- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-1047-302/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00392-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- I. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo I. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovo M. B. išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-01 iki kol ji baigs mokslus profesinio mokymo centre. Nurodė, kad ji yra pilnametė, mokosi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre, dieniniame skyriuje virėjos specialybės. Mokslų pabaigimo data yra 2013-06-30. Ji gyvena kartu su motina, kuri ją išlaiko, tačiau jos uždirbamų pajamų joms abiems neužtenka. Ji gauna stipendiją, per mėnesį 79,39 Lt, kitų pajamų neturi. Jai motinos teikiamo išlaikymo nepakanka, kad būtų visapusiškai patenkinti jos poreikiai, nes reikia pinigų maistui, drabužiams, transportui bei kitoms reikmėms, todėl jai reikalinga tėvo parama. Tėvas dirba ir jai gera valia išlaikymo neteikia bei nepalaiko su ja jokių ryšių. Jos motinos pajamas per mėnesį sudaro 1970 Lt, iš kurių ji moka kredito įmokas: Vilniaus regiono kredito unijai- 277 Lt kas mėnesį ir AB SEB bankui-107 Lt kas mėnesį. Todėl joms abiems per mėnesį lieka- 1586 Lt.
Atsakovas M. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės prašomos paramos suteikti negali, nes jo gaunamos pajamos yra labai mažos - 900 Lt per mėnesį. Dirbti pradėjo neseniai. Jis sukūrė kitą šeimą, kurioje augina du nepilnamečius vaikus, jo antroji žmona nedirba. Patenkinus ieškovės reikalavimą, būtų pažeisti jo šeimos ir nepilnamečių vaikų interesai bei teisingumo ir proporcingumo principai. Ieškovė gauna papildomas pajamas dirbdama Senųjų Trakų Ališauskų dirbtuvėse. Ieškovės pateiktos pažymos apie mokymosi trukmę neatitinka VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro mokinių priėmimo sąlygų, nes ji yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, todėl jos mokymosi trukmė turėtų būti 2 metai, o ne 3, kaip nurodė ieškovė. Ieškovės motinos pateikta pažyma apie jos gaunamas pajamas yra nesusijusi su ieškinyje nagrinėjimu laikotarpiu, kadangi pajamos atsispindi tik iki ieškovės mokslų pradžios. Jos pateiktas išlaikymo išlaidų paskaičiavimas yra nepagrįstas ir nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Ieškovė neatitinka kategorijos žmonių, kurie gali įrodyti paramos būtinumą. Ieškovė yra suaugęs žmogus ir turi stengtis pati patenkinti savo poreikius, jos motinos kreditoriniai įsiskolinimai negali būti svarus argumentas dėl paramos priteisimo.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. B. ieškovės E. B. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-01-17) iki kol E. B. baigs mokslus VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre (2013-06-30), bet ne daugiau nei iki jai sukaks 24 metai. Likusią ieškinio dalį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimu ir išaiškinimais, jog išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje, sprendė, kad priteisti ieškovei jos prašomo išlaikymo dydžio – po 450 Lt nėra pagrindo. Nustatęs, jog ieškovė, pati pasirinkusi dieninę mokymosi formą, nors ir būdama užimta, yra sveika, darbinga ir turi galimybę ne tik studijuoti, bet ir įsidarbinti ir dirbti ne pilną darbo dieną, savaitę, tačiau šių galimybių nėra išnaudojusi, įvertinęs tėvų turtinę padėtį ir konstatavęs, kad ieškovės motinos turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo (jos pajamos per mėnesį sudaro 2 000 Lt, daugiau vaikų neturi, turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę, o atsakovas gauna maždaug 900 Lt, neturi nekilnojamojo turto, yra susituokęs ir turi dar du išlaikytinius), todėl sprendė, kad atsakovui teikti ieškovės prašomą išlaikymą būtų akivaizdžiai per didelė našta. Tokiu būdu atsižvelgdamas į atsakovo tutinę padėtį, gaunamas pajamas, turimus išlaikytinius, teismas iš jo priteisė išlaikymą ieškovei po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2011-01-17) iki 2013-06-30, kol ieškovė baigs mokslus VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre, tačiau ne ilgiau, nei jai sukaks 24 metai.
Įvertinęs aplinkybes, jog ieškovė pradėjo mokytis profesinėje mokykloje nuo 2010-09-01, tačiau tuo metu į teismą dėl paramos nesikreipė ir ieškinį padavė tik praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo to, kai pradėjo mokytis profesinėje mokykloje, nenustatęs priežasčių, kurios galėjo sutrukdyti jai kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo iš karto atsiradus poreikiui gauti iš atsakovo paramą, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo paramą nuo studijų pradžios, t.y. nuo 2010-09-01, t.y. išlaikymo įsiskolinimą, laikė nepagrįstu, todėl atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas M. B. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, taip pat panaikinti priteistas išlaidas už ieškovės advokato pagalbą, peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, įtraukti į bylą jo sutuoktinę R. B., vaikus trečiaisiais asmenimis, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms.
Atsiliepimas
Apeliantas nurodo, kad teismas nepakankamai ir paviršutiniškai išnagrinėjo atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus, sprendimas pagrįstas ne įrodymais ir aplinkybėmis, o ieškovės norais ir reikalavimais, sprendime liudytojų parodymai užfiksuoti iškreiptai, jų statusas nurodytas neteisingai, nes B. B. yra atsakovo brolio žmona, duomenys pateikti chaotiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatkreipė dėmesio į atsakovo ir jo dabartinės šeimos poreikius. Sprendimo priėmimas ieškovės naudai iš esmės pablogina atsakovo ir jo šeimos materialinę padėtį, daro esminę žalą jo ir jo šeimos narių teisėms. Priteisiant iš atsakovo gaunamo 1 000 Lt atlyginimo 200 Lt dydžio išlaikymą ieškovės naudai, atsakovui lieka 800 Lt jo keturių narių šeimai, iš kurių reikia sumokėti už darželį (200 Lt), muzikos mokyklą (75 Lt), sūnaus pietus mokykloje (150 Lt), apie 300 Lt už komunalines paslaugas, tokiu būdu maistui ir drabužiams visai šeimai lieka apie 100 Lt.
Toks paramos priteisimas ieškovei prieštarauja proporcingumo principui. Nurodo, kad ieškovės pateiktas paskaičiavimas vienam mėnesiui yra nepagrįstas įrodymais. Pati ieškovė nerodo noro dėti pastangas, kad galėtų pasirūpinti savo poreikiais.
Atsiliepimas
Ieškovė E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas visapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Tai, kad teismo sprendime neteisingai nurodytas liudytojų statusas, neįtakoja teisingo bylos išsprendimo.
Nesutinka su apeliantu, kad priteisus ieškovei 200 Lt, jo šeimai lieka 800 Lt, kadangi jis nieko neužsimena apie savo sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį ar kitokias gaunamas pajamas, todėl minėta suma, kurią nurodo atsakovas, nėra tiksli. Ieškovei reikalinga parama ir teismas, priimdamas sprendimą, į tai atsižvelgė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo I. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reguliuojančių paramos pilnamečiams vaikams teikimą (Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 d.) taikymo, ir netinkamo procesinės teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.), taikymo.
Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 3 d. aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, kad Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, priėmimo. Taigi jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai pagal Civilinio kodekso 3.149 straipsnio 3 dalį reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Atsižvelgdamas į nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus išaiškinimus, kasacinis teismas savo praktikoje pripažįsta, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. , E. T. v. A. T. , byla Nr. 3K-3-188/2007). Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Dvejų metų vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Švietimo įstatymo 11 straipsnis).
Mokyklos yra skirstomos į šias grupes:1) bendrojo lavinimo mokyklų; 2) profesinių mokyklų; 3) aukštųjų mokyklų; 4) neformaliojo švietimo mokyklų (Švietimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su apelianto nuomone, kad ieškovės pasirinkta profesinė mokykla ir mokymosi forma neatitinka Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytos mokymosi mokimosi sąlygos, nes nors ieškovė ir įgijusi vidurinį išsilavinimą, tačiau pagal nurodytą teisinę normą ji mokydamasi profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje, kur įgis specialybę, o tai atitinka tiek minėtos normos turinį, tiek suformuotą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Šią aplinkybę teismas įvertino ir tuo pagrindu, jog ieškovė nėra visiškai išnaudojusi galimybės bent jau laisvu nuo mokymosi laiku įsidarbinti ir užsidirbti bent dalį jai reikalingų lėšų, daugiau nei per pusę sumažino prašomą iš atsakovo priteisti paramos dydį. Dar mažinti priteistą sumą apelianto nurodytais argumentais būtų neprotinga ir jis neatitiktų paramos pilnamečiam vaikui paskirties, nes už mažesnę sumą vargu ar ieškovė galėtų patenkinti bent kokią savo būtinojo mokymosi ar pragyvenimo poreikio dalį. Be to, teismas įvertino ir apelianto nurodytą aplinkybę, kad jis turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Pažymėtina, kad apeliantas nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti ne vienas, o kartu su jų motina, kadangi nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga yra abiejų vaikų tėvų. Nors apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jo dabartinė žmona nedirba, tačiau dėl to įrodymų neteikė, be to, tai, jog darbingas asmuo nedirba nėra aplinkybė, dėl kurios išnyksta pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad vaiko tėvo ar motinos kreditoriniai įsipareigojimai negali būti svarus argumentas dėl paramos iš motinos ar tėvo priteisimo, tačiau argumentas, kad ieškovės motina turi tokių įsipareigojimų, nei paramos iš atsakovo priteisimo, nei jos dydžio neįtakojo, nes teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovės motinos turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, tokiu būdu suprantama, kad ji gali skirti ir didesnę paramos dalį negu atsakovas.
Kadangi teismas nepriteisė visos ieškovės prašytos sumos, todėl nėra tikslinga aiškinti ar jai yra reikalinga ieškinyje nurodyta suma būtiniesiems poreikiams tenkinti, tik priteisus iš atsakovo visą sumą būtų tikslinga aiškintis dėl jos dydžio teisėtumo, o priteisus tik 200 Lt, akivaizdu, kad šios sumos nepakanka suaugusiam žmogui pragyventi tenkinant ir tik būtiniausius poreikius, priteista suma savo dydžiu žymiai mažesnė už ieškovės prašytą sumą. Priteisiant pilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas orientacinis minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu 800 Lt).
Apelianto nurodyta aplinkybė, jog sprendime neteisingai nurodytas liudytojos B. B. statusas, nes ji yra apelianto brolio žmona, o ne apelianto sesuo, kaip nurodyta, niekaip neįtakoja sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o toks padarytas sprendime rašymo apsirikimas gali būti ištaisytas CPK 276 str. nustatyta tvarka.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus tiek apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į jį argumentus, kolegija sprendžia, kad teismas teisingai įvertino bylos įrodymus (CPK 185 str. 1 d.), tinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 str. 3 d., ieškinį tenkino iš dalies nepažeisdamas CK 1.5 str. 4 d. nuostatų, nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).
Ieškovė prašo iš apelianto priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidos, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Netenkinus apeliacinio skundo šios išlaidos 300 Lt sumoje (b.l.101) priteistinos (CPK 93 str., 98 str. 1 d.)
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl jos nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. B. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme E. B..