- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- e2S-584-357/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00454-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Radviliškio 2-asis notarų biuras, Radviliškio rajono 1-asis notarų biuras
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono 1-ąjam notarų biurui, (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjam notarų biurui, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. B. palikimo atsiradimo vieta turėjo būti nustatyta pagal paskutinę jo deklaruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro veiklos teritorija); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog Fondo valdybos Klaipėdos skyrius tinkamai ir laiku pareiškė kreditorinį reikalavimą S. B. įpėdiniams (šis faktas nustatytinas dėl S. B. skolos padengimo iš palikėjo turto); patvirtinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 909,51 Eur, t. y. 891,86 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir 17,65 Eur delspinigių, kreditorinį reikalavimą Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri pagal įstatymą priėmė skolininko S. B., palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsisakė priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajam notarų biurui, (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Šalies argumentai
3. Teismas pagal pareiškėjo reiškiamo pirmo reikalavimo pobūdį sprendė, kad jis kreipėsi į teismą dėl CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Iš pareiškime nurodytų duomenų nustatė, kad mirusiojo S. B. paskutinė gyvenamoji vieta, tuo pačiu ir palikimo atsiradimo vieta jau yra nustatyta – (duomenys neskelbtini) r. sav. Sprendė, kad pareiškėjas nesutinka, ginčija, S. B. palikimo atsiradimo vietą ir prašo ją pakeisti. Todėl nepaisant pareiškimo formuluotės, darė išvadą, jog pareiškėjas neprašo nustatyti juridinio fakto, tačiau ginčija jau esantį, todėl toks reikalavimas negali būti traktuotinas, kaip juridinio fakto nustatymas ir nagrinėjamas ypatingąja teisena. Teismo vertinimu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neatitinka ir kiti pareiškėjo reikalavimai. Pažymėjo, kad pareiškėjas nesiekia nustatyti juridinio fakto, o siekia įrodyti aplinkybę, jog laiku ir tinkamai pateikė savo kreditorinius reikalavimus notarų biurui. Teismas atsisakė priimti pareiškimą remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo panaikinti 2022 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, nes pareiškėjo prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai atitinka leistinumo reikalavimus.
4.2. Teisės aktuose nėra nustatyta jokia kitokia tvarka, pagal kurią palikėjo kreditorius galėtų įrodyti, jog tinkamai pareiškė kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams, ypač kai kreditorinių reikalavimų pateikimui jau yra suėjęs naikinamasis 3 metų terminas, ir palikėjo įpėdiniai nesutinka, jog kreditorinis reikalavimas yra pareikštas tinkamai.
4.3. Teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
7. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškimu prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. B. palikimo atsiradimo vieta turėjo būti nustatyta pagal paskutinę jo deklaruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro veiklos teritorija); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog Fondo valdybos Klaipėdos skyrius tinkamai ir laiku pareiškė kreditorinį reikalavimą S. B. įpėdiniams (šis faktas nustatytinas dėl S. B. skolos padengimo iš palikėjo turto); 3) patvirtinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 909,51 Eur, t. y. 891,86 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir 17,65 Eur delspinigių, kreditorinį reikalavimą Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri pagal įstatymą priėmė skolininko S. B., palikimą.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04).
9. Su pirmiau nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencija koreliuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. AB Vilniaus vertybinių popierių birža, bylos Nr. 3K-3-92/2007); konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal P. E. D. ir kt. kasacinį skundą, bylos Nr. 3K-7-518/2002); teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas.
10. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 444 – 445 straipsniai). Aplinkybė, kad pareikšimas neatitinka juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo reikalavimų, nereiškia, kad teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynimą. Kaip jau nurodyta, asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.
11. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
12. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
13. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.)).
14. Pirmosios instancijos teismas iš pareiškime nurodytų duomenų nustatė, kad mirusiojo S. B. paskutinė gyvenamoji vieta, tuo pačiu ir palikimo atsiradimo vieta jau yra nustatyta – (duomenys neskelbtini) r. sav. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pirmuoju pareiškimo reikalavimu (nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. B. palikimo atsiradimo vieta turėjo būti nustatyta pagal paskutinę jo deklaruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro veiklos teritorija)) pareiškėjas nesutinka, ginčija, S. B. palikimo atsiradimo vietą ir prašo ją pakeisti, todėl pareiškėjas neprašo nustatyti juridinio fakto, tačiau ginčija jau esantį, todėl toks reikalavimas negali būti traktuotinas, kaip juridinio fakto nustatymas ir nagrinėjamas ypatingąja teisena.
15. Antru pareiškimo reikalavimu (nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog Fondo valdybos Klaipėdos skyrius tinkamai ir laiku pareiškė kreditorinį reikalavimą S. B. įpėdiniams (šis faktas nustatytinas dėl S. B. skolos padengimo iš palikėjo turto)) pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis tinkamai ir laiku pareiškė kreditorinį reikalavimą S. B. įpėdiniams ir kartu su pareiškimu pateikė tai įrodantį raštą, adresuotą (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajam notarų biurui. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas turi faktinį pagrindą, kad iš tiesų kreipėsi su kreditoriniu reikalavimu į notarų biurą, todėl pareiškėjas nesiekia nustatyti juridinio fakto, o siekia įrodyti aplinkybę, jog laiku ir tinkamai pateikė savo kreditorinius reikalavimus notarų biurui.
16. Trečiuoju pareiškimo reikalavimu (patvirtinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 909,51 Eur kreditorinį reikalavimą Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri pagal įstatymą priėmė skolininko S. B., palikimą) pareiškėjas siekia ne nustatyti juridinę reikmę turintį faktą, o nustatyti kreditorinio reikalavimo pagrįstumą.
17. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiškimas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjas savo teises gali ginti kita CPK numatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
19. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais ją naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.