- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- e2-1565-1051/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00210-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- G. K.
- Atsakovas
- R. D.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei – Tiškevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui G. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. D. dukters P. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovui R. D. nuo 2019 m. gegužės 15 d. laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečio vaiko P. D. atžvilgiu. Pažymėjo, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu R. D. laikinai apribojo tėvo valdžią, nes buvo tikima, jog atsakovas galės pakeisti savo gyvenimą teigiama linkme, imsis visų priemonių, kad užtikrintų savo dukrai tinkamas bendravimo ir gyvenimo sąlygas. Tuo metu buvo nustatytos tokios byloje aplinkybės: atsakovas R. D. savo dukra P. D. tinkamai nesirūpina. Tačiau atsakovui pradėjus dirbti Švedijoje, pamažu buvo atkuriamas tėvo ryšys su vaiku. R. D. skambindavo dukrai bent kartą į savaitę, grįžęs aplanko ją, pradėjo mokėti išlaikymą vaikui, paveldėjo dalį namo Šiauliuose, kurį ketino remontuoti ir ateityje planavo grįžti į Šiaulius ir auginti dukrą. 2019 m. gruodžio 27 d. į skyrių atvyko R. D., kuris raštu paaiškino, kad nuo šių metų sausio vidurio iki kovo vidurio planuoja užbaigti darbus Švedijoje ir grįš į Šiaulius gyventi nuolat bei augins savo dukrą. Nurodė, kad tarp jo ir dukros yra užsimezgęs artimas ryšys, su dukra bendrauja noriai. Turi Šiauliuose nuosavą namą, kurį baigia įrenginėti. R. D. taip pat nurodė, kad grįžus į Lietuvą sutiks, kad jam būtų teikiamos socialinės paslaugos, kad galėtų dukrą auginti pats. Nepilnametės P. D. globėja (močiutė) G. K., atvykusi į skyrių, 2019 m. gruodžio 30 d., paaiškino, kad situacija nuo priimto teismo sprendimo, kuriuo buvo laikinai apribota tėvo R. D. valdžia nepilnametės P. D. atžvilgiu iki šiol nėra pasikeitusi. Pripažįsta, kad P. D. norėtų gyventi su tėvu, noriai bendrauja su juo, tačiau pas tėvą nėra tinkamų gyvenimo sąlygų augti vaikui ir vystytis. Patvirtino, kad atsakovas dirba ir planuoja vėl išvykti į Švediją, moka vaikui išlaikymą, pasveikino su šventėmis (Kalėdomis). Pasak globėjos, R. D. jau kuris laikas remontuoja savo gyvenamąjį namą, tačiau šiai dienai vaikui gyventi ten nėra jokių sąlygų, ar ateityje bus sudarytos vaikui palankios sąlygos pas tėvą, globėja atsakyti negalėjo. G. K. manymu, atsakovas nepakankamai deda pastangų sukurti vaikui saugias gyvenimo sąlygas. Mano, kad atsakovas nesugebės pasirūpinti dukra, nes tėvas ne tik neturi įgūdžių auginti mergaitės, bet jis nevengia draugų kompanijos ir alkoholio vartojimo, nors pripažįsta, kad atsakovas dukrą myli, ir stengiasi su ja bendrauti.
3. Taip pat ieškinyje pažymėjo, kad šiai dienai, situacija atsakovo šeimoje nėra pasikeitusi. Po teismo sprendimo priėmimo, atsakovas epizodiškai bendrauja su dukra, tačiau didesnių pastangų nėra dedama. Net atsakovui laikinai grįžus į Lietuvą, t. y. į Šiaulius, atsakovas dukros ugdymu neužsiima, jis neveda vaiko į ugdymo įstaigą, ir jos iš darželio nepasiima, jis neužsiima vaiko papildomu ugdymu, nesidomi vaiko sveikata, bendraujama su dukra daugiau globėjos pastangomis. Per laikino ribojimo laikotarpį situacija liko nepasikeitusi, nors būtent laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Šiai dienai yra išlikusios CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, todėl nėra pagrindo tęsti atsakovui laikiną valdžios ribojimą, nes nėra duomenų, jog padėtis ateityje pasikeis, todėl tėvo valdžia R. D. dukters P. D. atžvilgiu apribotina neterminuotai.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Laura Škielaitė – Tiškevičienė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai nurodė, kad po priimto teismo sprendimo, kuriuo laikinai buvo apribota tėvo valdžia atsakovui vaiko atžvilgiu, visą laiką kai atsakovas buvo Lietuvoje, vaiku nesirūpino, t. y. nė karto nepaėmė iš darželio, nesirūpino vaiko sveikata ir pan.. Normalaus bendravimo tarp vaiko ir tėvo nėra. Atsakovui yra patogu, nes vaiką prižiūri močiutė, ir jis mano, kad tai yra normalu. Vaikas myli tėvą ir tėvas myli dukrą, tačiau nėra kitokio bendravimo. Galimai, atsakovas nesupranta kaip vyras, kad vaikui neužtenka tik įteikti dovanas ir pakalbėti su vaiku. Atsakovas yra minėjęs, jog jis arba dirba, arba vartoja alkoholį, taip pat minėjo, jog tvarkosi namą ir nori gyventi su vaiku, tačiau tas namas jau daug metų tvarkomas ir niekaip to namo neužbaigia. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas atsisako socialinių paslaugų.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo G. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. K. paaiškino, kad P. D. yra jos anūkė, t. y. dukros vaikas. Tiek vaikas, tiek tėtis vienas kitą myli, jie susiskambina. Kol atsakovas buvo Lietuvoje iki balandžio mėnesio, atsakovas nė karto nenuėjo į darželį pasiimti dukros, nors ji jo prašė. Atsakovas neprognozuojamas: kai geria skambina vaikui, prisiekinėja, kad vaiką myli, nori ją pasiimti ir pan.. Per vaiko gimtadienį atnešė žaisliuką, tačiau tik tiek. Kai jis būna Švedijoje, jis mažiau geria, nes gyvena kartu su broliu, kuris jį prižiūri. Atsakovas nelabai supranta, koks turėtų būti tikras bendravimas su vaiku. Mano, jog niekas nepasikeitė į gerąją pusę ir nemano, kad situacija ateityje pasikeis. Atsakovas teigia, kad tikrai vaiko neišsižadės. Atsakovas išlaikymą vaikui teikia, tačiau nereguliariai ir šiuo metu yra įsiskolinimas apie 700 Eur. Kartais nesumoka kelis mėnesius, tačiau turėdamas pinigų perveda iš karto kokius 500 Eur ir t. t. Nurodė, kad norėtų, jog atsakovas neprarastų ryšio su dukra, jie vienas kitą myli.
6. Teismo posėdžio metu liudytoja, atsakovo R. D. motina B. D., nurodė, kad sūnui yra žinoma apie teismo posėdį. Sūnus bendrauja su savo dukra. Nuo 2019 m. priimto sprendimo atsakovas tik retsykiais grįžta į Lietuvą ir su mergaite bendrauja: eina pasivaikščioti su vaiku prie ežero, taip pat bendrauja kompiuterio pagalba. Atsakovas vienas pats su dukra galėtų gyventi jai priklausančioje pusėje namo, kur pasidarė remontus, o antrame aukšte nori įsirengti patalpas. Atsakovas bijo, kad jam neterminuotai apribojus teises, vaikas gali būti įvaikintas ir jis ją praras iš vis. Atsakovas su kitu savo vaiku D., kuriam 15 metų, nebendrauja. D. gyvena K. kaime, P. r.. Atsakovas karantino laikotarpiu buvo darbdavio iškviestas ir išvyko dirbti į Švediją, iš kur dabar dar grįžti nėra galimybės, todėl ir bendravimas su dukra yra apsunkintas nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių.
7. Atsakovas R. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas R. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jis yra informuotas, atsakovo mama nurodė, jog jis šiuo metu yra išvykęs į užsienį, kur dirba, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad P. D., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra G. Z., kuriai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia dukters atžvilgiu, o tėvas yra atsakovas R. D., kuriam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu laikinai apribota tėvo valdžia dukters atžvilgiu (b. l. 4-10). P. D. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartimi nustatyta nuolatinė globa ir nuolatine globėja ir turto administratore paskirta vaiko močiutė G. K. (b. l. 11-13). G. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog mergaitė su tėvu dažniausiai bendrauja telefonu, per mesendžerio programėlę. Tėvas dirba Švedijoje ir į Šiaulius grįžta kelioms savaitėms kas 3 (tris) mėnesius. Grįžęs į Šiaulius R. D. dažniausiai būna išgėręs ir močiutei vaiką nuvežus pas tėvą, dažniausiai jį rasdavo išgėrusį ir su draugais, todėl dukros bendravimas su tėvu trunka trumpai. Vaiko tėvas grįžęs dukros darželyje neaplanko, nors dukra yra prašiusi, kad jis ją pasiimtų iš darželio (b. l. 25). Šiaulių lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, jog P. D. tėvai nei karto per vaiko lankymo darželyje laikotarpį nebuvo apsilankę įstaigoje, nesidomi vaiko ugdymu ir auklėjimu, nepalaiko ryšių dėl vaiko ugdymo su darželio pedagogais, administracija (b. l. 26). Atsakovas R. D. sutinka, jog dukra P. D. augtų ir ją rūpintųsi močiutė G. K. (b. l. 27-28). Atsakovas R. D. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 40-44). Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b. l. 45, 46).
Dėl tėvo valdžios apribojimo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.
10. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovui jo vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, atsakovas epizodiškai bendrauja su dukra, tačiau didesnių pastangų nėra dedama, nesirūpina dukros ugdymųsi ir pan., tai pat šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.
12. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.
13. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad byloje vis dėl to nėra duomenų apie tai, kad atsakovas savo veiksmais darytų ypatingą žalą vaikui. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
14. Nors vaikas šiuo metu yra globojamas močiutės, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas dirba užsienyje (fiziškai yra nutolęs nuo vaiko), tačiau su mergaite bendrauja elektroninių ryšių pagalba ir jis savo dukrą myli. Šios aplinkybės, vis dėl to, teismui leidžia spręsti, jog nagrinėtinu atveju, vaiko ir tėvo ryšiai nėra nutrūkę ar susilpnėję, nes jie tarpusavyje bendrauja, o atsakovas nėra vaikui visiškai abejingas. Be to, ir vaikas nori turėti tėvą ir bendrauti su juo. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovui tokia šiuo metu esama situacija yra patogi, nes vaiką prižiūri močiutė, ir atsakovas mano, kad tai yra normalu; galimai, atsakovas nesupranta, kaip vyras, kad vaikui neužtenka tik įteikti dovanas ir pakalbėti su vaiku. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pritaria ieškovo atstovės išsakytai pozicijai ir sprendžia, jog nagrinėtinu atveju būtina atsakovui suteikti specialistų pagalbą ir atsakovui padėti, keičiant esamą situaciją padėti išeiti jam iš savo komforto zonos ir suteikti reikiamas socialines žinias apie tinkamą ir reikalingą rūpinimąsi vaiku. Kad atsakovui rūpi jo vaikas ir savo pareigas jis stengiasi vykdyti ir jas vykdo pagal savo supratimą, įrodo ir tai, kad atsakovas teismo sprendimu priteistą išlaikymą savo dukrai nors ir nereguliariai, tačiau jį teikia. Trečiasis asmuo G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jei atsakovas kelis mėnesius neteikia išlaikymo, būna, jog turėdamas pinigų perveda didesnes pinigų sumas.
15. Pažymėtina ir tai, jog iš nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas deda pastangas gerindamas savo buitį (pagal galimybes ir laiko sąnaudas, bando remontuoti ir remontuoja savo gyvenamąjį būstą), turi nuolatinį pastovų darbą, kuris yra ne Lietuvoje. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms negalima daryti išvados, kad padėtis dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo negali pasikeisti. Nors iš rašytinių įrodymų matyti, jog yra duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, tačiau iš trečiojo asmens paaiškinimų matyti, jog tuomet, kuomet jis yra neblaivus ar pan., atsakovas stengiasi su vaiku nebendrauti ir vaikui siekia nerodyti tėvo netinkamo elgesio. Pastebėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. K. paaiškino, kad kai atsakovas būna Švedijoje, jis geria mažiau, nes gyvena kartu su broliu, kuris jį prižiūri.
16. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad atsakovo pozicija vaiko atžvilgiu negali keistis ir nepasikeis, ir leidžia tikėti, kad teismui dar kartą išreiškus pasitikėjimą atsakovui ir pritaikius prevencinę priemonę, t. y. pratęsus laikino apribojimo tėvo valdžios terminą, atsakovas galbūt labiau stengsis pasikeisti ir susigrąžinti vaiką į šeimą, imsis realių veiksmų dėl savo netinkamo elgesio, kurio pasėkoje susidarė tokia, atsakovui nepalanki situacija. Esant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė. Teismas mano, kad tikslingiau susidariusioje situacijoje taikyti ne neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, o pratęsti laikiną tėvų valdžios apribojimą. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Vaikas turi augti sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas, nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų.
17. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad laikino tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, teismas akcentuoja, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas negali trukti neapibrėžtai ilgai. Teismas dar kartą išreikšdamas pasitikėjimą atsakovu bei pratęsdamas laikiną tėvo valdžios apribojimą atsakovui dar kartą akcentuoja ir pažymi, jog atsakovas turi auklėti ir prižiūrėti savo vaiką (tai apima ne tik dovanų atnešimą vaikui, bet ir bendrą laisvalaikio praleidimą, žaidimą/ugdymą, pamokų ruošą ir pan. su vaiku; vaiko nuvežimą/parvežimą (pasiėmimą) į/iš darželio/ mokyklos/, popamokinės veiklos; rūpinimąsi vaiko maistu/rūbais ir pan.,) rūpintis jo sveikata (esant reikalui nuvežti pas medikus, profilaktines apžiūras ir pan.), vaiką išlaikyti nenutrūkstamai jam teikiant išlaikymą, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai jam vystytis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Atsakovas turi keisti gyvenimo būdą (galbūt tikslinga atriboti draugystes su asmenimis, kurie jam pačiam sudaro sąlygas netinkamam elgesiui (alkoholio vartojimui)), bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos institucijomis (pagal galimybes yra/gali būti vykdomas ir bendradarbiavimas elektroninių ryšių pagalba), esant poreikiui/galimybėms aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, parodyti pažangą (iniciatyvą) formuodama tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi vaiku įgūdžius realiais veiksmais.
18. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
19. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 5 punktą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas R. D. būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo R. D. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, t. y. 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
20. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos 14,10 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už Teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1,6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pratęsti atsakovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną tėvo valdžios apribojimą.
Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 89,10 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų, jas nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.