- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-17
- Bylos Nr.
- 1A-280-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27845-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- A., A. B.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. B. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 2 d., apie 12.00 val., romų bendrijos teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto romų tautybės asmens neteisėtai už 200 Eur įgijo 40 vienetų folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, supakuotų į dvi plastikinės plėvelės pakuotes po 20 vienetų, kurių sudėtyje, remiantis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. liepos 15 d. išvada Nr. 140-(2983)-IS1-3500, yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurios bendroji masė - 0,001414 g ir narkotinės medžiagos – metadono, kurios bendroji masė – 0,145 g, kuriuos, sudėjęs į cigarečių „Rothmans“ dėžutę, laikė prie savęs iki 2019 m. liepos 2 d. 15 val., kol romų bendrijos gyvenvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie krūmų buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie paviršinės apžiūros metu pas jį džemperio kišenėje rado bei paėmė minėtas plastikinės plėvelės pakuotes su jose buvusiais 40 vienetų folijos lankstinukų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendį bei sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
3. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, neatsižvelgė į tai, kad jis nuo paties ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai prisipažino dėl narkotikų laikymo savo reikmėms ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat davė nuoseklius parodymus. Prašo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
4. Prisipažįsta daug kartų klydęs, tačiau dėl visų padarytų nusikaltimų kaltę taip pat prisiima ir nuoširdžiai gailisi. Mano, jog jam turėtų būti sudaryta galimybė įrodyti sau ir visuomenei, kad gali pasikeisti ir laikytis įstatymų. Taip pat pripažįsta turintis priklausomybę narkotinėms medžiagoms, tačiau trokšta pasveikti ir yra pasiruošęs išėjęs į laisvę gydytis reabilitacijos centre „Naujas gyvenimas“ ir atiduoti visas savo jėgas siekiant tikslo išgyti, tapti doru piliečiu ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija, nuosprendį skundžia dėl paskirtos per griežtos bausmės ir prašo ją švelninti.
7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
8. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už minėto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, tai, kad nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, į rastų lankstinukų su narkotine medžiaga skaičių bei jų sudėtyje nustatyto karfentanilio didelį kiekį, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė didesnį, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės skyrimo A. B., atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad A. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę - praeityje teistas vienuolika kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (vagystes, plėšimą, sukčiavimą) bei vieną kartą už nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (t. 1, b. l. 49-55), daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1., b. l. 45-48, 56-59). Reikšminga aplinkybe skiriant bausmę A. B. pripažino ir tai, jog pas jį rasta ir paimta 40 vienetų lankstinukų su narkotine medžiaga, kurių sudėtyje nustatytas didelis karfentanilio kiekis. Visos aptartos aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, bei, kad anksčiau teismų paskirtos bausmės neturėjo jokios įtakos jo elgesiui, nepaveikė, kad nebenusikalstų, todėl skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
10. Apeliaciniame skunde A. B. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Pagal baudžiamąjį įstatymą aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, spręsdamas dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę aplinkybe laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).
11. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog, nors A. B. viso proceso metu pripažino, kad neteisėtai disponavo pas jį rastomis narkotinėmis medžiagomis, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis gailėjosi padaręs šią nusikalstamą veiką, o ikiteisminio tyrimo metu išsakytas gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos laikytinas deklaratyviu. Šią išvadą teismas pagrįstai grindė tuo, kad A. B. nurodė, kad narkotines medžiagas pats atidavė policijos pareigūnams, tačiau jis ne kartą teistas už vagystes, taip pat už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, todėl akivaizdu, jog suprato, kad bus atlikta jo krata ir medžiagos bus surastos. Be to, A. B. ne kartą baustas administracine tvarka už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. B. gailestis yra formalus ir nenuoširdus, todėl pirmosios instancijos teismas jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, A. B. tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas už nesunkų nusikaltimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistajam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, iš įkalinimo įstaigos nuteistasis paleistas 2017 m. liepos 7 d., taigi, nauja veika padaryta dar neišnykus ankstesniam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis).
13. Apeliaciniame skunde A. B. teigia, jog jam turėtų būti sudaryta galimybė įrodyti sau ir visuomenei, kad gali pasikeisti ir laikytis įstatymų ir jis yra pasiruošęs išėjęs į laisvę gydytis reabilitacijos centre „Naujas gyvenimas“. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis siekia gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagos, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad apelianto ketinimai gydytis priklausomybę būtų iš tikrųjų realizuojami.
14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. B. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar mažinant jos dydį, A. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.