- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-21
- Bylos Nr.
- 2A-1183-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-26172-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Algimantas Kukalis, Marius Bartninkas
- Atsakovas
- A. B., V. M.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autologistic“ ir bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Renavita“ bei atsakovų A. B. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1135-584/2018 pagal ieškovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autologistic“ ir bankroto administratorės UAB „Renavita“ patikslintą ieškinį atsakovams A. B., A. B. ir V. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, žalos atlyginimo ir administravimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės BUAB „Autologistic“ ir bankroto administratorė UAB „Renavita“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) 2014 m. lapkričio 12 d. UAB „Autologistic“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp A. B. ir V. M. pripažinti nesudarytu arba negaliojančiu; 2) 2014 m. lapkričio 12 d. UAB „Autologistic“ vienintelį akcininko sprendimą pripažinti negaliojančiu; 3) solidariai priteisti iš atsakovų A. B. ir A. B. ieškovės UAB „Renavita“ naudai 6029,90 Eur administravimo išlaidų; 4) solidariai priteisti iš atsakovų A. B. ir A. B. ieškovės BUAB „Autologistic“ naudai 15 419,15 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodė, kad Juridinių asmenų registro (toliau - JAR) duomenimis 2014 m. lapkričio 12 d. buvo pasirašytas akcijų pirkimo-pardavimo sandoris, o 2014 m. lapkričio 14 d. vienintelio akcininko V. M. sprendimu A. B. atleistas iš direktoriaus pareigų. Tą pačią dieną V. M. tariamai pasirašė įgaliojimą A. B. vykdyti visus veiksmus, susijusius su bendrovės vienintelio akcininko bei direktoriaus pasikeitimo įregistravimu. Jokių duomenų, kad V. M. būtų realiai tapęs įmonės direktoriumi ir savininku bei vykdytų įmonės veiklą, nėra. Atsakovai nepateikė jokios pasirašytos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties. Ieškovių teigimu, įmonės akcininkė A. B. ir vadovas A. B. galimai suklastojo atsakovo V. M. parašus ir įregistravo melagingą informaciją apie akcijų perleidimą ir vadovo pasikeitimą, o ginčijama bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta, siekiant išvengti bendrovės savininkui ir vadovui tenkančių pareigų ir galinčios kilti atsakomybės. Ieškovės pažymi, kad 2014 m. lapkričio 12 d. vienintelio akcininko sprendimas dėl V. M. paskyrimo direktoriumi sudarytas neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių. Nurodo, kad BUAB „Autologistic“ 2014 m. pradžioje jau buvo nemoki, įmonės nuostoliai kiekvienais metais didėjo, tačiau atsakovai dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, neišsaugojo įmonės turto. Ieškovės žalos dydį (15 419,15 Eur) sieja su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintais BUAB „Autologistic“ kreditorių finansiniais reikalavimais (26 219,15 Eur), atsižvelgdama į tai, jog Z. R. raštu atsisakė savo 10 800 Eur kreditorinio reikalavimo. Pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo patvirtinta 7 500 Eur administravimo išlaidų sąmata visam supaprastinto bankroto laikotarpiui, todėl administratorė, atsižvelgdama į tai, kad VMI grąžino 1470,10 Eur mokesčių permoką, reiškia reikalavimą solidariai iš atsakovų A. B. ir A. B. priteisti 6 029,90 Eur administravimo išlaidų sumą.Atsakovas A. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Autologistic“ bankrotą lėmė verslo nesėkmė dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių transporto ir logistikos sektoriuje, Rusijai įvedus sankcijas, kritus rublio kursui ir vežėjui Horizon padarius neatlygintus nuostolius. Pažymi, kad nusprendus parduoti UAB „Autologistic“ akcijas, viena įmonė pasiūlė pirkėją, su kuriuo buvo sudarytas ginčo sandoris. Nurodo, kad pagal 2014 metų įmonės balanso duomenis bendrovės turto užteko įsipareigojimams padengti, atsakovų sudaryta bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tik siekiant išvengti atsakomybės prieš bendrovę ir jos kreditorius. Pažymi, kad ieškovė teismui nurodė neteisingą kreditorinių reikalavimų sumą, nes ji mažintina kreditoriaus HORIZON atsisakytu 5600 Eur reikalavimu, nepareikštu Farma sp. z o.o. 1100 Eur reikalavimu ir A. B. perleistu UAB „Finansų apskaita ir auditas“ 383,73 Eur reikalavimu. Be to, ieškovės nepateikė įrodymų dėl A. B. civilinės atsakomybės pagrindų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų atsakovų veiksmų bei bendrovei ir kreditoriams atsiradusios žalos. Atsakovo teigimu, nenustačius, kad kreditoriniai reikalavimai atsirado tik dėl to, kad atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šių kreditorinių reikalavimų sumos negalima vertinti kaip atsakovo padarytos žalos. UAB „Renavita“ nepagrįstai prašo priteisti 6 029,90 Eur bankroto administravimo išlaidas kaip atsiradusią žalą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, nes šie veiksmai nebuvo įrodyti, o administratorius nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių administravimo išlaidų būtinumą. Atsakovė A. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Autologistic“ steigimo dokumentus ir UAB „Autologistic“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė sūnaus A. B. prašymu. Atsakovei nebuvo žinoma apie UAB „Autologistic“ finansinę padėtį ir įsiskolinimus kreditoriams, nes 2013 m. finansinė atskaitomybė, kuri 2014 m. balandžio 29 d. buvo pateikta A. B. patvirtinti, visiškai atitiko įprastą ką tik įsteigtos bendrovės finansinę būklę. Pažymi, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė BUAB „Autologistic“ administratoriaus skundą su prašymu panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimą bei Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą A. B., A. B. ir V. M. atžvilgiu. Ši nutartis patvirtina, kad suinteresuoti asmenys nepadarė jokių tyčinių veiksmų, kurie galėjo sukelti UAB „Autologistic“ bankrotą. Byloje nėra duomenų, kad A. B. būtų sudariusi neteisėtus sandorius, pasisavinusi bendrovės turtą, kitaip pažeidusi UAB „Autologistic“ kreditorių interesus. Be to, ieškovė nenurodo, kada konkrečiai bendrovė tapo nemoki, todėl neteisingai aiškina dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Ieškovė prašo priteisti žalą visai BUAB „Autologistic“ kreditorių reikalavimų sumai, nepagrįsdama, kokiu pagrindu reikalaujama tokia suma ir nuslėpdama tik jai žinomą informaciją apie kreditorius, kurie yra atsisakę savo reikalavimų. Ieškovė taip pat nepagrįstai reikalauja priteisti 6 029,90 Eur administravimo išlaidų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino UAB „Autologistic“ 2014 m. lapkričio 12 d. akcijų pirkimo pardavimo sandorį, sudarytą tarp A. B. ir V. M., nesudarytu ir taikė vienašalę restituciją - A. B. priteisė 100 vnt. UAB „Autologistic“ vardinių paprastųjų akcijų. Teismas solidariai iš atsakovų A. B. ir A. B. ieškovei BUAB „Autologistic“ priteisė 1 351,73 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis, po 294,30 Eur, bylinėjimosi išlaidų. Teismas bylos dalį pagal ieškovės BUAB „Autologistic“ ieškinį dėl 5 600 Eur žalos solidariai iš A. B., A. B. priteisimo nutraukė, ieškovei atsisakius nuo šios reikalavimo dalies, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas iš atsakovų A. B. ir A. B. priteisė valstybei lygiomis dalimis po 56,04 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Autologistic“ iškelta bankroto byla, 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtinta 7 500 Eur administravimo išlaidų sąmata, 2016 m. kovo 21 d. nutartimi BUAB „Autologistic“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Teismas taip pat nustatė, kad į bylą nėra pateiktas akcijų pirkimo pardavimo sutarties originalas, taip pat nėra jokių duomenų apie atitinkamų įrašų vertybinių popierių sąskaitose atlikimą ir apie pirkėjo V. M. apmokėjimą už perkamas akcijas. Teismas pažymėjo, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo realumas kelia pagrįstas abejones, nes įmonė buvo parduota ir perkama su kreditoriniais įsipareigojimais, toliau jokia veikla nebuvo vykdoma, o asmuo, kuris ją nupirko, yra niekur nedirbantis, neturintis jokio turto, nemokantis mokesčių, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl pripažino akcijų pirkimo-pardavimo sandorį nesudarytu. Teismas, nustatęs, kad V. M. jokių pinigų už akcijas nemokėjo, pripažinęs sandorį nesudarytu, taikė restituciją ir atsakovei A. B. grąžino 100 vnt. UAB „Autologistic“ vardinių paprastųjų akcijų. Teismas pripažino UAB „Autologistic“ vienintelio akcininko V. M. 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą dėl A. B. atleidimo iš direktoriaus pareigų ir V. M. direktoriumi paskyrimo negaliojančiu, nes nustatė, jog nėra pateikta jokių duomenų, jog V. M. būtų realiai tapęs įmonės akcininku ir direktoriumi. Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgdamas į tai, kad bendrovės akcininke buvo A. B., direktoriaus pareigas ėjo jos sūnus A. B., teismas nustatė, kad įmonę atsakovai valdė derindami veiksmus ją įkuriant ir valdant, tačiau nesant galimybės nustatyti, kiek vienas ar kitas iš atsakovų prisidėjo prie žalos atsiradimo, teismas sprendė, kad jų atsakomybė yra solidari.Teismas, vertindamas žalos dydį, vadovavosi 2013 m. balanso duomenimis, pagal kuriuos 2013 metų pabaigoje įmonė turėjo 6 874,42 Eur (23 736 Lt) skolinių įsipareigojimų. Teismas nustatė, kad ieškovės bankroto byloje patvirtinti ir nepatenkinti reikalavimai sudaro 9 819,15 Eur. Teismas nelaikė 1100 Eur skolos kreditoriui Farma sp. Z. o. o. kreditoriniu reikalavimu, sudarančiu priteistinos iš atsakovų žalos dalį, kadangi 2015 m. vasario 5 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas tarp administratoriaus ir minėto kreditoriaus nėra pasirašytas, o iš antstolių duomenų bazės matyti, kad pagal kreditoriaus reikalavimą vykdymo procesas nėra pradėtas. Teismas sprendė, kad iš atsakovų A. B. ir A. B. galėtų būti solidariai priteistina 1 844,73 Eur žala (9 819,15 Eur-6 874,42 Eur-1100 Eur).Teismas atmetė UAB „Renavita“ reikalavimą priteisti administravimo išlaidas. Teismas nustatė, kad pagal pateiktą suvestinę administravimo išlaidos sudaro 6 306,79 Eur. Teismas, įvertinęs šią suvestinę, laikė, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti 31,24 Eur pašto išlaidų, 31,86 Eur išlaidų VĮ Registrų centre, 14 Eur išlaidų skelbimams, 900 Eur atlyginimo administratorei. Kitus reikalavimus teismas atmetė kaip nepagrįstus, nepateikus išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas nurodė, kad UAB „Renavita“ ieškinys galėtų būti tenkinamas iš dalies ir ieškovei galėtų būti priteista 977,10 Eur administravimo išlaidų (900+14+31,24+31,86), kurias teismas pripažįsta pagrįstomis, tačiau atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra gavusi mokesčių permoką (1470,10 Eur), kurią yra panaudojusi administravimo išlaidoms padengti, UAB „Renavita“ ieškinį atmetė, nes minėtos išlaidos yra padengtos.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės BUAB „Autologistic“ ir UAB „Renavita“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas žalą visiškai nepagrįstai vertino tik 1 844,73 Eur suma ir nepripažino žala visų kreditorių reikalavimų (9819,15 Eur), nors įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad atsakovai A. B. ir A. B. tyčia, sąmoningai įmonę privedė prie bankroto, nesant jokio faktinio pagrindo įmonės akcininku ir vadovu VĮ Registrų centre nurodė su įmone nesusijusį asmenį, tokiu būdu galimai klastodami dokumentus ir siekdami išvengti atsakomybės. Atsakovai taip pat sąmoningai neperdavė dokumentų bankroto administratoriui, siekiant apsunkinti galimybes kreditoriams patenkinti savo reikalavimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo tada, kai atsakovai turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (2013-12-31) iki bankroto bylos iškėlimo įmonės įsipareigojimų dydis išaugo 28 072,29 Eur. Teismas nepagrįstai nelaikė 1 100 Eur skolos Farma sp. Z. o. o. kreditoriniu reikalavimu, neatsižvelgdamas, kad kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi. Teismas nepagrįstai svarstė, kokia administravimo išlaidų suma ir administratoriaus atlyginimas bankroto procesui būtų pagrįstas, taip ignoruodamas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Teismas nepagrįstai nepriteisė 2795,10 Eur buhalterinės apskaitos vedimo išlaidų, neatsižvelgdamas, kad nors šias paslaugas vykdo bankroto administratoriaus samdytas trečiasis asmuo, šios paslaugos yra atlygintinos ir būtinos. Teismas, nepriteisdamas 518,98 Eur transporto išlaidų, taip pat neatsižvelgė, kad įmonės bankroto byla tęsiasi nuo 2015 metų, įmonės buveinė yra Kaune, vadovu nurodyto asmens V. M. gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje, o jis laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytuje. Taigi administratorius turi nuolat naudotis transporto paslaugomis, siekdamas atlikti jam pavestas administravimo funkcijas. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad administratoriaus atlyginimui galėtų būti skiriama 900 Eur, neatsižvelgdamas į Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ 14.2 punktą ir minimalia mėnesine alga laikydamas 300 Eur, nors nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA yra 400 Eur. Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria iš A. B. ieškovei priteista 1 351,73 Eur žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidos (294,30 Eur) bei valstybei (56,04 Eur). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės, rėmėsi klaidingomis prielaidomis ir abstrakčiai nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, kuomet jie dėl įmonės nemokumo turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet šios pareigos nevykdė. Teismas nenustatė būtinųjų atsakomybės sąlygų - žalos atsiradimo dėl akcininkės A. B. nesąžiningų veiksmų ir priežastinio ryšio. Teismas nenustatė, nuo kada bendrovės nemokumas apeliantei turėjo būti žinomas. Tik nustačius tokį momentą, visus bendrovės nepadengtus įsipareigojimus, prisiimtus po tokios konkrečios datos, galima vertinti kaip žalą. Teismas neatsižvelgė, kad akcininkė A. B. negalėjo turėti tiesioginės įtakos UAB „Autologistic“ veiklai. Apeliantė bendrovės veikloje tiesiogiai nedalyvavo, jokios informacijos apie bendrovės veiklą ir finansinę padėtį, išskyrus 2013 metų finansines ataskaitas, iš bendrovės vadovo negavo, todėl nepadarė jokių neteisėtų veiksmų UAB „Autologistic“ atžvilgiu. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas už bendrovės veiklą ir informacijos apie ją teikimą akcininkams yra atsakingas bendrovės vadovas, todėl šios informacijos nepateikus, akcininkai nežino ir negali žinoti apie bendrovės finansinę padėtį.Teismas neįvertino prejudicinių faktų, nustatytų Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi, kuria BUAB „Autologistic“ administratoriaus skundas ir prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą A. B., A. B. ir V. M. atžvilgiu buvo atmestas. Ši nutartis patvirtina, kad atsakovai nepadarė jokių tyčinių veiksmų, kurie galėjo sukelti UAB „Autologistic“ bankrotą. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimo dalį dėl 1351,73 Eur žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš abiejų atsakovų A. B. ir A. B. ir nustatyti, kad 968,00 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 381,15 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai yra priteisiamos iš atsakovo A. B.. Apeliantas prašo paskirti ieškovėms 5792 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovams A. B. ir A. B., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų A. B. ir A. B. atžvilgiu pritaikė solidariąją civilinę atsakomybę, nes akcininkei A. B. negali būti taikoma tokia pati civilinė atsakomybė kaip ir UAB „Autologistic“ vadovui A. B.. Įmonė sėkmingai vykdė veiklą iki 2014 m. birželio mėn., kai dėl Lenkijos įmonės Horizon kaltės buvo sugadintas krovinys ir bendrovė patyrė nuostolius. Iki tol A. B. neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo informuoti akcininkę A. B. dėl įmonės nemokumo, kas sukeltų pareigą A. B. kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Autologistic“ iškėlimo.Teismas neįvertino, kad įmonės bankrotą sukėlė verslo rizika, o Kauno apylinkės teismas, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmesdamas bankroto administratoriaus skundą, nustatė, jog atsakovai nepadarė jokių tyčinių veiksmų ir teisės aktų pažeidimų, kurie galėjo sukelti UAB „Autologistic“ bankrotą.Teismas nepagrįstai į atlygintinos žalos dydį įtraukė A. B. perimtą UAB „Finansų apskaita ir auditas“ 383,73 Eur finansinį reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 1351,73 Eur žalos atlyginimo suma turi būti sumažinta iki 968,00 Eur (CK 6.126 str. 1 d.). Atsakovas pažymi, kad jis 2018 m. balandžio 5 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą išbraukti jį iš BUAB „Autologistic“ kreditorių sąrašo. Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir įrodymus dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą priteisti nepatirtas administravimo išlaidas, o taip pat ir neteisingus duomenis apie antros eilės kreditorių reikalavimus. Įmonės apskaita buvo tvarkoma tinkamai, o 2015 m. vasario 17 d. dokumentų perdavimo aktu bankroto administratorei buvo perduoti visi UAB „Autologistic“ apskaitos dokumentai. Be to, bankroto administratorė nesiėmė jokių veiksmų dėl 30766,33 Eur pirkėjų įsiskolinimo išieškojimo, o jos veiksmai yra išimtinai nukreipti tik į tai, kad bet kokiu pagrindu būtų galima kuo didesnes sumas prisiteisti iš UAB „Autologistic“ buvusių akcininkų ir valdymo organų, kas atitinka piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl ieškovėms turi būti skiriama 5792 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovams A. B. ir A. B..Teismas neteisingai apskaičiavo ir priteisė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgdamas, kad ieškovės nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Teismas iš dalies patenkino ieškinio reikalavimą priteisti žalą, kurio dalis sudaro 5 proc. ieškinio reikalavimo (1 351,73 Eur iš 26 219,95 Eur), taip pat patenkinto reikalavimą pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nesudaryta (100 proc.) ir atmetė reikalavimą priteisti administracines išlaidas (0 proc.). Tokiu būdu ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinta dalis sudaro 35 proc. (5+100+0=105:300=0,35x100 proc.=35 proc.), o atmestų - 65 proc., todėl ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti ne didesnės kaip 381,15 Eur.Ieškovės BUAB „Autologistic“ ir UAB „Renavita“ atsiliepimu į atsakovų A. B. ir A. B. apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi šie argumentai: Teismas pagrįstai sprendė dėl solidarios atsakovų atsakomybės, įvertinęs, kad jau 2014 m. pradžioje įmonei esant nemokiai, įmonės direktorius ir akcininkė neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl už atsiradusią žalą turi atlyginti solidariai. Byloje dėl tyčinio bankroto teismai įsiteisėjusiomis nutartimis konstatavo, kad atsakovai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriui neperdavė bendrovės turto ir finansų apskaitos dokumentų. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad teismas, nenustatęs tikslaus bendrovės nemokumo momento, negalėjo nustatyti, kada atsakovė A. B. turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Autologistic“ iškėlimo. Pažymėtina, kad įmonė dirbo nuostolingai, ilgalaikio turto neturėjo, o trumpalaikį įmonės turtą sudariusios per vienerius metus gautinos sumos nežymiai viršijo įmonės įsiskolinimus, todėl esant vien tik finansiniams įsipareigojimams, jau 2014 m. pradžioje turėjo būti kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad atsakovai suprato, jog bendrovė yra nemoki ir jai gresia bankrotas, įrodo atsakovų veiksmai 2014 m. lapkričio mėn. gavus kreditoriaus UAB „Transgesta“ pranešimą dėl bankroto bylos UAB „Autologistic“ iškėlimo, nes gavus pretenziją, A. B. visas savo akcijas perleido atsakovui V. M.. Su įmonės pardavimu ir perregistravimu susijusius dokumentus A. B. pavedimu sutvarkė A. B., kuris po akcijų pardavimo iš direktoriaus pareigų taip pat buvo atleistas. Praėjus dviem mėnesiams, įmonei buvo iškelta bankroto byla. Atsakovų pateiktoje 2015 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje teismas nesprendė šios bylos dalyko ir neanalizavo įmonės nemokumo priežasčių. Minėta nutartimi buvo sprendžiami pagrindai pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamosios teisės prasme, tačiau nebuvo vertintos bankroto priežastys, žalos padarymo faktas ar nemokumo momentas. Teismas pagrįstai į žalos sumą įtraukė 383,73 Eur finansinį reikalavimą, nes sprendimo priėmimo dieną 383,73 Eur suma tarp kreditorių finansinių reikalavimų egzistavo.Atsakovai nepagrįstai teigia, kad administratorei perdavė įmonės dokumentus. Administratorė gavo dalį nesusistemintų dokumentų kopijų, tačiau jai nebuvo pateikti pirminiai apskaitos, su darbo santykiais susiję dokumentai, sandoriai, iš kurių būtų galima vertinti išvestinių dokumentų (žurnalų, balansų ir t. t.) duomenis ir jų pagrįstumą. Atsakovai taip pat nepagrįstai nurodo, kad administratorė nedėjo jokių pastangų, siekiant išieškoti 30766,33 Eur pirkėjų įsiskolinimą. Pažymėtina, kad atsakovai yra patys pripažinę, jog nėra jokių perspektyvų vesti ginčus su užsienio bendrovėmis dėl esamo įsiskolinimo. Atsakovė A. B. atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą nurodo, kad jis yra nepagrįstas. Pažymi, kad ieškovės nepagrįstai tapatina įmonės akcininkės ir bendrovės vadovo pareigas, o esant skirtingiems civilinės atsakomybėms pagrindams, nepripažintina, kad atsakovei akcininkei ir bendrovės vadovui A. B. taikytina solidarioji atsakomybė. Ieškovės apeliaciniame skunde nenurodo, kada atsakovei kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir nepagrįstai teigia, kad A. B. pažeidė pareigą perduoti dokumentus bankroto administratorei, nors byloje yra 2015 m. vasario 17 d. UAB „Autologistic“ dokumentų perdavimo aktas. Ieškovės nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Farma Sp. z O.O. kreditorinio reikalavimo ir dirbtinai siekia sukurti kuo didesnę tariamą žalą, kurią galėtų be teisinio ir faktinio pagrindo prisiteisti iš atsakovų, kas laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Ieškovės apeliaciniu skundu taip pat nepaneigė teismo išvados dėl prašymo priteisti administravimo išlaidas nepagrįstumo. Atsakovės nuomone, pateikti dokumentai, pagrindžiantys patirtas administravimo išlaidas, yra galimai suklastoti, siekiant pasipelnyti atsakovų sąskaita. Ieškovių pateiktos sąskaitos faktūros yra be jokių suteiktų paslaugų ataskaitų, priėmimo-perdavimo aktų ar kitų dokumentų, jos niekaip nėra susiję su BUAB „Autologistic“. Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą nurodo, kad jis yra nepagrįstas. Pažymi, kad ieškovės apeliaciniu skundu nepagrindžia nei atsakovų atsakomybės pagrindų, nei prašomos priteisti žalos dydžio. Nurodo, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis nuo 28072,29 Eur sumažėjo iki 9 819,15 Eur, kas įrodo, jog nesąžininga ieškovė UAB „Renavita“ stengiasi bet kokiomis priemonėmis padidinti tariamos žalos dydį ir suklaidinti teismą. Administratorės teiginiai apie tariamą BUAB „Autologistic“ nemokumą dar 2014 m. pradžioje ir atsakovų vėlavimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįsti, nes pagal patikslintą ieškinį nepatenkinti kreditorių reikalavimai sudaro 15 419,15 Eur, o 2014 m. balanse nurodytas turtas sudaro 35 829 Eur, t.y. UAB „Autologistic“ turtas daugiau kaip dvigubai viršijo visus įsipareigojimus. Ieškovės apeliaciniu skundu nepaneigė teismo išvados, kad patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti 6 029,90 Eur administravimo išlaidas yra neįrodytas, išskyrus 900 Eur minimalų atlyginimą administratorei, kuris padengtas iš VMI gautos 1470,10 Eur permokos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).2018 m. rugpjūčio 14 d. teisme gautas A. B. prašymas ir papildomi įrodymai: 2018 m. rugpjūčio 9 d. VĮ Registrų cento išrašas ir BUAB „Autologistic“ 2015, 2016 ir 2017 metų finansinės ataskaitos. Gautas prašymas pagal savo turinį laikytinas atsakovo A. B. apeliacinio skundo papildymu. Kadangi terminas, per kurį pateikti apeliacinį skundą, taip pat jį papildyti, prašymo pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs, teisėjų kolegija atsisako jį priimti (CPK 323 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad BUAB „Autologistic“ 2015, 2016 metų finansinės ataskaitos galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o 2017 metų finansinės ataskaitos pateikimo būtinybės nenustatė, todėl naujai pateiktus įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovių BUAB „Autologistic“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Renavita“, ir UAB „Renavita“ patikslintas ieškinys atsakovams A. B., A. B., V. M. (V. M.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, žalos atlyginimo, administravimo išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, atstovaudamas ieškovės BUAB „Autologistic“ ir jos kreditorių interesus, siekia iš atsakovų – buvusių įmonės vadovų ir akcininkų – prisiteisti žalą. Reikalavimas atsakovams pareikštas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies pagrindu – dėl žalos atlyginimo pavėlavus inicijuoti bankroto bylą ir tokiu būdu didinus bendrovės įsipareigojimus kreditoriams.Byloje nagrinėjamas civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu, taikymo klausimas – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tiek įmonės vadovo, tiek ir jos savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).Ginčui aktualios ĮBĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.Sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo klausimą ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, turi būti nustatoma, kada bendrovės vadovams ir /ar kitiems asmenims pagal kompetenciją atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius pareigos atsiradimo momentą, galima nustatyti, kokią žalą dėl tokio bendrovės vadovo (vadovų) ir / ar kitų asmenų, turinčių pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procesus, neveikimo patyrė bendrovė ir jos kreditoriai. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta sąlyga teisinei pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirasti buvo bendrovės nemokumo fakto atsiradimas. Nagrinėjamos bylos medžiaga bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi iškėlė ieškovei BUAB „Autologistic“ bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis jau minėta prejudicinę galią turinčia Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi, nustatė, kad įmonė 2014 m. sausio 1 d. buvo nemoki, t. y. įmonės finansinė padėtis atitiko įstatyme nurodytus nemokumo kriterijus (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartyje, kuria nepakeistą paliko Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį dėl BUAB „Autologistic“ bankroto pripažinimo tyčiniu, konstatavo, kad UAB „Autologistic“ 2014 m. buvo nemoki, jokio likvidaus turto neturėjo, veiklos nevykdė (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išsamią įmonės finansinės padėties, jos turto, balanso duomenų analizę atlikęs Kauno apygardos teismas byloje 2017 m. kovo 28 d. nutartyje (nutarties 25 pastraipa) taip pat yra konstatavęs, kad įmonė nuo pat jos įsteigimo 2013 metais veikė nuostolingai ir jau 2014 m. pradžioje buvo nemoki ir atsakovams atsirado įstatyminė pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis)(CPK 279 straipsnio 4 dalis). Apibendrindama tai, kas išdėstyta (nutarties 20 - 25, 27 pastraipos), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įmonė 2014 m. sausio 1 d. buvo nemoki. Nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada padaryta nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytus faktus, padarė taip pat pagrįstas išvadas, kad atsakovai – direktorius A. B. ir akcininkė A. B., nevykdydami pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atliko neteisėtus veiksmus (nutarties 19, 10 ir 27 pastraipos). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tik vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o akcininkui tokia pareiga atsiranda nuo sužinojo (turėjimo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą. Nors, nagrinėjamu atveju, atsakovus siejo artimi giminystės ryšiai – A. B. yra A. B. sūnus, tačiau vien ši aplinkybė neteikia pagrindo išvadai, kad konstatavus įmonės nemokumo momentą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pareiga įmonės direktoriui ir akcininkei atsirado vienu ir tuo pačiu metu. Byloje nustatytas konkretus nemokumo momentas, atitinkantis nemokumo kriterijus – 2014 m. sausio 1 d., yra reikšmingas taikant civilinę atsakomybę tik įmonės vadovo – atsakovo A. B. atžvilgiu (nutarties 24 pastraipa). Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę atsakovei – akcininkei A. B., būtina nustatyti jos neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, t. y. sužinojimo (arba turėjimo sužinoti) apie įmonės nemokumo momentą (nutarties 22, 23 pastraipa). Įmonės nemokumas nustatomas pagal pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto vertės santykį, kurį atskleidžia įmonės balansas, pradelstų skolų sąrašas ir kiti finansinę padėtį fiksuojantys dokumentai. Įmonės balansas yra finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, o įmonės finansinių ataskaitų rinkinyje yra pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus (LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 5 ir 8 punktai). Stebėti bei analizuoti įmonės finansinę padėtį yra akcininko teisė, bet ne pareiga. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ginčui aktualios redakcijos 24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal ABĮ 58 straipsnio 2 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. šioje byloje priimtoje nutartyje yra konstatavęs (minėtos nutarties 27 pastraipa), kad atsakovė A. B. apeliaciniame skunde patvirtino, jog ji, kaip įmonės akcininkė, 2014 m. balandžio mėnesį buvo supažindinta su 2013 metų finansinėmis ataskaitomis (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjame apeliaciniame skunde atsakovas A. B. taip pat patvirtina, kad 2014 m. balandžio 29 d. jis pateikė akcininkei A. B. UAB „Autologistic“ už 2013 m. parengtas finansines ataskaitas (A. B. apeliacinio skundo 11 pastraipa). Atsižvelgdama į šios nutarties 30 pastraipoje pateiktus išaiškinimus bei nustatytas aplinkybes (31 pastraipa), teisėjų kolegija kaip labiausiai tikėtiną vertina situacija, kad atsakovei A. B. įmonės nemokumo faktas tapo žinomas 2014 m. balandžio 29 d. ir nuo šios datos jai atsirado pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju, byloje surinkti įrodymai pagrindžia atsakovo A. B. atsakomybės atribojimą ir individualizavimą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 29 d., o solidarioji atsakomybė atsakovams A. B. ir A. B. turėtų būti taikoma nuo 2014 m. balandžio 30 d., kuomet jie turėjo įstatyminę pareigą, esant įmonei nemokiai, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 185 straipsnis). Atsakovai, nevykdydami pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei, atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtas neveikimas) (nutarties 19 pastraipa, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tai, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė BUAB „Autologistic“ bankroto administratoriaus skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą A. B., A. B. ir V. M. atžvilgiu, nesudaro pagrindo konstatuoti byloje nustatyto atsakovų A. B. ir A. B. neteisėto neveikimo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nebuvimo, nes asmens (įtariamojo, kaltinamojo) veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.Be neteisėtų veiksmų, kiekvieno iš skolininkų atžvilgiu turi būti nustatytos visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016). Vadovas ir akcininkai atsako tik už tą žalą, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jų neteisėtais veiksmais – delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį.Nustačius neteisėtus veiksmus, o taip pat momentą, kuomet atsakovai nevykdė pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto procesą, pasisakytina dėl BUAB „Autologistic“ padarytos žalos dydžio.2015 m. sausio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Autologistic“ iškelta bankroto byla (civ. byla Nr. B2-165-259/2018, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi taikė BUAB „Autologistic“ supaprastintą bankroto procesą; patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius – 134,74 Eur; trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai - UAB „Finansų apskaita ir auditas“ – 383,73 Eur; HORIZON – 5600 Eur; UAB „TELE2“ – 60,68 Eur; ODO „IUGRAN – M“ – 400 Eur; UAB „Transgesta“ – 4350 Eur; UAB „Vijuri“ – 3390,65 Eur; Farma sp. Z.o.o. – 1100 Eur; Z. R. – 10800 Eur. 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi teismas pripažino įmonę bankrutavusia; patvirtino UAB „Autologistic“ šiuos kreditorių finansinius reikalavimus: antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai -Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius – 134,74 Eur; trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai - UAB „Finansų apskaita ir auditas“ – 383,73 Eur; HORIZON – 5600 Eur; UAB „TELE2“ – 60,68 Eur; ODO „IUGRAN – M“ – 400 Eur; UAB „Transgesta“ – 4350 Eur; UAB „Vijuri“ – 3390,65 Eur; Farma sp. Z.o.o. – 1100 Eur; Z. R. – 10800 Eur; patvirtino supaprastinto proceso trukmę ir administravimo išlaidų sąmatą. Nors įmonės bankroto procese nebuvo tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tikslinamas bankrutavusios UAB „Autologistic“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: 2016 m. liepos 13 d. nutartimi išbrauktas kreditorius Z. R. su 10800 Eur finansiniu reikalavimu; 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi išbraukta iš trečios eilės kreditorių sąrašo kreditorė UAB „Finansų apskaita ir auditas“ su 383,73 Eur finansiniu reikalavimu ir įtrauktas į trečios eilės kreditorių sąrašą A. B. su 383,73 Eur finansiniu reikalavimu, o 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi A. B. išbrauktas iš kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo su 383,73 Eur finansiniu reikalavimu; 2018 m. sausio 3 d. nutartimi iš kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo išbrauktas trečios eilės kreditorius HORIZON su 5 600,00 Eur finansiniu reikalavimu. Įvertinus apskaitos dokumentus, gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos duomenis, teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatyta, kad: 134,74 Eur įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 27 d.; 60,68 Eur skolos apmokėjimui kreditorius UAB „TELE2“ pateikė 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 75638047 už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., į kurią įtraukta ir ankstesnio laikotarpio 18,44 Eur skola; 400 Eur skola kreditoriui ODO „IUGRAN – M“ susidarė už suteiktas paslaugas 2013 m. gruodžio 19 d. už kurias liko neatsiskaityta; 4 350 Eur skola kreditoriui UAB „Transgesta“ susidarė pagal 2013 m. vasario 19 d. (teisėjų kolegijos vertinimu 2013 m. yra rašymo klaida) užsakymą už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas 2014 m. vasario 19 d. – 25 d., už kurias 2014 m. vasario 28 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra TRK 140738, skolą nutarta išieškoti 2014 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu (civ. byla Nr. L2-14659-214/2014, CPK 179 straipsnio 3 dalis); 3 390,65 Eur skolą kreditoriui UAB „Vijuri“ nutarta išieškoti 2014 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu (civ. byla Nr. L2-14962-584/2014, CPK 179 straipsnio 3 dalis), skolos apmokėjimui buvo pateikta 2014 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra VJR 0004517 už transporto paslaugas Envie (IT) –(duomenys neskelbtini).2015 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje ieškovės bankroto byloje, teismas konstatavo, kad administratorius, perėmęs bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą, nustatė, jog UAB „Autologistic“ turtą sudaro tik debitoriniai įsiskolinimai – 30 766,35 Eur sumai. Debitoriai yra Baltarusijos ir Rusijos įmonės, tikimybė išieškoti skolas yra maža, kito nuosavybės teise priklausančio registruotino turto įmonė neturi. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad BUAB „Autologistic“ turto šios įmonės bankroto proceso eigoje teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti nepakaks, o tai yra pagrindas taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą (ĮBĮ 13¹ str. 1 d.). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (20.16-06)-331-23569 BUAB „Autoligistic“ grąžinta 1 470 Eur mokestinė permoka, bankroto administratoriaus teigimu, panaudota administravimo išlaidoms padengti.Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas pripažino 2014 m. lapkričio 12 d. akcijų pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu kaip tariamą, t. y. sudarytą tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, pripažino negaliojančiu UAB „Autologistic“ vienintelio akcininko 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir apeliacijos šioje dalyje nėra, kad pats A. B. ir apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta pareigą atlyginti žalą VSDFV Kauno skyriui ir UAB „TELE2“, o taip pat į šios nutarties 23 ir 24 pastraipose pateiktus išaiškinimus bei nustatytas aplinkybes (nutarties 32, 36 -37 pastraipos), konstatuoja, kad už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir jos kreditoriams padaryta 7 936,07 Eur (134,74 + 60,68 + 4 350 + 3 390,65 = 7 936,07) žala, kurios dalį – 7 740,65 Eur (4 350 + 3 390,65 = 7 740,65), susijusią su papildomomis prievolėmis, atsiradusiomis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 29 d., privalo atlyginti vienas atsakovas A. B., o dalį, susidariusią po 2014 m. balandžio 30 d., - 195,42 Eur (134,74 + 60,68 = 195,42) - atsakovai A. B. ir A. B. solidariai. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Ta aplinkybė, jog direktoriaus - atsakovo A. B., o taip pat ir akcininkės – atsakovės A. B. neveikimas (neinicijuojant bankroto proceso nemokiam juridiniam asmeniui) turėjo žalai tiesioginę įtaką padidėjusios finansinių reikalavimų sumos forma, taip pat sudaro pagrindą konstatuoti esant ir tiesioginį teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Nustačius, kad atsakovai A. B. ir A. B. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). A. B. deklaratyvūs teiginiai, kad įmonės bankrotą lėmė verslo rizika ir jokių tyčinių veiksmų ar teisės pažeidimų, kurie galėjo sukelti UAB „Autologistic“ bankrotą, jis nepadarė, nurodytai prezumpcijai paneigti nėra pakankami. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino bankrutavusios įmonės atsakovams A. B. ir A. B. pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau neteisingai apskaičiavo priteistinos žalos sumą (1 844,73 Eur), todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad iš atsakovo A. B. priteistina 7 740,65 Eur žalos atlyginimo, o 195,42 Eur suma priteistina solidariai iš atsakovų A. B. ir A. B.. Atitinkamai keistina ir suma nuo kurios priteisiamos procesinės palūkanos. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovių pareikštą reikalavimą dėl 2014 m. lapkričio 12 d. UAB „Autologistic“ vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu (niekiniu) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo, jį atmetė (skundžiamo sprendimo 5 psl.), tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje apie tai nepasisakė, ir laiko tikslingu šiuo aspektu patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad 2014 m. lapkričio 12 d. UAB „Autologistic“ vienintelio akcininko sprendimas pripažintas negaliojančiu (CPK 277 straipsnis).Bankrutuojančią UAB „Autologistic“ atstovaujantis bankroto administratorius UAB „ Renavita“ pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė jai, t. y. UAB „ Renavita“, priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir A. B. 6 029,90 Eur (7 500 -1 470,10 = 6 029,90) administravimo išlaidų sumą, kurią ji irgi laiko atsiradusia žala, padaryta atsakovams pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo kiekvieną administravimo išlaidų poziciją atskirai, pripažino pagrįstomis 977,10 Eur administravimo išlaidas, tačiau įvertinęs tai, kad ieškovė yra gavusi 1470,10 Eur mokesčių permoką, kuria pilnai yra padengtos minėtos išlaidos, ieškinį šioje dalyje atmetė. Su tokiu sprendimu nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovai.ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė/ kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose, nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo – pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant to, kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1004-330/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios rūšies išlaidos, patirtos UAB „Autologistic“ bankroto procese, neturi ryšio su atsakovų, kaip buvusio įmonės vadovo ir akcininkės, pareigos inicijuoti bankroto procesą nemokiam juridiniam asmeniui nevykdymu, todėl priteisti jų nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto administratorius tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovai veikė taip, kad įmonė kiekvienais metais patyrė vis didesnį nuostolį ir dėl to prarado visą turtą, kuris galėjo būti skirtas administravimo išlaidoms ir kreditoriniams reikalavimams patenkinti, tačiau šio turto visiškai nekonkretizuoja. Viena vertus, nei ABĮ, nei ĮBĮ nenumato akcininkui, t. y. atsakovei A. B., pareigos saugoti įmonės turtą ir perduoti jį bankroto administratoriui. Kita vertus, tiek 2015 m. sausio 16 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje dėl BUAB „Autologistic“ supaprastinto bankroto proceso taikymo, teismas yra konstatavęs prejudicinę reikšmę turinčius faktus, kad įmonė 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo 8 308,91 vertės turtą, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas. Pats bankroto administratorius, prašydamas taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą yra nurodęs, kad perėmęs bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą, nustatė, jog UAB „Autologistic“ turtą sudaro tik debitoriniai įsiskolinimai – 30 766,35 Eur sumai. Debitoriai yra Baltarusijos ir Rusijos įmonės, tikimybė išieškoti skolas yra maža, kito nuosavybės teise priklausančio registruotino turto įmonė neturi (nutarties 34 pastraipa). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartyje (civ. byla Nr. 2-1152-798/2016) dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat yra konstatavęs, kad bankroto bylos iškėlimo dienai UAB „Autologistic“ jokio registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kad įmonė jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo, kad buhalterinę apskaitą iki UAB „Autologistic“ perdavimo V. M. vedė kitos įmonės, Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad bankroto administratorius negali reikalauti, jog buvę UAB „Autologistic“ vadovas A. B. ir akcininkė A. B. jam perduotų įmonės turtą (kurio nėra) ir dokumentus (kurie yra trečiųjų asmenų žinioje) (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taigi, nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip administravimo paslaugų išlaidų atlyginimo sąlygą.CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinas šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2015-02-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Nagrinėjamoje byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo, išskyrus pateis atsakovo A. B. subjektyvius samprotavimus, spręsti, kad ieškovės, kurioms prašoma skirti baudą, įgyvendindamos procesines teises kreiptis į teismą su ieškiniu arba jį tikslindamos būtų piktnaudžiavę jomis. Civilinės bylos iniciavimas, nepaisant to, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, o reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo atmestinas, negali būti vertinamas, kad ieškovės savo procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal jų paskirtį. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas bei analizuodama atsakovo A. B. argumentus dėl neteisingai apskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų, perskaičiuoja bylinėjimosi išlaidas ir šioje dalyje taip pat pakeičia sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė BUAB „Autologistic“ turėjo 1 089 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pateikdama atsiliepimą į atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl 2016 m. spalio 25 d. sprendimo ieškovė papildomai patyrė dar 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovės pateikė apeliacinį skundą dėl 2018 m. kovo 6 d. sprendimo ir ieškovė UAB „Renavita“ už šį skundą sumokėjo 136 Eur žyminio mokesčio; taip pat ieškovė UAB „Renavita“ yra sumokėjusi 136 Eur žyminį mokestį paduodant patikslintą ieškinį. Atsakovai A. B. ir A. B. nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų kolegija spręsdama bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, konstatuoja, kad iš pareikštų pirmosios instancijos teisme 4 reikalavimų (100 proc. : 4 = 25 proc. kiekvienam reikalavimui), du iš jų (dėl sandorio ir vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiais) pirmosios instancijos teisme tenkinti pilnai (25 proc. + 25 proc.), reikalavimas dėl 9 819,15 Eur tenkintinas iš dalies (20 proc., skaičiuojant nuo tenkančių 25 proc. šiam reikalavimui) ir reikalavimas dėl 6 029,90 Eur administravimo išlaidų priteisimo atmestinas, kas sudaro pagrindą vertinti, kad yra patenkinta 70 proc. (25 + 25 + 20 = 70 proc.) reikalavimų ir atitinkamai atmesta – 30 proc. Nustačius tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, o taip pat atsižvelgiant į kiekvienam atsakovui pareikštų reikalavimų kiekį ir iš kiekvieno atsakovo (arba solidariai) priteistinos žalos dydį, ieškovei iš atsakovo A. B. priteistina 251,56 Eur (95 proc. turtinio reikalavimo, arba 33 proc. jo atžvilgiu tenkinto reikalavimo dydžio), o iš A. B. 510,74 Eur (reikalavimai sandorio ir įsakymo pripažinimo negaliojančiais ir turtinio reikalavimo 0,5 proc., arba 67 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (iš viso 70 proc. nuo 1089 Eur yra 762,30 Eur). Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi panaikindamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą ir perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo iš esmės tenkino atsakovės A. B. apeliacinį skundą, todėl BUAB „Autologistic“ teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimą į A. B. apeliacinį skundą (605 Eur) nepriteistinos. Atmetus reikalavimą dėl administravimo išlaidų priteisimo, ieškovės UAB „Renavita sumokėtas žyminis mokestis tiek paduodant patikslintą ieškinį, tiek apeliacinį skundą, šiai ieškovei iš atsakovų nepriteistinas. Ieškovė BUAB „Autologistic“ nuo žyminio mokesčio yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo A. B. priteistina 179,16 Eur (174,16 Eur žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 dalį nuo 7 740,65 Eur sumos ir 5 Eur, t. y. ½ dalis žyminio mokesčio nuo 195,42 Eur sumos), o iš atsakovės A. B. 145 Eur (65 Eur žyminis mokestis už sandorio pripažinimą negaliojančiu, kurio vertė 2 896,20 Eur, 75 Eur už neturtinį reikalavimą dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir 5 Eur, t. y. ½ dalis žyminio mokesčio nuo 195,42 Eur sumos) žyminio mokesčio valstybei. Proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, o taip pat įvertinus tai, kad ieškovė BUAB „Autologistic“ yra atleista nuo jai tenkančios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą dalies, perskirstomos ir priteisiamos valstybei išlaidos (jų bendra suma 34,14 Eur), susijusios su procesinių dokumentų siuntimu: 8,54 Eur iš ieškovės UAB „Renavita“, 6,06 Eur iš atsakovo A. B. ir 17,68 Eur iš atsakovės A. B..
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalis, kuriomis priteista solidariai iš atsakovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Autologistic“, juridinio asmens kodas 303156609, 1 351,73 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt vienas euras 73 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1 351,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pakeisti:
priteisti ieškovei BUAB „Autologistic“, j. a. k. 303156609, iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 740,65 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt eurų 65 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (7 740,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti ieškovei BUAB „Autologistic“, j. a. k. 303156609, solidariai iš atsakovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 195,42 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus ir 42 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (195,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimo dalį, kuria priteistos iš atsakovų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 294,30 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 30 ct) ieškovės BUAB „Autologistic“, juridinio asmens kodas 303156609, patirtos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti:
priteisti ieškovei BUAB „Autologistic“, j. a. k. 303156609, iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 251,56 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 56 ct) ir iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 510,74 Eur (penkis šimtus dešimt eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalis, kuriomis priteista valstybei iš atsakovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 56,04 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovės UAB „Renavita“ 17,06 Eur (septyniolika eurų 6 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660), pakeisti;
priteisti valstybei iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,06 Eur (šešis eurus 6 ct), iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,68 Eur (septyniolika eurų 68 ct) ir iš ieškovės UAB „Renavita“, j. a. k. 300152018, 8,54 Eur (aštuonis eurus 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Pripažinti negaliojančiu 2014 m. lapkričio 12 d. UAB „Autologistic“ vienintelio akcininko sprendimą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.