- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- II-288-240/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01593-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Pareiškėjas
- A. J.
- Pažeidėjas
- A. J.
institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) – atstovei Rasai Girdauskienei,
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistui G. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko N. K. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19711-2018.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. rugsėjo 5 d. A. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. vasario 3 d., apie 16.30 val., Kaune, Jonavos g. ir Jurbarko g. žiedinėje sankryžoje, važiuodamas kryptimi nuo Šv. Gertrūdos g. link Jurbarko g. ir vairuodamas automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turtui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač eismo intensyvumą, atsiradus kliūčiai, kurią galėjo ir turėjo pastebėti, transporto priemonės nestabdė ir kliūties neapvažiavo, atsitrenkė į žiedinėje sankryžoje jau važiavusio automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo T. K., galinės dalies kairįjį šoną ir jį apgadino, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.
2018 m. rugsėjo 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimu Nr. 20-ANR_N-19711-2018, A. J. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą paskirta nuobauda – įspėjimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodo, jog buvo nustatyta, kad jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, vairuojama T. K.. 2018 m. vasario 3 d., apie 16.30 val., T. K., važiuodamas automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3.2, 9 bei 154 punktų reikalavimų, važiuodamas šalutiniu keliu (Jonavos g., Kaune), nepaisė kelio ženklo „Duoti kelią“ (KET 1 priedas Nr. 203) ir nepraleido pagrindiniu keliu (Šauklių g., Kaune) važiuojančio automobilio „BMW 320D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. J.. Dėl šios priežasties kilo eismo įvykis. 2018 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius specialisto išvadomis Nr. G828/2018(02) ir G823/2018(02), A. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o T. K. sužalojimų nekonstatuota. Skundžiamas nutarimas priimtas motyvuojant tuo, jog A. J., tariamai „nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turtui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač eismo intensyvumą, atsiradus kliūčiai, kurią galėjo ir turėjo pastebėti, transporto priemonės nestabdė ir kliūties neapvažiavo, atsitrenkė į žiedinėje sankryžoje jau važiavusio automobilio <...> vairuojamo – T. K. – galinės dalies kairį šoną ir jį apgadino“, taip tariamai pažeisdamas KET 9 punkto, 127 bei 128 punktų reikalavimus, tačiau nutarimas priimtas neteisingai įvertinus A. J. ir T. K. veiksmų įtaką eismo įvykio kilimui, todėl yra laikytinas nepagrįstu ir naikintinas. T. K. padyti KET pažeidimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu ir atsiradusiais padariniais. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu jis važiavo Šauklių g., Kaune, antrąja eismo juosta, o 2018 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio ir 2018 m. vasario 3 d. eismo įvykio registravimo lape klaidingai nurodyta, jog jis važiavo pirmąja eismo juosta, nors minėtuose dokumentuose nurodyta, jog jo vairuojamas automobilis važiavo ta eismo juosta, kuria galimas eismas link Jurbarko g. (važiuojant tiesiai) ir link Kauno senamiesčio (sukant kairiau), todėl tai, jog A. J. važiavo antrąja eismo juosta, yra neginčytina. T. K. važiuojant Jonavos g. antrąja eismo juosta galiojo kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimai, atitinkamai ir pareiga laikytis KET 3.2. punkto bei 154 punkto reikalavimų ir duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Priešingai nei yra nurodoma nutarime, A. J. vairuojamas automobilis atsitrenkė ne į T. K. vairuojamo automobilio galinės dalies kairį šoną, bet į šoninę dalį, ką patvirtina byloje esančios nuotraukos, be to, 2018 m. vasario 3 d. papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti T. K. automobilio pažeidimai, o tai taip pat patvirtina, jog A. J. davė nuoseklius paaiškinimus ir T. K. bandymą lengvabūdiškai ir chuliganiškai nepaisyti eismo organizavimo tvarkos bei KET reikalavimų, neįvertinant galimų tokių veiksmų pasekmių. Todėl T. K. parodymai, kurie prieštarauja kitiems bylos duomenims, turi būti vertinami kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio. 2018 m. vasario 15 d. papildomuose paaiškinimuose T. K. nurodė, jog jis pamatė A. J. automobilį per galinio vaizdo veidrodėlį, pirminis smūgis teko automobilio „Opel Vectra“ galiniam buferiui, tuoj po ko automobilis „Opel Vectra“ pasisuko ir antras smūgis teko galinėms durelėms. Atsižvelgiant į 2018 m. vasario 3 d., eismo įvykio vietos schemą, eismo įvykio vietos nuotraukas, transporto priemonių padėtį po eismo įvykio bei užfiksuotus automobilių sugadinimus, akivaizdu, jog T. K. nurodomas įvykio kilimo mechanizmas yra neteisingas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ar tuo labiau techniškai bei fiziškai įmanomas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis KET 3.14. punktu, laikytina, jog T. K. vairuojamas automobilis važiavo šalutiniu keliu, tuo tarpu A. J. vairuojamas automobilis važiavo pagrindiniu keliu, o automobiliai susidūrė važiuojamųjų kelio dalių sankirtoje, kuri yra pažymėta horizontaliuoju kelio ženklinimu – ištisinėmis susikertančiomis geltonomis linijomis. Remiantis KET 3.2 punktu, 9 punktu, bei 154 punktu, šalutiniu keliu važiuojantis T. K. privalėjo duoti kelią transporto priemonei, vairuojamai A. J., ir važiuojančiai pagrindiniu keliu. A. J. bandė išvengti eismo įvykio ir stabdė vairuojamą transporto priemonę, tačiau jo nepavyko išvengti. 2018 m. rugsėjo 5 d. institucijai pateiktame paaiškinime A. J. nurodė, jog jo vairuojama transporto priemonė važiavo apie 40 km/h greičiu ir tai nebuvo paneigta kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis. Eismo įvykio metu oro sąlygos buvo geros. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes negali būti laikoma, jog A. J. neįvertino eismo sąlygų ir (ar) nepasirinko saugaus greičio, todėl vienintele eismo įvykio priežastimi yra T. K. padaryti KET taisyklių pažeidimai ir lengvabūdiškas tikėjimasis, kad pavyks kirsti pagrindinį kelią neįsitikinus, jog tai padaryti saugu, o atliekamas manevras nesukels pavojaus. Pareiškėjas skunde nurodo, kad net jei jis būtų pripažintas pažeidusiu KET 9 punkto, 127 punkto bei 128 punkto reikalavimus, jis negalėtų būti laikomas sukėlusiu eismo įvykį ir jam negalėtų būti taikoma atsakomybė, numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nes darant išvadą dėl priežastinio ryšio tokiais atvejais, kai KET pažeidžia du eismo įvykio dalyviai, reikia nustatyti, ar kiekvieno ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina, lemiama, o ne atsitiktinė padarinių kilimo sąlyga, o pagal teismų praktiką eismo įvykio dalyvis, kuriam KET numato pareigą praleisti kertamu keliu ar kelio dalimi valiuojančias transporto priemones, privalo praleisti visas tokias transporto priemones, taip pat ir tas, kurios važiuoja pažeisdamos KET numatytus reikalavimus. Pastarųjų transporto priemonių vairuotojų atlikti KET pažeidimai laikomi formaliais, nesančiais priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Pareiškėjo nuomone jo veiksmai turėtų būti laikomi atsitiktine padarinių kilimo sąlyga. Jis nurodo, kad skundžiamame nutarime nėra tinkamai atskleista padaryto administracinio nusižengimo esmė, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis, nenurodyta, kokiais duomenimis remiantis padaryta išvada dėl administracinio nusižengimo, nėra nurodoma, kodėl tam tikri administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys nėra vertinami (atmetami), ar priešingai — yra vertinami (priimami). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog Institucija neteisingai įvertino pareiškėjo veiksmus, neįvertino T. K. padarytų KET pažeidimų, galimai nepagrįstai rėmėsi visuomenėje susiformavusia nuomone apie atitinkamos markės transporto priemonę vairuojančius asmenis ir priėmė faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą, teisiniam reguliavimui bei susiformavusiai teismų praktikai prieštaraujantį nutarimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo A. J. skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamą nutarimą. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas eismo įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į automobilių išsidėstymą po eismo įvykio ir jų važiavimo trajektoriją prieš eismo įvykį. Kaip matyti iš eismo įvykio aplinkybių, kurios yra rašytiniu būdu užfiksuotos bylos medžiagoje, pareigūnai, atvykę į Jonavos g. ir Jurbarko g. žiedinę sankryžą, pastebėjo du susidūrusius automobilius. Priėjus prie automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, šis paaiškino, kad važiavo žiedu pirma eismo juosta, nuo važiuojamosios dalies krašto, kuria galima važiuoti link Pilies g. kairiau arba važiuoti tiesiai į Jurbarko g., tačiau važiuodamas į Jurbarko g. pajuto, kaip atsitrenkė į priekyje važiavusio „Opel“ automobilio kairės pusės galinį sparną, dėl ko suveikė oro pagalvių sistema. „Opel“ vairuotojas važiavo iš Jonavos g. link Pilies g. antroje eismo juostoje, nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto ir pajuto smūgį į savo automobilio kairiąją galinę dalį, dėl ko „Opel“ automobilis susiskersavo. Eismo įvykio metu automobiliui „BMW“ apgadintas dešinės pusės sparnas, žibintas, variklio dangtis bei bamperis, o automobiliui „Opel“ galinės kairės pusės durelės, ratlankis, sparnas. Išvardintos aplinkybės rodo, kad apeliantas nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turtui, pasirinko netinkamą važiavimo greitį, neatsižvelgė įvairias sąlygas, ypač eismo intensyvumą, atsiradus kliūčiai, kurią galėjo ir turėjo pastebėti, transporto priemonės nestabdė ir kliūties neapvažiavo, atsitrenkė į žiedinėje sankryžoje jau važiavusio automobilio „Opel“ galinės dalies kairį šoną ir jį apgadino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais, taip pat nurodė, jog atliktos ekspertizės aktas tik patvirtina skunde nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 str. 4 d.).
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad protokolas pareiškėjui A. J. surašytas dėl to, kad jis, 2018 m. vasario 3 d., apie 16.30 val., Kaune, Jonavos g. ir Jurbarko g. žiedinėje sankryžoje, važiuodamas kryptimi nuo Šv. Gertrūdos g. link Jurbarko g. ir vairuodamas automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turtui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač eismo intensyvumą, atsiradus kliūčiai, kurią galėjo ir turėjo pastebėti, transporto priemonės nestabdė ir kliūties neapvažiavo, atsitrenkė į žiedinėje sankryžoje jau važiavusio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo T. K., galinės dalies kairįjį šoną ir jį apgadino.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos, skundžiamas nutarimas priimtas remiantis liudytojo policijos pareigūno P. V. tarnybiniu pranešimu, T. K. ir jo automobilyje buvusios keleivės paaiškinimais, fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos schema, t. y. įrodymais, kuriuose gausu prieštaravimų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teigdamas, kad būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga buvo T. K. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, kadangi jis į žiedinę sankryžą įvažiavo iš šalutinio kelio. Pažymėtina, kad pareigūnas P. V. eismo įvykio nematė ir atvyko jau po automobilių susidūrimo, eismo įvykio kilimo priežasties nenurodė. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų (ekspertizės išvados, eksperto paaiškinimų, stabdymo kelio žymų), kokiu greičiu žiedinėje sankryžoje važiavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo paskirta eismo įvykio techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertams.
Kauno apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 15 d. buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-1862(19), kuriame nurodyta, kad kilus grėsmei eismo saugumui – automobiliui „Opel Vectra“ kirtus ženklinimo liniją KET 1.12 ir įvažiavus į žiedinę sankryžą, automobilio BMW320D vairuotojas A. J., važiuodamas tiek nustatytu apie 51 km/h greičiu, tiek leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio net neintensyviai stabdydamas. Automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas T. K., praleidęs pagrindiniu keliu žiedine sankryža judantį automobilį BMW320D, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio. Transporto priemonės susidūrė žiedinėje sankryžoje, automobiliui „Opel Vectra“ į žiedinę sankryžą įvažiavus iš Jonavos g. antros eismo juostos nuo Islandijos pl., o automobiliui BMW 320D judant žiedine sankryža antra eismo juosta ir dalinai iš jos išvažiavus. 5. Tikėtina, kad automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas T. K., prieš įvažiuodamas į žiedinę sankryžą ir kirsdamas ženklinimo liniją KET 1.12, iki susidūrimo vietos įveikė apie 22,3 m atstumą. Tikėtina, kad susidūrimo metu automobilio BMW 320D greitis buvo 51 km/h, o automobilio „Opel Vectra“ – 17 km/h. Apskaičiuoti, kokie buvo transporto priemonių greičiai prieš eismo įvykį, negalima. Šio eismo įvykio eiga tikėtina buvo tokia – automobiliui BMW320D judant žiedinės sankryžos antra eismo juosta ir iki susidūrimo vietos būnant apie 66,4 m atstumu, į žiedinę sankryžą iš Jonavos g. antros eismo juostos nuo Islandijos pl. įvažiavo automobilis „Opel Vectra“. Automobilis BMW320D, dalinai išvažiavęs iš antros eismo juostos ir judėdamas apie 51 km/h greičiu, priekiniu dešiniu kampu trenkė į apie 17 km/h greičiu judančio automobilio „Opel Vectra“ kairiojo šono galinę dalį. Kontakto pradžios momentu tarp automobilių išilginių simetrijos ašių buvo mažas smailus kampas, atviras link automobilių užpakalinių dalių. Susidūrimo metu automobilis „Opel Vectra“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę, automobilis BMW320D pasisuko į kairę ir automobiliai sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos schemoje. Buvusio kelio eismo įvykio situacijoje automobilio „Opel Vectra“ vairuotojo T. K. veiksmai, – įvažiavęs šalutiniu keliu į žiedinę sankryžą, nepraleido pagrindiniu keliu žiedine sankryža judančio automobilio BMW320D ir su juo susidūrė, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio BMW320D vairuotojo A. J. veiksmai, – automobiliui „Opel Vectra“ įvažiavus į žiedinę sankryžą, laiku nemažino važiavimo greičio, dėl to atsitrenkė į automobilį „Opel Vectra“, – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu.
Kadangi eismo įvykio metu automobilio „Opel Vectra“ vairuotojo T. K. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, o administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. veiksmai tik turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu, eismo įvykio kaltininku laikomas ne administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. , A. J. skundas tenkintinas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko N. K. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19711-2018 panaikintinas ir byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 644 straipsniu, teismas
nutaria:
A. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.