Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei Loretai Uskovai, atsakovei N. T. S., jos atstovui advokatui Irmantui Čičiurkai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei N. T. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Loreta Uskova palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog atsakovei skola apskaičiuota už karštą vandenį. Atsakovė nesutiko pakeisti karšto vandens skaitiklį, todėl jai skola skaičiuojama ne pagal skaitiklio parodymus, o pagal nustatytas normas. Atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausiantį skaitiklį, kuris pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 4 dalį turėjo būti pakeistas kitu atsakovui priklausiančiu elektroniniu skaitikliu, bet atsakovė tai neleido padaryti.

Teismo posėdžio metu atsakovė Nijolė T. S. nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog jos bute esantis skaitiklis yra nuo 2016 metų neužplombuotas. Jai buvo pasiūlyta pakeisti skaitiklį, o ji pasakė, jog tegu keičia., bet skaitiklis nebuvo pakeistas. Apmoka už vandenį pagal skaitiklio parodymus. Nuo 2019 m. kovo 7 d. jai yra atjungtas karšto vandens tiekimas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atsakovas advokatas Irmantas Čičiurka nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog atsakovė apmoka už karštą vandenį pagal skaitiklio parodymus. Pranešime buvo nurodyta, jog nereikės mokėti už šaltą vandenį. Atsakovės bute yra skaitiklis, kurio nebuvo siūlyta pakeisti. Nebuvo jokio sprendimo pakeisti skaitiklį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo ir nagrinėjamo ginčo ribų.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam tiekiamas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog atsakovei ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. sausio 31 d. buvo tiekiamas karštas vanduo ir atsakovė juo naudojosi. Iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos energiją tiekė UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energiją teikė ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kuris perėmė UAB „Vilniaus energija“ teises. Šios aplinkybės pagrindžia, jog tarp šalių susiklostė energijos pirkimo – pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.383 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog šalys pripažino faktines aplinkybes, jog atsakovė anksčiau nurodytu ginčo laikotarpiu naudojosi jai tiektu karštu vandeniu ir už jį apmokėdavo pagal jos bute esančio skaitiklio parodymus. Ieškovas pareikštu ieškiniu savo reikalavimus grindė tuo, jog atsakovės karšto vandens sunaudojimas ginčo laikotarpiu turėjo būti apskaitomas ir apmokamas ne pagal faktiškai jos bute esančio skaitiklio parodymus, o pagal metodikoje nustatytą normatyvą, o be to, atsakovė liko nesumokėjusi 37,46 Eur skolą už šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti, t.y. šios nagrinėjamos bylos ginčo objektais yra anksčiau nurodytu laikotarpiu atsakovei taikytinas kainos apskaičiavimo būdas bei prievolė apmokėti už šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog atsakovė neleido ieškovui pakeisti atsakovės bute esančio karšto vandens skaitiklio kitu – elektroniniu. Byloje pateiktame 2016 m. balandžio 14 d. pažeidimų nustatymo akte Nr. 5635 bei Sąraše butų, kurių savininkai nesuteikė galimybės įrengti karšto vandens skaitiklių, yra nurodoma, jog atsakovė ieškovui nesuteikė galimybės įrengti jos bute karšto vandens skaitiklį. Teismo posėdžio metu atsakovė atsakinėdama į patikslintus jos atstovo klausimus nurodė, jog jai buvo pasiūlyta pakeisti skaitiklį, o ji pasakė, jog tegu keičia, bet ieškovo darbuotojas skaitiklio nepakeitė. Teismo vertinimu tokie atsakovės paaiškinimai yra keliantys abejonių dėl tikrumo, kai atvykęs ieškovo atstovas pakeisti skaitiklį, pasiūlo keisti skaitiklį ir atsakovei nesutikus, nekeičia skaitiklio dėl nežinomų priežasčių. Pažymėtina, tai ankstesniuose paaiškinimuose parengiamojo teismo ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog nesutiko, jog jos bute būtų pakeistas esantis skaitiklis elektroniniu, nes jai tiko iki šiol buvęs skaitiklis. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas daro išvada, jog byloje laikoma įrodyta faktinė aplinkybė, jog atsakovė žinodama apie ieškovo ketinimą jos bute įrengti naują karšto vandens skaitiklį 2016 m. balandžio 14 d. neleido tai atlikti ieškovo darbuotojams.

Dėl taikytino kainos apskaičiavimo būdo už atsakovės suvartotą karštą vandenį.

Energijos pirkimo pardavimo sutartis pasižymi vienu iš ypatumų, jog energijos kaina nustatoma ne šalių susitarimu, o įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.385 straipsnio 4 dalis). Šilumos ūkio įstatymo (toliau - ŠŪĮ) 32 straipsnyje įtvirtintas šilumos kainodaros reglamentavimas nustato pagrindinius šilumos kainos nustatymo principus, reikalavimus ir tvarką bei papildomą reglamentavimą numatytą Karšto vandens kainų nustatymo metodikoje (toliau- Metodika).

ŠŪĮ 16 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis numato šilumos tiekėjo pareigą savo lėšomis įrengti atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus vartotojo bute ar kitose patalpose, užtikrinti jų tinkamą techninę būklę, nustatytų matavimų tikslumą, organizuoti jų patikrą, t.y. karšto vandens skaitiklių įrengimas (atitinkami ir jų rūšies parinkimas), tinkamos techninės būklės ir matavimo tikslumo ir jų patikros organizmas yra ieškovo, o ne atsakovės pareiga. Atitinkamai 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 235.5. punkte yra numatyta atsakovės pareiga leisti ieškovo atstovams įrengti karšto vandens skaitiklius atsakovės bute, o ŠŪĮ 26 straipsnio 2 dalyje yra numatytos šios pareigos neįvykdymo pasekmės – ieškovo teisę suvartotą karšto vandens kiekį nustatyti pagal Metodiką.

Anksčiau teismo buvo nustatyta, jog ieškovas atsakovės bute ketino įrengti naują karšto vandens skaitiklį, atsakovė apie tai žinojo, bet 2016 m. balandžio 14 d. neleido tai padaryti, t.y. neįvykdė Taisyklių 235.5 punkte nurodytos pareigos, todėl remiantis ŠŪĮ 26 straipsnio 2 dalimi ieškovas įsigijo teisę suvartotą karštą vandenį skaičiuoti pagal jos bute esančio skaitiklio parodymus, o pagal Metodiką.

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė galimai dėl įvykusio klaidingo situacijos suvokimo, netgi po 2018 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rašto, kuriame buvo nurodytos atisakymo įrengti bute skaitiklį pasekmės, nesikreipė į ieškovą informuodama, jog neprieštarauja dėl naujo skaitiklio įrengimo. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog ginčo laikotarpiu atsakovės bute likęs įrengtas karšto vandens skaitiklis buvo tinkamos techninės būklės ir atitiko matavimo tikslumų (metrologiškai patikrintas). Atsakovės pateikti 2014 m. birželio 25 d., 2015 m. rugsėjo 7 d., 2016 m. sausio 20 d. Karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktai pagrindžia, tik tai, jog minėtomis datomis buvo patikrinti karšto vandens skaitiklio rodmenys, skaitiklio tvarkingumas, plombų būklė, bet ne jo atliekamų matavimų tikslumas. Be to, šiuose aktuose nurodyti patikrinimai buvo atlikti ne ginčo laikotarpiu, o anksčiau. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog nuo 2016 metų, jog bute esantis kašto vandens skaitiklis yra neužplombuotas. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ginčo laikotarpyje atlikti karšto vandens apskaitą pagal atsakovės bute esantį neužplombuotą skaitiklį ir nesant duomenų apie skaitiklio atiliktų matavimų tikslumą, nėra jokio pagrindo. Dėl tokios susiklosčiusius faktinės situacijos nėra ieškovo kaltės, todėl teismas daro išvadą, jog ieškovas remiantis SŪĮ 26 straipsnio 2 dalimi įgijo teisę ginčo laikotarpiu kainą už karštą vandenį apskaičiuoti ne pagal atsakovė bute esančio skaitiklio parodymus, o pagal Metodiką.

Kadangi atsakovė neginčijo ieškovo atliktų apskaičiavimų pagal Metodiką pagrįstumo ir neteisingumo, o ginčijo pačio pasirinkto būdo pagrįstumą, teismas savo iniciatyva neatlieka detalaus ieškovo pagal Metodiką apskaičiuotos kainos vertinimo.

Byloje pateiktoje patikslintoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje matyti, jog už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. sausio 31 d. apskaičiavus mokėtiną skolą pagal Metodiką už suvartotą karštą vandenį mokėtina suma yra 1 221,89 Eur (1 259,35 Eur – 37,46 Eur), o atsakovė sumokėjo 694,23 Eur, todėl iš ieškovės priteisiama 527,66 Eur skola už karštą vandenį.

Dėl skolos už šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti.

Byloje pateikta 2015 m. gruodžio 31 d. sąskaita pagrindžia, jog ieškovas apskaičiavo 37,46 Eur skolą už geriamąją vandenį karšto vandens paruošimui, kuris buvo suvartotas 2010 m . gegužės – 2014 m. gruodžio mėn. ir susidarė už 29,7 m² šalto vandens.

ŠŪĮ 2 straipsnio 2 dalis numato 3 apsirūpinimo karštu vandeniu būdus: 1) paruoštą karšto vandens pirkimą ir karšto vandens tiekėjo; 2) šilumos karštam vandeniui paruošti pirkimą iš šilumos pirkėjo; 3) individualus karšto vandens paruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą). Atsakovei tiekiamas karštas vanduo buvo pasirinktas apskaityti pagal antrą būdą - iš šilumos tiekėjo perkant tik šilumą karštam vandeniui paruošti. Šis būdas numato dviejų objektų pirkimą: šalto vandens, kuris bus naudojamas pašildymui ir šilumos energijos šiam vandeniui pašildyti. Taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2011 m. lapkričio 1 d., 185 punktas numatė pareigą, asmenims pasirinkusiems antrą karšto vandens tiekimo būdą, sudaryti sutartis su šilumos ir geriamojo vandens tiekėjais.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškovo atstovės paaiškinimai pagrindžia, jog ieškovas nurodytu laikotarpiu reikalaudavo sumokėti iš ieškovės ir ji jam sumokėdavo tik už šilumos energiją vandens pašildymui, t.y. nebuvo reikalaujam sumokėti už šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti. Byloje pateikta 2010 m. lapkričio 16 d. atsakovės su AB „Vilniaus vandenys“ sudaryta sutartis pagrindžia, jog ieškovė sudarė sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo, o ne dėl geriamo vandens karštam vandeniui paruoši tiekimo. Byloje taip pat nepateikta tokių įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovė už suvartoto karšto vandens kiekį būtų sumokėjusi AB „Vilniaus vandenys“ kaip už šaltą vandenį, skirtą karštam vandeniui paruošti. Toks įsigaliojęs teisinis reglamentavimas ir pasirinktas antras apsirūpinimo karštu vandeniu būdas sukėlė teisinį ginčą tarp UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“, kurį išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014 nurodė, jog keičiant karšto vandens tiekimo būdą neužteko tik vienos šalies (gyventojų) sprendimo keisti vandens karštam vandeniui ruošti tiekėją priėmimo. Daugiabučio namo savininkai turėjo pasirinkti ir įgalioti atstovą, kuris su teikiamų paslaugų teikėjais pasirašytų atitinkamas sutartis, būtų atsakingas už šilumos ir geriamojo vandens paskirstymą ir išlaidų daugiabučio namo butų savininkams apmokėti išdalijimą, taip pat pakeisti sudarytas šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis, sudaryti naujas sutartis su vandens tiekėju, karšto vandens sistemos prižiūrėtoju. Teismų byloje nenustatyta, kad būtų tinkamai įgyvendintas gyventojų pasirinktas 2–asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, todėl UAB „Vilniaus energija“ išliko pareiga atsiskaityti pagal pirminę šalių sudarytą sutartį. Kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas.

Toks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išspręstas ginčas nulėmė, jog už atsakovės suvartotą šaltą vandenį, kuris buvo panaudotas paruošti karštą vandenį, UAB „Vilniaus energija“ turėjo sumokėti UAB „Vilniaus vandenys“, t.y. susiklostė tokia situacija, jog atsakovė apmokėjo ieškovui už šilumos energiją karštam vandeniui paruošti, bet liko nesumokėjusi už šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti ir kurio kaina buvo priteista iš UAB „Vilniaus energija“ UAB „Vilniaus vandenys“ naudai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvada, jog atsakovei, taikant antrą aprūpinimo karštu vandeniu būdą, bet tinkamai jo neįgyvendinus ir byloje nepateikus jokių įrodymų, jog atsakovė būtų apmokėjusi už šį vandenį UAB „Vilniaus vandenys“ ar kitiems asmenims, darytina išvada, jog atsakovei kilo pareiga apmokėti ieškovui už šaltą vandenį karšto vandens paruošimui, todėl iš jos priteisiama 37,46 Eur skola.

Atsakovės pateiktas UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ pranešimas nurodė apie apmokėjimų vykdymo sąlygas nuo 2015 m. sausio 1 d., t.y. po anksčiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, o ne apie apmokėjimus už ankstesnius laikotarpius, todėl šis pranešimas nepaneigia anksčiau teismo nustatytos atsakovės prievolės apmokėti skolą.

Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl 565,12 Eur (527,66 Eur + 37,46 Eur) priteisimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 26,89 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 20107 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., ir 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė įrodymus apie patirtas 2,55 Eur (0,87 Eur + 1,68 Eur) išlaidas už bylos nagrinėjimui reikšmingų duomenų gavimą iš registrų.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas, t.y. sprendimas priimtas ieškovo naudai, tai teismas priteisia iš atsakovės ieškovui visas jo patirtas 17,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės N. T. S., gim. (duomenys neskelbtini), 565,12 Eur skolą, 26,89 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17,55 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j.a.k. 124135580, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.