Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal V. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino ieškinio reikalavimus, pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių įrodymų, duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi, bendro ūkio neveda. Šalys santuokos metu kilnojamojo ir registruotino nekilnojamojo turto neįsigijo (9-11 b. l.), nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisme pareikštas 2016 m. sausio 19 d. (3-4 b. l.).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka CK 3.60 straipsnio 1 dalies pagrindu galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė byloje teigė, jog santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2015-12-28 Nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (7 b. l.), patvirtina, jog atsakovas 2015-12-06, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartojo smurtą prieš sutuoktinę V. K.. Konstatuota, jog savo veiksmais atsakovas padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. – dėl smurto artimoje aplinkoje. Atsakovas savo kaltę dėl santuokos iširimo pripažįsta visiškai, su ieškovės ieškiniu sutinka, pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą, teismas išaiškino atsakovui ieškinio pripažinimo pasekmes, atsakovas jas suprato. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas iš esmės pažeidžia, dėl ko bendras tolimesnis gyvenimas yra neįmanomas. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Po santuokos nutraukimo išlaikymo viena iš kitos šalys neprašo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl pavardžių.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė – K., o atsakovui A. K. paliktina jo prigimtinė pavardė – K. (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Dėl turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokos metu kilnojamojo ir registruotino nekilnojamojo turto neįsigijo (9-11 b. l.), todėl turto padalijimo klausimas nespręstinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Šalys nurodė, kad kreditorių neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovei 2015-11-18 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-4237-4854 buvo teikiama 100 proc. kompensuojama antrinė teisinė pagalba (5 b. l.). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 41 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 85 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 141,86 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 79 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 399 str.,

nusprendžia:

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P. (po santuokos sudarymo K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. K. palikti santuokinę pavardę – K., A. K. palikti jo pavardę – K..

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 141,86 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro 86 ct) išlaidas, už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris dienas išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.