- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-23
- Bylos Nr.
- 2-624-714/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- S. M.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas, Zenonas Jonas Januška
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovei M. M., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovui J. R., jo atstovui advokatui Zenonui Jonui Januškai, trečiajam asmeniui S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui J. R., trečiajam asmeniui S. M., dėl išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jurbarko rajono apylinkės teisme 2012 05 22 iškelta civilinė byla pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui J. R., trečiajam asmeniui S. M., dėl išlaikymo priteisimo (b.l. 2-3). Ieškovė prašo teismo priteisti jai iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350,00Lt per mėnesį mokymosi universitete metu nuo 2011 09 01.
Atsiliepimas
Atsakovas, atsiliepdamas į ieškinį (b.l. 21-23), nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies.
Teismo posėdžio metu ieškovė M. M. palaikė savo prašymą. Paaiškino, kad ji mokosi Vytauto Didžiojo Universiteto Katalikų teologoijos fakultete, studijos mokamos, 7 758,00Lt per metus, ir taip bent dvejus metus, dėl nepatogaus studijų tvarkaraščio ji negali įsidarbinti, ji pati iki 2012 01 01 gavo socialinę pašalpą 390,00Lt, tačiau dabar negauna, nes nebuvo sutvarkyti dokumentai, vien už nuomojamą kambarį sumoka 250,00Lt, dar išleidžia apie 15,00Lt vienai dienai maistui, taip pat kainuoja kelionės, renginiai, rūbai, avalynė, viskam tam reikia apie 700,00Lt pinigų duoda mama S. M..
Tretysis asmuo S. M. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškinį palaiko, paaiškino, kad ji pati remia dukrą iš santaupų. Pati dirba puse etato, gauna 360,00Lt, gauna socialinę pašalpą 124,00Lt, nuomoja butą už 70,00Lt per mėnesį, jos santaupos – tėvų palikimas.
Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Tai yra sutinka teiskti paramą periodinėmis išmokomis po 100,00Lt per mėnesį nuo 2011 09 01 mokslo metų laikotarpiu, iki šios bylos iškėlimo nežinojo, kad dukra mokosi, jis jokių sukaupto turto neturi, tik namą, kuriame gyvena, jo darbo užmokestis 720,00Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad M. M., gim. 1992 05 28, tėvai yra J. R. ir S. M. (b.l. 5), M. M. mokosi VDU Katalikų teologijos fakultete nuolatinių studijų forma mokamoje vietoje, numatoma studijų pabaiga 2015 06 mėn. (b.l. 6), S. M. yra našlė (b.l. 7), gauna socialinę pašalpą (b.l. 9), dirba Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur jai priskaičiuojamas 400,00Lt darbo užmokestis (b.l. 10), M. M. moka už mokslą VDU (b.l. 11-15), S. M. vardu NTR registruoti ne tik butas, kuriame ji gyvena, bet ir daugiau nekilnojamojo turto Jurbarko rajone, tame tarpe žemės sklypų dalys (b.l. 26-51), M. M. nekilnojamojo turto neturi (b.l. 53), J. R. vardu registruotas žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas (b.l. 26-59), J. R. UAB „Jurbarko duona“ priskaičiuojamas darbo užmokestis neviršija 1 000,00Lt, o išmokama suma nesiekia 800,00Lt (b.l. 60).
Lietuvos Respublikos CK 3.194str. 3 dalyje (2004 04 11 įstatymo redakcija) nurodyta teisės norma suteikė teismui diskrecijos teisę, įvertinus įrodymus, išnagrinėjus ir nustačius bylos aplinkybes, priteisti išlaikymą asmeniui, atitinkančiam nurodytas sąlygas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus tėvų pareiga padėti savo vaikams nepasibaigia šiems sulaukus pilnametystės. Besimokantys ir studijuojantys asmenys neturi pakankamai įgūdžių ar išsilavinimo dirbti daugelio darbų.
Konstitucinis teismas 2007 06 07 nutarime pabrėždamas tėvų ir vaikų, net ir sulaukusių pilnametystės, santykių ypatingumą ir jų vertingumą, nurodęs, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kartu nurodė, kad tiek tėvai savo pilnamečiams vaikams, tiek pilnamečiai vaikai savo tėvams turi moralinių priedermių (Lietuvos Respublikos CK 1.2str., 1.5str.), nors ir ne visada jų įvykdymas gali būti užtikrinamas teisiniais aktais.
Konstitucinis teismas pripažinęs, jog Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 3 dalis (2004 11 11 redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109str. 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, ta apimtimi, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų ar vieno iš jų išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų pilnamečiam asmeniui, paliko teismams teisę tam tikrais atvejais spręsti išlaikymo priteisimo klausimą, užpildant teisinio reguliavimo spragas (ad hoc). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog visi pareiškėjai, kreipęsi į Konstitucinį teismą, savo prašymuose buvo nurodę kitą Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnį – konkrečiai 38str. 6 dalį, kurioje numatyta tėvų pareiga išlaikyti vaikus iki pilnametystės, o Konstitucinis teismas, spręsdamas Civilinio kodekso atitinkamo straipsnio dalies atitikties klausimą Konstitucijai, įvertino ją konstitucinės teisinės valstybės principo pagrindu.
Be to Konstitucinis teismas konstatavo, jog vien dėl to, kad įstatymų leidėjas atitinkamų santykių nėra deramai sureguliavęs, teismai negalėtų atsisakyti spręsti tokio pobūdžio ginčus, nes tokiu atveju susidarytų situacija, jog teismai taiko įstatymą, bet nevykdo teisingumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109str. 1d., Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 1str. 1d.).
Ieškovė šioje byloje prašo teismo savo būtiniausių poreikių tenkinimui priteisti 350,00Lt dydžio per mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis iš atsakovo, kas, atsižvelgiant į jos nurodytas aplinkybes ir poreikius, iš kitų asmenų gaunamą paramą, yra optimali suma, atsižvelgiant į ieškovės amžių, poreikius, įstatymo leidėjo nustatytą minimalų asmens išlaikymo (rentos) dydį (Lietuvos Respublikos CK 6.461str. 2d.). Akivaizdu yra tai, kad ieškovei yra reikalingas maistas, higienos priemonės, rūbai, avalynė, būstas, kurio ji pati neturi, mokymosi priemonės, ieškovė siekia įgyti pirmąją profesinę kvalifikaciją iš karto po vidurinės mokyklos baigimo. Jos teismui nurodyti poreikiai, atsižvelgiant į jos amžių, į sveikatos būklę, gyvenimo lygį (vaikų gyvenimo lygis negali žymiai pablogėti ar būti blogesnis nei yra galimybės vien dėl to, kad jų tėvai yra išsituokę), taip pat atsižvelgiant į bendrą ekonominį lygį šalyje, yra visiškai pagrįsti ir reikalingi. Pagal savo kilmę, turtinę padėtį, sveikatos būklę, sugebėjimus, mokymosi režimą, ieškovė negali savarankiškai, be tėvų ir valstybės pagalbos įgyti pirmąją profesiją, o dėl mokslo programos negali dirbti, be to neturi tam reikiamos kvalifikacijos. Šiuo metu tokią paramą jai teikia mama, tretysis asmuo šioje byloje.
Tėvų ir vaikų santykiai yra tęstiniai, jie nepasibaigia vaikams sulaukus pilnametystės. Tokiais momentais tie santykiai įgyja kitą formą, tarp konkrečių asmenų santykiai gali susiformuoti labai skirtingai. Tačiau visais atvejais jie turi būti grindžiami abipusės pagarbos ir paramos pagrindu. Nagrinėjant bylas dažnai susiduriama su faktiniais santykiais, kurių dėl kokių nors priežasčių nereguliuoja teisės normos. Tokiais atvejais teismas sprendžia bylą, remdamasis teisingumo kriterijais, vadovaudamasis visuomenės sampratomis, visuotinai pripažintomis lygybės, silpnojo gynimo, sąžiningumo ir kitomis moralinėmis vertybėmis, teisingumo dėlei atsižvelgdamas į pagrįstus ir protingus reikalavimus bei nustatydamas asmenų interesų pusiausvyrą. Brandus asmuo turi suprasti, kad vaiką reikia užauginti ir jį išlaikyti, užtikrinti jo vystimąsi ir lavinimąsi, sudaryti vaikui galimybę pasiekti bent jau minimalų išsilavinimą, gauti profesinę kvalifikaciją. Vaikai savo ruožtu turi objektyviai įvertinti savo tėvų galimybes juos paremti.
Ieškovė su savo tėvu visiškai nebendrauja, jis iki bylos iškėlimo net nežinojo, kad ieškovė mokosi. Savo ruožtu atsakovas, jei gyventų kartu su ieškovės šeima, teiktų pagalbą ieškovei. Jis turėtų suprasti, kad ieškovei tokia parama yra reikalinga ir tą suprantą iš dalies pripažindamas ieškinį.
Vertinant abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį, pagal jų gaunamas pajamas ir turimą turtą, darytina išvada, kad ji mažai skiriasi, S. M. turi daugiau nekilnojamojo turto, santaupų, kurias gali skirti dukrai, tačiau akivaizdu yra ir tai, kad ji turi žymiai daugiau išlaidų, susijusiu pagalba studijuojančiai dukrai, o tų išlaidų mastą ne visada galima numatyti iš anksto. Daugiau išlaikytiniu abu iešovės tėvai neturi.
Tokiu būdu šio situacijoje vienoje pusėje yra tėvas, uždirbantis minimalią algą, kuriam iki pensijinio amžiaus yra likę labai nedaug laiko, kitoje – jo pilnametė duktė, reikalinga paramos, nes mokosi aukštojoje mokykloje. Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, nebegalima teigti, jog teismas apskritai negalėtų įstatymu nustatyta tvarka nustatyti tėvo (atsakovo) pareigą remti savo paramos reikalingą pilnametę dukrą (ieškovę), kai tokią pareiga yra pagrįsta teismui pateiktais įrodymais. Tačiau negalima nepaisyti atsakovo galimybių.
Atsižvelgiant į tai, į ieškovės šeimos turtinę padėtį, jos abiejų tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas išlaikymas M. M., nustatant periodinių išmokų dydį 150,00Lt. M. M. nėra našlaitė, jos studijos nėra finansuojamos valstybės, todėl valstybės remiama paskola jai pirmiausia galėtų būti suteikta studijoms apmokėti. Nepriteisus visiškai išlaikymo, M. M. būtų nepagrįstai atimta teisė gauti paramą visų pirma iš savo tėvų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo padėtis teikiant išlaikymą nepablogėtų tiek, kad jis nebeturėtų iš ko pragyventi ir nenukentėtų jo kiti interesai.
Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškintą, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalyje, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje K. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-516/2011). Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams).
Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą nevykdė ieškovei sulaukus pilnametystės ir įstojus mokytis į universitetą. Ieškovė į teismą kreipėsi nepraleisdama penkerių metų senaties termino, atsižvelgiant į tai ieškovės prašymas priteisti išlaikymą nuo 2011 09 01 tenkintinas (civ. b. 2A-1047-302/2012; 2A-875-173/2012; 3K-3-119/2012).
Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir prašo priteisti jai turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo, prašymas tenkintinas, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (Lietuvos Respublikos CPK 93str. 2d., 83str. 1d. 2p.). Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 96str.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų), kas mėnesį nuo 2011 09 01 iki M. M. mokysis Vytauto Didžiojo Universiteto Katalikų teologjos Bakalauro studijų nuolatine studiju forma mokamoje vietoje, ne ilgiau kaip iki mokslo pabaigos 2015 06 30, ir ne ilgiau kaip iki ieškovė sulauks 24 metų amžiaus.
Priteisti iš atsakovo J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. M. 258,00Lt (du šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovo J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 54,00Lt (penkiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Jurbarko rajono apylinkės teismą.