- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-875-173/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04061-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- K. D.
- Atsakovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- O. P., R. D.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Dalės Burdulienės, Žibutės Budžienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovui V. D. , tretiesiems asmenims O. P. , R. D. dėl paramos pilnamečiam vaikui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo jo pilnametystės, t. y. nuo 2007m. spalio 18d., iki vidurinio išsilavinimo kartu su pirmąja profesija įgijimo dienos, t.y. iki 2009m. birželio 30 d., imtinai po 400 Lt per mėnesį, iš viso už 20,5 mėnesio - 8200 Lt skolos; už laikotarpį nuo jo mokymosi antrosios profesijos dienos, t. y. nuo 2010m. rugsėjo 1d. iki šios profesijos įsigijimo dienos, t.y. iki 2011m. birželio 30d. imtinai - periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį, iš viso už 10 mėnesių - 2500 Lt, bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra jo tėvas, ir nors ieškovas yra pilnametis, tačiau mokosi Alytaus profesinio rengimo centro Pramonės ir prekybos skyriuje kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus pagrindinio mokymo programos dieninio skyriaus 1 kurse. Mokydamasis dieniame skyriuje stipendijos negauna, nes tai jau yra jo antroji specialybė. Alytaus profesinio rengimo centre kartu su viduriniu išsilavinimu įgijo virėjo specialybę, tačiau darbo pagal įgytą specialybę negalėjo rasti, nes visur buvo reikalaujama patirties, kurios jis tik baigęs mokslus ir kartu įgijęs vidurinį išsilavinimą neturėjo. Tėvai išsituokę, gyvena skyrium. Jam paramą teikė ir teikia motina kiek išgali, tačiau pastaruoju metu ji pati yra bedarbė ir neturi jokių pajamų. Be to, motina gyvena kitame rajone. Jis gyvena su pilnamete seserimi, kuri taip pat mokosi, motinai priklausančiame bendrabučio kambaryje. Pragyvenimo šaltinis - tik sesers gaunama socialinė pašalpa, o kai visiškai negali išsiversti, tampa apmokamu kraujo donoru. Kadangi motina pati bedarbė, jam paramą gali teikti tik minimalią. Be to, ji kartu su seserimi išlaiko būstą, kuriame jis gyvena. Jokio nekilnojamo ar registruotino turto jis neturi. Mokosi gerai, siekia įgyti paklausesnę darbo rinkoje specialybę, gal būt toliau siekti aukštojo išsilavinimo. Minimalioms reikmėms per mėnesį jam reikalinga 700-800 Lt. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už laikotarpį, kai jis tapo pilnamečiu, tačiau dar siekė vidurinio išsilavinimo iki jis kartu su profesija įgijo vidurinį išsilavinimą. Išlaikymą iš tėvo jis gavo tik iki pilnametystės. Iki tol išlaikymą tėvas teikė nereguliariai, buvo įsiskolinimas. Įsitikinęs, kad nėra praleidęs termino tokiam reikalavimui pateikti, nes pradinis ieškinys dėl išlaikymo priteisimo įteiktas teismui dar 2010m. rugsėjo 28 d., t.y. nepraėjus 3 metams po jo pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš V. D. paramą sūnui K. D. po 200 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo 2010m. rugsėjo 1d. iki 2011m. birželio 30 d., t. y. kol jis mokysis Alytaus profesinio rengimo centro dieniniame skyriuje, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, kildintina iš Konstitucijos nuostatų visumos. Tačiau ieškovas visiškai neįrodinėjo ir nepateikė įrodymų, nors įrodinėjimo našta tenka jam, kad laikotarpiu kol jis siekė vidurinio išsilavinimo, bet buvo pilnametis, jam buvo reikalinga parama ir kad jis sąžiningai ir pažangiai mokėsi. Iš trečiojo asmens O. P. paaiškinimų teismas nustatė, kad ji, tuo laikotarpiu turėdama pakankamas pajamas, galėjo viena paremti sūnų, todėl ieškovas ir nesikreipė dėl paramos. Tokiu būdu teismas, pripažinęs, kad ta parama ieškovui nebuvo reikalinga, reikalavimą dėl skolos priteisimo už laikotarpį kai ieškovas tapo pilnamečiu, tačiau dar siekė vidurinio išsilavinimo iki jis įgijo vidurinį išsilavinimą, atmetė. Tačiau teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 1.5 str. 4 d.), atsižvelgdamas į atsakovo galimybes, įvertinęs, kokia pinigų suma laikytina pagrįsta ir protinga, pripažino, kad ieškovui turi būti teikiamas 200 Lt per mėnesį išlaikymas, kol jis mokysis profesinės mokyklos dieniame skyriuje, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki kol ieškovas mokysis profesinėje mokykloje, t.y. iki 2011m. birželio 30d. Teismas nurodė, kad nustatant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgta į tai, kad nebūtų pakenkta ir atsakovo kitos šeimos interesams bei jų santuokoje su R. D. auginamos nepilnametės dukros V. interesams. Atsakovas yra darbingas, gauna pastovias 838,43 Lt pajamas, nekilnojamo ir registruotino turto neturi. Tačiau jo sutuoktinė R. D. taip pat gauna pastovias pajamas- 999 Lt per mėnesį, turi nekilnojamo ir registruotino turto (45-48 b.l.), todėl didesne dalimi gali prisidėti prie jų bendros dukters V. išlaikymo. Vertindamas paramos būtinumą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas jokio turto ir pajamų neturi (7-10 b.l.). Ieškovo motina pilnamečiam sūnui teikia minimalią paramą, nes pati yra bedarbė. Remia sūnų išlaikydama būstą, kuriame gyvena ieškovas. Todėl pripažino, kad ieškovui parama yra būtina, o atsižvelgdamas į išdėstytą aplinkybę, kad sūnui paramą siekiant įgyti profesiją teikia tik motina, pripažino, kad tėvų pareiga ugdyti vaiko protinius sugebėjimus ir parengti jį gyvenimui visuomenėje yra lygi.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo K. D. reikalavimą dėl skolos priteisimo už laikotarpį kai ieškovas tapo pilnamečiu, tačiau dar siekė vidurinio išsilavinimo, iki jis įgijo vidurinį reikalavimą.Teismas sprendė, jog paramos tiekimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl tik pasikeitus aplinkybėms, kai vaikas tampa pilnamečiu ir jam reikalinga parama, jis gali kreiptis dėl paramos gavimo. Ieškovas, 2007 m. spalio 18 d. tapęs pilnamečiu dėl paramos nesikreipė, todėl teismas pripažino, kad parama jam nebuvo reikalinga ir reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010m. gruodžio 31d. sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė ieškovo K. D. reikalavimą priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymą už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės iki vidurinio išsilavinimo kartu su pirmąja profesija įgijimo dienos (t. y. iki 2009m. birželio 30 d.) imtinai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, priteisiant ieškovo naudai išlaikymą iš atsakovo V. D. po 400 Lt per mėnesį, iš viso už 20,5 mėnesio (8200 Lt); likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti įsiskolinimą už laikotarpį, kai ieškovas tapo pilnamečiu iki jis kartu su profesija įgijo vidurinį išsilavinimą, motyvuodamas tuo, kad ieškovas visiškai neįrodinėjo ir nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu kol jis siekė vidurinio išsilavinimo, bet buvo pilnametis, jam buvo reikalinga parama ir kad jis sąžiningai ir pažangiai mokėsi. Ieškovas kartu su pradiniu ieškiniu pateikė duomenis, kad jokių darbo pajamų ar kitokių savarankiškų pajamų, iš kurių galėtų pragyventi neturėjo po to, kai ką tik įstojęs mokytis į profesinę mokymosi įstaigą tapo pilnamečiu, kaip neturėjo ir jokio turto, o gyveno savo motinos bute kartu su savo seserimi, ir juos išlaikė vaikų motina, o atsakovas jokio išlaikymo tuo laikotarpiu iš viso neteikė. Teismui taip pat buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovas mokėsi pažangiai ir net gaudavo stipendiją, kurios dydis buvo nuo 35 iki 99 Lt. Tai, jog motinos finansinė padėtis buvo gera, neatleidžia tėvo nuo pareigos išlaikyti savo sūnų iki jis įgys vidurinį išsilavinimą. Vaiko išlaikymas yra tęstinio pobūdžio prievolė, ir vaikas, nors ir tapęs pilnamečiu, turi būti išlaikomas iki jis įgis vidurinį išsilavinimą, tačiau ir pats atsakovas pripažino, kad nuo sūnaus pilnametystės nutraukė bet kokį išlaikymą, nes mokėjo įsiskolinimą už ankstesnius metus iki vaiko pilnametystės.
Be to, ieškovo motinos ir sesers parodymais buvo įrodinėjamos paramos būtinumo ieškovui aplinkybės ne tik dabartiniu metu, bet ir po ieškovo pilnametystės iki jis kartu su viduriniu išsilavinimu įgijo pirmąją profesiją. Nors motina ir išlaikė sūnų, šeima vertėsi sunkiai, nes visa išlaikymo našta buvo tik ant motinos pečių, ir tai buvo įrodyta tiek paties ieškovo paaiškinimais, tiek ir liudytojų parodymais. Be to, ieškovas skundžiamo teismo sprendimo nurodytu laikotarpiu siekė įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesiniu, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, kol šie įgys vidurinį išsilavinimą, įtvirtinta Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime. Todėl, ieškovo nuomone, apie įrodinėjimo naštą šiuo atveju tenkančią ieškovui teismas pasisakė visiškai nepagrįstai, tuo labiau, kad ta aplinkybė, jog ieškovą po pilnametystės iki jis įgys pirmąją specialybę išlaikė ieškovo motina, ir įrodo, jog ieškovas pats savęs išlaikyti negalėjo. Kadangi ieškovas sėkmingai mokėsi dieniniame skyriuje ir siekė įgyti ne tik profesiją, bet ir vidurinį išsilavinimą, todėl jis negalėjo dirbti ir parama jam buvo tiesiog būtina. O kadangi tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi, bet ne solidari, akivaizdu, kad iš atsakovo už šį laikotarpį turi būti priteistas išlaikymas po 400 Lt, nes toks išlaikymo dydis yra ir protingas, ir sąžiningas.
2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad minėtu laikotarpiu ieškovui nebuvo reikalinga parama (o tuo pačiu ir išlaikymas), nes ieškovo motina O. P. turėjo pakankamas pajamas ir galėjo viena paremti sūnų. Apelianto nuomone, tokiu būdu teismas paneigė visuotinai pripažintą šeimos teisės principą - tėvų lygių teisių ir pareigų principą. CK 3.156 straipsnyje tiesiogiai nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o pripažinus, jog tęstinis mokslas reikalauja tėvams taikyti pareigą remti ir išlaikyti savo vaikus ne tik iki jų pilnametystės, bet ir iki jie įgys vidurinį išsilavinimą, akivaizdu, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi (CK 1.8 str.). Todėl sprendžiant išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo klausimus taikytinos CK 3.192-3.208 str. normos, atsižvelgiant į prievolinio santykio specifiškumą, nulemtą tos aplinkybės, jog vaikas tuo metu jau buvo pilnametis. Taip pat ieškovas nurodo, kad nėra praleidęs termino reikalavimui pateikti, nes pradinis ieškinys dėl išlaikymo priteisimo įteiktas teismui 2010m. rugsėjo 28d., kai dar nebuvo praėję 3 metai po pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas tapęs pilnamečiu, nei karto į jį nesikreipė, nei išlaikymo, nei kitokios materialinės paramos neprašė, todėl jis pagrįstai manė, jog sūnui tėvo parama nereikalinga. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam tapus pilnamečiu ir toliau tęsiant mokslus, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą ir specialybę, buvo reikalingas tėvo išlaikymas. K. D. su tėvu bendrauti vengia, nepalaiko jokio ryšio, todėl atsakovas jokiu būdu negalėjo žinoti, kad ieškovui, tapus pilnamečiu, jam ir toliau reikalingas išlaikymas. Atsakovas nežinojo, kur ir kokiu būdu K. D. mokosi, o galbūt dirba. Ieškovo nesikreipimas į tėvą, dėl jam neva būtinai reikalingo išlaikymo, yra pagrindas manyti, jog ieškovas turėjo savarankiškų pajamų, gavo pakankamą stipendiją ir jo motina turėjo pakankamai pajamų viena išlaikyti ieškovą. Išlaikymo paskirtis - vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl nesikreipus į tėvą dėl kasdieniniams poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo, ilgiau nei trejus metus, dabar jo reikalauti nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstojoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui.
CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškintą, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalyje, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje K. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-516/2011). Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams).
Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą nebevykdė ieškovui sulaukus pilnametystės, t. y. nuo 2007 m. spalio 18 d. Ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs penkerių metų senaties termino, o jo prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas (už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 18 d. iki 2009 m. birželio 30 d.) sudarė 20,5 mėnesio, taigi, neviršijo įstatyme nustatytos trejų metų ribos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, išlaikymas pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisiamas esant visoms CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sąlygoms: vaikas yra moksleivis, mokosi profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, dėl to vaikui būtina parama. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas K. D. mokėsi Pramonės ir prekybos skyriuje virėjo ir konditerio vidurinio ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programos dieniniame skyriuje nuo 2007 m. vasario 28 d. iki 2009 m. birželio 30 d. (1 t. 62 b. l.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 18 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. K. D. nuo 2009m. rugpjūčio 6d.iki 2009m. rugpjūčio 7d. dirbo J. D. personalinėje įmonėje „Kompak“ ir nuo 2009m. vasario 25d. iki 2009m. birželio 12d. UAB „Birštono seklytėlė“ (1 t. 86 b. l.). Teisėjų kolegija įvertinusi, kad ieškovas mokėsi profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, kas ribojo jo galimybes dirbti, darbo laikotarpiai buvo trumpi, jokio turto neturėjo (1 t. 8-9 b. l.), gaunama stipendija buvo nedidelė, daro išvadą, kad K. D. buvo būtina parama. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti įsiskolinimą už laikotarpį, kai ieškovas tapo pilnamečiu iki jis kartu su profesija įgijo vidurinį išsilavinimą.
Apeliantas prašo priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymą už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės iki vidurinio išsilavinimo kartu su pirmąja profesija įgijimo dienos (t. y. iki 2009m. birželio 30d.) imtinai po 400 Lt per mėnesį, iš viso už 20,5 mėnesio – 8200 Lt. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, gauna pastovias 838,43 Lt pajamas, nekilnojamojo ir registruoto turto neturi, naujoje santuokoje su R. D. augina dukrą, R. D. pajamos sudaro 999 Lt per mėnesį, ji turi nekilnojamojo ir registruoto turto. Pažymėtina, kad net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-469/2006). Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo prašomas 400 Lt per mėnesį dydžio išlaikymo įsiskolinimas yra neproporcingas atsakovo pajamoms, be to, V. D. prisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo. Todėl konstatuotina, kad iš atsakovo V. D. išlaikymas ieškovui K. D. turi būti priteistas už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės iki vidurinio išsilavinimo kartu su pirmąja profesija įgijimo dienos (t. y. iki 2009-06-30) imtinai po 200 Lt per mėnesį, iš viso už 20,5 mėnesio – 4100 Lt.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstomos bylinėjimosi išlaidos šalims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovo V. D. priteistina (1200x0,75)=900 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovui K. D. , pagrįstų teismui pateiktais dokumentais (1 t. 61, 88, 189 b. l.). Iš atsakovo priteistina 300 Lt už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, 216 Lt žyminio mokesčio ir (96,15x0,75)=72,11 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti dalinai.
Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą sūnui K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. kol jam sueis 24 metai ir jis mokysis Alytaus profesinio rengimo centro dieniniame skyriuje.
Priteisti iš atsakovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4100 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007 m. spalio 18 d. iki 2009 m. birželio 30 d. sūnui K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš V. D. 216 Lt žyminį mokestį valstybei bei 72,11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš V. D. valstybei 300 Lt už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630, AB bankas „Swedbank“.
Priteisti iš V. D. K. D. 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.