- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-549-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00747-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- G. Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-119-305/2022, pagal ieškovės G. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui G. B. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. Ž. (toliau – ieškovė) patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė teismo nustatyti, kad atsakovas G. B. (toliau – atsakovas) yra nepilnamečio vaiko M. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas/dukra), biologinis tėvas; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą 300 Eur periodinėmis, kas mėnesį mokamomis, išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatant ieškovei uzufrukto teisę naudoti nepilnametės dukros išlaikymui skirtas lėšas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra ieškovės nepilnametės dukters biologinis tėvas. Ieškovės sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu draugavo nuo (duomenys neskelbtini) metų. Pusę metų gyveno kartu. Kai ieškovė tapo nėščia, po šešių mėnesių išsiskyrė su atsakovu. Atsakovas pripažino, kad ieškovė nuo jo laukiasi kūdikio, tačiau, gimus nepilnamečiui vaikui, tėvystės administracine tvarka nepripažino. Per visą šį laiką ieškovė lytinių santykių su kitais vyrais neturėjo. Nepilnametė dukra gyvena su ieškove, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Su atsakovu ginčo dėl bendravimo su dukra tvarkos nėra, todėl bendravimo tvarkos ieškovė nustatyti neprašė. Ieškovės skaičiavimu nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį reikalingos minimalios lėšos, tai yra: maistui – 150 Eur, drabužiams – 30 Eur, avalynei – 30 Eur, žaislams ir ugdymo priemonėms – 40 Eur, higienos priemonėms – 90 Eur, vaistams ir vitaminams – 30 Eur, būsto išlaikymui – 80 Eur, laisvalaikiui, transporto išlaidoms – 30 Eur, iš viso – 480 Eur. Ieškovės pajamas sudaro 111,20 Eur išmoka vaikui, 73,34 Eur socialinė pašalpa ir 170 Eur netekto nedarbingumo pensija. Ieškovė yra neįgali, jai nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Ieškovė turi mažavertį nekilnojamąjį turtą, kuriuo realiai net negali disponuoti ir naudotis, nes jai priklauso tik ¼ dalis gyvenamojo namo (bendras plotas 53.03 kv.m) ir 0,0600 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis 0,2800 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė yra iš dalies darbinga ir augina mažametę dukrą, ji neturi galimybės dirbti. Materialiai jai padeda giminaičiai. Atsakovas yra darbingas, turi galimybę dirbti, dėl to iš atsakovo ieškovė prašė priteisti didesnę nepilnametės dukters išlaikymui reikalingų lėšų dalį, tai yra 300 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Kadangi atsakovas dukrai materialinio išlaikymo neteikia nuo jos gimimo, ieškovė taip pat prašė priteisti 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už šešis mėnesius.
3. Atsakovas sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo, su kitais ieškinio reikalavimais nesutiko. Patvirtino, kad jis ir ieškovė kurį laiką draugavo, gyveno kartu, turėjo lytinių santykių. Galimai jis yra ieškovės nepilnametės dukters tėvas, tačiau tuo nėra įsitikinęs. Pateikti savo kraujo mėginio ekspertizei nenuvyko, kadangi tam neturėjo galimybių. Nurodė, kad ieškovės nepilnametės dukters išlaikymui lėšų neskiria, tačiau prisideda tiek, kiek gali. 2022 metų vasarą ieškovė su dukra gyveno pas jį, tuo metu jis ieškovę su dukra nuveždavo kur reikia ir parveždavo, kurui sunaudojo apie 80 Eur per mėnesį. Nurodė, kad jis nedirba, kadangi jam buvo nustatytas neįgalumas dėl stuburo išvaržos. Šiuo metu jo gaunamas mėnesines pajamas sudaro 160 Eur pašalpa. Neįgalumo pašalpos jis negauna, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo, kurį galėtų dirbti pagal savo sveikatos būklę, jam nesiūlo, o pačiam susirasti darbą taip pat nepavyksta. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą šiuo metu neturi jokių galimybių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad nepilnamečio vaiko M. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra atsakovas G. B., o ši – jo dukra. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Nustatė neribotą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 176 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. liepos 2 d. iki nepilnamečio vaiko pilnametystės ir 944,53 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Likusią patikslinto ieškinio dalį nusprendė atmesti. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 193,61 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 379,18 Eur išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
5. Teismas nustatė, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. Ž., kurios gimimo įraše duomenys apie tėvą neįrašyti. Šalys nuo 2019 metų palaikė artimus, intymius santykius, taip pat kurį laiką gyveno kaip šeima. Kai ieškovė tapo nėščia, atsakovas pripažino, kad ieškovė nuo jo laukiasi kūdikio, tačiau praėjus pusei metų, t. y., ieškovei esant šeštame nėštumo mėnesyje, ieškovė išsikraustė iš atsakovo gyvenamosios vietos ir šalių santykiai nutrūko. Gimus ieškovės nepilnametei dukrai, atsakovas atsisakė pripažinti tėvystę. Ieškovės sutuoktinis L. Ž. yra miręs (duomenys neskelbtini).
6. Atsakovui keliant abejones dėl jo tėvystės ir ieškovei prašant, teismas 2022 m sausio 25 d. nutartimi paskyrė teismo medicininę giminystės ryšių nustatymo (DNR) ekspertizę, siekdamas nustatyti, ar atsakovas yra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas. Minėta nutartimi šalys buvo įpareigotos iki 2022 m. vasario 28 d. ekspertizės atlikimui nuvykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją ir pateikti kraujo pavyzdžius giminystės ryšių nustatymo (DNR) tyrimui, vėlesnėmis teismo nutartimis šis terminas pratęstas iki 2022 m. balandžio 15 d. Atsakovas kraujo pavyzdžių pateikimui į ekspertizės įstaigą nustatytu terminu nenuvyko, nurodęs, kad neturi tam galimybių. Duomenų, patvirtinančių nurodytą atsakovo teiginį, byloje nėra. Atsakovas prašymų sudaryti jam galimybę nuvykti į ekspertizės įstaigą nei teismui, nei kitoms institucijoms neteikė. Ieškovė nuvyko į ekspertizės įstaigą, jos atstovė siūlė ir atsakovui vykti kartu, tačiau atsakovas šiuo siūlymu nepasinaudojo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas atsisakė ekspertizės. Atsižvelgdamas į s byloje nustatytas aplinkybes dėl šalių artimų, intymių santykių buvimo, bendro gyvenimo vedimo, teismas šį atsakovo ekspertizės atsisakymą vertino kaip tėvystės įrodymą ir konstatavo, kad faktas, jog atsakovas yra M. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o ši – jo dukra, yra įrodytas.
7. Teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo iki šiol gyvena kartu su ieškove. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, pripažinęs, kad tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).
Šalies argumentai
8. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu ginčo dėl bendravimo su dukra tvarkos nėra, todėl teismas nustatė neribotą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Remdamasis ieškovės paaiškinimais, teismas nustatė, kad atsakovas išlaikymo nepilnametei dukrai neteikia nuo pat jos gimimo, taip pat iš esmės niekaip kitaip neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo. Priešingų įrodymų atsakovas byloje nėra pateikęs, todėl teismas nusprendė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
10. Teismas pripažino, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos yra tinkamiausia nepilnamečiui vaikui, kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kito turto, kas leistų priteisti išlaikymą kitomis formomis. Be to, periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas. Atsakovas prieštaravimų teikti išlaikymą savo vaikui, mokant kas mėnesį pinigines išmokas, nėra pareiškęs.
11. Teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas yra beveik dviejų metų amžiaus. Duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti papildomų ar specialiųjų poreikių buvimą, byloje nėra, todėl sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra įprastiniai tokio amžiaus vaikams. Ieškovė vaiko poreikių sumai pagrįsti pateikė į bylą prekių ir paslaugų įsigijimo kvitus ir kitus dokumentus. Teismas, atsižvelgdamas į šiuose dokumentuose esančius duomenis, taip pat į vaiko amžių, į ekonominę situaciją šalyje bei aplinkybę, kad turi būti užtikrinama visų būtinųjų vaiko poreikių – maisto, aprangos, būsto, sveikatos, lavinimo – tenkinimas, pripažino, kad ieškovės nurodomas 480 Eur per mėnesį šalių nepilnametės dukros poreikių dydis yra pagrįstas, atitinkantis šios dienos ekonominio ir visuomeninio gyvenimo realijas. Įskaitęs valstybės mokamą vaiko išmokos dydį, kuris nagrinėjamu atveju yra 127,88 Eur (pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą (2019 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XIII-2693 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 528 1 punktą, kuriuo patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis), konstatavo, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia apytiksliai 352 Eur.
12. Teismas, įvertinęs bylos duomenis nustatė, kad ieškovei yra nustatytas tik 45 procentų darbingumo lygis, ji šiuo metu nedirba, jos mėnesines pajamas sudaro gaunama 181,20 Eur dydžio netekto darbingumo pensija ir 72,54 Eur socialinė pašalpa. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 6 246 Eur (ieškovei tenkančios turto dalies vertė – 1 561,50 Eur), ⁵/₈ dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 693 Eur (ieškovei tenkančios turto dalies vertė – 433,13 Eur) ir ¼ dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 300 Eur (ieškovei tenkančios turto dalies vertė – 325 Eur). Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi. Be nepilnametės dukters, ieškovė daugiau išlaikytinų asmenų neturi. Duomenų apie kokius nors kitus ieškovės finansinius įsipareigojimus byloje nėra.
13. Įrodymais patvirtintų duomenų apie kokias nors atsakovo sveikatos problemas byloje nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turi sveikatos problemų (stuburo išvaržą), tačiau šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas yra sveikas ir visiškai darbingas. Nustatė, kad atsakovas šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jo mėnesines pajamas sudaro 153,60 Eur socialinė pašalpa. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas ir ¼ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 2 431 Eur (atsakovui tenkančios turto dalies vertė – 1 687,75 Eur). Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso 1995 m. transporto priemonė – automobilis „Renault Espace“, kurio vidutinė rinkos vertė – 500 Eur. Be nepilnametės dukters atsakovas daugiau išlaikytinų asmenų neturi. Duomenų apie kokius nors kitus atsakovo finansinius įsipareigojimus byloje nėra.
14. Atsižvelgdamas į aptartus duomenis, teismas pripažino, kad šalių turtinė padėtis yra iš esmės vienoda, tai yra jų turimo turto vertė ir išlaikytinių skaičius yra panašūs; ieškovės gaunamos pajamos tik nežymiai viršija atsakovo gaunamas pajamas, be to, atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti didesnes pajamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad šalims tenka pareiga vienodomis dalimis prisidėti prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo, todėl vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šiuo klausimu ir prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatavo, kad atsakovas turi galimybę teikti nepilnametei dukrai 176 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis.
15. Teismas pažymėjo, jog ateityje (bet kada iki nepilnamečio vaiko pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo. Iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą nusprendė priteisti nuo 2021 m. liepos 2 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).
16. Nustatęs, kad atsakovas savo nepilnametei dukrai išlaikymo neteikė nuo pat jos gimimo – (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad susidarė 944,53 Eur išlaikymo įsiskolinimas, jį skaičiuojant už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d. po 176 Eur už kiekvieną mėnesį (176 Eur × 5 mėn. (už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. birželio 20 d.) + 176 Eur × 11/30 d. (už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 1 d.)), kurį nusprendė nepilnametei dukrai priteisti iš atsakovo.
17. Kadangi šalys byloje nepateikė duomenų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendė. Nustatė, kad valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 197 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), 50,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir 484,27 Eur antrinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nustatęs, kad patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies (78,30 procentais), teismas iš atsakovo valstybei priteisė 193,61 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 379,18 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį dėl tėvystės nustatymo ir šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Atsakovas nesutinka su priimtu sprendimu, mano, kad teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą, nebūdamas pakankamai aktyvus, formaliai taikydamas CK 3.148 straipsnio 2 dalies nuostatą.
Šalies argumentai
1.2. Teismas atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę grindė tuo, kad atsakovas kelis kartus kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti paskirtą nuvykimui laiką, tačiau į ekspertizės įstaigą nenuvyko. Tačiau atsakovas niekada neignoravo teismo įpareigojimo nuvykti atlikti ekspertizės, nes, neturėdamas galimybių nuvykti, kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti terminą. Iš 2022 m. vasario 23 d. atsakovo pareiškimo matyti, kad jis negalėjo vykti atlikti ekspertizės, nes sirgo mažametė M. Ž.. Minėtame prašyme nurodė, jog tiek ieškovė, tiek jos nepilnametė dukra gyveno kartu su atsakovu, jis jas išlaiko materialiai. Nors atsakovas prašė pratęsti terminą iki 2022 m. balandžio 30 d., tačiau teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi terminą pratęsė tik iki 2022 m. kovo 31 d., be to, ši teismo nutartis atsakovui nebuvo įteikta. Iš 2022 m. kovo 28 d. atsakovo prašymo matyti, kad jis, negavęs 2022 m. vasario 28 d. nutarties, pavėluotai sužinojo apie pratęstą terminą. Kadangi buvo prašęs teismo pratęsti terminą iki 2022 m. balandžio 30 d., nebuvo pasiruošęs vykti 2022 m. kovo 31 d. Šiame prašyme nurodė, kad jo gaunama pašalpa yra maža ir pakartojo prašymą atidėti vykimą iki balandžio pabaigos. 2022 m. kovo 29 d. nutartimi terminas buvo pratęstas iki 2022 m. balandžio 15 d. Duomenų apie šios nutarties įteikimą atsakovui byloje taip pat nėra. Atsakovas 2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu duodamas parodymus, nurodė, kad jis neatsisako atlikti ekspertizės, nori sužinoti ar yra nepilnamečio vaiko tėvas, tačiau tam neturi finansinių galimybių.
1.3. Byloje esantys duomenys apie atsakovo pajamas ir turtinę padėtį patvirtina, kad jis neturėjo finansinių galimybių vykti į Vilnių. Nepaneigtas ir atsakovo tvirtinimas, jog jis žodžiu kreipėsi pagalbos į Socialinės paramos skyrių. Ieškovės atstovės pasiūlytas vykimo laikas ekspertizei atlikti jam netiko, nes nebuvo aptartas iš anksto. Pats atsakovas nepasinaudojo nemokama valstybės teikiama antrine teisine pagalba, kadangi neturėjo advokato byloje, todėl jo procesinė padėtis buvo nelygiavertė ieškovės padėčiai, kuri naudojosi advokato pagalba, ir dėl to jis negalėjo pilnai pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis ir galimybėmis. Kadangi atsakovas neatsisakė ekspertizės, o neturėjo finansinių galimybių nuvykti ekspertizės atlikimui, jo manymu, teismas formaliai atsakovo atžvilgiu pritaikė CK 3.148 straipsnio 2 dalies nuostatą bei nebuvo pakankamai aktyvus, padėdamas spręsti atsakovo problemą, dėl ko sprendimo dalis dėl tėvystės nustatymo yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
19. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovas neprieštaravo, kad būtų paskirta DNR ekspertizė ir buvo pažadėjęs ieškovei, kad jis pasirūpins, jog visi kartu nuvyktų atlikti DNR ekspertizę. Atsakovas 2022 m. vasario 23 d. teismo prašė pratęsti terminą DNR ekspertizei atlikti iki 2022 m. balandžio 30 d., kadangi serga mergaitė. Teismas tenkino atsakovo prašymą ir terminą pratęsė dviem mėnesiams ir septynioms dienoms. Ieškovės vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį atsakovas galėjo išspręsti (uždirbti) lėšų nuvykimui klausimą ir atrasti galimybę nuvykti.
2.2. Paaiškėjus aplinkybei, kad atsakovas vis atidėlioja laiką nuvykti atlikti ekspertizę, ieškovės atstovė nutarė, kad bylos šalis į ekspertinę įstaigą 2022 m. kovo 28 d. nuveš pati. Atsakovas sutartos dienos rytą atsisakė vykti kartu atlikti DNR ekspertizę, nenurodydamas atsisakymo priežasties, ir tą pačią dieną teismui pateikė prašymą pratęsti terminą ekspertizei, nurodydamas melagingas aplinkybes, kad jis neturi galimybės nuvykti. Todėl atsakovo motyvas, kad jam ieškovės atstovės pasiūlytas laikas netiko, nes nebuvo aptartas iš anksto, nėra pagrįstas, nes buvo suderintas iš anksto. Ir nors teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartyje konstatavo, kad įžvelgia atsakovo veiksmuose piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, terminą kraujo pavyzdžių pateikimui dar pratęsė iki 2022 m. balandžio 15 d., tačiau atsakovas ir per šį laikotarpį nenuvyko atlikti ekspertizės.
2.3. Teisiškai nepagrįstas atsakovo skundo motyvas, kad jam nebuvo įteikta 2022 m. kovo 29 d. nutartis. Atsakovui nutartis buvo siųsta į jo nurodytą gyvenamąją vietą, be to, kiekviena šalis turi būti byloje aktyvi ir domėtis bylos eiga, juo labiau, kad pats atsakovas buvo teismui parašęs prašymą pratęsti terminą.
2.4. Atsakovas taip pat nepagrįstai aiškina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2022 m. vasario 28 d. jis negalėjo nuvykti dėl mergaitės ligos, nes buvo nustatyta, kad šalys gali vykti ir atskirai. Aplinkybė, jog nepilnametis vaikas sirgo, nepateisina atsakovo neveikimo, nes vaiku rūpinosi ieškovė.
2.5. Nėra pagrįstas ir atsakovo motyvas, kad jis negalėjo nuvykti atlikti DNR ekspertizę dėl lėšų stokos. Atsakovas darbingas, sugeba atlikti įvairius gerai apmokamus darbus, byloje nėra paneigta, kad jis galimai verčiasi atsitiktiniais darbais, pragyvenimui lėšų turi. Todėl ieškovės vertinimu, jis turėjo turėti lėšų nuvykti atlikti ir DNR ekspertizę. Kad tuo laikotarpiu atsakovas turėjo lėšų, pripažįsta ir pats atsakovas, 2022 m. kovo 28 d. prašyme nurodydamas, kad <...>mergaitė ir jos motina buvo kartu su manimi ir aš jas išlaikiau <...>. Be to, turėjo galimybę nuvykti kartu su ieškove ir jos atstove, tačiau šia galimybe, kaip minėta, nepasinaudojo be pateisinamų priežasčių. Ieškovė mano, kad atsakovo elgesys rodo aiškų piktnaudžiavimą jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Nuvykti atlikti ekspertizę atsakovas turėjo pareigą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2022 m. balandžio 15 d., tai yra pakankamas laikotarpis, tačiau atsakovas nebuvo suinteresuotas greitu bylos išnagrinėjimu ir sąmoningai vilkino bylos eigą.
2.6. Teismas byloje nustatė faktus, kurie patikimai patvirtina atsakovo tėvystę, įvertinęs bendrą šalių gyvenimą kartu iki šešto ieškovės nėštumo mėnesio, epizodinį gyvenimą kartu ir nepilnamečio vaiko ir ieškovės išlaikymą vaikui gimus, ką pripažino pats atsakovas, pagal galimybes prisidėjimą prie vaiko išlaikymo, kas rodo, kad atsakovas faktiškai pripažino tėvystę. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad teismas proceso eigoje ne kartą klausė atsakovo, ar jam nėra reikalinga advokato pagalba. Atsakovas kiekvieną kartą teismui patvirtindavo, kad jam advokato pagalba nereikalinga. Atsakovas suaugęs, veiksnus asmuo ir pats atsakingai nusprendė, kad jam advokatas nereikalingas. Jis gerai suprato procesinius veiksmus, savo teises ir galimybes, ir ta aplinkybė, kad jis vedė bylą be advokato, nėra teisinis pagrindas naikinti teismo priimtą sprendimą, kurį teismas priėmė išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų, todėl teismo sprendimas paliktinas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta tėvystė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl tėvystės nustatymo
22. Ieškovė prašė nustatyti, kad G. B. yra nepilnamečio vaiko M. Ž. tėvas. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą. Atsakovas dėl tėvystės nustatymo nesutinka, savo apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas, priimdamas sprendimą nustatyti tėvystę, rėmėsi tik ekspertizės atsisakymu, tačiau atsakovas ekspertizės neatsisakė, o neturėjo finansinių galimybių nuvykti į ekspertizės įstaigą. Apelianto nuomone, teismas formaliai pritaikė civilinio kodekso 3.148 straipsnio 2 dalies nuostatą bei nebuvo pakankamai aktyvus, padėdamas spręsti atsakovo problemą.
23. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (DNR tyrimas) ir šiai įrodymų grupei turi būti teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 18 punktas). Kolegijos teisėjai pažymi, jog byloje neatliekant DNR tyrimo tėvystei nustatyti, įstatymas numato du galimus šios situacijos sprendimo būdus: pirma, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, t. y. bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai; antra, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
24. Analizuojant byloje esančius duomenis matyti, jog apylinkės teismas prioritetą teikė moksliniams tėvystės nustatymo metodams, kadangi pasirengimo bylos nagrinėjimui metu 2022 m. sausio 25 d. nutartimi paskyrė teismo DNR ekspertizę. Patenkinus atsakovo G. B. du prašymus, ekspertizės atlikimo laikas buvo pratęstas iki 2022 m. kovo 31 d. ir dar kartą – iki 2022 m. balandžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija 2022 m. birželio 15 d. raštu informavo teismą, kad 2022 m. kovo 29 d. tėvystės nustatymui į laboratoriją atvyko ieškovė G. Ž. su dukra M. Ž.. Joms buvo paimti kraujo ėminiai. Iki šios dienos, t .y. iki 2022 m. birželio 15 d., tėvystės nustatymui atsakovas G. B. neatvyko.
25. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
26. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011, 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
26.Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo argumentas, jog teismas negalėjo nustatyti tėvystės remdamasis atsakovo atsisakymu atlikti ekspertizę atmestinas. Nors atsakovas nurodo, kad neturėjo finansinių galimybių nuvykti į ekspertizės įstaigą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui teismo procese du kartus buvo sudarytos galimybės atvykti į teismo ekspertizės įstaigą, patenkinus jo prašymus pratęsti paskirtos ekspertizės laiką. Ieškovės advokatė, veždama į ekspertinę įstaigą ieškovę, siūlė nuvežti kartu ir atsakovą, tačiau jis šio pasiūlymo atsisakė, nurodydamas, kad pasiūlytas laikas jam netiko, nors ieškovės advokatė šią aplinkybę paneigė, nurodydama, kad laikas su atsakovu buvo suderintas iš anksto, atsakovo iniciatyva buvo pakeista ir suderinta netgi jo paėmimo vieta, atsižvelgiant į tuo metu jo buvimo vietą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui buvo suteikta pakankamai laiko nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. rasti finansinę galimybę nuvykti į ekspertinę įstaigą. Atsakovas kas mėnesį gauna atitinkamą valstybės išmoką, taip pat gali dirbti, pagaliau pasiskolinti atitinkamą pinigų sumą nuvykimui į Vilnių.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas priežastis dėl nenuvykimo atlikti ekspertizę, sprendžia, kad jos neįtikinamos, todėl atsakovo argumentai atmestini. Atsakovui nepagrindus jokių objektyvių ir pateisinamų nenuvykimo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (contra spoliatorem prezumpcija).
28. Iš priimto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo ir vertino byloje ieškovės nurodytas aplinkybes, kurių atsakovas iš esmės neginčijo, ir nustatė, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2019 metų palaikė artimus, intymius santykius, taip pat kurį laiką gyveno kartu kaip šeima. Kai ieškovė tapo nėščia, atsakovas pripažino, kad ieškovė nuo jo laukiasi kūdikio. Tačiau praėjus pusei metų, t. y. ieškovei esant šeštame nėštumo mėnesyje, ieškovė išsikraustė iš atsakovo gyvenamosios vietos ir šalių santykiai nutrūko. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2022 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje ieškovė patvirtino, jog jau gimus mergaitei, ieškovė vasarą trumpai gyveno pas atsakovą, atsakovas pripažino, kad tai jo dukra, žadėjo sutvarkyti jos gimimo dokumentus, bet taip ir nesutvarkė, todėl ieškovė grįžo gyventi į savo namus. Atsakovas taip pat sakė, kad gimus vaikui, kiek galėjo, tiek padėjo, nuveždavo ieškovę su dukra, kur paprašydavo, dėl to pravažinėdavo apie 80 Eur per mėnesį. Nors tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių apelianto tėvystę, byloje nepateikta, tačiau įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, sprendžia, jog vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 2 dalimi, apeliantas pagrįstai pripažintas M. Ž. tėvu.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jį keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.
31. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.