymo pasitvirtino. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai poodinės periokulinės kraujosruvos abipus, poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, kairio smilkinio srityje, nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio kairio ančio lūžis, ūminė kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje frontobazaliai, visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. Ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo G. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas, tačiau jo atžvilgiu du kartus buvo nutraukta baudžiamoji byla pagal laidavimą (2 t., b. l. 44-45), baustas administracine tvarka praeityje, tačiau galiojančių nuobaudų neturintis (2 t., b. l. 41-42), dirbantis (2 t., b. l. 40).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. Z. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytinas didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, teigiamą poveikį ateityje nebenusikalsti kaltinamajam turės įpareigojimas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), taip pat draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kaltinamajam G. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasą pareiškė civilinį ieškinį dėl 985,80 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo K. Č. gydymo, taip pat prašydama priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 76-77). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad K. Č. dėl trauminės subdurinės hemoragijos bei nosies kaulų lūžio buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurių bendra kaina 985,80 Eur (1 t., b. l. 78). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. Z. šio civilinio ieškinio nepripažino, nurodė, kad jis nežino, kaip pasisuks byla, bet jam atrodo, kad bet kokiu atveju šį ieškinį turės apmokėti. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis G. Z. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinės periokulinės kraujosruvos abipus, poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, kairio smilkinio srityje, nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio kairio ančio lūžis, ūminė kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje frontobazaliai (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. 1025/2022(01)). Byloje esančioje Stacionaro Epikrizėje nurodyta, kad K. Č. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas stacionariai nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2022 m. kovo 7 d. ( 1 t., b.l. 67) . Taigi, turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai, susijusi su išlaidomis, patirtomis nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, buvo padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo G. Z. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 985,80 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusysis K. Č. pareiškė 17000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nurodydamas, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė neigiamus išgyvenimus, didžiulį skausmą, stresą. Jam mėnesį laiko buvo rekomenduojamas lovos rėžimas, apriboti judesiai dėl galimo kraujavimo. Jis neturėjo galimybių judėti, privalėjo tik gulėti, dėl ko patyrė itin didelių nepatogumų. Po įvykio buvo priverstas kęsti didelius skausmus, negalėjo bendrauti su žmonėmis, nes atrodė kraupiai. Sveikatos sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės. Skausmas išliko iki šiol, taip pat jis patyrė didelę psichologinę traumą, nes be jokios priežasties sumušė pažįstamas žmogus. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos žalos sukeltas pasekmes, o būtent tai, kad patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, skausmą, pats atsakovas nesuteikė jokios pagalbos, neatsiprašė, taip pat įvertinant sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei siekiant kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, jis mano, kad jo prašoma priteisti 17000 Eur dydžio neturtinė žala yra proporcinga, teisinga ir pagrįsta (1 t., b. l. 52-53).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. Č. savo civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad byloje yra įdėta nuotrauka, kaip jis buvo sužalotas tuo metu, jis gulėjo ligoninėje, jo galvoje trūko kraujagyslė, jam buvo sulaužyti kaulai, jis negalėjo judėti, patyrė didelius skausmus ir emocijas, negalėjo į miestą išeiti, prarado daug laiko, jam buvo psichologiškai sunku. Jis buvo gydytas stacionare tris dienas, gulėjo lovos rėžimu, buvo stebimas, kad kraujavimas neatsinaujintų, nes galvoje buvo trūkusi kraujagyslė. Į viešumą nėjo apie 2 savaites, kol apgijo šašai ir mėlynės. Taip pat negalėjo kramtyti, buvo problemų su maistu. Užtruko maždaug mėnesį, kol susitvarkė gyvenimas, reikėjo vaikščioti pas daktarus. Kaltinamasis G. Z. teisiamojo posėdžio metu šio civilinio ieškinio nepripažino, nurodė, kad, jo nuomone, K. Č. prašoma suma yra neadekvati. Nurodė, kad galima svarstyti apie kažkokią sumą, jei K. Č. mano, kad jo suduoti smūgiai padarė kažkokius sužalojimus. Jis maksimaliai galėtų sumokėti 1000 eurų, šiuo metu jam yra bankroto byla ir jis neturi galimybių daugiau mokėti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra pateikiami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tai yra patirtos žalos padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai. Tačiau šiuo aspektu vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti civilinio ieškovo (žalą patyrusio) ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Būtent todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti žalą patyrusio asmens netektis. Tuo tarpu teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė išgyvenimus, jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tris dienas buvo gydytas stacionare, patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, dėl galvos traumos ir nosies bei žandikaulio lūžių atitinkamą gydymosi laiką negalėjo normaliai įprastai atlikti kasdieninių žmogaus fiziologinių funkcijų, buvo sutrikdytas jo normalus kasdienis gyvenimas, mėnesį laiko buvo rekomenduojama vengti padidinto fizinio ir psichinio krūvio ir darbų su padidintu krūviu, jis patyrė taip pat dvasinius išgyvenimus, o dėl sužalojimų lokacijos, tai yra veide, negalėjo bendrauti su žmonėmis ir kt. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, jis dirbantis, yra darbingo amžiaus, duomenų apie nustatytą ribotą darbingumą ar nedarbingumą nenustatyta, nors pats kaltinamasis nurodė, kad jam yra iškelta bankroto byla, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, prašoma priteisti 17000 eurų neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (pvz. 2K-21-942/2016). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Įvertintina ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Šioje byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo netektą darbingumą šios veikos pasėkoje; nėra objektyvių pagrįstų duomenų, kad veikos pasėkoje K. Č. prarado darbą, nenustatyta, kad jam nepagrįstai ilgą laiką buvo apsunkinta fizinė veikla, kad vaistams ir sveikatos grąžinimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos, kad yra negrįžtami liekamieji reiškiniai dėl patirtų sužalojimų. Taigi, įvertinus visa tai ir tai, kad nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, lūžiai sugijo, nenustatyti mediciniškai pagrįsti liekamieji reiškiniai, įvertinus sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patiriamą baimę bei tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kad dėl patirtos traumos jam teko keisti savo gyvenimo, laisvalaikio įpročius, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo prašoma 17000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė, todėl mažintina iki 1500 Eur sumos kuri, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. lapkričio 15 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam K. Č. valstybė patyrė 310 Eur išlaidų.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Kaltinamasis yra dirbantis, yra darbingo amžiaus, duomenų apie nustatytą ribotą darbingumą ar nedarbingumą nenustatyta, nors pats kaltinamasis nurodė, kad jam yra iškelta bankroto byla, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, šios išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

iš įvykio vietos – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salono paimti daiktai: 1) Nuoplova su raudonos spalvos skysčiu; 2) 0,5 litro talpos plastikinis butelis su užrašu „Vytautas“; 3) 0,7 litro talpos apypilnis stiklinis butelis su užrašu „Jagermeister“; 4) Maišelis su užrašu „Lidl“, kuriame yra 0,5 litro talpos pilna skardinė su užrašu „Argus“; 5) Medžiaginis maišelis su užrašu „Lidl“, kuriame yra 4 tuščios skardinės su užrašu „Argus“, 6 plastikiniai 1 litro talpos tušti buteliai su užrašu „Utenos“ ir 2 pilni plastikiniai 1 litro talpos tušti buteliai su užrašu „Utenos“, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugyklą pagal 2022 m. birželio 13 d. Kvitą B serija BBB Nr. 6PK002699 (1 t., b. l. 25-26) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini;

vokas, kuriame yra CD laikmena su „Body“ kameros vaizdo įrašais bei BPC skambučių garso įrašais (2 t., b. l. 68) – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. Z. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 985,80 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Nukentėjusiojo K. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. Z. 1500 Eur K. Č. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš G. Z. valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. lapkričio 15 d. pažymoje nurodytas 310 Eur dydžio proceso išlaidas, susidariusias dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam K. Č..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

iš įvykio vietos – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salono paimtus daiktus: 1) Nuoplovą su raudonos spalvos skysčiu; 2) 0,5 litro talpos plastikinį butelį su užrašu „Vytautas“; 3) 0,7 litro talpos apypilnį stiklinį butelį su užrašu „Jagermeister“; 4) Maišelį su užrašu „Lidl“, kuriame yra 0,5 litro talpos pilna skardinė su užrašu „Argus“; 5) Medžiaginį maišelis su užrašu „Lidl“, kuriame yra 4 tuščios skardinės su užrašu „Argus“, 6 plastikiniai 1 litro talpos tušti buteliai su užrašu „Utenos“ ir 2 pilni plastikiniai 1 litro talpos tušti buteliai su užrašu „Utenos“, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugyklą pagal 2022 m. birželio 13 d. Kvitą B serija BBB Nr. 6PK002699 – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti;

voką, kuriame yra CD laikmena su „Body“ kameros vaizdo įrašais bei BPC skambučių garso įrašais – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti G. Z., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė