- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- I3-7854-331/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00981-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- E. E.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. E. (E. E.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2024 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 24S16892 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) nusprendė uždrausti pareiškėjai E. E. (E. E.) atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui; asmeniui buvo atsisakyta išduoti vizą.
1.1. Departamentas 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 24S105859 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) nusprendė atsisakyti išbraukti pareiškėjos duomenis iš nacionalinio sąrašo, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo: 1) panaikinti Departamento Sprendimą Nr. 1; 2) įpareigoti Departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymą dėl Šengeno vizos suteikimo; 3) panaikinti Sprendimą Nr. 2.
2.1. Paaiškino, kad pareiškėja yra sutuoktinė (duomenys neskelbtini) piliečio, norėjo su savo sutuoktiniu bei sūnumi aplankyti pagyvenusius vyro tėvus Lietuvoje (visi jie turi (duomenys neskelbtini) pilietybę), pasimatyti su jais, padėti jiems ir kartu praleisti atostogas Kroatijoje, taip pat pasigydyti sanatorijoje. Norėdama gauti vizą, pagal sąrašą parengė visus dokumentus ir pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjai nebuvo paaiškinta, kuo remiantis, ji kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Iki pandemijos pareiškėja su savo sutuoktiniu ir sūnumi kasmet ir ne kartą keliavo į Lietuvą turėdama Šengeno vizą. Gegužės mėn. dažniausiai su pagyvenusiais sutuoktinio tėvais vykdavo į ,,(duomenys neskelbtini)“ Druskininkuose, o rugpjūčio mėn. keliaudavo po Europos Sąjungos šalis ir ilsėdavosi Kroatijos pajūryje.
2.2. Teigia, kad pareiškėja yra banko darbuotoja. Griežčiausios blokavimo sankcijos palietė ir ,, (duomenys neskelbtini)“. Bankas įtrauktas į SDN sąrašą – asmenų ir organizacijų juodąjį sąrašą, su kuriais JAV piliečiams ir nuolatiniams šalies gyventojams uždrausta užsiimti verslu. Įtraukimas į SDN sąrašą bankui reiškia jo turto Jungtinėse Valstijose įsaldymą ir draudimą atsiskaityti doleriais su bet kokiomis Amerikos sandorio šalimis. Taip pat negalima pirkti užsienio akcijų ir valiutų per šių bankų brokerius. Bankui skirtų sankcijų tikslas – nutraukti jo veiklą tarptautinėje finansų rinkoje ir, esant galimybei, įšaldyti jo turtą. Europos Sąjunga taip pat įvedė gana daug sankcijų įmonių ir organizacijų fiziniams ir juridiniams asmenims. Asmenims, kuriems taikomos sankcijos, taikomas draudimas keliauti į bet kurią ES vietą ir kiti apribojimai. Sankcijos taikomos (duomenys neskelbtini) vadovybei, aukštiems pareigūnams, žinomiems verslininkams ir oligarchams, Kremliaus kritikams ir antiukrainietiškiems propagandistams, taip pat asmenims, dirbantiems (duomenys neskelbtini) karo ir IT sektoriuose. Banko darbuotojai į šį sąrašą nepateko.
2.3. Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) vadovaujasi ne teisės aktais, o nuogąstavimais ir savo sprendimu įtraukia pareiškėją į šį sąrašą. VSD požiūris ir susirūpinimas dėl pareiškėjos galimo priklausymo užverbuotųjų tinklui ir pasinaudojimo pareiškėja žvalgybos užduotims atlikti yra nepagrįsti. Departamentas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą išduoti Šengeno vizą ir, nesant pagrįstų nuogąstavimų, taiko draudimą gauti Šengeno vizą. VSD, pritardamas Departamento sprendimui ir vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, įtraukia pareiškėją į užsieniečių sąrašą, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sutrumpindamas laikotarpį nuo 10 metų iki 5 metų kaip (duomenys neskelbtini) piliečio žmonai. Tik tas faktas, kad asmuo yra banko darbuotojas, o ne teisės aktų pagrindu, neturėtų būti tiesioginė priežastis atsisakyti išduoti Šengeno vizą, o tuo labiau pagrindas įtraukti į grėsmę saugumo valstybei keliančių asmenų sąrašą. Priimant tokį sprendimą, tikrinamos visos aplinkybės, svarstomas asmuo individualiai, bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis pagal patvirtintas metodines rekomendacijas. Užsienio piliečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamos atitinkamu asmens elgesiu. Asmens elgesys turi kelti realią ir akivaizdžią grėsmę. Vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendra prevencija arba tuo, jog pareiškėja yra banko darbuotoja, įtraukta į sankcijų sąrašą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja 2023 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą išduoti jai Šengeno vizą. Ši ambasada 2023 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjai. Sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad nagrinėjant prašymą išduoti Šengeno vizą, per N.VIS dėl vizos išdavimo buvo konsultuotasi su VSD, kuris nurodė, kad pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte, gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. VSD vertina, kad pareiškėjai išdavus Šengeno C tipo vizą, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo bei rekomenduoja neišduoti vizos pareiškėjai. Nurodytą informaciją Migracijos departamentas gavo 2024 m. sausio 9 d. Ginčijamame Sprendime Nr. 1 buvo nustatyta, kad užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ir nustatyta galima grėsmė valstybės saugumui, patikrinus šios užsienietės duomenis informacinėse sistemose socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, todėl vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 ir 38.3 p. nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
3.1. Teigia, kad pareiškėjai buvo neišduota viza Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu, kuriame nurodomos aplinkybės dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Sprendime Nr. 1 nurodoma, kad pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui. Ji, dirbdama (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte, gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui ir gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Migracijos departamento duomenimis nustatyta, kad pareiškėja santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu sudarė (duomenys neskelbtini), tačiau nesiekė gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, toliau dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini). Jos šeimos nariai – sutuoktinis ir sūnus negyvena Lietuvos Respublikoje. Sutuoktinis nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje nedirba nuo 2002 m., o sūnaus gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nedeklaruota, nėra fiksuotų atvykimų į Lietuvos Respubliką. Taigi pareiškėjos noras keliauti ir palaikyti šeimyninius ryšius su vyro tėvais negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas ir negali būti pateisintas tuo faktu, kad jos šeimos nariai (vyras ir sūnus) yra (duomenys neskelbtini) piliečiai.
3.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje. Aplinkybė, kad pareiškėjai buvo anksčiau išduodamos Šengeno vizos, nereiškia, kad ji turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai šios vizos visą laiką ateityje turės būti išduodamos. Visų pirma, užsienietis turi atitikti Įstatymo reikalavimus. Antra, Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti Šengeno vizą, jeigu užsienietis neatitinka Įstatymo reikalavimų. Todėl, keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėja susijusių aplinkybių vertinimas. Nesutinka ir su pareiškėjos prašymu įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymą dėl Šengeno vizos suteikimo, nes ne Migracijos departamento ginčijamu Sprendimu Nr. 1 buvo neišduota pareiškėjai Šengeno viza, o uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesius (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir asmeniui buvo atsisakyta išduoti vizą. Pažymi, kad dėl Šengeno vizos išdavimo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą priėmė Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo skunde pripažįsta, kad buvo informuota standartine pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis forma. Mano, kad ginčijamas Sprendimas Nr. 1 atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Skunde nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia priimto ginčijamo Sprendimo Nr. 1 pagrindo, t. y. jai buvo atsisakyta išduoti vizą ir nustatyta, kad gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
3.3. Departamentas Sprendimu Nr. 2 atsisakė išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja 2024 m. kovo 25 d. per MIGRIS užpildė prašymą Nr. 2403-DA-0067 išbraukti duomenis apie jį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Paaiškino, kad yra Europos Sąjungos (toliau – ES) piliečio, turinčio (duomenys neskelbtini) pilietybę, sutuoktinė, pagal Sutarties dėl ES veikimo 21 straipsnį nori pasinaudoti teise laisvai judėti ES valstybių narių teritorijoje (laikantis Direktyvoje 2004/38/EB nustatytų apribojimų ir sąlygų). Kartu su savo sutuoktiniu bei jų sūnumi nori kaip ir kasmet aplankyti pagyvenusius sutuoktinio tėvus Lietuvoje (visi jie turi (duomenys neskelbtini) pilietybę), pasimatyti su jais, padėti jiems ir kartu praleisti atostogas Lietuvoje, taip pat pasigydyti sanatorijoje. Ginčijamame Sprendime Nr. 2 buvo nustatyta, kad asmeniui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir asmeniui buvo atsisakyta išduoti vizą. Minėtos aplinkybės nėra išnykusios, todėl prašymo argumentai nedaro jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl asmens duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo. VSD nuomonė dėl užsieniečio keliamos grėsmės nepasikeitė. Išnagrinėjęs asmens prašymą, Migracijos departamentas nenustatė, kad asmens prašyme nurodytos aplinkybės leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir neišbraukiami užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo, t. y. paliekamas toks pats terminas.
3.4. Iš pareiškėjos pateikto rašto matyti, kad ji neginčija nustatyto fakto, jog dirbo (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte („(duomenys neskelbtini)“), kas patvirtina tai, jog ji gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui ir gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Pareiškėja savo skunde taip pat nepaneigė Migracijos departamento nustatytų duomenų, kad pareiškėja santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu sudarė (duomenys neskelbtini), tačiau nesiekė gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, toliau dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini). Jos šeimos nariai – sutuoktinis ir sūnus negyvena Lietuvos Respublikoje. Sutuoktinis nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje nedirba nuo 2002 m., o sūnaus gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nedeklaruota, nėra fiksuotų atvykimų į Lietuvos Respubliką. Taigi pareiškėjos noras keliauti ir palaikyti šeimyninius ryšius su vyro tėvais negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas ir negali būti pateisintas tuo faktu, kad jos šeimos nariai (vyras ir sūnus) yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Taigi pagrindas, dėl ko asmeniui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra išnykęs ir pareiškėja nepateikia jokių Tvarkos II skyriuje nurodytų aplinkybių, o prašyme išdėstytos aplinkybės nedaro jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl asmens duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo. VSD nuomonė dėl užsieniečio keliamos grėsmės nepasikeitė ir pareiškėja jų nepaneigė. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmens prašyme nurodytos aplinkybės leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 p., draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir neišbraukiami užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas. Sprendimas Nr. 2 atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Skunde nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia priimto ginčijamo Sprendimo Nr. 2 pagrindo, t. y. neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką.
4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybės saugumo departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad skundžiamas MD Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie Pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD Nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje MD pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja ((duomenys neskelbtini) pilietė) nuo 2002 m. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte. Pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
4.1. Teigia, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos eitos pareigos (atitinkamai, ir ryšiai) (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja iki šiol tebedirba (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje ir tokia aplinkybė yra pakankama grėsmės dėl ryšių su šio sektoriaus ir kitomis (duomenys neskelbtini) įmonėmis, įstaigomis ir tarnybomis konstatavimui.
4.2. Mano, kad tiek Sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą, tiek ir MD Sprendimas yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tuo pačiu faktiniu pagrindu – grėsme Lietuvos valstybės saugumui. Taigi, nagrinėjamai bylai teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nustatyta teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytu ir nepanaikintu kompetentingos institucijos administraciniu sprendimu – Sprendimu atsisakyti išduoti Šengeno vizą. Todėl nėra jokio pagrindo kvestionuoti Sprendime atsisakyti išduoti Šengeno vizą nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis nustatyta, jog pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (MD) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. MD Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo Nr. 1, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), bei Sprendimo Nr. 2, kuriuo atsisakyta išbraukti pareiškėjos duomenis iš nacionalinio sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą.
6.1. Ambasada 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai Šengeno vizą.
6.2. Departamentas Sprendimu Nr. 1 uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui; asmeniui buvo atsisakyta išduoti vizą. Sprendime Nr. 1 nurodyta, kad pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte, gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui ir gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Įvertinus įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 133 str. 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), VSD prašymą šiai užsienietei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, kad buvo nustatyta, jog E. E. buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad šios užsienietės (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) šeimos nariai, turintys (duomenys neskelbtini) pilietybę, Lietuvos Respublikoje negyvena, taip pat nenustatyta ekonominių ir socialinių ryšių, kad šiai užsienietei buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., E. E. nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
6.3. Pareiškėja 2024 m. kovo 25 d. per MIGRIS užpildė prašymą Nr. 2403-DA-0067 išbraukti duomenis apie ją iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo jai atvykti į Lietuvos Respubliką laiką.
6.4. Departamentas Sprendimu Nr. 2 nusprendė atsisakyti išbraukti pareiškėjos duomenis iš nacionalinio sąrašo, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad 2024 m. balandžio 17 d. gautame rašte Nr. 18-3676, VSD atsižvelgdamas į šiandieninę geopolitinę situaciją bei vadovaudamasis UTPĮ 4 str. 4 d., 133 str. 5 d., VSD vertina, kad asmuo, dirbdamas (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte, gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui ir jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD vertina, kad asmens buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl VSD mano, kad nėra pagrindo išbraukti asmenį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo ar trumpinti įtraukimo į jį terminą. Taigi pagrindas, dėl ko asmeniui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra išnykęs, todėl prašyme išdėstytos aplinkybės nedaro jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl asmens duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo. VSD nuomonė dėl užsieniečio keliamos grėsmės nepasikeitė. Išnagrinėjęs asmens prašymą, Migracijos departamentas nenustatė, kad asmens prašyme nurodytos aplinkybės leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 p., draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir neišbraukiami užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas.
7. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka).
7.1. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės politiką užsieniečių ilgalaikio buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
7.2. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
7.3. Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio.
7.4. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punktą, užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir kuris neturi šeiminių ryšių Lietuvoje, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.
7.5. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka šioje tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka šioje tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei šioje tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į šioje tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
7.6. Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punkte numatyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas.
7.7. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
7.8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išaiškino, kad, sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).
7.9. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).
7.10. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). LVAT yra nurodęs, jog negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
8. Pareiškėjos teigimu, ji norėjo gauti vizą tuo pagrindu, jog kartu su savo sutuoktiniu ir sūnumi ketino aplankyti sutuoktinio tėvus Lietuvoje, apsilankyti sanatorijoje bei praleisti atostogas Kroatijoje, jai nebuvo paaiškinta, kuo remiantis, ji kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, be to, pareiškėja nepateko į sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, mano, kad grėsmės valstybės saugumui negali būti grindžiamos aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendra prevencija arba tuo, jog pareiškėja yra banko darbuotoja, įtraukta į sankcijų sąrašą.
8.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja turėjo Šengeno vizą, galiojusią nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Pareiškėja ir A. J. (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką. Pareiškėja turi sūnų N. J., gim. (duomenys neskelbtini) Pareiškėja ir jos sūnus nėra deklaravę gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjos sutuoktinio deklaruotas adresas Lietuvoje iki (duomenys neskelbtini) buvo: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis byloje pateiktais Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) IS duomenimis, nėra duomenų, kad pareiškėja, jos sutuoktinis ar sūnus vyktų į Lietuvos Respubliką. Ambasada 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai išduoti Šengeno vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalimi (atsisakoma išduoti Šengeno vizą, jeigu užsieniečio gyvenimas laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai). Šio sprendimo pareiškėja neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka.
8.2. Departamento ginčijami Sprendimai priimti vadovaujantis kompetentingos institucijos – VSD pateiktu vertinimu dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, kadangi pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame objekte, gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui ir gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD 2023 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę vidaus saugumui. Šis VSD vertinimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėja šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) viešojoje akcinėje bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“, mažojo verslo sektoriaus, klientų vadybininke.
8.3. Vertindamas skundo argumentus teismas pažymi, kad vien faktas, kad pareiškėja nepateko į sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, nereiškia, kad ji negali kelti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo nustatyti mažesnio galimos grėsmės valstybės saugumui laipsnio. Pažymėtina, jog ginčijami Sprendimai priimti įvertinus pareiškėjos dirbamą darbą banke, vertinant VSD pateiktus duomenis, atsižvelgiant į Departamento nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėją, bei kitas aplinkybes, susijusias su nacionalinio saugumo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos keliama grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui yra pakankamai reali. Tokią išvadą padarė ir Departamentas ginčijamuose Sprendimuose.
8.4. Atkreiptinas dėmesys, jog LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023 pažymėjo, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų VSD Išvados tiesiog perkelti į ginčijamus Sprendimus, o būdamas viešojo administravimo subjektu, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD Išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, turi atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą. Būtent taip veikti Migracijos departamentą įpareigoja Įstatymas bei kiti su juo susiję teisės aktai, taip pat tiek LVAT, tiek EŽTT praktikoje suformuoti reikalavimai.
8.5. Iš atsakovo Sprendimų matyti, kad esminis ginčijamų Sprendimų priėmimo pagrindas yra VSD pateikta informacija dėl pareiškėjos darbo minėtame banke. Tačiau, iš Sprendimo Nr. 1 turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau buvo išduota Šengeno viza, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Duomenų apie jos įdarbinimą Lietuvos Respublikoje nėra. Migracijos departamento duomenimis pareiškėja 2004 m. rugpjūčio 14 d. yra sudariusi santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu A. J., gim. (duomenys neskelbtini), jos pilnametis sūnus N. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjos sutuoktinis nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), asmuo iki 2002 m. rugpjūčio 21 d. dirbo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos sūnaus gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nedeklaruota, nėra fiksuotų atvykimų į Lietuvos Respubliką. Taip pat Ambasada 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai išduoti Šengeno vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sprendime Nr. 2 nustatyta, jog pagrindas, dėl ko asmeniui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra išnykęs, todėl prašyme išdėstytos aplinkybės nedaro jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl asmens duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo. VSD nuomonė dėl užsieniečio keliamos grėsmės nepasikeitė. Išnagrinėjęs asmens prašymą, Migracijos departamentas nenustatė, kad asmens prašyme nurodytos aplinkybės leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką.
8.6. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepagrįsti laikytini pareiškėjos skundo teiginiai, jog ginčo Sprendimuose nebuvo vertinamos individualios aplinkybės, kadangi kaip nurodyta aukščiau, Departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą. Ginčo Sprendimu Nr. 1 taip pat buvo atliktas papildomas aplinkybių vertinimas, susijęs su pareiškėja, o Sprendimu Nr. 2 pakartotinai buvo kreiptasi į VSD vertinant, ar išnyko grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos skundo teiginius, jog ji su šeima norėjo aplankyti sutuoktinio tėvus Lietuvoje, o priešingai, vadovaujantis VSD 2023 m. gruodžio 18 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, pareiškėja yra 5 metais vyresnė už uošvį. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai abejojama dėl pareiškėjos pateiktų duomenų patikimumo. Pažymėtina, jog pareiškėja nepateikė teismui duomenų paneigiančių šias aplinkybes dėl pateiktų duomenų patikimumo. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad jai nebuvo paaiškinta, kuo remiantis, ji kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau iš ginčijamų Sprendimų matyti, jog juose nurodytas VSD pateiktas vertinimas, taip pat Departamento atliktas vertinimas, todėl teismo įsitikinimu, iš ginčijamų Sprendimų turinio akivaizdu, kuo vadovaujantis nustatyta pareiškėjos keliama grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui. Pabrėžtina, jog pareiškėja šiuo metu nėra nutraukusi darbo santykių su minėtu banku, kas tik sustiprina vertinimą dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui. Byloje nėra nustatyta pareiškėjos socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika. Be to, aplinkybė, jog pareiškėja susituokusi su (duomenys neskelbtini) piliečiu ir turi sūnų, kuris taip pat turi ir (duomenys neskelbtini) pilietybę, ar tai, kad jai buvo išduota Šengeno viza, niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjos darbo (duomenys neskelbtini) banke bei iš to galinčių kilti grėsmių, jog pareiškėja gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui ir gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD vertinimas, kita byloje esanti medžiaga suponuoja išvadą, kad VSD atliktas pareiškėjos vertinimas dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo tinkamai pagrįstas.
8.7. Kaip matyti iš ginčijamų Sprendimų, juose remtasi VSD surinktais duomenimis, papildomai Sprendime Nr. 1 vertinti pareiškėjos socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje bei nustatyta, kad pareiškėja turėjo nacionalinę vizą, pareiškėja yra ištekėjusi už (duomenys neskelbtini) piliečio, jos sūnus taip pat turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, tačiau jos šeimos nariai (duomenys neskelbtini) negyvena, pareiškėjai Ambasados 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą, o Sprendime Nr. 2 papildomai vertinta, ar nėra išnykusi pareiškėjos keliama grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui. Priimant ginčijamus Sprendimus remtasi informacija, susijusia su pareiškėjos keliama grėsme valstybės nacionaliniam saugumui, bei duomenimis apie pareiškėjos socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus LVAT išaiškinimus, darytina išvada, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD pateiktais duomenimis, tačiau galutinį sprendimą atlikęs visų aplinkybių vertinimą priima būtent Migracijos departamentas. Ginčo Sprendimuose atliktas individualus pareiškėjos vertinimas, atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) taupomajame banke. Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, jog Ambasados 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas nėra nuginčytas, yra galiojantis, priimtas taip pat tuo aspektu dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Nurodytų aplinkybių kontekste, Departamentas, atlikęs visų aplinkybių vertinimą, nustatė, jog pareiškėjos siekis likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas ir negali būti pateisintas tuo faktu, kad jos šeimos nariai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Teismas nesutinka, kad Sprendimai priimti vadovaujantis vienintele aplinkybe, t. y. pareiškėjos darbu (duomenys neskelbtini) taupomajame banke, kadangi, kaip minėta, Departamentas atliko individualų pareiškėjos vertinimą. Teismo vertinimu, Migracijos departamento skundžiamuose Sprendimuose pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada daroma turint omenyje paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu. Tad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas. Toks vertinimas, esant panašioms situacijoms, iš esmės atitinka ir LVAT formuojamą praktiką.
9. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
9.1. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
9.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijami Sprendimai yra pakankamai argumentuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjos vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas daro išvadą, jog ginčijami Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimus priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Be to, ginčijami Sprendimai yra proporcingi, o taikytos priemonės yra atitinkančios siekį išvengti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, jog ginčo Sprendimu Nr. 1 pareiškėjai uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje, kas paneigia pareiškėjos skundo teiginius, jog ginčo Sprendimais jai yra apribojama galimybė keliauti su šeima į Kroatiją ir ten atostogauti. Sprendimuose neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimų motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl ginčijami Sprendimai paliekami nepakeisti.
10. Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti, tinkamai ir išsamiai įvertinimo pareiškėjos individualią situaciją, kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos. Pažymėtina, kad valstybės nacionalinis saugumas, kuris susijęs su tautos suvereniteto išsaugojimu, yra aukščiausia kiekvienos valstybės vertybė. Be to, pareiškėja, siekdama paneigti atsakovo Sprendime Nr. 1 padarytas išvadas teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pritaikytas minimalus 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis jos atžvilgiu yra neproporcingas.
10.1. Iš Sprendimo Nr. 1 turinio matyti, kad atsakovas priimdamas sprendimą dėl uždraudimo atvykti atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus reikalavimus dėl draudimo atvykti. Sprendime Nr. 1 pažymėta, jog įvertinus UTPĮ 133 str. 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), VSD prašymą šiai užsienietei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad šios užsienietės (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) šeimos nariai, turintys (duomenys neskelbtini) pilietybę, Lietuvos Respublikoje negyvena, taip pat nenustatyta ekonominių ir socialinių ryšių, kad šiai užsienietei buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 p. bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p., pareiškėjai nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
10.2. Uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti į šalį ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui – ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti, būti ar gyventi Lietuvoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
10.3. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad priimdamas Sprendimą Nr. 1 atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, Sprendimas Nr. 1 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti skundo argumentais.
11. Ginčo Sprendime Nr. 2, nagrinėjant pareiškėjos prašymą, Departamentas kreipėsi į VSD ir gavęs VSD 2024 m. balandžio 17 d. raštą Nr. 18-3676 nustatė, jog pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui nėra išnykusi, todėl pagrįstai vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 papunkčio nuostatomis, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio pagrįstai netrumpino ir neišbraukė pareiškėjos duomenų iš Nacionalinio sąrašo. Įvertinus tai, kad Departamentas pakartotinai kreipėsi į VSD dėl informacijos pateikimo dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, bei gavęs duomenų, kad grėsmė nėra išnykusi, pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. 2, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
12. Pareiškėjos pateikti nauji paaiškinimai nepaneigia ginčijamų sprendimų teisėtumo.
13. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, jog skundžiami Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, juose nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertintos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
14. Teismui nustačius, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamus Sprendimus, netenkinamas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymą dėl Šengeno vizos suteikimo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
14. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. E. (E. E.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.